Sveikata https://www.alytausnaujienos.lt/ lt Karantino laikotarpiu tėvai turi tapti it lakmuso popierėlis https://www.alytausnaujienos.lt/karantino-laikotarpiu-tevai-turi-tapti-it-lakmuso-popierelis-0 <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (1)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Gegužė 29</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/61-13437" rel="bookmark"> Nr. <span> 61 (13437) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-05/Slusnis_Linas_2017_09.JPG?itok=o5_HqGnQ" width="344" height="287" alt="Pasak vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio, karantino laikotarpis, kuomet nerimo lygis visiems yra šoktelėjęs aukštyn, yra didžiulis išbandymas: „Galbūt vieniems yra džiaugsmas drauge praleisti pirmas dienas, o paskui jau gali pastebėti, ką girdžiu ir iš savo vaikų, kad dėl sėdėjimo namuose jau ima „laužyti“ kaulus.“" title="Pasak vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio, karantino laikotarpis, kuomet nerimo lygis visiems yra šoktelėjęs aukštyn, yra didžiulis išbandymas: „Galbūt vieniems yra džiaugsmas drauge praleisti pirmas dienas, o paskui jau gali pastebėti, ką girdžiu ir iš savo vaikų, kad dėl sėdėjimo namuose jau ima „laužyti“ kaulus.“" /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>FAKTAS:</strong> „Vaikų linija“ per kelis dešimtmečius yra atsiliepusi į daugiau nei pusantro milijono vaikų skambučių!</p> <p> </p> <h3>Per karantiną nebeturi atramos</h3> <p><br /> „Su vaikais gali praleisti labai daug laiko namuose, bet esmė – kokia yra bendravimo su juo kokybė. Jei iš tėvų sklinda nuolatiniai priekaištai, pasakymai „netrukdyk man“, tai yra neigiamo bendravimo aspektai. Jei tu ilgai būsi namie ir su vaikais bedrausi nekokybiškai, be jokios empatijos, be jokio atidumo, netgi sumenkindamas vaiko savivertę, kokia iš to nauda“, - sako vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Pasak jo, karantino laikotarpis, kuomet nerimo lygis visiems yra šoktelėjęs aukštyn, yra didžiulis išbandymas. „Galbūt vieniems yra džiaugsmas drauge praleisti pirmas dienas, o paskui jau gali pastebėti, ką girdžiu ir iš savo vaikų, kad dėl sėdėjimo namuose jau ima „laužyti“ kaulus.<br /><br /> Dabar yra tas atvejis, kad tėvai privalo prisiimti labai dideles atsakomybes už vaikus, prisiimti už tai, kad reikia daug atidumo, daugiau empatijos, patys pabūti mokytojais ir mentoriais. Tėvai nebeturi atramos. Kai kuriems jų - yra kosminis iššūkis, nes jie buvo įpratę didelę dalį funkcijų deleguoti ugdymo įstaigoms, galbūt psichologams. Dabar tėvai lieka vienui vieni su savo vaiku. Galbūt kai kurie pasinaudoja psichologų konsultacijomis per skaipą, bet tai nėra tas pats. Jei kalbėsime apie psichinę sveikatą, tėvai karantino laikotarpiu turi tapti it lakmuso popierėliu - kaip jie sugebės šeimoje tai įgyvendinti“, - sako L.Slušnys.</p> <h3><br />  <br /> Rimčiau vertinti žaidimus</h3> <p><img alt="Kęstutis Kėvalas" data-entity-type="file" data-entity-uuid="86f88190-8a7d-4f6c-b2ed-425353d6bda3" src="/sites/default/files/inline-images/Kevalas%20Kestutis%202019%2004%281%29.JPG" /><br /><br /><br /> Kęstutis Kėvalas<br /><br /> Nors vyskupas Kęstutis Kėvalas vaikų psichinę sveikatą per pastaruosius metus vertina kaip pagerėjusią, kadangi kyla sąmoningumas, jog vaikas yra lygiateisis šeimos ir bendruomenės narys, pastebi ir negatyvių aspektų. Pasak dvasininko, mūsų gyvenimas yra įtemptas įvairių darbų ir išorinių reikalavimų, pagaliau bendravimo socialiniuose tinkluose, kad net būdami šeimoje galime vienas nuo kito užsidaryti.<br /> „Užuot su vaikais kartu žaidę stalo žaidimus, mes verčiau leidžiamės į virtualius žaidimus ir šeimoje nebelieka bendrystės. Dar daugiau. Kartais tėvai auklėjimo pareigą tarsi jaučiasi išsprendę vaiką išleisdami tik į mokyklą arba sudarydami jam galimybę žaisti kompiuteriu, visiškai neskirdami laiko bendravimui. Šią situaciją galbūt keičia visuomenės treniruotė – vadinamasis karantinas, kuris, tikiuosi, šiuo atveju tikrai išeis į gera“, – sako vyskupas.<br />  <br /> Pasak jo, pirmiausiai suaugusiems reikia pabandyti įsijausti į vaikus, nes žaidimai jiems yra tiek pat svarbūs, kaip suaugusiajam darbas.<br /> „Kartais suaugę vertina žaidimą, kaip tuščią laiko švaistymą – esą čia tik vaikų reikalas. Bet kai vaikas žaidžia, jis iš tikrųjų dirba, vystosi įvairiais atžvilgiais kaip asmenybė.<br /> Tad įsijautimas į vaiko darbą (žaidimą), tėvams taip pat yra galimybė su juo pabūti. Kartu ir patiems suaugusiems pailsėti nuo įtampos ir darbo bei prisiminti, kad žaidimas yra svarbi psichiškai sveiko žmogaus gyvenimo dalis. Vaikams irgi reikėtų pakvietimo įsijausti į suaugusiųjų gyvenimą, pavyzdžiui, pabandyti kartu gaminti valgį, išmokti gaminti kai kuriuos patiekalus. Maisto ruošos procese pasipasakoti apie savo gyvenimą, ką darome savo darbuose, kaip mums sekasi. Kitais žodžiais tariant, vaikus vertinti rimtai ir, jeigu leidžia jų amžius, pasikalbėti šeimos rate.<br />  <br /> Aišku, pats aukščiausias, sakyčiau, buvimo drauge būdas, artimiausias ir intymiausias, kai šeimai pavyksta melstis kartu. Pavyzdžiui, atsiversti Šventą Raštą, paskaityti trumpą skyrelį ir paklausti, ką vaikai suprato šio pamokymo kontekste bei pasidalinti suaugusiems, kaip jie supranta.<br /> Tai yra nepaprastai graži galimybė įvesti vaikus į tikėjimą. Tad šis laikas mums primena apie svarbius gyvenimo elementus: sveikatą, gyvybę, taip pat mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tai galimybė vieniems su kitais suartėti“, - sako vyskupas.</p> <h3><br />  <br /> Meilė daro stebuklus</h3> <p><br /> Telšių vyskupas K.Kėvalas yra gimęs Kaune, buhalterės ir elektros darbų montavimo specialisto šeimoje.<br /> „Esu labai dėkingas šeimai pirmiausiai, kad mes išlikome kartu. Nors tėčiui ir mamai nebuvo lengva. Jie turėjo nemažai iššūkių, kaip sutarti, prieiti bendros nuomonės. Bet vis tiek mūsų šventės, mūsų sekmadieniai, asmeninės progos būdavo švenčiamos kartu ir man paliko gražų jausmą širdyje, kad nepaisant, kas vyksta šeimoje, mes net ir susipykstame, vis dėlto tai netrukdo susėsti prie bendro stalo. Tuomet vėl išsišnekame, tarsi iš naujo širdis atsigauna ir einame toliau.<br />  <br /> Pamoka, kurią atsinešiau iš šeimos - nėra situacijų be išeities. Net ir gyvenimas su iššūkiais gali būti gražus. Užsimiršta, kas buvo ne taip, atsimenu, kai kartu sėdėdavome prie stalo, kai sekmadienio popietę išeidavome pasivaikščioti, pagaliau važiuodavome kartu į sodą ar kokiems nors darbams, ar tiesiog pabūti drauge“, - pasakojo vyskupas.<br /> Pasak jo, kai šeimoje vaikas jaučiasi saugus, vadinasi, priimtas, mylimas, jam teikiamas ir rodomas dėmesys, išsiskleidžia gražiausios jo savybės, kurias turi išugdyti tėvai.<br />  <br /> „Tai būtent socialumas, gebėjimas atkreipti dėmesį į kitą ir, aišku, meilę. Jei vaikas šeimoje yra mylimas, jis net fiziškai sveikesnis“, - sako vyskupas K.Kėvalas, daug kartų įsitikinęs, jog meilė daro stebuklus.<br /> Pasak dvasininko, ypač tą galima pajausti, kuomet sutuoktiniai įsivaikina vaiką iš institucinių namų.<br /> „Iš pradžių vaikas būna susigūžęs, nepasitikintis, net negali valgyti, sutrinka kiti jo fiziologiniai dalykai. O atsidūręs meilės kupinoje aplinkoje, vaikas iš karto atsigauna, jo net negali atpažinti. Tad yra didžiulė šeimos įtaka vaiko kūdikystės, vaikystės ir jaunystės fazėse“, - pridūrė vyskupas.</p> <h3><br />  <br /> Telefonas slepia ant fortepijono</h3> <p><img alt="Edmundas Seilius" data-entity-type="file" data-entity-uuid="fd3e02dd-a174-4b6b-a511-6c64363bbabb" src="/sites/default/files/inline-images/seilius.jpg" /><br /><br /><br /> Edmundas Seilius<br /><br /> „Visų pirma manyčiau, kad reikia ir patiems stengtis rodyti teigiamą pavyzdį. Nors mūsų darbas įtemptas, po jo nereikia vengti fizinio kontakto – pasiklausti, prieiti, apsikabinti, patarti. Kadangi mano vyresnėlė yra mėgėja įvairių kino peržiūrų, jai labai patinka kinematografija, - tuo ją kadaise esu užkrėtęs. Kartais atrodo, visai nėra nei noro, nei jėgų, bet dukra prieina ir sako, tėte, aš radau tokį filmą. Mes atsisėdame ir kartu jį peržiūrime. Arba kartu žaidžiame stalo žaidimus“, - patirtimi dalijasi operos solistas Edmundas Seilius.<br /> Pasak jo, žmogiškas kontaktas - neatstumti, nepalikti vaiko vieno - vienas veiksnių, kas atžaloms šeimoje suteikia saugumo jausmą.<br />  <br /> „Kartais pakanka apsikabinti ir paklausti, o kaip tu jautiesi, kaip tau sekėsi. Labai dažnai esu matęs šeimose, kad tėvai atskira respublika, prie tjų turi atsargiai prieiti ir į juos kreiptis tik jūs, tarsi išlaikomas barjeras ir atstumas. Nemanau, kad tai yra reikalinga.<br /> Priešingai, reikia nebijoti prieiti, nebijoti apsikabinti, prisiglausti. Manau, kad ateityje tai duoda vaisių“, - neabejoja E.Seilius.<br /> Jų vyresnėlei Barborai jau penkiolika metų. Operos solistas atvirauja, kad augindami atžalas jiedu su žmona irgi operos soliste Kristina Zmailaite nesibaimino klausi ir psichologų patarimų.<br /> „Mums teko kreiptis į psichologus. Bet nemanau, kad tai yra blogai, juk tai – ne psichiatrija. Tiesiog padeda iš šono žmogus, kuris yra kompetentingas tos srities žinovas. Ir dabar mūsų dukra įsigijo draugą, su kuriuo kartais susiskambina ir pasikalba, nueina pasitarti. Juk tėvai galbūt ne viską pastebi būdami paskendę kasdieniuose darbuose. Gal ne visi mes esame geri psichologijos specialistai“, - sako E.Seilius.<br />  <br /> Dainininkas pasakoja, kad karantino metu, kuomet yra atšaukti visi spektakliai, laiko šeimai skiriama nepalyginamai daugiau. Pirmiausiai šeima pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja prie bendro stalo.<br /> Pasak jo, karantinas – toks laikotarpis, kuris privertė visus sustoti ir apsidairyti, kas darosi aplinkui, kas yra jų šeimoje, pamatyti pliusus ir minusus bei susiburti kartu.<br /> „Technologijos, aišku, vaikus labai gundo. Mūsų mažoji, kuriai yra dveji metai ir trys mėnesiai, taip gerai valdo telefoną, kad net močiutė stebisi, kaip ji tai sugeba. Stengiamės eliminuoti tą pagundą maksimaliai. Nebūna taip, kad paliktume vaiką pasodinę dviem trim valandom prie kompiuterio ar su telefonu rankose.<br /> Jei palikai per ilgai, su juo nesusišneki, matai, kad ji nervuojasi, reikalauja telefono.<br /> Pastarąjį laikome virš fortepijono, pasidedame kur nors toliau, kad mes girdėtume skambutį, bet jis dingtų iš vaiko akių zonos“, - pasakoja E.Seilius.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-05/logo%288%29.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1504-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-05/logo%288%29.jpg" width="852" height="536" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <article data-comment-user-id="0" id="comment-30283" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1590786211"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Žvėrygą su šva…</span> - Šeš, 2020-05-30 - 00:03</p> </li> <a href="/comment/30283#comment-30283" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/30283#comment-30283" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Ką vertingo apie vaikų…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Ką vertingo apie vaikų psichologinę būklę gali pasakyti vyskupas kevalas? Arba taip vadinamas psichologas slušnys, pats neseniai guodęsis, kaip sudėtinga surasti savo vaikams auklę? Bet kokiu atveju, tokius personažus prie vaikų neprileisti net per patrankos šūvį.</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=30283" token="8XixmgfolbEIowcLvk2cIL3E3EOJbOv9g2ZpUA2KkhY"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1504&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="pQxQx_o875uGfG2FH7tWPA9swI9wPwQtZ05o-uX9WPE"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Fri, 29 May 2020 12:00:36 +0000 vyrredaktorius 1504 at https://www.alytausnaujienos.lt Ran­kos, pir­miau­sia pa­lie­čian­čios žmo­nių skau­du­lius https://www.alytausnaujienos.lt/ran-kos-pir-miau-sia-pa-lie-cian-cios-zmo-niu-skau-du-lius <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (2)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Gegužė 8</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/53-13429" rel="bookmark"> Nr. <span> 53 (13429) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-05/1%20apk.jpg?itok=DTof-B3S" width="344" height="287" alt="Aly­taus po­li­kli­ni­kos slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Si­mo­na Ne­dzins­kie­nė. " title="Aly­taus po­li­kli­ni­kos slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Si­mo­na Ne­dzins­kie­nė. Asmeninė nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>Aly­taus po­li­kli­ni­kos slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rei Si­mo­nai Ne­dzins­kie­nei ben­dra­dar­bės ne­gai­li pa­gi­ria­mų­jų žo­džių: „Veik­li, su­ge­ban­ti pla­nuo­ti ir or­ga­ni­zuo­ti dar­bus, tu­ri ge­rus rašt­ve­dy­bos, nau­jų tech­no­lo­gi­jų iš­ma­ny­mo įgū­džius, kas ver­čia ir mus pa­si­temp­ti. Kaip žmo­gus – drą­si, be ga­lo pa­rei­gin­ga, at­sa­kin­ga, at­si­da­vu­si sa­vo dar­bui. Šios pan­de­mi­jos me­tu Si­mo­na su di­džiu­liu at­si­da­vi­mu žiū­ri į dar­bą, rū­pi­na­si, kad mums vi­siems už­tek­tų vi­sų as­me­ni­nių ap­sau­gos prie­mo­nių. Be iš­ei­gi­nių dir­ba mo­bi­lia­ja­me pa­tik­ros punk­te, už­sa­ki­nė­ja tes­tus, su­ve­da vi­sus ti­ria­mų­jų duo­me­nis į e. svei­ka­tos sis­te­mą. Kiek­vie­nam as­me­niui pa­im­tą CO­VID-19 tes­tą už­sa­ko bū­tent Si­mo­na. Be šių nau­jų už­kri­tu­sių dar­bų, ji dar at­lie­ka sa­vo tie­sio­gi­nio dar­bo už­duo­tis – už­sa­ki­nė­ja vais­tus, sau­gos prie­mo­nes, su­da­ri­nė­ja gra­fi­kus, at­lie­ka ki­tus at­sa­kin­gus pa­ve­di­mus. Si­mo­na dir­ba ne­gai­lė­da­ma sa­vęs, sa­vo lais­vo lai­ko, ku­rį ki­to­mis są­ly­go­mis no­riai pra­leis­tų kar­tu su vai­ku­čiais bei šei­ma.“</strong></p> <p><strong>Slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rę S. Ne­dzins­kie­nę kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.</strong></p> <p> </p> <p><strong>– Tur­būt šią ge­gu­žę Tarp­tau­ti­nė slau­gy­to­jų die­na pan­de­mi­jos še­šė­ly­je bus vi­sai ki­to­kia, san­tū­ri? Ar šią die­ną šei­mo­je su­lau­kia­te svei­ki­ni­mų?</strong></p> <p>– Pro­fe­si­nės šven­tės die­na man vi­sa­da bu­vo ir yra san­tū­ri, ma­nau, ir pan­de­mi­jos še­šė­ly­je vis­kas bus taip pat, kaip ir kiek­vie­nais me­tais. Ne­su­reikš­mi­nu šios die­nos, nors su­lauk­ti svei­ki­ni­mų vi­sa­da yra ma­lo­nu. Daž­niau­siai gra­žių žo­džių iš­sa­ko ko­le­gos, va­do­vai.</p> <p>Slau­gy­to­jos vi­sa­da bu­vo tar­si še­šė­ly­je, tik pas­ta­rai­siais me­tais joms at­si­ran­da dau­giau dė­me­sio ir pri­pa­ži­ni­mo. Aš vi­sa­da su­lau­kiu svei­ki­ni­mų ir iš sa­vo ar­ti­mų­jų. Ne­su iš me­di­kų šei­mos ar gi­mi­nės, to­dėl pa­ti vi­siems esu la­bai rei­ka­lin­ga, daž­nai pra­šo pa­gal­bos ar pa­ta­ri­mo. O ap­skri­tai kal­bant, as­me­niš­kai man kiek­vie­na die­na yra tar­si svei­ki­ni­mas, kai gir­džiu nuo­šir­džiai ta­ria­mą ačiū.</p> <p><strong>– To­kia nuo­sta­ta, kad slau­gy­to­jos pro­fe­si­ja ku­pi­na mei­lės žmo­gui, rū­pes­tin­gu­mo. Bet ar dė­kin­ga pro­fe­si­ja?</strong></p> <p>– Mū­sų slau­gy­to­jų ran­kos pir­miau­sia pa­lie­čia žmo­nių skau­du­lius, mū­sų žo­džiai ir dar­bai at­ne­ša pa­cien­tams pa­leng­vė­ji­mą, vil­tį, iš­gi­ji­mą. Nuo­šir­dus pa­cien­to ačiū ir šyp­se­na – tai ir yra šios pro­fe­si­jos dė­kin­gu­mas.</p> <p><strong>– De­ši­nė ar kai­rė gy­dy­to­jų ran­ka esa­te?</strong></p> <p>– Slau­gy­to­ja, ma­no nuo­mo­ne, yra abi gy­dy­to­jų ran­kos. Šian­dien slau­gy­to­jas, gy­dy­to­jas ir ki­ti spe­cia­lis­tai tu­ri dirb­ti kaip vie­na dar­ni ko­man­da, kad bū­tų už­tik­rin­tas dar­bas kuo grei­čiau ir kuo at­sa­kin­giau, kad pa­cien­tai kuo grei­čiau pa­jus­tų pa­leng­vė­ji­mą ir pa­si­ten­ki­ni­mą gau­na­ma pa­slau­ga. Tai­gi, tiek gy­dy­to­jas, tiek slau­gy­to­jas ko­man­do­je yra ly­gia­ver­čiai na­riai. Nors be vie­no iš jų ne­bū­tų už­tik­rin­tas pa­cien­to gy­dy­mas ar ki­ta tei­kia­ma pa­gal­ba. Įsi­vaiz­duo­ki­me au­to­mo­bi­lį be vie­no ra­to, ar jis ga­lė­tų va­žiuo­ti? Tik­riau­siai, ne. Taip ir gy­dy­to­jas su slau­gy­to­ju, jei nė­ra ben­dros ko­man­dos, ben­dro dar­bų pa­si­da­li­ji­mo ir pa­gal­bos vie­nas ki­tam, dar­bas ne­bus sklan­dus ir ko­ky­biš­kas.</p> <p><strong>– Ko­kios nuo­tai­kos Jū­sų dar­bo­vie­tė­je? Kaip pri­pra­to­te prie pa­si­kei­tu­sio, pa­di­dė­ju­sio dar­bo krū­vio?</strong></p> <p>– Pra­džio­je bu­vo tik­rai vis­ko, ne­ži­no­jo­me, kaip rei­kės dirb­ti, kaip rei­kės su­val­dy­ti pa­cien­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, ka­da no­ri­mu lai­ku ne­pa­ten­ka į įstai­gą, bet vis­kas pa­laips­niui sto­jo į nau­jas vė­žes. Gy­dy­to­jai ir slau­gy­to­jai pui­kiai dir­ba nuo­to­li­niu bū­du. Pa­cien­tai taip pat el­gia­si są­mo­nin­gai ir be rei­ka­lo ne­si­lan­ko po­li­kli­ni­ko­je.</p> <p>Da­bar lau­kia­me ki­to eta­po, kai bus pra­de­da­mos teik­ti pa­slau­gos ben­drau­jant tie­sio­giai su pa­cien­tais. Tai vėl bus nau­ja ir ki­taip, tik­rai ne­bus taip, kaip bu­vo. Pan­de­mi­jos lai­ko­tar­pis pa­dė­jo ge­riau įver­tin­ti ko­man­di­nio dar­bo me­di­ci­no­je svar­bą.</p> <p>Slau­gy­to­jai, dir­ban­tys karš­tuo­siuo­se taš­kuo­se, ri­zi­kuo­da­mi svei­ka­ta ir gy­vy­be, at­lie­ka sa­vo dar­bą. Žmo­gus be pa­šau­ki­mo ir aukš­to so­cia­li­nio-emo­ci­nio in­te­lek­to ne­ga­lė­tų dirb­ti slau­gos sri­ty­je.</p> <p><strong>– Ga­vo­me ir jau pa­ci­ta­vo­me nuo­šir­dų Jū­sų įstai­go­je dir­ban­čių slau­gy­to­jų laiš­ką, ku­ria­me Jums, kaip slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rei, dė­ko­ja­ma už pa­si­au­ko­ja­mą dar­bą ko­ro­na­vi­ru­so są­ly­go­mis, už ap­rū­pi­ni­mą ap­sau­gos prie­mo­nė­mis ir ki­tus rū­pes­tin­gai at­lie­ka­mus dar­bus bei ge­rą nuo­tai­ką. Pa­ti­ria­te iš tie­sų di­džiu­lį dar­bo krū­vį. Kaip jau­čia­tės da­bar, fak­tiš­kai ne­tu­rė­da­ma lais­va­lai­kio? Ar pa­dė­jė­jų, sa­va­no­rių pa­gal­bos su­lau­kia­te?</strong></p> <p>– La­bai nu­ste­bau, kad ga­vo­te laiš­ką iš mū­sų įstai­gos dar­buo­to­jų, esu dė­kin­ga Joms už pa­ste­bė­ji­mus. Bet aš tie­siog dir­bu sa­vo dar­bą. Ne­slėp­siu, kad pan­de­mi­jos lai­ko­tar­pis yra sun­kes­nis nei įpras­tas dar­bas, krū­vis ge­ro­kai di­des­nis, bet aš vi­suo­met sten­giuo­si tin­ka­mai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas, nors pri­si­dė­jo ir nau­jų dar­bų, su­si­ju­sių su pan­de­mi­ja.</p> <p>Vi­sa­da sten­giuo­si bū­ti ge­ros nuo­tai­kos ir to­kią pat per­teik­ti ki­tiems, nes jei bū­tų prie­šin­gai, tai ap­sun­kin­tų vi­sų ben­dra­vi­mą, o kar­tu ir dar­bą.</p> <p>Sa­va­no­rių pa­gal­bos ne­su­lau­kia­me, bet šian­dien su­si­tvar­ko­me ir pa­tys. Jei­gu bū­tų toks po­rei­kis, ieš­ko­tu­me pa­gal­bos.</p> <p><strong>– Ko­kias emo­ci­jas Jums pa­čiai ke­lia dar­bas ka­ran­ti­no są­ly­go­mis?</strong></p> <p>– Emo­ci­jų pa­ty­rė­me vi­so­kių. Pra­džio­je tik­rai bu­vo ne­leng­va, nes daug ko ne­ži­no­jo­me, daug ko ne­mo­kė­jo­me, sten­gė­mės kuo grei­čiau su­re­gu­liuo­ti vi­sus dar­bus, kad vis­kas vyk­tų sklan­džiai.</p> <p>Vė­liau bu­vo ir pyk­čio, ku­ris kil­da­vo pa­skai­čius žmo­nių ko­men­ta­rus, ku­rie dėl ka­ran­ti­no bū­na na­muo­se ir tuo skun­džia­si. Ta­da gal­vo­da­vau, kaip aš no­rė­čiau nors ke­lias die­nas ne­iti į dar­bą ir bū­ti na­muo­se su sa­vo vai­kais: kie­me bė­gio­ti ant žo­lės, skai­ty­ti jiems pa­sa­kų kny­gas, žais­ti sta­lo žai­di­mus, ga­min­ti mais­tą ir kar­tu val­gy­ti. Čia bu­vo sun­kiau­sia.</p> <p>Ga­liau­siai prie vis­ko pri­pra­to­me ir aš, ir ma­no šei­ma. Da­bar jau pa­ma­žu grįž­ta­me į sa­vo vė­žes, vai­kai jau ma­ne ma­to daž­niau.</p> <p><strong>– Ar šiuo me­tu pa­kan­ka ap­sau­gos prie­mo­nių?</strong></p> <p>– Pra­si­dė­jus vi­ru­so pli­ti­mui ir pa­skel­bus pan­de­mi­ją, ap­sau­gos prie­mo­nių bu­vo su­dė­tin­ga įsi­gy­ti. Tuo sun­kiu lai­ko­tar­piu kai ku­rios įmo­nės, įstai­gos, pa­ra­mos fon­dai ir net pa­pras­ti žmo­nės do­va­no­da­vo mums ap­sau­gos prie­mo­nių. Tik­rai ne­bu­vo, kad jų ne­tu­rė­tu­mė­me, tie­siog ne­ri­ma­vo­me, jog už­tek­tų at­ei­čiai. Šiuo me­tu as­mens ap­sau­gos prie­mo­nių tu­ri­me už­tek­ti­nai, kad ap­sau­go­tu­me dar­buo­to­jus.</p> <p><strong>– O slau­gy­to­jų ran­kų ne­trūks­ta?</strong></p> <p>– Slau­gy­to­jų ne­trūks­ta, ben­dras ser­ga­mu­mas ne­di­de­lis, to­dėl nie­kas ne­tu­ri ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mo dėl li­gos.</p> <p><strong>– Di­des­nė al­ga – ge­res­nė nuo­tai­ka. Tur­būt re­tas su tuo ne­su­tik­tų. Ar jau su­lau­kė­te val­džios ža­dė­to di­des­nio už­mo­kes­čio?</strong></p> <p>– Dar­buo­to­jai, dir­ban­tys su ga­li­mai CO­VID-19 už­si­krė­tu­siais pa­cien­tais, tu­rė­tų gau­ti di­des­nį dar­bo už­mo­kes­tį nei dir­bant įpras­tai.</p> <p><strong>– Pa­pa­sa­ko­ki­te dau­giau apie sa­ve, apie tai, kas nu­lė­mė, kad pa­si­rin­ko­te to­kią spe­cia­ly­bę.</strong></p> <p>– Šis dar­bas – ne kiek­vie­nam. No­rint bū­ti slau­gy­to­ja, rei­kia iš­lai­ky­ti vi­di­nę ra­my­bę, my­lė­ti ki­tus žmo­nes, bū­ti at­sa­kin­gai. Su min­ti­mi, kad tap­siu slau­gy­to­ja, aš au­gau. Nors da­bar dir­bu ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą ir tie­sio­gi­nio kon­tak­to su pa­cien­tais ne­tu­riu, bet vis tiek šir­dy­je aš esu ir bū­siu slau­gy­to­ja. Di­džiuo­juo­si bū­da­ma slau­gy­to­ja! Ne­ma­tau sa­vęs ki­to­je sri­ty­je. Man su­tei­kia ma­lo­nu­mą ži­no­ji­mas, kad ma­no pa­stan­gos ne­nu­ė­jo vel­tui.</p> <p>Pa­si­nau­do­da­ma pro­ga, svei­ki­nu dar­buo­to­jas Tarp­tau­ti­nės slau­gy­to­jų die­nos pro­ga. Mie­los ko­le­gės, vi­sa­da jaus­ki­tės rei­ka­lin­gos ir ver­ti­na­mos, te­gul Jū­sų ge­ri žo­džiai, ku­rių ne­gai­li­te sa­vo pa­cien­tams, grįž­ta Jums at­gal ir su­tei­kia dar dau­giau jė­gų at­lie­kant kas­die­nę kil­nią pa­rei­gą – bū­ti ša­lia ser­gan­čio­jo, su­grą­ži­nant jam gy­ve­ni­mo džiaugs­mą, vil­tį ir ti­kė­ji­mą. Te­gul svei­ka­ta, ku­rią taip dos­niai do­va­no­ja­te ki­tiems, vi­sa­da ly­di Jus ir Jū­sų šei­mas. Te­gul gy­ve­ni­mas pri­si­pil­do mei­lės, džiaugs­mo ir nau­jų at­ra­di­mų.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <article data-comment-user-id="0" id="comment-26756" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1589129340"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Odeta</span> - Sek, 2020-05-10 - 19:49</p> </li> <a href="/comment/26756#comment-26756" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/26756#comment-26756" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Skaitau ir džiaugiasi širdis…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Skaitau ir džiaugiasi širdis, kad yra tokių darbščių žmonių, komandos žmonių. Kaip gera kitiems šalia tokios pozityviai nusiteikusios darbuotojos. Sėkmės tau, Simona, sveikatos tavo vaikams, vyrui ir artimiesiems. O didžiausia pagarba tėvams, perdavusiems tiek daug gerumo genų. Jūs šiandien verti didžiausios mano pagarbos.<br /> Kaip malonu skaityti ne apie garbės trokštantį politiką, o apie dorą žmogų, kuris pasirengęs padėti ir kiekvienam iš mūsų be jokių būgnų tratėjimo. Lenkiuosi tokiems žmonėms.</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=26756" token="X5p_vVhSeK0hTCQlQvs_gOhXR1KPMs7iX7TOvf_IQX4"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <article data-comment-user-id="0" id="comment-26419" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1589046387"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Vilija A.</span> - Šeš, 2020-05-09 - 20:46</p> </li> <a href="/comment/26419#comment-26419" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/26419#comment-26419" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">NUOŠIRDUS Ačiū Jums Simona…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>NUOŠIRDUS Ačiū Jums Simona už Jūsų veiklumą,atsakingumą,esate darbšti ir greita stiprybės Jums!</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=26419" token="Vvf1Bx4OZRgmyzqDJ63BrqW_FVCbJjifWIVuX2VPRh0"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1449&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="WrX1ufpUZC2ZlGirri2-P8dJgkM2o8djLv94ze5P-rE"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Fri, 08 May 2020 12:34:27 +0000 vyrredaktorius 1449 at https://www.alytausnaujienos.lt Nesaugi, ankstyva lytinė patirtis gali būti ir rizikos sveikatai veiksnys https://www.alytausnaujienos.lt/nesaugi-ankstyva-lytine-patirtis-gali-buti-ir-rizikos-sveikatai-veiksnys <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Greta Vanagienė</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (1)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Gegužė 4</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/51-13427" rel="bookmark"> Nr. <span> 51 (13427) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-05/1.jpg?itok=nKjDDS0X" width="344" height="287" alt="Lytinių santykių ankstyvėjimas turi sąsajų su draugų įtaka ir alkoholio vartojimu. Apklausos duomenys rodo, kad dažnai pirmus lytinius santykius patiria apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų paaugliai." title="Lytinių santykių ankstyvėjimas turi sąsajų su draugų įtaka ir alkoholio vartojimu. Apklausos duomenys rodo, kad dažnai pirmus lytinius santykius patiria apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų paaugliai." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong><img alt="Ingrida Basevičienė" data-entity-type="file" data-entity-uuid="b81a5d4b-767e-4c50-bb5a-4025a08a2e94" src="/sites/default/files/inline-images/2_2.jpg" />– LPI ligų paplitimas tarp jaunimo rodo, jog lytiniai santykiai tik po vestuvių, galima sakyti, atgyvena. Kaip jaunimą paveikti, kad šie atsakingai žiūrėtų į lytinius santykius?</strong></p> <p><br /> - Įvairiose pasaulio šalyse paauglių reprodukciniam sveikatos ugdymui, stiprinimui ir priežiūrai skiriamas didelis dėmesys, tačiau požiūris į ankstyvą lytinę elgseną, nėštumus, lytiškai plintančias infekcijas paauglystėje, kurie lemia vėlesnę jaunuolių sveikatą, priklauso nuo šalies ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties, taip pat turi įtakos ir religija, tradicijos. Siekiant sumažinti nesaugios ankstyvos lytinės elgsenos problemų mastą pasirenkamos įvairios strategijos – nuo visiško susilaikymo propagavimo iki plataus bendradarbiavimo populiarinant kontracepcijos priemones tarp lytiškai aktyvių paauglių.<br /> Pats lytinis aktyvumas nėra patologija, tačiau jauni žmonės anksti pradėję lytinius santykius gali turėti psichologinių sveikatos sutrikimų. Lytiniai santykiai suvokiami kaip meilės, artumo, bendravimo išraiška, taigi svarbūs jauno žmogaus gyvenime. Neabejojama, kad tai veikia sveikatą ir gerovę, tačiau nesaugi lytinė elgsena gali būti ir sveikatos rizikos veiksnys.<br />  </p> <p><br /><strong>- Kaip tai susiję? Ar siekiama pirmus lytinius santykius pavėlinti, ar šviesti visuomenę dėl galimų nesaugių lytinių santykių pasekmių? </strong></p> <p><br /> - Paprastai paaugliai dėl savito mąstymo nesuvokia šios problemos, neapsisaugo nuo lytinio aktyvumo pasekmių. Būtent dėl negalėjimo racionaliai numatyti tokios elgsenos svarbos ir padarinių jie priima greitus bei neapgalvotus sprendimus, kurie, deja, gali pasibaigti lytiškai plintančiomis infekcijomis ir (ar) neplanuotu nėštumu. O jų galima sulaukti jau ir po pirmųjų lytinių santykių.<br /> Be to, paauglių seksualinė elgsena ir jų tyrinėjimas turi svarbią reikšmę lytiškai plintančių infekcijų profilaktikai. Mat lytiškai subręsta ir lytinius santykius pradeda jau penkiolikos septyniolikos metų jaunuoliai, tai yra trejais ketveriais metais anksčiau, nei, tarkime, prieš penkiasdešimt metų. Didėjant jaunimo lytiniam aktyvumui, didėja ir lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių paauglių skaičius. Pagal PSO duomenis, kasmet Chlamydia trachomatis infekcija užsikrečia aštuoniasdešimt devyni milijonai žmonių, iš kurių net dvidešimt procentų sudaro paaugliai.<br />  <br /><strong>- Kokių padarinių sveikatai gali sukelti negydomos LPI?</strong></p> <p><br /> - Negydomos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti tokias ligas kaip dubens uždegimą, dėl kurios prasideda rimtesnės komplikacijos, didėja nevaisingumo rizika. Skaičiuojama, kad po pirmo dubens uždegimo ligos epizodo rizika būti nevaisingai išauga siekai nuo 9 iki 13 procentų, po antro – 36 procentus, po trečio karto - 52-75 procentus. Tai svarbu galvojant apie tolesnę paauglių reprodukcinę sveikatą.<br />  <br /><strong>- Ką daro valstybė, kad situacija pasikeistų? Šviečiamosios programos mokyklose, rodos, neišsprendžia problemos.</strong></p> <p><br /> - Mokykloje vykdoma programa yra nepakankama. Visuomenėje yra paplitusi nuostata, kad mokykloje pokalbiai apie lytines problemas padidina ankstyvų lytinių santykių tikimybę, dėl gilių religinių tradicijų tikslinga apsiriboti vien seksualinį susilaikymą propaguojančiomis programomis.<br /> Vis dėlto manau, kad seksualinis elgesys ir su tuo susijusi problematika visų pirma ateina iš šeimos. Tėvai nuo pat pirmųjų vaiko metų jį moko ir aiškina apie įvairios elgsenos pasekmes. Pavyzdžiui, kas nutiks, jei nesaugiai elgsis lipdamas laiptais: ar nukris ir lengvai užsigaus, ar skaudžiau.<br /> Ketverių šešerių metų vaikui atsiranda natūralus fiziologinis noras susipažinti su lytimi, todėl tėvai pirmieji turėtų pateikti teisingus atsakymus, paprastais, vaikui suprantamais žodžiais paaiškinti apie lyčių skirtumus.<br /> Kai vaikas šeimoje yra mylimas, prižiūrimas, elgiasi vienaip, kai šeima pagal savo sudėtį nėra pilna, paaugliams neskiriamas pakankamas elgesys - kitaip. Tėvai ugdo vaikus savo pavyzdžiu. Matydami dažną tėvų partnerių kaitą patys elgsis pagal tokį modelį. Vaikai mus „beždžioniauja“. Ne veltui vaikų šventėse uždrausta vartoti alkoholį, rūkyti. Įtaką vaiko, vėliau ir paauglio elgsenai daro net ir atskirai nuo tėvų praleistos atostogos, prastos gyvenimo sąlygos, tėvų nedarbas. Be to, net ir šeimoje vyresnės sesers ar brolio turėjimas turi įtakos ankstesnei lytinio gyvenimo pradžiai. Siekia elgtis taip kaip vyresni.<br /> Liūdna, kai mažiesiems numetama planšetė, o patys tėvai įsikniaubę į telefonus – bendravimo su vaiku nelieka. Gyvūnų pasaulyje tėvai moko jauniklius, kol šie nesubręsta nepaleidžia jų iš akiračio. Išmokina skraidyti, susirasti maisto, apsisaugoti. Žmonija gi įpratusi auklėjimą permesti kitiems: darželiui, mokyklai, universitetui.<br /> Dažnai tenka matyti mamas, kurios su paaugliais vaikais ateina karingai nusiteikusios. Joms sunku išaiškinti, kad su paaugliais reikia švelniai bendrauti. Vienatvė, vienišumas stumia paauglius ieškoti supratimo kitur. Nors jie trokšta pirmas svarbias žinias sužinoti iš gydytojų, tačiau iki šešiolikos metų yra konsultuojami tik tėvų ar globėjų, todėl retai išdrįsta užduoti sau rūpimus klausimus, slepia savo elgseną.<br />  <br /><strong>- Na, tuomet spragas belieka užpildyti tik gatvės „mokyklai“...</strong></p> <p><br /> - Deja, tačiau taip. Lytinių santykių ankstyvėjimas turi sąsajų su draugų įtaka ir alkoholio vartojimu. Apklausos duomenys rodo, kad dažnai pirmus lytinius santykius patiria apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų paaugliai. Tie, kas vartoja alkoholio bent kartą per savaitę, metais anksčiau paankstina lytinių santykių pradžią. Merginos, bent keturis kartus vartojusios alkoholio, lytinių santykių pradžią paankstina dvejais metais. Kasdienis rūkymas pirmus lytinius santykius paankstina beveik pusantrų metų. Merginų jausmai, įsimylėjimas, glamonės ankstina lytinius santykius taip pat. Vėlgi, sugrįžtant prie šeimos, jei čia nepatiriama šilumos, paaugliai jos ieškoti puola į kitų glėbį. Lytiniais santykiais bando kompensuoti meilės šeimoje trūkumą.<br />  <br /><strong>- Lytiškai plintančios infekcijos veikia tyliai, dažnai pacientai to nežino. Kokie simptomai sukelia įtarimą apie galimą užsikrėtimą?</strong></p> <p><br /> - LPI yra įvairių, todėl ir simptomai skirtingi. Vienu atveju gali varginti nemalonios išskyros, skausmingas šlapinimasis, perštėjimas. Nusiskundimai gali būti visai nespecifiniai: nereguliarios menstruacijos, pastovūs pilvo skausmai, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. LPI gali sukelti pirmuonys (trichomonozė), bakterijos (gonorėja, chlamidiozė), virusai (hepatitas, ŽIV/AIDS; ŽPV). Besimptomė LPI gali išryškėti tik po dešimties ar penkiolikos metų, kai bus ieškoma priežasčių, kodėl moteris negali pastoti. Pavyzdžiui, nustatoma, kad buvo persirgta lėtine dubens uždegimine liga. Jei žmogaus imunitetas prastas, per dešimtmetį gali susiformuoti ir onkologinės– gimdos kaklelio, varpos, gerklų, išangės - ligos.<br /> Jei žmogaus imunitetas yra stiprus, jis visą gyvenimą gali būti ligos nešiotojas, bet pats nesirgti.<br />  <br /><strong>- Rodos visam tam užkirsti kelią paprasta. Užtenka tik barjerinių apsaugos priemonių. Ar tai, kad lytinių santykiu metu nenaudojami prezervatyvai, yra tik žinių stoka?</strong></p> <p><br /> - Tai, kad neįsigyjama apsaugos priemonių, manyčiau, lemia finansai. Be to, pacientės teigia, kad nors žino apie apsaugos priemones ir lytiškai plintančias infekcijas, didelė dalis rūpinasi tik apsauga nuo nėštumo. Naudojasi visiškai neefektyviu metodu nutraukiant lytinį aktą arba prezervatyvas naudojamas tik prieš ejakuliaciją. Moterys naudoja hormonines kontraceptines priemones, kurios apsaugo tik nuo neplanuoto nėštumo. Prezervatyvas gi apsaugo ir nuo LPI. Paaugliams visada rekomenduojame dvigubą kontracepciją – hormoninę ir barjerinę. Tai - partnerių pagarba vienas kitam.<br /> Išsivysčiusiose šalyse bet kuris žmogus turi žinoti ir apie skubią kontracepciją – ji yra nereceptinė. Kontracepcija veiksminga septyniasdešimt dvi valandas po nesaugių lytinių santykių - ar suplyštų, nusmuktų prezervatyvas, seksualinės prievartos atveju. Netiesa, kad tokios kontraceptinės priemonės sutrikdys hormonus. Vieną mėnesį gal ir gali išderinti mėnesinių ciklą, tačiau situaciją dėl neplanuoto nėštumo gali pakeisti iš esmės.</p> <p><img alt="logo" data-entity-type="file" data-entity-uuid="98d06bad-5ca4-4bb2-9e3d-a41044120783" src="/sites/default/files/inline-images/logo%288%29_2.jpg" /></p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <article data-comment-user-id="0" id="comment-25879" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1588901759"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Patricia Conor</span> - Pen, 2020-05-08 - 04:35</p> </li> <a href="/comment/25879#comment-25879" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/25879#comment-25879" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Esu labai laiminga, kad dr…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Esu labai laiminga, kad dr. Ilekhojie man padėjo sugrąžinti sielos draugę. Esu įsitikinęs, kad yra daug moterų, tokių kaip aš, kurios padarė viską, kas įmanoma, kad susigrąžintų savo vyrus. Aš atėjau čia pasakyti kiekvienai moteriai, kad nežiūrėtų daugiau, nes čia yra atsakymas. Aš visiškai manau, jei būtų buvę kokie penki rašybos raštai, pavyzdžiui, dr. Ilekhojie, pasaulis būtų buvęs geras. Aš ir mano vyras buvome atskirti 4 metams ir aš negalėjau susitvarkyti gyvenimo be jo. Aš pasinaudojau viskuo, kad jį susigrąžintum, bet aš nedirbau, kol perskaičiau daugybę liudijimų apie burtininką, vadinamą dr. Ilekhojie, ir apie tai, kaip jos darbas veiksmingas. yra. Iškart susisiekiau su ja ir ėmiausi žingsnių, kurių ji manęs paprašė, ir po 4 dienų mano buvęs skambino prašydamas atleidimo, kad jis nieko nenori, bet kad mane visam laikui grąžintų. Esu laiminga, kad radau gydytoją Ilekhojie. Tikiuosi, kad jums ji taip pat bus labai naudinga. Reikia pagalbos? „WhatsApp“ dr. Ilekhojie telefonu +2348147400259 ARBA el. Paštas: <a href="mailto:gethelp05@gmail.com">gethelp05@gmail.com</a></p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=25879" token="D1ui8T04vfaXmdJpP5SrCzYrKNTcumMlCTFsrMMV8QY"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1431&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="mET3hoMDOUgGjh9gNr1ire74c4fzLZLkMafwCbYwk8I"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Mon, 04 May 2020 11:27:22 +0000 vyrredaktorius 1431 at https://www.alytausnaujienos.lt Apie lytinį raštingumą pirmiausiai iš šeimos https://www.alytausnaujienos.lt/apie-lytini-rastinguma-pirmiausiai-seimos <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Greta Vanagienė</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (2)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Balandis 27</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/48-13424" rel="bookmark"> Nr. <span> 48 (13424) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-04/1_1.jpg?itok=RYMWDHr9" width="344" height="287" alt="Apie lytiškumą tėvai su atžalomis turėtų kalbėti kaip įmanoma anksčiau. Pradėti derėtų nuo paprasčiausio paaiškinimo, koks yra tinkamas elgesys, o koks - ne. Paaiškinti, kas yra smurtas, kokie yra tinkami, o kokie netinkami prisilietimai. Kas jį gali liesti, kaip liesti ar kur nusivesti. " title="Apie lytiškumą tėvai su atžalomis turėtų kalbėti kaip įmanoma anksčiau. Pradėti derėtų nuo paprasčiausio paaiškinimo, koks yra tinkamas elgesys, o koks - ne. Paaiškinti, kas yra smurtas, kokie yra tinkami, o kokie netinkami prisilietimai. Kas jį gali liesti, kaip liesti ar kur nusivesti. " /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h3>Pradėti aiškinti kuo anksčiau</h3> <p><br /> Ugdydami vaikus norime, kad jie būtų laimingi mylėdami, kurdami tarpusavio santykius, šeimą. Ar vaikai užaugs gebėdami mylėti, kurti darnius santykius, didžiąja dalimi priklauso nuo tėvų. Suaugusiųjų pareiga - suprasti vaiko raidos ypatumus ir, atsižvelgiant į jo amžių, suteikti jam informacijos, atsakyti į klausimus ir nukreipti vaiko elgesį tinkama linkme.<br /> Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, nors tėvai nori padėti vaikams tapti atsakingais suaugusiaisiais, neretai apie lytiškumą su kalbėti nepatogu.<br />  </p> <p><img alt="Linas Slušnys" data-entity-type="file" data-entity-uuid="7faa985d-5993-4d01-af7a-4e7038175b5d" src="/sites/default/files/inline-images/2_1.jpg" />„Intymumas ir lytiniai santykiai dažnam gali asocijuotis su grėsme. Taigi ir pokalbiai šia tema taip tampa tabu. Tėvai gali jaustis lyg vaiką vestųsi pas save į miegamąjį. Tai intymu, todėl nedrąsu. Jausti apie lytiškumą kalbant gėdą, pasimesti yra daugelio šeimų problema. Kyla klausimų, kada ir kaip apie tai imti kalbėtis su savo vaikais“, - pastebi vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.</p> <p> <br /> Jis įsitikinęs, jog apie lytiškumą tėvai su atžalomis turėtų kalbėti kaip įmanoma anksčiau. Pradėti derėtų nuo paprasčiausio paaiškinimo, koks yra tinkamas elgesys, o koks - ne. Paaiškinti, kas yra smurtas, kokie yra tinkami, o kokie netinkami prisilietimai. Kas jį gali liesti, kaip liesti ar kur nusivesti.<br /> „Tai, kad turime užtikrinti savo saugumą turėtų žinoti jau penkerių šešerių metų vaikai. Sykį esu pats susidūręs ir maloniai nustebęs, kai mergaitė atsisakė lipti į mano automobilį. Suprato, kad reikia saugotis. Prieš daug metų važiuodamas automobiliu kaimo plynėje pamačiau stovinčią, šąlančią mergaitę. Sakau lipk, nešalk, pavešiu. Ji ėmė purtyti galvą – mama neleido. Teisingai, pamaniau. Juk ji nežino, nei kas aš, nei kur vešiu. Ji nežino, kad nesu grėsmė“, - dalinasi L.Slušnys.<br />  <br /> Anot jo, tėvai gali baimintis, kad kalbos apie lytiškumą nepaskatintų vaikų eksperimentuoti. Vis dėlto didžiausia klaida, kurią gali padaryti tėvai, – laukti paauglystės, kai neva jiems lytiškumo klausimas taps aktualus. Psichiatras sako, kad kuo anksčiau vaikui bus paaiškinta, kas yra pagarbūs ir nepagarbūs lytiniai santykiai, tuo mažiau šansų išgyventi ankstyvą nėštumą.<br />  <br /> „Nepritariu Bažnyčios pozicijai imti apie tai su vaikais kalbėti kuo vėliau, jau kone paauglystėje. Tokiame amžiuje, kai vaikai vis dar yra lytiškai neraštingi, jie jau būna patyrę ir prievartą. Jei patėvio prievartaujamai penkiolikmetei imsime aiškinti, kas yra prievarta, ji galbūt jau kelerius metus manys jog toks patėvio elgesys – meilės jai išraiška. O jau pradinėse klasėse edukuotas vaikas, tikėtina, į daugelį dalykų ims žiūrėti kritiškai, mokės duoti atkirtį. Dėl to bus mažiau sugriautų vaikų gyvenimų“, - aiškina pašnekovas.</p> <h3><br />  <br /> Internetas gali suklaidinti</h3> <p><br /> L.Slušnys pastebi, jog esama šeimų, kurios pasirenka lytiškumo temos su vaikais neliesti visai. Neva šiais laikais jie gali gauti informacijos iš draugų, televizijos ar interneto. Vis dėlto ne visuomet ši informacija yra tinkama, atitinkanti vaiko amžių, formuojanti reikiamas vertybes, elgesio normas ir užtikrinanti vaiko sveikatą bei saugumą. Dar daugiau – informacija gali būti klaidinanti.<br />  <br /> „Socialiniai tinklai šiuo klausimu – tikra avarija. Niekada nežinai, kokią informaciją ten galima rasti. Paauglys čia gali imti aiškinti, kaip yra faina lytiniai santykiai, girtis, kaip dažnai tai daro. Tačiau nebūtinai tai turi būti tiesa. Paaugliai dažnai apie tai tiesiog fantazuoja. Kitam gi jau signalas – aš dar neturėjau lytinių santykių. Reikia kuo greičiau ištaisyti šią „klaidą“, paskubėti. Taip nekaltybę puolama prarasti neapgalvotai. Taigi socialiniai tinklai gali parodyti dažnai ne tą medalio pusę, kuri yra reikalinga žinoti ir yra vertinga. Suaugusiųjų įsikišimas ir sudėliojimas, kas yra atsakomybė ir pagarba savo kūnui yra ypač svarbus“, - sako vaikų ir paauglių psichiatras.</p> <h3><br />  <br /> Nepaversti lytiškumo tabu</h3> <p><br /> Sociologų teigimu, šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir reikšmingiausias vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais veiksnys. Taip formuojasi vaiko asmenybė, perteikiamos ir puoselėjamos svarbiausios vertybės. L.Slušnys sako, kad vengdami lytiškumo temų, tėvai siunčia nebylią žinutę. Mat taip rodoma, kad tai - „nepadori“, draudžiama tema. Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami suaugusiųjų elgesio modelius – tėvų tarpusavio santykius ir bendravimo stilių.<br />  <br /> „Taip lazdelė perduodama tolesnei kartai, kad apie tai sunku kalbėti. Ką gi – vėl lauksime naujos kartos, kuri pagaliau susipras, kad tai svarbu, reikalinga ir netgi naudinga žinoti kuo anksčiau. Tyrimai rodo – kuo vaikai labiau edukuoti, tuo mažiau šansų jiems tapti seksualinės prievartos auka. Mat taip tampama budresniais, gebama atpažinti signalus apie netinkamą elgesį.<br /> Kartą diskutavome su vienu mokslininku apie žmonijos augimą: jis sustos, kai moterys taps labiau išsilavinusios (įskaitant ir lytiškumo klausimus). Mat tai moterų kartelę pakelia aukštyn ir neleidžia būti bet kam prieinamai. Išsilavinusi moteris įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, turi aukštesnę savivertę. Tai komponentai, kurie vyrams užkerta kelią lengvai pasiekti lytinius santykius“, - įžvalgomis dalinasi psichiatras.</p> <h3><br />  <br /> Kaip užtikrinti darnią vaiko asmenybės raidą šeimoje</h3> <p><br /> Šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė sako šeimoje, kad formuojasi vaiko asmenybė, joje perteikiamos ir puoselėjamos svarbiausios vertybės, todėl šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis bei reikšmingiausias vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais veiksnys. Kad šeimoje augtų stipri, savarankiška, atsakinga asmenybė, visų pirma reikia geros tarpusavio emocinės atmosferos.<br />  </p> <p><img alt="Giedrė Gutautė Klimienė" data-entity-type="file" data-entity-uuid="0d4b2189-26ad-4998-a06c-758b5597f04c" src="/sites/default/files/inline-images/3_2.jpg" />„Nors nėra lengva vaikui būti ir auklėtoju, draudėju, baudėju ir patarėju bei draugu, rastas balansas tarp priešpriešų padeda užmegzti artimus ryšius. Emociškai artimas su tėvais vaikas nejaus įtampos ar baimės su jais aptarti visus jam rūpimus klausimus. Žinojimas, kad tėvai išklausys, padės, nesmerks ir nežemins yra sėkmingas pamatas ugdyti ir vaiko lytiškumą“, - įsitikinusi šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.</p> <p> <br /> Anot jos tinkamiausias amžius pasakoti vaikui apie lytinius dalykus – kai vaikas pats apie tai paklausia. Klausimai vaikui kyla natūraliai, natūraliai atsiranda ir progų paaiškinti vienus ar kitus dalykus.<br /> „Būkite su vaikais nuoširdūs ir atviri. Palikite ainiams pasakas apie kopūstus ir gandrus. Apie lytiškumą ir kaip atsiranda vaikai, kalbėkite kuo aiškiau ir paprasčiau. Jei nežinote, kaip tinkamiausiai šią minutę paaiškinti, pasakykite, kad jums reikia laiko pasiruošti ir sugrįžkite prie temos – jokiu būdu „nenusimuilinkite“, antraip vaikas supras, kad šios temos verčiau neliesti. Neaiškinkite vaikui daugiau, negu jis klausia, atsakykite trumpai, neišsiplėskite iki smulkios anatomijos, nebent vaikui pačiam tai rūpi“, - kaip pasiruošti intymiems pokalbiams pataria psichologė. Kitas, ne mažiau svarbus lytiškumo aspektas vaikui – kūno pokyčiai, brendimo pradžia.<br /> „Padrąsinkite vaiką gerai jaustis dėl savęs ir savo kūno. Svarbu formuoti vaikui nuostatą, kad kūnas ir visos jo dalys yra svarbios, reikalingos, gerbtinos“, - pabrėžia G.Gutautė Klimienė.<br />  </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <article data-comment-user-id="0" id="comment-25880" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1588901791"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Patricia Conor</span> - Pen, 2020-05-08 - 04:36</p> </li> <a href="/comment/25880#comment-25880" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/25880#comment-25880" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Esu labai laiminga, kad dr…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Esu labai laiminga, kad dr. Ilekhojie man padėjo sugrąžinti sielos draugę. Esu įsitikinęs, kad yra daug moterų, tokių kaip aš, kurios padarė viską, kas įmanoma, kad susigrąžintų savo vyrus. Aš atėjau čia pasakyti kiekvienai moteriai, kad nežiūrėtų daugiau, nes čia yra atsakymas. Aš visiškai manau, jei būtų buvę kokie penki rašybos raštai, pavyzdžiui, dr. Ilekhojie, pasaulis būtų buvęs geras. Aš ir mano vyras buvome atskirti 4 metams ir aš negalėjau susitvarkyti gyvenimo be jo. Aš pasinaudojau viskuo, kad jį susigrąžintum, bet aš nedirbau, kol perskaičiau daugybę liudijimų apie burtininką, vadinamą dr. Ilekhojie, ir apie tai, kaip jos darbas veiksmingas. yra. Iškart susisiekiau su ja ir ėmiausi žingsnių, kurių ji manęs paprašė, ir po 4 dienų mano buvęs skambino prašydamas atleidimo, kad jis nieko nenori, bet kad mane visam laikui grąžintų. Esu laiminga, kad radau gydytoją Ilekhojie. Tikiuosi, kad jums ji taip pat bus labai naudinga. Reikia pagalbos? „WhatsApp“ dr. Ilekhojie telefonu +2348147400259 ARBA el. Paštas: <a href="mailto:gethelp05@gmail.com">gethelp05@gmail.com</a></p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=25880" token="HUh0SGv8eFAlM27BUTvg_ojDho4RtV7tzvcu5fGWEcc"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <article data-comment-user-id="0" id="comment-23073" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1588075040"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Joli</span> - Ant, 2020-04-28 - 14:57</p> </li> <a href="/comment/23073#comment-23073" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/23073#comment-23073" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Nuo tokiu &quot;psichologu&quot;…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Nuo tokiu "psichologu" viskas ir prasideda. Prisiuoste, visokiu iskrypelisku globaliu liberalisku "naujoviu", pradeda ta s... diegti mums. Pradeda is leto nuo lytinio auklejimo darzeliuose, po to po truputi pereina prie genderizmo, po to, gal pereis prie pedofilijos, nes jau pasigirsta balsai, kad tai pateisinama ... kuo toliau tuo labiau degraduojam. Paskui klausiama, kaip 13mete laukiasi vaiko su 10meciu? Ogi per jusu sita "svietima".<br /> Sodoma ir gomora. Tikrai apokalipse arteja...</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=23073" token="TSx76GiriKwt4xteHPaG14EPXNJixzmyAm0lcsrAjl8"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1410&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="5qNQqBM-eQbXJ3VHw40nxMWfH2CsezitBeI7KVBi3Y8"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Mon, 27 Apr 2020 13:00:41 +0000 vyrredaktorius 1410 at https://www.alytausnaujienos.lt Slau­gy­to­ja – tai pa­cien­to akys, ran­kos ir šir­dis https://www.alytausnaujienos.lt/slau-gy-ja-tai-pa-cien-akys-ran-kos-ir-sir-dis <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (1)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Balandis 23</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/48-13424" rel="bookmark"> Nr. <span> 48 (13424) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-04/IMG_1692.JPG?itok=Ixmws3bK" width="344" height="287" alt="slayugytojos" title="Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h2>Žmo­giš­ku­mas, mei­lė ir pa­gar­ba žmo­gui įaus­ta į slau­gy­to­jų gy­ve­ni­mus</h2> <p><strong>Aly­taus me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tro Pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo ir slau­gos sky­riaus slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Gied­rė Je­zu­ke­vi­čie­nė:</strong></p> <p>Slau­gy­to­jų pro­fe­si­nės veik­los pro­ce­sas grįs­tas ko­man­di­niu dar­bu ir ben­dra­dar­bia­vi­mu, tai tar­si gran­di­nė­lė, ku­rio­je kiek­vie­na da­lis svar­bi, kai kiek­vie­nas at­sa­ko už sa­vo gran­di­nė­lės da­lį. Pa­im­ki­te ir gy­dant pa­cien­tą iš­mes­ki­te slau­gos gran­di­nės da­lis. Kas pa­liks? Slau­gy­to­jai ne­ša pa­cien­tų skaus­mo, vie­nat­vės, so­cia­li­nės at­skir­ties, ne­vil­ties, pro­ti­nės ir fi­zi­nės ne­ga­lios, kan­čios naš­tą, yra ša­lia mirš­tan­čio­jo ir pa­ly­di iš­ei­nan­tį­jį iš šio pa­sau­lio.</p> <p>To­dėl tik­rai la­bai skau­du, kai vie­šo­jo­je erd­vė­je val­džios žmo­nės, net­gi kur­da­mi įsta­ty­mus šiai pro­fe­si­nei gru­pei, ne­su­ge­ba tei­sin­gai iš­tar­ti spe­cia­ly­bės pa­va­di­ni­mo. Ir to­kie at­ve­jai ne vie­ne­ti­niai. Ta­da pa­jau­čia­me, kaip šir­dy­je la­bai ryš­kiai su­spin­di nu­si­vy­li­mo aki­mir­kos gi­jos, ir slau­gy­to­jos liū­di, emo­ciš­kai tam­pa la­bai sun­ku, nes ir taip kas­die­ny­bė pri­pil­dy­ta įtam­pos ir stre­so.</p> <p>At­si­ra­dęs vi­di­nis ne­ri­mas iš­ke­lia daug klau­si­mų, į ku­riuos at­sa­ky­mų nė­ra. Kaip sa­ko psi­cho­lo­gai, lė­tai iš­ge­ria­me stik­li­nę van­dens ir dir­bam, dir­bam, nes žmo­giš­ku­mas, mei­lė ir pa­gar­ba žmo­gui įaus­ta į slau­gy­to­jų gy­ve­ni­mus.</p> <p>Mū­sų įstai­gos slau­gy­to­jų ben­druo­me­nė stip­ri sa­vo ži­nio­mis, pro­fe­sio­na­lu­mu ir as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi. Slau­gy­to­jų ben­druo­me­nė iš­ti­ki­ma ir pa­ti­ki­ma vie­na ki­tos at­žvil­giu. Įstai­go­je dir­ba 20 ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų.</p> <p>Slau­gy­to­jos mo­ka džiaug­tis nu­veik­tais dar­bais, tu­ri sa­vo tra­di­ci­jas, šven­čia šven­tes, yra kū­ry­bin­gos ir rū­pes­tin­gos, tu­ri drą­sos keis­ti tai, ką ga­li pa­keis­ti, ir yra iš­min­tin­gos su­pras­ti, ko pa­keis­ti ne­įma­no­ma. Ben­druo­me­nės stip­ry­bė – op­ti­miz­mas.</p> <p>Ko­dėl aš pa­si­rin­kau šią pro­fe­si­ją, kas man yra ma­no dar­bas? Man ma­no dar­bas yra ma­no as­me­ni­nis ke­lias, iš ku­rio šian­dien ne­no­rė­čiau iš­suk­ti. Šian­dien aš da­rau tai, kas man tei­kia džiaugs­mą ir lai­mę, tai, kas man pa­tin­ka, tie­siog da­rau, nes no­riu tai da­ry­ti, ir vyks­ta tai sa­vo rit­mu, nie­ka­da ne­gal­vo­jau keis­ti sa­vo pro­fe­si­jos. Kiek­vie­na slau­gy­to­ja tu­ri at­ski­rą sa­vo ke­lio is­to­ri­ją. Vie­nos sa­vo ke­lią ra­do at­si­tik­ti­nai, ki­toms įta­ką pa­da­rė jų gy­ve­ni­me svar­būs žmo­nės.</p> <p>Mū­sų pa­cien­tai – įvai­rių pa­žei­džia­miau­sių in­fek­ci­jų gru­pė­je ir juos mes la­bai sau­go­me. Dau­gu­ma slau­go­mų pa­cien­tų yra tik­rai sun­kūs, tu­rin­tys daug lė­ti­nių li­gų, gar­bin­go am­žiaus ir pri­klau­san­tys ri­zi­kos gru­pei.</p> <p>Nuo pir­mos ka­ran­ti­no die­nos ėmė­mės sau­gos prie­mo­nių ir per­so­na­lui, ir pa­cien­tams. Pir­ma sa­vai­tė bu­vo ne­ri­mas­tin­ga, tie­siog rei­kė­jo vi­siems per­sio­ren­tuo­ti pa­gal nau­jas tai­syk­les ir ap­ri­bo­ji­mus, slau­gy­to­jos dir­bo švie­čia­mą­jį dar­bą ne tik su pa­cien­tais, bet ir su jų ar­ti­mai­siais.</p> <p>Ar­ti­mie­ji dau­giau iš­gy­ve­no bai­mę, kaip čia bus, kai ne­ga­lės pa­ma­ty­ti sa­vo ar­ti­mo, at­neš­ti jo mėgs­ta­mos ban­de­lės, o pa­cien­tai ne­ri­ma­vo dėl ga­li­mo vie­nat­vės jaus­mo. Su­pra­to­me vie­ni ki­tus, ben­dras, ge­ro­no­riš­kas dar­bas da­vė ge­rus re­zul­ta­tus. Vi­sas per­so­na­las iš­tir­tas, svei­kas, pa­cien­tai svei­ki taip pat. Tuo la­bai džiau­gia­mės. Pa­cien­tai ra­mūs, jau­čia­si sau­giai, su­pran­ta si­tu­a­ci­jos rim­tu­mą.</p> <p>Ve­ly­kas jie su­ti­ko be ar­ti­mų­jų, ta­čiau per­so­na­lo ap­sup­ty­je. Bu­vo pa­ruoš­tas Ve­ly­kų sta­las, kiek­vie­nam nu­mar­gin­tas mar­gu­tis. Ve­ly­kos bu­vo ki­to­kios vi­siems.</p> <p>Esa­me be ga­lo dė­kin­gi per­so­na­lui už ge­rą dar­bą, su­si­kau­pi­mą ir su­si­klau­sy­mą šiuo lai­ko­tar­piu. Te­gul Jus vi­sus ly­di vi­di­nė ra­my­bė, ge­ra svei­ka­ta ir lai­mė.</p> <p> </p> <h2>Gim­dy­mas yra toks ne­nu­spė­ja­mas, kad nie­ka­da ne­ži­nau, kaip vis­kas ga­li pa­kryp­ti</h2> <p><strong>Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus aku­še­rė Vi­li­ja Ki­ze­lie­nė:</strong></p> <p>Aku­še­re dir­bu nuo 1990-ųjų ba­lan­džio 1 die­nos, jau tris­de­šimt me­tų. Šią pro­fe­si­ją pa­si­rin­kau, nes apie me­di­ci­ną sva­jo­jau nuo vai­kys­tės. Kaž­kiek lė­mė ir ge­ne­ti­ka, ma­no pro­se­ne­lė bu­vo pri­bu­vė­ja, be to, tu­rė­jau gi­mi­nė­je aku­še­rę kaip pa­vyz­dį.</p> <p>Bai­giau Vil­niaus me­di­ci­nos mo­kyk­lą, aku­še­rių spe­cia­ly­bę. Gy­ve­nu Sim­no mies­te­ly­je, vi­są lai­ką dir­bau ir dir­bu Aly­taus li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos sky­riu­je.</p> <p>Di­džiau­sias rū­pes­tis ma­no dar­be yra tai, kad gim­dy­vė ir bū­si­mas kū­di­kis jaus­tų­si sau­giai ir ge­rai.</p> <p>Mes su vi­sa ko­man­da, ku­rios prie­ša­ky­je gy­dy­to­jas, at­sa­ko­me už dvi gy­vy­bes, ma­mos ir kū­di­kė­lio. Net men­kiau­sia klai­da ga­li tu­rė­ti skau­džių ir liūd­nų pa­sek­mių.</p> <p>Ne­ga­liu sau leis­ti at­si­pa­lai­duo­ti, vi­sa­da sten­giuo­si su­teik­ti vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą gim­dy­vei. Juk mū­sų tiks­las – svei­kas nau­ja­gi­mis, svei­ka ma­ma. Sten­giuo­si to­bu­lin­ti sa­vo ži­nias ir kuo dau­giau su­si­pa­žin­ti su nau­jo­vė­mis.</p> <p>Tė­vys­tės mo­kyk­los pa­mo­kė­lių me­tu kal­bu apie po­gim­dy­mi­nį lai­ko­tar­pį ir kaip tei­sin­gai žin­dy­ti nau­ja­gi­mį, koks svar­bus yra ma­mos ir vai­ko ry­šys.</p> <p>Kiek­vie­nas bu­dė­ji­mas dar­be yra lyg iš­šū­kis ge­rą­ja pras­me. Gim­dy­mas yra toks ne­nu­spė­ja­mas, kad nie­ka­da ne­ži­nau, kaip vis­kas ga­li pa­kryp­ti.</p> <p>Dar­bas man – kaip ant­rie­ji na­mai. Juk čia pra­bė­ga pu­sė ma­no gy­ve­ni­mo. Vi­są nuo­var­gį kom­pen­suo­ja nau­ja­gi­mio riks­mas, lai­min­gų tė­vų iš­tar­tas „Ačiū už pa­gal­bą“ vi­sa­da pa­glos­to šir­dį. Pa­si­džiau­giu, kad pa­da­riau vis­ką, ką ga­lė­jau.</p> <p>Šiuo me­tu sten­giuo­si ne­pa­si­duo­ti ko­ro­na­vi­ru­so pa­ni­kai, griež­tai lai­ky­tis vi­sų rei­ka­la­vi­mų, kad ne­pa­kenk­čiau ki­tiems ir sau. Mes dir­ba­me, kaip sa­ko­ma, pir­mo­se gre­to­se, to­dėl ne­ga­li­me ne­kreip­ti dė­me­sio į nu­ro­dy­mus. Ne vi­sa­da gim­dy­mas vyks­ta kaip su­pla­nuo­ta, ta­čiau sau­gu­mo jaus­mą bū­si­mai ma­mai ir jos kū­di­kiui tu­ri­me su­teik­ti.</p> <p>Di­de­lių as­me­ni­nių pla­nų ne­ku­riu ir ne­tu­riu, ma­nau, svar­biau­sia su­spė­ti to­bu­lė­ti ir kad ap­lenk­tų ne­sėk­mės. Į vie­šą­ją erd­vę, kur svei­ka­tos te­ma vyks­ta įvai­rios dis­ku­si­jos, sten­giuo­si ne­si­gi­lin­ti ir ne­re­a­guo­ti. Juk kiek žmo­nių, tiek nuo­mo­nių. Esu tos nuo­mo­nės, kad kal­tin­ti, ir ne tik me­di­kų, ne­įsi­gi­li­nus į si­tu­a­ci­ją, ne­ga­li­ma. </p> <p> </p> <h2>Lai­min­giau­sia esu ta­da, ka­da pa­de­du pa­cien­tui ar jo ar­ti­ma­jam</h2> <p><strong>Aly­taus po­li­kli­ni­kos ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja Jur­gi­ta Tu­raus­kie­nė:</strong></p> <p>Rug­sė­jo 1-ąją su­kaks 23 me­tai, kai dir­bu ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja Aly­taus po­li­kli­ni­ko­je. Esu lo­ja­li šiai įstai­gai ir šiaip gy­ve­ni­me mėgs­tan­ti pa­sto­vu­mą. Pa­tin­ka man čia, esu pri­pra­tu­si prie ko­le­gų, pa­žįs­tu sa­vo ap­tar­nau­ja­mos apy­lin­kės pa­cien­tus. No­riu ir sie­kiu ge­rai at­lik­ti sa­vo dar­bą. At­sa­kin­gu­mas, pa­rei­gin­gu­mas, su­pra­tin­gu­mas ir pa­pras­tu­mas – tai sa­vy­bės, ku­rias man įskie­pi­jo tė­vai. No­riu, kad pa­cien­tai su mie­lu no­ru vėl su­grįž­tų. Tai ir yra di­džiau­sias ma­no pla­nas.</p> <p>Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja 2020-uo­sius pa­skel­bė Slau­gy­to­jų ir aku­še­rių me­tais. Vis dėl­to vi­suo­me­nė dar nė­ra pa­kan­ka­mai in­for­muo­ta apie šios sri­ties spe­cia­lis­tus. Ste­biu, kad Vy­riau­sy­bė ple­čia slau­gy­to­jų kom­pe­ten­ci­jų ri­bas, tei­kia dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo mū­sų pro­fe­si­jai. Tik­rai no­ri­si, kad slau­gy­to­jo spe­cia­ly­bė bū­tų la­biau pri­pa­žin­ta, o slau­gy­to­jai tap­tų ly­gia­ver­čiais ko­man­dos na­riais. Gy­dy­to­jo ir slau­gy­to­jo dar­bas yra ko­man­di­nis. Ne­sant vie­no na­rio, nė­ra ir ko­man­dos. Tą la­bai jau­čia pa­cien­tas, pats dar­buo­to­jas, jo ko­le­gos. Kad spe­cia­ly­bė bū­tų la­biau pri­pa­žin­ta, rei­kia su­teik­ti dau­giau ga­li­my­bių slau­gy­to­jui sa­ve re­a­li­zuo­ti ir to­bu­lė­ti. Nors ly­gi­nant si­tu­a­ci­ją da­bar ir prieš 15–20 me­tų, ma­no dar­bo kar­je­ros pra­džio­je, pa­dė­tis kei­čia­si. Da­bar slau­gy­to­jams yra su­teik­ta ga­li­my­bė da­ly­vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­se, skir­to­se ir gy­dy­to­jams, ir slau­gy­to­jams. Yra kon­fe­ren­ci­jų, skir­tų tik slau­gy­to­jams, ko anks­čiau ne­bu­vo. Taip pat, pa­gal ga­li­my­bes, ga­li­ma tęs­ti slau­gos stu­di­jas uni­ver­si­te­te, įgy­jant ba­ka­lau­ro ar ma­gist­ro laips­nius. Tad rei­kia slau­gy­to­jams tik nau­do­tis šio­mis ga­li­my­bė­mis, su­tei­kian­čio­mis ži­nių ir nau­jo­vių slau­gos prak­ti­ko­je bei tuo kei­čiant po­žiū­rį į slau­gy­to­ją. Slau­gy­to­jo pro­fe­si­jos at­sto­vai ati­duo­ti tu­ri la­bai daug, bet tik­rai nė­ra pa­kan­ka­mai įver­tin­ti nei at­ly­gio at­žvil­giu, nei pres­ti­žo ga­li­my­bė­mis. Ne­slėp­siu, tik­rai dėl to liūd­na.</p> <p>Sa­vo dar­bo prak­ti­ko­je, kiek me­nu, aš kaip slau­gy­to­ja ne­bu­vau ne­ver­ti­na­ma ar ig­no­ruo­ja­ma. Tik­riau­siai tai pri­klau­so nuo ko­le­gių, su ku­rio­mis dir­bau ar­ba dir­bu ir dėl to la­bai džiau­giuo­si. Tarp pa­cien­tų – tą ret­sy­kiais pa­jun­tu. Bet, kaip be­bū­tų keis­ta, po il­ges­nio dar­bo kar­tu ar ben­dra­vi­mo jie pa­kei­čia po­žiū­rį į slau­gy­to­jos pro­fe­si­ją. Ir aš džiau­giuo­si. Gi­liai įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­si­keis vi­suo­me­nės, gy­dy­to­jų po­žiū­ris į slau­gą, ma­nau, tai tik lai­ko klau­si­mas.</p> <p>Ko­dėl pa­si­rin­kau to­kią pro­fe­si­ją? Il­gai svars­ty­ti tik­rai ne­rei­kė­jo. Jau nuo vai­kys­tės ža­vė­jo bal­ti cha­la­tai, vais­tų kva­pas, me­di­ci­ni­nės kny­gos, ku­rių bu­vo na­muo­se. Gal­būt įta­kos tu­rė­jo, kad ma­ma me­di­kė, to­dėl abi su se­se­ri­mi dvy­ne pa­si­rin­ko­me šią spe­cia­ly­bę. Mes ma­tė­me, kaip ma­ma bu­vo at­si­da­vu­si sa­vo dar­bui, kas tik­rai mus pa­ska­ti­no ei­ti šiuo ke­liu. Ma­no dar­be, be įgy­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ir dar­bo įgū­džių, rei­ka­lin­gos šios sa­vy­bės: kan­try­bė, gai­les­tis, švel­nu­mas, at­jau­ta, at­si­da­vi­mas ir ati­du­mas. Vie­nos dės­ty­to­jos žo­džiais: „Tik to­kias sa­vy­bes tu­rin­tis žmo­gus ga­li rink­tis šią spe­cia­ly­bę.“. Tad, per ne­pil­nus 23 dar­bo me­tus, su­pran­tu, kad, kaip liau­dis sa­ko, – sė­džiu sa­vo ro­gė­se.</p> <p>Dar­bas yra ne­at­sie­ja­ma ir bū­ti­na ma­no gy­ve­ni­mo da­lis. Pir­miau­sia, jau esu lai­min­ga, kad tu­riu dar­bą, to­dėl jį ver­ti­nu. Man pa­tin­ka dar­bas su pa­cien­tais, jų ar­ti­mai­siais. Kas ir ver­čia ma­ne to­bu­lė­ti, plės­ti sa­vo ži­nias ir ge­bė­ji­mus. Tik la­bai gai­la, kad me­di­ko dar­be la­bai daž­nai pa­ti­ria­mas stre­sas, įtam­pa, jau­čia­mos ne­ga­ty­vios emo­ci­jos, taip daž­nai ja­me trūks­ta džiaugs­mo ir šyp­se­nų. Šyp­so­tis rei­kia, nes ir Mo­ti­na Te­re­sė sa­kė: „Mes nie­ka­da ne­su­ži­no­si­me, kiek daug gė­rio pa­do­va­no­ti ga­li pa­pras­čiau­sia šyp­se­na.“. Šie jos žo­džiai ga­lio­ja tiek me­di­kui, tiek ir pa­cien­tui. Lai­min­ga esu, kai su­pran­tu, kad esu rei­ka­lin­ga sa­vo ko­le­gei, kad gal­būt aš jai pa­dė­jau ir ji pa­ju­to pa­leng­vė­ji­mą. Lai­min­ga esu, kai ma­tau, kad at­li­kau šiaip ge­rą dar­bą, nors jis man ir ne­pri­klau­sė. O lai­min­giau­sia esu ta­da, ka­da pa­de­du pa­cien­tui ar jo ar­ti­ma­jam. Kai jis iš­ei­na lai­min­gas ir su šyp­se­na, dė­ko­da­mas. Ir kar­tais at­ro­do, kad už­te­ko tik iš­tar­ti žo­dį, pa­guos­ti, nu­ra­min­ti, pa­tar­ti. Juk slau­gy­to­ja – tai ir yra pa­cien­to akys, ran­kos ir šir­dis.</p> <p>Ar ko­ro­na­vi­ru­sas la­bai bau­gi­na? Bi­jau, kad šis vi­ru­sas ne­pa­lies­tų ar­ti­mų žmo­nių. To­dėl, kaip nu­ro­dy­ta ir pri­klau­so, sten­giuo­si lai­ky­tis ka­ran­ti­no są­ly­gų. Ži­nau, ko­kią spe­cia­ly­bę pa­si­rin­kau, ko­kiu ke­liu ei­nu, ir su­vo­kiu, kad tai yra ma­no dar­bas, ma­no pa­šau­ki­mas, ku­rio ne­ga­liu at­si­sa­ky­ti, jei­gu ir rei­kė­tų dirb­ti su ser­gan­čiais ko­ro­na­vi­ru­su pa­cien­tais. Svar­biau­sia ti­kė­ji­mas ir vil­tis, kad vis­kas bus ge­rai.  </p> <p> </p> <h2>Ti­kiuo­si, kad vi­sų mū­sų ki­lu­sio pa­vo­jaus su­vo­ki­mas ir su­pra­tin­gu­mas pa­dės įveik­ti vi­sus „ne­lem­to“ vi­ru­so su­kel­tus ne­pa­to­gu­mus</h2> <p><strong>Aly­taus po­li­kli­ni­kos ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja As­ta Moc­ke­vi­čie­nė:</strong></p> <p>Jau 29 me­tus dir­bu Aly­taus po­li­kli­ni­ko­je ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja, iš jų 13 me­tų Vai­kų li­gų sky­riaus vy­res­ni­ą­ja ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja. Aš – aly­tiš­kė, nors gi­mu­si Vil­niu­je, ku­ria­me te­ko pra­leis­ti ir stu­di­jų me­tus. Esu la­bai lai­min­ga pa­si­rin­ku­si me­di­ci­nos dar­buo­to­jo pro­fe­si­ją ir nie­kaip ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad ga­lė­čiau dirb­ti ki­tą dar­bą. Juk nie­ko nė­ra ma­lo­niau, kaip į me­di­kus žvel­gian­čios pa­cien­tų akys, ku­pi­nos dė­kin­gu­mo už mū­sų dar­bą. La­bai džiau­giuo­si ben­dra­vi­mu su ma­ža­isiais pa­cien­tais, ku­rie, nors ir li­go­ti, ta­čiau daž­niau­siai bū­na pa­ki­liai nu­si­tei­kę ir ku­pi­ni ener­gi­jos, ge­rų emo­ci­jų, nuo­šir­dūs.</p> <p>Nors dir­bu me­di­ke, ta­čiau kaip ir kiek­vie­nas žmo­gus, vi­sų pir­ma, no­riu bū­ti svei­ka, to­dėl ki­lu­si ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja su­ke­lia ne­jau­ku­mą tiek dar­be, tiek kas­die­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Ti­kiuo­si, kad vi­sų mū­sų ki­lu­sio pa­vo­jaus su­vo­ki­mas ir su­pra­tin­gu­mas pa­dės įveik­ti vi­sus „ne­lem­to“ vi­ru­so su­kel­tus ne­pa­to­gu­mus, o moks­lo pa­sie­ki­mai pa­dės su­val­dy­ti bai­mes, ki­lu­sias dėl CO­VID-19.  </p> <p> </p> <h2>Nau­jos ir to­kios tra­pios gy­vy­bės at­ėji­mas ma­ne ža­vi ir su­tei­kia daug džiaugs­mo ir jė­gų</h2> <p><strong>Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus aku­še­rė Vi­ta­li­ja Bu­be­nie­nė:</strong></p> <p>Esu gi­mu­si Aukš­tai­ti­jos mies­te Pa­sva­ly­je. 1980 me­tais bai­giau Pa­ne­vė­žio A. Do­ma­še­vi­čiaus me­di­ci­nos mo­kyk­lą, kur įgi­jau aku­še­rės spe­cia­ly­bę ir pra­dė­jau dirb­ti Aly­taus li­go­ni­nė­je.</p> <p>Šią spe­cia­ly­bę pa­si­rin­kau ne­at­si­tik­ti­nai. Ma­no tė­ve­lis tar­nau­da­mas ka­riuo­me­nė­je bu­vo gy­dy­to­jo pa­dė­jė­jas. Jis daug pa­sa­ko­jo apie vi­zi­tus pas pa­cien­tus kar­tu su gy­dy­to­ju. Tė­ve­lis pui­kiai mo­kė­jo ste­ri­li­zuo­ti švirkš­tus ir in­stru­men­tus, at­lik­da­vo kai ku­rias pro­ce­dū­ras ir mums, vai­kams, su­si­žei­dus.</p> <p>Nuo vai­kys­tės sva­jo­jau tap­ti me­di­ke, o kai mo­kiau­si 5 kla­sė­je, per­skai­čiau tuo­me­ti­nia­me žur­na­le „Ta­ry­bi­nė mo­te­ris“ straips­nį apie vie­ną aku­še­rę ir jos dar­bą. Tai ir nu­lė­mė ma­no pa­si­rin­ki­mą.</p> <p>Mū­sų dar­bas – ko­man­di­nis: iš­vien dir­ba ir gy­dy­to­jas, ir aku­še­rė, ir slau­gy­to­ja-pa­dė­jė­ja.</p> <p>Kiek­vie­no gim­dy­mo me­tu jau­čia­me di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę už gim­dy­vę ir jos kū­di­kį, to­dėl mū­sų vi­sų su­si­klau­sy­mas yra ypač svar­bus.</p> <p>Ir aiš­ku, kad vi­są įtam­pą bei nuo­var­gį kom­pen­suo­ja nau­jos gy­vy­bės iš­girs­tas verks­mas ir ma­my­tės džiaugs­mas su­si­lau­kus ma­žo glež­no kū­di­kio, ku­ris su­tei­kia jų gy­ve­ni­mui nau­ją pras­mę.</p> <p>Bū­tent nau­jos ir to­kios tra­pios gy­vy­bės at­ėji­mas ma­ne ža­vi, su­tei­kia daug džiaugs­mo ir jė­gų.</p> <p>Džiau­giuo­si mū­sų dar­niu ko­lek­ty­vu, juo ga­liu pa­si­ti­kė­ti bet ku­rią su­dė­tin­gą mi­nu­tę, ga­liu pa­si­tar­ti ir pa­si­guos­ti.</p> <p>Daug ži­nių ir at­si­da­vi­mo rei­ka­lau­jan­ti aku­še­rės spe­cia­ly­bė yra la­bai se­na. Ta­čiau moks­las vis pa­tei­kia nau­jų ži­nių, tad ir mes nuo­la­tos lan­ko­me įvai­rias kon­fe­ren­ci­jas ir to­bu­li­ni­mo­si kur­sus.</p> <p>Ko­ro­na­vi­ru­sas, aiš­ku, bau­gi­na ma­ne, kaip ir vi­sus. Sten­gia­mės ne­pa­ni­kuo­ti, griež­tai lai­ky­tis vi­sų rei­ka­la­vi­mų ir, ži­no­ma, su­teik­ti sau­gu­mo jaus­mą bū­si­moms ma­my­tėms.</p> <p> </p> <h2>Tai, ko pa­kan­ka­mai ge­rai ne­pa­žįs­ti, vi­sa­da ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau drau­ge ke­lia ir pro­fe­si­nę am­bi­ci­ją kuo grei­čiau pa­žin­ti bei iš­mok­ti sau­giai dirb­ti</h2> <p><strong>Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Dai­va Alek­san­dra­vi­čie­nė:</strong></p> <p>Šiuo­lai­ki­nia­me pa­cien­to gy­dy­mo ir jo svei­ka­tos ge­ri­ni­mo pro­ce­se da­ly­vau­ja svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų ko­man­da. Jūs la­bai tiks­liai pa­ste­bė­jo­te, jog slau­gy­to­jai yra pa­ti di­džiau­sia svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų gru­pė. Slau­gy­to­ja, anks­čiau va­din­ta me­di­ci­nos se­se­ri­mi, yra vie­na iš ne­at­ski­ria­mų gy­dy­mo įstai­gos gran­džių. Ir kai vie­šo­jo­je erd­vė­je mi­ni­mi gy­dy­to­jai, tai gal­vo­ju, jog vi­si su­pran­ta­me, kad už jų pe­čių dir­ba vi­sas bū­rys me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų – slau­gy­to­jų, tech­no­lo­gų, aku­še­rių, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jų.</p> <p>Svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bei yra vie­no­dai svar­būs vi­si su­dė­ti­niai pro­ce­sai ir vi­si juo­se da­ly­vau­jan­tys dar­buo­to­jai, o slau­gy­to­jos – ypač, nes jos ar­čiau­siai pa­cien­to. Kiek­vie­na gran­dis to­ly­giai tu­ri sa­vo vie­tą. Jei­gu nors vie­no­je nė­ra ko­ky­bės, dė­me­sio ar pro­fe­sio­na­lu­mo, tai vi­sas dar­bas ne­bus ko­ky­biš­kas ar­ba ap­skri­tai ga­li ne­pa­vyk­ti.</p> <p>Slau­gy­to­jo dar­bas ypa­tin­gas tuo, kad ben­drau­ja­ma su žmo­gu­mi, ku­ris yra pri­slėg­tas li­gos, iš­si­gan­dęs ar puo­lęs į ne­vil­tį, ku­riam skau­da ar jis ne­ri­mau­ja dėl at­ei­ties. Tad ten­ka ne tik at­lik­ti įvai­rias pro­ce­dū­ras, bet ir iš­klau­sy­ti, pa­guos­ti, pa­dė­ti įveik­ti ne­vil­tį, su­šil­dy­ti žmo­giš­ka ši­lu­ma.</p> <p>Ta­čiau ten­ka pri­pa­žin­ti, jog Lie­tu­vo­je slau­gy­to­jų da­ly­va­vi­mas svei­ka­tos po­li­ti­ko­je šiuo me­tu yra ma­žas, nes slau­ga, kaip sa­va­ran­kiš­ka pro­fe­si­ja, pri­pa­žin­ta pa­kan­ka­mai ne­se­niai.</p> <p>Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je dir­ba 274 ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jos ir 25 aku­še­rės. Įstai­gos slau­gos per­so­na­lo ben­druo­me­nę api­bū­din­čiau kaip drau­giš­ką, smal­sią, at­vi­rą slau­gos nau­jo­vėms ir kar­tais pa­si­žy­min­čią pro­fe­si­nio per­de­gi­mo sin­dro­mu.</p> <p>Klau­sia­te, jei rei­kė­tų šian­dien įvar­dy­ti tris pro­fe­si­nius rū­pes­čius, ko­kie jie bū­tų, ko­kia tvar­ka iš­si­dės­ty­tų? Vi­sų pir­ma tai pa­di­dė­jęs or­ga­ni­za­ci­nio dar­bo krū­vis, pri­si­tai­kant prie šian­die­ni­nės pan­de­mi­nės si­tu­a­ci­jos, slau­gos per­so­na­lo dar­bo pe­ror­ga­ni­za­vi­mas bei nuo­la­ti­nis ne­nu­trūks­ta­mas ko­mu­ni­ka­vi­mas su įstai­gos per­so­na­lu.</p> <p>Į klau­si­mą, ko­dėl aš pa­si­rin­kau šią pro­fe­si­ją, at­sa­ky­čiau, kad ne­ma­tau sa­vęs ki­to­je sri­ty­je. Gal­būt tai skam­bės ba­na­liai, ta­čiau šią spe­cia­ly­bę pa­si­rin­kau no­rė­da­ma pa­dė­ti ki­tiems. Esu la­bai pa­ten­kin­ta sa­vo pa­si­rin­ki­mu. Ti­kiuo­si, jog pa­si­ti­kė­ji­mas slau­gy­to­jo­mis vis di­dės, ir kar­tu slau­gy­to­jo pro­fe­si­ja bus la­biau ver­ti­na­ma vi­suo­me­nė­je.</p> <p>Kal­bant apie ko­ro­na­vi­ru­są, ma­no min­tis bū­tų to­kia: tai, ko pa­kan­ka­mai ge­rai ne­pa­žįs­ti, vi­sa­da ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau drau­ge ke­lia ir pro­fe­si­nę am­bi­ci­ją kuo grei­čiau pa­žin­ti bei iš­mok­ti sau­giai dirb­ti.</p> <p> </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/Kizeliene%20Screenshot_20200415-160524_Gallery.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1398-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/Kizeliene%20Screenshot_20200415-160524_Gallery.jpg" width="1080" height="1920" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/Turauskiene%20nuotrauka.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1398-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/Turauskiene%20nuotrauka.jpg" width="1080" height="1920" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/received_239481057459629.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1398-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/received_239481057459629.jpg" width="720" height="960" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/20180828_083441.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1398-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/20180828_083441.jpg" width="1960" height="4032" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/Bubeniene%20IMG-3b921eed31da136147bee743be19d841-V.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1398-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/Bubeniene%20IMG-3b921eed31da136147bee743be19d841-V.jpg" width="1960" height="4032" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/Mockeviciene%20apkirpta.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1398-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/Mockeviciene%20apkirpta.jpg" width="1310" height="1389" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <article data-comment-user-id="0" id="comment-21719" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1587672902"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>klausimas</span> - Ket, 2020-04-23 - 23:15</p> </li> <a href="/comment/21719#comment-21719" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/21719#comment-21719" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">O kas tuomet yra akušerės?…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>O kas tuomet yra akušerės? Juk apie jas irgi yra kalba.</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=21719" token="dL0YPsP9S3gzY50K8rXaOSRy82WSk4wb38piKUKs140"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1398&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="lfg08dbuMR_99YC0ilTBgS1bI4ey6Rl5nr45ZR7E1UA"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 23 Apr 2020 06:56:11 +0000 vyrredaktorius 1398 at https://www.alytausnaujienos.lt Karantino laikotarpiu tėvai turi tapti it lakmuso popierėlis https://www.alytausnaujienos.lt/karantino-laikotarpiu-tevai-turi-tapti-it-lakmuso-popierelis <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Balandis 22</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/47-13423" rel="bookmark"> Nr. <span> 47 (13423) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-04/1.jpg?itok=5pwNlYin" width="344" height="287" alt="Pasak vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio, karantino laikotarpis, kuomet nerimo lygis visiems yra šoktelėjęs aukštyn, yra didžiulis išbandymas: „Galbūt vieniems yra džiaugsmas drauge praleisti pirmas dienas, o paskui jau gali pastebėti, ką girdžiu ir iš savo vaikų, kad dėl sėdėjimo namuose jau ima „laužyti“ kaulus.“" title="Pasak vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio, karantino laikotarpis, kuomet nerimo lygis visiems yra šoktelėjęs aukštyn, yra didžiulis išbandymas: „Galbūt vieniems yra džiaugsmas drauge praleisti pirmas dienas, o paskui jau gali pastebėti, ką girdžiu ir iš savo vaikų, kad dėl sėdėjimo namuose jau ima „laužyti“ kaulus.“" /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>Faktas</strong><br /> „Vaikų linija“ per kelis dešimtmečius yra atsiliepusi į daugiau nei pusantro milijono vaikų skambučių!</p> <p> </p> <h3>Per karantiną nebeturi atramos</h3> <p><br /> „Su vaikais gali praleisti labai daug laiko namuose, bet esmė – kokia yra bendravimo su juo kokybė. Jei iš tėvų sklinda nuolatiniai priekaištai, pasakymai „netrukdyk man“, tai yra neigiamo bendravimo aspektai. Jei tu ilgai būsi namie ir su vaikais bedrausi nekokybiškai, be jokios empatijos, be jokio atidumo, netgi sumenkindamas vaiko savivertę, kokia iš to nauda“, - sako vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Pasak jo, karantino laikotarpis, kuomet nerimo lygis visiems yra šoktelėjęs aukštyn, yra didžiulis išbandymas. „Galbūt vieniems yra džiaugsmas drauge praleisti pirmas dienas, o paskui jau gali pastebėti, ką girdžiu ir iš savo vaikų, kad dėl sėdėjimo namuose jau ima „laužyti“ kaulus.<br /><br /> Dabar yra tas atvejis, kad tėvai privalo prisiimti labai dideles atsakomybes už vaikus, prisiimti už tai, kad reikia daug atidumo, daugiau empatijos, patys pabūti mokytojais ir mentoriais. Tėvai nebeturi atramos. Kai kuriems jų - yra kosminis iššūkis, nes jie buvo įpratę didelę dalį funkcijų deleguoti ugdymo įstaigoms, galbūt psichologams. Dabar tėvai lieka vienui vieni su savo vaiku. Galbūt kai kurie pasinaudoja psichologų konsultacijomis per skaipą, bet tai nėra tas pats. Jei kalbėsime apie psichinę sveikatą, tėvai karantino laikotarpiu turi tapti it lakmuso popierėliu - kaip jie sugebės šeimoje tai įgyvendinti“, - sako L.Slušnys.</p> <h3><br />  <br /> Rimčiau vertinti žaidimus</h3> <p><br /><img alt="Kęstutis Kėvalas" data-entity-type="file" data-entity-uuid="a9e97685-00fe-4db0-85e9-5f01ccd79cd2" src="/sites/default/files/inline-images/2.jpg" /><br /><br /><strong>Kęstutis Kėvalas</strong><br /><br /> Nors vyskupas Kęstutis Kėvalas vaikų psichinę sveikatą per pastaruosius metus vertina kaip pagerėjusią, kadangi kyla sąmoningumas, jog vaikas yra lygiateisis šeimos ir bendruomenės narys, pastebi ir negatyvių aspektų. Pasak dvasininko, mūsų gyvenimas yra įtemptas įvairių darbų ir išorinių reikalavimų, pagaliau bendravimo socialiniuose tinkluose, kad net būdami šeimoje galime vienas nuo kito užsidaryti.<br /> „Užuot su vaikais kartu žaidę stalo žaidimus, mes verčiau leidžiamės į virtualius žaidimus ir šeimoje nebelieka bendrystės. Dar daugiau. Kartais tėvai auklėjimo pareigą tarsi jaučiasi išsprendę vaiką išleisdami tik į mokyklą arba sudarydami jam galimybę žaisti kompiuteriu, visiškai neskirdami laiko bendravimui. Šią situaciją galbūt keičia visuomenės treniruotė – vadinamasis karantinas, kuris, tikiuosi, šiuo atveju tikrai išeis į gera“, – sako vyskupas.<br />  <br /> Pasak jo, pirmiausiai suaugusiems reikia pabandyti įsijausti į vaikus, nes žaidimai jiems yra tiek pat svarbūs, kaip suaugusiajam darbas.<br /> „Kartais suaugę vertina žaidimą, kaip tuščią laiko švaistymą – esą čia tik vaikų reikalas. Bet kai vaikas žaidžia, jis iš tikrųjų dirba, vystosi įvairiais atžvilgiais kaip asmenybė.<br /> Tad įsijautimas į vaiko darbą (žaidimą), tėvams taip pat yra galimybė su juo pabūti. Kartu ir patiems suaugusiems pailsėti nuo įtampos ir darbo bei prisiminti, kad žaidimas yra svarbi psichiškai sveiko žmogaus gyvenimo dalis. Vaikams irgi reikėtų pakvietimo įsijausti į suaugusiųjų gyvenimą, pavyzdžiui, pabandyti kartu gaminti valgį, išmokti gaminti kai kuriuos patiekalus. Maisto ruošos procese pasipasakoti apie savo gyvenimą, ką darome savo darbuose, kaip mums sekasi. Kitais žodžiais tariant, vaikus vertinti rimtai ir, jeigu leidžia jų amžius, pasikalbėti šeimos rate.<br />  <br /> Aišku, pats aukščiausias, sakyčiau, buvimo drauge būdas, artimiausias ir intymiausias, kai šeimai pavyksta melstis kartu. Pavyzdžiui, atsiversti Šventą Raštą, paskaityti trumpą skyrelį ir paklausti, ką vaikai suprato šio pamokymo kontekste bei pasidalinti suaugusiems, kaip jie supranta.<br /> Tai yra nepaprastai graži galimybė įvesti vaikus į tikėjimą. Tad šis laikas mums primena apie svarbius gyvenimo elementus: sveikatą, gyvybę, taip pat mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tai galimybė vieniems su kitais suartėti“, - sako vyskupas.</p> <h3><br />  <br /> Meilė daro stebuklus</h3> <p><br /> Telšių vyskupas K.Kėvalas yra gimęs Kaune, buhalterės ir elektros darbų montavimo specialisto šeimoje.<br /> „Esu labai dėkingas šeimai pirmiausiai, kad mes išlikome kartu. Nors tėčiui ir mamai nebuvo lengva. Jie turėjo nemažai iššūkių, kaip sutarti, prieiti bendros nuomonės. Bet vis tiek mūsų šventės, mūsų sekmadieniai, asmeninės progos būdavo švenčiamos kartu ir man paliko gražų jausmą širdyje, kad nepaisant, kas vyksta šeimoje, mes net ir susipykstame, vis dėlto tai netrukdo susėsti prie bendro stalo. Tuomet vėl išsišnekame, tarsi iš naujo širdis atsigauna ir einame toliau.<br />  <br /> Pamoka, kurią atsinešiau iš šeimos - nėra situacijų be išeities. Net ir gyvenimas su iššūkiais gali būti gražus. Užsimiršta, kas buvo ne taip, atsimenu, kai kartu sėdėdavome prie stalo, kai sekmadienio popietę išeidavome pasivaikščioti, pagaliau važiuodavome kartu į sodą ar kokiems nors darbams, ar tiesiog pabūti drauge“, - pasakojo vyskupas.<br /> Pasak jo, kai šeimoje vaikas jaučiasi saugus, vadinasi, priimtas, mylimas, jam teikiamas ir rodomas dėmesys, išsiskleidžia gražiausios jo savybės, kurias turi išugdyti tėvai.<br />  <br /> „Tai būtent socialumas, gebėjimas atkreipti dėmesį į kitą ir, aišku, meilę. Jei vaikas šeimoje yra mylimas, jis net fiziškai sveikesnis“, - sako vyskupas K.Kėvalas, daug kartų įsitikinęs, jog meilė daro stebuklus.<br /> Pasak dvasininko, ypač tą galima pajausti, kuomet sutuoktiniai įsivaikina vaiką iš institucinių namų.<br /> „Iš pradžių vaikas būna susigūžęs, nepasitikintis, net negali valgyti, sutrinka kiti jo fiziologiniai dalykai. O atsidūręs meilės kupinoje aplinkoje, vaikas iš karto atsigauna, jo net negali atpažinti. Tad yra didžiulė šeimos įtaka vaiko kūdikystės, vaikystės ir jaunystės fazėse“, - pridūrė vyskupas.</p> <h3><br />  <br /> Telefonas slepia ant fortepijono</h3> <p><br /><img alt="Edmundas Seilius" data-entity-type="file" data-entity-uuid="94782141-9c37-4705-b745-bf54f2ccc981" src="/sites/default/files/inline-images/3_1.jpg" /><br /><br /><strong>Edmundas Seilius</strong><br /><br /> „Visų pirma manyčiau, kad reikia ir patiems stengtis rodyti teigiamą pavyzdį. Nors mūsų darbas įtemptas, po jo nereikia vengti fizinio kontakto – pasiklausti, prieiti, apsikabinti, patarti. Kadangi mano vyresnėlė yra mėgėja įvairių kino peržiūrų, jai labai patinka kinematografija, - tuo ją kadaise esu užkrėtęs. Kartais atrodo, visai nėra nei noro, nei jėgų, bet dukra prieina ir sako, tėte, aš radau tokį filmą. Mes atsisėdame ir kartu jį peržiūrime. Arba kartu žaidžiame stalo žaidimus“, - patirtimi dalijasi operos solistas Edmundas Seilius.<br /> Pasak jo, žmogiškas kontaktas - neatstumti, nepalikti vaiko vieno - vienas veiksnių, kas atžaloms šeimoje suteikia saugumo jausmą.<br />  <br /> „Kartais pakanka apsikabinti ir paklausti, o kaip tu jautiesi, kaip tau sekėsi. Labai dažnai esu matęs šeimose, kad tėvai atskira respublika, prie tjų turi atsargiai prieiti ir į juos kreiptis tik jūs, tarsi išlaikomas barjeras ir atstumas. Nemanau, kad tai yra reikalinga.<br /> Priešingai, reikia nebijoti prieiti, nebijoti apsikabinti, prisiglausti. Manau, kad ateityje tai duoda vaisių“, - neabejoja E.Seilius.<br /> Jų vyresnėlei Barborai jau penkiolika metų. Operos solistas atvirauja, kad augindami atžalas jiedu su žmona irgi operos soliste Kristina Zmailaite nesibaimino klausi ir psichologų patarimų.<br /> „Mums teko kreiptis į psichologus. Bet nemanau, kad tai yra blogai, juk tai – ne psichiatrija. Tiesiog padeda iš šono žmogus, kuris yra kompetentingas tos srities žinovas. Ir dabar mūsų dukra įsigijo draugą, su kuriuo kartais susiskambina ir pasikalba, nueina pasitarti. Juk tėvai galbūt ne viską pastebi būdami paskendę kasdieniuose darbuose. Gal ne visi mes esame geri psichologijos specialistai“, - sako E.Seilius.<br />  <br /> Dainininkas pasakoja, kad karantino metu, kuomet yra atšaukti visi spektakliai, laiko šeimai skiriama nepalyginamai daugiau. Pirmiausiai šeima pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja prie bendro stalo.<br /> Pasak jo, karantinas – toks laikotarpis, kuris privertė visus sustoti ir apsidairyti, kas darosi aplinkui, kas yra jų šeimoje, pamatyti pliusus ir minusus bei susiburti kartu.<br /> „Technologijos, aišku, vaikus labai gundo. Mūsų mažoji, kuriai yra dveji metai ir trys mėnesiai, taip gerai valdo telefoną, kad net močiutė stebisi, kaip ji tai sugeba. Stengiamės eliminuoti tą pagundą maksimaliai. Nebūna taip, kad paliktume vaiką pasodinę dviem trim valandom prie kompiuterio ar su telefonu rankose.<br /> Jei palikai per ilgai, su juo nesusišneki, matai, kad ji nervuojasi, reikalauja telefono.<br /> Pastarąjį laikome virš fortepijono, pasidedame kur nors toliau, kad mes girdėtume skambutį, bet jis dingtų iš vaiko akių zonos“, - pasakoja E.Seilius.</p> <p> </p> <p class="text-align-right">www.lsveikata.lt</p> <p><img alt="logo" data-entity-type="file" data-entity-uuid="9f986bdb-eba0-4502-8ca0-650ce60f29f0" src="/sites/default/files/inline-images/logo%288%29_0.jpg" class="align-right" /></p> <p> </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1394&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="lbyAtYhPLbz1GH5lW34CXKoPQi_P4ELmbmgOBKj2ox4"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Wed, 22 Apr 2020 12:25:13 +0000 vyrredaktorius 1394 at https://www.alytausnaujienos.lt Ka­ro­lis Raš­ti­kis: „Me­di­ko pro­fe­si­ja yra bū­tent ta pro­fe­si­ja, ku­rio­je tu­ri mo­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą – sek­ti moks­lo nau­jie­nas, do­mė­tis ne tik sa­vo spe­cia­li­za­ci­jos ak­tu­a­li­jo­mis” https://www.alytausnaujienos.lt/ka-ro-lis-ras-ti-kis-me-di-ko-pro-fe-si-ja-yra-bu-tent-ta-pro-fe-si-ja-ku-rio-je-tu-ri-mo-ky-tis-vi <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (2)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Balandis 16</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/45-13421" rel="bookmark"> Nr. <span> 45 (13421) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-04/3.jpg?itok=n6M6iSJN" width="344" height="287" alt="Karolis Raštikis" title="Karolį me­di­ci­na vi­lio­jo nuo pir­mos kla­sės. Bū­da­mas penk­to­kas jau ži­no­jo sa­vo ke­lio pa­si­rin­ki­mą." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>– No­rė­čiau, kad pri­sis­ta­ty­tu­mė­te, ži­nau, kad esa­te la­bai rū­pes­tin­gas ir at­jau­tus jau­nuo­lis, tai iš­gir­dau iš Jums dė­kin­gų žmo­nių. Ku­rio­je me­di­ci­nos sri­ty­je gi­li­na­tės?</strong></p> <p>– Tik­riau­siai esu iš tų žmo­nių, ku­rie jau­čia, kad tai yra jų sri­tis. Gal tai ga­li­ma va­din­ti pa­šau­ki­mu – me­di­ci­na vi­lio­jo ma­ne nuo pir­mos kla­sės. Bū­da­mas penk­to­kas jau ži­no­jau sa­vo ke­lio pa­si­rin­ki­mą. Jau­čiau, kad man pa­tin­ka dirb­ti su ki­tais žmo­nė­mis, bu­vau smal­sus gam­tos moks­lų ty­ri­nė­to­jas.</p> <p>Ma­ty­da­mas gy­jan­tį po sun­kios li­gos šei­mos na­rį, aš su­pra­tau, jog yra di­de­lis pri­va­lu­mas iš­ma­ny­ti gy­dy­mo me­ną. Šiuo me­tu stu­di­juo­ju Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­te me­di­ci­ną ket­vir­ta­me kur­se.</p> <p>Kai ma­nęs pa­klau­sia, į ko­kią sri­tį gi­li­nuo­si, at­sa­kau – į bio­me­di­ci­nos moks­lų. Pa­si­rink­ti sau tin­kan­čią ir pa­tin­kan­čią me­di­ci­nos sri­tį tik­rai nė­ra pa­pras­ta. Nors ne­re­tai jau apie spe­cia­li­za­ci­ją pa­gal­vo­ju. Tu­riu ke­lias kryp­tis, ku­rios ma­ne la­bai do­mi­na, ta­čiau šį klau­si­mą ver­tė­tų ati­dė­ti vė­les­niam lai­kui.</p> <p>Ap­link ma­tau daug įkve­pian­čių pa­vyz­džių, kai gy­dy­to­jai ne tik dir­ba, bet už­si­i­ma ir sa­va­no­riš­ka, pi­lie­ti­ne veik­la, ke­lia sa­vo kom­pe­ten­ci­jas ki­to­se sri­ty­se. Pats stu­di­jų me­tu dir­bu ope­ra­ci­nės slau­gy­to­jo pa­dė­jė­ju, vei­kiu stu­den­tiš­ko­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, už­si­i­mi­nė­ju ne­vy­riau­sy­bi­ne veik­la, sa­va­no­rys­te.</p> <p>Esu LiM­SA (Lie­tu­vos me­di­ci­nos stu­den­tų aso­cia­ci­ja) na­rys, da­ly­vau­ju stu­den­tų moks­li­nės veik­los tin­klo gru­pės veik­lo­se. Jei­gu ne tai, su­pra­ti­mas apie svei­ka­tos sis­te­mą ir pa­čią me­di­ci­ną vien po uni­ver­si­te­to stu­di­jų bū­tų vi­sai ki­toks. Ži­no­ma, pa­pil­do­moms veik­loms rei­kia ir dau­giau ener­gi­jos.</p> <p>Aš taip pat tu­riu ir lais­va­lai­kį: skai­tau kny­gas, spor­tuo­ju, mėgs­tu at­si­pa­lai­duo­ti ba­sei­ne, esu dvi­ra­čių fa­na­ti­kas. Gy­dy­to­jas ne­ga­li bū­ti tik pro­fe­si­jos ži­no­vas, jis tu­ri bū­ti ir eru­di­tas, ir vi­suo­me­niš­kas.</p> <p><strong>– Jū­sų, jau­nų svei­ka­tos moks­lų stu­den­tų, pa­si­rin­ki­mą li­ki­mas iš­ban­do ko­ro­na­vi­ru­su. Kaip stu­den­ti­ja pri­ima, kaip ver­ti­na šią si­tu­a­ci­ją? Pa­juo­ka­vi­mams tur­būt ma­ža vie­tos?</strong></p> <p>– Pui­kiai su­pran­tu, kad šios in­fek­ci­jos at­si­ra­di­mas pa­keis pa­sau­lį iš pa­grin­dų. Jau da­bar žmo­nės tam­pa jaut­res­ni vie­nas ki­to at­žvil­giu: at­si­ran­da daug sa­va­no­rių, no­rin­čių pa­dė­ti, ma­si­nės įvai­rių for­mų pa­dė­kos in­fek­ci­jos ži­di­niuo­se dir­ban­tiems me­di­kams. CO­VID-19 in­fek­ci­ja yra ne­pa­pras­tai pa­vo­jin­ga, iki ga­lo ne­pa­žin­ta, žai­biš­kai plin­tan­ti.</p> <p>Už­si­kre­čia­ma ne­pa­ste­bi­mai, kai ku­rie at­ve­jai bai­gia­si pa­cien­to kan­čio­mis ir mir­ti­mi. Aš as­me­niš­kai esu su­si­pa­ži­nęs su li­gos ei­ga ir esu pa­si­ruo­šęs dirb­ti su in­fe­kuo­tais pa­cien­tais. Pui­kiai ži­nau ap­si­sau­go­ji­mo prie­mo­nių svar­bą ir li­gos tėk­mės al­go­rit­mus.</p> <p><strong>– Ar pa­čiam te­ko pri­si­lies­ti (gal ma­ty­ti) prie pa­sek­mių?</strong></p> <p>– Iki šiol su CO­VID-19 iš­reikš­tais kli­ni­ki­niais simp­to­mais dirb­ti ne­te­ko, ta­čiau bet ku­ris pa­cien­tas, pa­te­kęs į gy­dy­mo įstai­gą, ga­li bū­ti po­ten­cia­lus CO­VID-19 vi­ru­so ne­šio­to­jas. Esu įtrauk­tas į re­zer­vi­nį są­ra­šą CO­VID-19 dar­bui už­tik­rin­ti.</p> <p><strong>– Vis­gi šiek tiek juo­dai pa­juo­kau­siu. Ko­ro­na­vi­ru­so bai­mę nu­sa­ko ir toks da­bar sklan­dan­tis anek­do­tas. Skren­da lėk­tu­vas, tar­si iš Ita­li­jos, o gal Is­pa­ni­jos. Stai­ga sa­lo­ne pa­si­girs­ta „ap­či“. Vie­nu aki­mirks­niu vi­sų ke­lei­vių akys per­ve­ria šio gar­so sa­vi­nin­ką, ku­ris ra­miu bal­su pa­aiš­ki­na: „Ne­si­jau­din­ki­te, čia man tu­ber­ku­lio­zė, at­vi­ra for­ma.“ Vi­si at­si­dūs­ta: „Ačiū Die­vui.“</strong></p> <p><strong>Pla­ne­tą iš tie­sų už­gu­lė ne­pa­ma­tuo­ja­ma ne­gan­da. Ir tur­būt ne­tu­rė­tu­me ti­kė­ti, kad už­ten­ka vien il­gai ir daž­nai su mui­lu plau­ti ran­kas?</strong></p> <p>– Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja CO­VID-19 pli­ti­mą įvar­di­jo kaip pan­de­mi­ją. Nau­jos li­gos pli­ti­mą pa­sau­li­niu mas­tu. Ne­ri­mą ke­lia ne tik vi­ru­so pli­ti­mo mas­tas, bet ir su­sir­gi­mų sun­ku­mas.</p> <p>Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė re­ko­men­da­ci­jas, į ku­rias dė­me­sį tu­rė­tų at­kreip­ti kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas ir bū­ti są­mo­nin­gas. Įvai­rūs vi­suo­ti­niai nuo­gąs­ta­vi­mai dėl ko­ro­na­vi­ru­so vei­kia dau­gu­mos žmo­nių so­ciop­si­cho­lo­gi­nę bū­se­ną.</p> <p>Daž­nas ran­kų plo­vi­mas tu­rė­tų tap­ti bū­ti­nu kas­die­niu so­cia­li­niu įgū­džiu, o ži­nant, kad žmo­gus per die­ną prie vei­do lie­čia­si vi­du­ti­niš­kai 90 kar­tų, ran­kas bū­ti­na plau­ti vi­sa­da.</p> <p>Ko­ro­na­vi­ru­si­nė kri­zė – rim­tas iš­šū­kis ne tik aka­de­mi­nei ben­druo­me­nei, bet ir ap­skri­tai pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei. Šiuo me­tu vi­siems rei­ka­lin­gas dva­si­nis su­si­tel­ki­mas bei so­li­da­ru­mas.</p> <p><strong>– Tas ma­din­gas žo­dis mo­bin­gas. Jo ne­iš­ven­gia ir me­di­ci­na. Šian­die­nos si­tu­a­ci­ja gau­si­na ar ma­ži­na mo­bin­go si­tu­a­ci­jų?</strong></p> <p>– Mo­bin­gas yra pra­ėju­sio am­žiaus at­gy­ve­na ir tu­rė­tų bū­ti kuo grei­čiau iš­gy­ven­din­tas. Aš už ly­gia­ver­tį nuo­mo­nių pa­si­kei­ti­mą tarp jau­nes­nių ir vy­res­nių ko­le­gų.</p> <p><strong>– Kaip ma­no­te, ar šis iš­ban­dy­mas ne­at­bai­dys gim­na­zis­tų rink­tis me­di­ko pro­fe­si­ją? O Jums ar ne­su­da­rys kliū­čių lai­ku baig­ti stu­di­jas?</strong></p> <p>– Me­di­ko pro­fe­si­ja ide­a­li­zuo­ja­ma, o jau­ni žmo­nės yra ide­a­lis­tai. Me­di­ko pro­fe­si­ja vi­sa­da kels pa­gar­bą ir sa­vi­ver­tę. Nie­kas ne­ži­no, kuo baig­sis šis ka­tak­liz­mas. Ma­nau, kad baig­ti stu­di­jas lai­ku kliū­čių ne­bus. Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­di­jos vyks­ta nuo­to­li­niu bū­du.</p> <p><strong>– Po stu­di­jų ke­ti­na­te su­grįž­ti į Aly­tų ar siek­si­te kar­je­ros sos­ti­nė­je?</strong></p> <p>– Me­di­ci­nos stu­den­to ir me­di­ko ke­lias nė­ra pa­pras­tas, o ma­no sie­kia­mas įgy­ti di­plo­mą dar ne­ga­ran­tuo­ja am­ži­nos sėk­mės. Me­di­ko pro­fe­si­ja yra bū­tent ta pro­fe­si­ja, ku­rio­je tu­ri mo­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą – sek­ti moks­lo nau­jie­nas, do­mė­tis ne tik sa­vo spe­cia­li­za­ci­jos ak­tu­a­li­jo­mis. Ir jei­gu no­ri bū­ti ge­ras sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas, tu­ri bū­ti ir ben­druo­me­nės ly­de­ris, ir ge­ras va­dy­bi­nin­kas, ir ge­ras ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas.</p> <p>To­dėl no­rint mi­nė­tos at­ei­ties, man vi­siš­kai ne­svar­bu, kur aš siek­siu sa­vo to­les­nės kar­je­ros: ar sa­vo gim­ta­ja­me mies­te, ar sos­ti­nė­je. Svar­bus ma­no po­žiū­ris į gy­dy­to­jo pa­šau­ki­mą pla­či­ą­ja pras­me. Bū­tent tai man ir tei­kia di­džiu­lį vi­di­nį pa­si­ten­ki­ni­mą.</p> <p><strong>– Ir pa­lin­kė­ji­mas Aly­taus žmo­nėms.</strong></p> <p>– Daž­nas žmo­gus ne tik Aly­tu­je, bet ir vi­so­je ša­ly­je ap­im­tas ne­ri­mo, bai­mės kuo ir ka­da vis­kas baig­sis. Ten­ka pa­ste­bė­ti, kad ne­ma­ža da­lis in­for­ma­ci­jos, ypač so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, apie ko­ro­na­vi­ru­są yra ne vi­sai tei­sin­ga, ne­pa­grįs­ta jo­kiais moks­li­niais ty­ri­mais, kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis. Pa­si­sten­ki­te įver­tin­ti in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį. Lai­ky­ki­tės ka­ran­ti­no rei­ka­la­vi­mų, bū­ki­te svei­ki, kan­trūs, su­pra­tin­gi. Ne­pa­si­duo­ki­te ne­igia­moms emo­ci­joms. Lin­kiu kuo dau­giau tei­gia­mų emo­ci­jų, bū­ti­nų jū­sų svei­kai psi­cho­lo­gi­nei bū­se­nai pa­lai­ky­ti.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/3_0.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1379-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/3_0.jpg" width="5328" height="3007" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/4.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1379-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/4.jpg" width="5328" height="3007" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/6.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1379-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/6.jpg" width="5328" height="3007" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <article data-comment-user-id="0" id="comment-19495" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1587068687"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Kęstutis</span> - Ket, 2020-04-16 - 23:24</p> </li> <a href="/comment/19495#comment-19495" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/19495#comment-19495" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">ieškokite ir kalbinkite…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>ieškokite ir kalbinkite daugiau jaunų, naujų veidų. kaip malonu skaityti tokias išmintingas šio jaunuolio mintis. Lenkiuosi jo tėvams, bus sumanus daktaras. Taip nusibodo tie politikai, jų rietenos, tokie rašiniai kaip atgaiva.</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=19495" token="aCy8BKTRMcsBSWtVGfo0_l1Xz4W2nUuySs0-oLh3_Ic"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <article data-comment-user-id="0" id="comment-19421" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1587049545"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Inga</span> - Ket, 2020-04-16 - 18:05</p> </li> <a href="/comment/19421#comment-19421" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/19421#comment-19421" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Lauksim jaunojo mediko mūsų…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Lauksim jaunojo mediko mūsų mieste. Buvo šaunus, pavyzdingas mokinys. Sėkmės.</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=19421" token="P0OnqGeTrZTXffm92WQR-dRzPL4km3Szu3RJPT1PKkA"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1379&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="3iHjZbhQ4aiVGDHEPb7mJfDh9TAJDzgp8VPbck5QJPk"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 16 Apr 2020 06:49:38 +0000 vyrredaktorius 1379 at https://www.alytausnaujienos.lt „Jeigu internete pasirodė reklama ar straipsnis apie „stebuklingą” vaistą nuo koronaviruso, žmonės labai greitai užkimba ant kabliuko” https://www.alytausnaujienos.lt/jeigu-internete-pasirode-reklama-ar-straipsnis-apie-stebuklinga-vaista-nuo-koronaviruso-zmones <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Saulė Pinkevičienė</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Balandis 7</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/42-13418" rel="bookmark"> Nr. <span> 42 (13418) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-04/Kavaliauskiene%20IMG_5814.JPG?itok=9hOMUnp6" width="344" height="287" alt="„Mū­sų vais­ti­nės pa­cien­tai – draus­min­gi ir at­sa­kin­gi, nebent pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis kar­tais ne­pa­ste­bė­da­vo žy­mė­ji­mo ant grin­dų, kad iš­lai­ky­tų „pa­gar­bų“ at­stu­mą“, – sako vaistininkė Virginija Kavaliauskienė. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr." title="„Mū­sų vais­ti­nės pa­cien­tai – draus­min­gi ir at­sa­kin­gi, nebent pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis kar­tais ne­pa­ste­bė­da­vo žy­mė­ji­mo ant grin­dų, kad iš­lai­ky­tų „pa­gar­bų“ at­stu­mą“, – sako vaistininkė Virginija Kavaliauskienė. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p><strong>– Vais­ti­nin­kai šiuo me­tu yra at­si­dū­rę prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se. Ar tu­ri­te pa­kan­ka­mai ap­sau­gos prie­mo­nių, re­spi­ratorių, ar Lie­tu­vo­je kaž­kas ap­skri­tai cen­tra­li­zuo­tai rū­pi­na­si vais­ti­nin­kų sau­gu­mu? Ar yra ko­kios re­ko­men­da­ci­jos, kaip pa­reng­ti dar­bo vie­tą ir pan., kad sau­gu bū­tų ir vais­ti­nin­kui, ir klien­tui, ar tai pa­čių vais­ti­nių rei­ka­las?</strong></p> <p>– Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra pa­tei­ku­si dar­bo vie­tų re­ko­men­da­ci­jos ir bū­ti­nas ap­sau­gos prie­mo­nes. O ap­si­rū­pin­ti jo­mis tu­ri pa­čios vais­ti­nės ar vais­ti­nių tin­klai. Ka­dan­gi mū­sų vais­ti­nė yra ga­my­bi­nė, įvai­rios ap­sau­gos prie­mo­nės rei­ka­lin­gos ga­mi­nant vais­tus, to­dėl šiuo me­tu jų dar pa­kan­ka iš tu­ri­mų li­ku­čių. Ti­kiuo­si, kad tie­ki­mas nor­ma­li­zuo­sis ir ne­pri­stig­si­me nei pirš­ti­nių, nei dez­in­fek­ci­nių me­džia­gų.</p> <p><strong>– Kaip da­bar at­ro­do Jū­sų dar­bo vie­ta?</strong></p> <p>– Ma­no dar­bo vie­ta ne­pa­si­kei­tė, ka­dan­gi stik­li­nės per­tva­ros pas mus bu­vo. Tik va­lo­me dez­in­fek­ci­nė­mis me­džia­go­mis daž­niau. Ir lan­gas nuo­lat at­ver­tas.</p> <p><strong>– Vais­ti­nės, kaip ir mais­to pre­kių par­duo­tu­vės, grei­čiau­siai pa­ju­to gy­ven­to­jų ne­ri­mą. Ka­da pir­ki­mas bu­vo ne­ri­mas­tin­giau­sias, ar bu­vo to­kių, ku­rie pir­ko vis­ką iš ei­lės? Ko­kia si­tu­a­ci­ja šiuo me­tu?</strong></p> <p>– Ne­ri­mas­tin­giau­sia die­na vais­ti­nė­je bu­vo be­ne ko­vo 13-oji, kai pra­ne­šė, kad stab­do­mas ug­dy­mo pro­ce­sas. Tai bu­vo pir­ma­sis sig­na­las, kad vyks­ta kaž­kas rim­to. Žmo­nės ne­ri­ma­vo, ieš­ko­jo pa­aiš­ki­ni­mo. Pir­ko skaus­mą mal­ši­nan­čius, tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­čius vais­tus su­au­gu­siems ir vai­kams, vais­tus at­si­ko­sė­ji­mui, ap­sau­gi­nes kau­kes, tvar­slia­vą ir t. t. Liau­diš­kai ta­riant, šla­vė len­ty­nas. Šiuo me­tu cha­o­so ma­žiau. Bet jei­gu in­ter­ne­te pa­si­ro­dė re­kla­ma ar straips­nis apie „ste­buk­lin­gą“ vais­tą nuo ko­ro­na­vi­ru­so, žmo­nės la­bai grei­tai už­kim­ba ant kab­liu­ko.</p> <p><strong>– Ar pir­kė­jai vais­ti­nė­je el­gia­si draus­min­gai, lai­ko­si rei­ka­la­vi­mų, ar ten­ka ir su­draus­min­ti ir dėl ko?</strong></p> <p>– Mū­sų vais­ti­nės pa­cien­tai, man ro­dos, ir draus­min­gi, ir at­sa­kin­gi. Pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis gal kar­tais ne­pa­ste­bė­da­vo žy­mė­ji­mo ant grin­dų, kad iš­lai­ky­tų „pa­gar­bų“ at­stu­mą.</p> <p><strong>– Ar su­ma­žė­jo vais­ti­nė­je sen­jo­rų srau­tas, ar vis dar pa­si­tai­ko to­kių, ku­rie už­su­ka ne tiek pirk­ti, kiek pa­si­kal­bė­ti? </strong></p> <p>– Su­ma­žė­jo, bet ne tiek, kiek rei­kė­tų. Tai – so­viet­me­čio žmo­nės, pa­ty­rę, ką reiš­kia de­fi­ci­tas. Jie no­ri ap­si­rū­pin­ti pa­tys ir gi­mi­nes bei ar­ti­muo­sius ap­rū­pin­ti. Sun­kiau­sia tur­būt tiems, ku­rių vai­kai už­sie­niuo­se ir to­kia­me ne­ra­mia­me fo­ne jie jau­čia­si la­bai vie­ni­ši ir pa­žei­džia­mi.</p> <p><strong>– Su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis krei­pia­ma­si daž­niau­siai? Ar at­si­ra­do spe­ci­fi­nių pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, odos aler­gi­jos nuo dez­in­fek­ci­nių prie­mo­nių?</strong></p> <p>– Daž­niau­siai ieš­ko ap­sau­gi­nių kau­kių. Vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų – ne­ri­mas. Ži­no­ma, at­si­ra­do ir aler­gi­nių re­ak­ci­jų, su­dir­gin­tos odos ir ne­at­sar­gaus nau­do­ji­mo. Ir nau­do­ji­mo ne pa­gal pa­skir­tį: anū­kė ran­kų dez­in­fe­kan­tu su­purš­kė mo­čiu­tės ka­ti­ną. Juo­kin­ga? Ne­la­bai. Reiš­kia, prie­mo­nė bu­vo pa­dė­ta ne­sau­giai. Šiuo at­ve­ju vis­kas bai­gė­si lai­min­gai, bet pri­si­min­ki­te, kad dez­in­fek­ci­nės me­džia­gos yra dir­gi­nan­čios ir ag­re­sy­vios. Lai­ky­ti jas rei­kia vai­kams ne­pa­sie­kia­mo­je vie­to­je.</p> <p><strong>– Ar kon­sul­tuo­ja­si žmo­nės te­le­fo­nu ir ko daž­niau­siai klau­sia, ar gal ieš­ko kaž­ku­rių pre­kių?</strong></p> <p>– Taip, te­le­fo­nas da­bar skam­ba daž­nai. Žmo­nės ieš­ko ap­sau­gi­nių kau­kių, pirš­ti­nių. Nuo­la­ti­niai pa­cien­tai skam­bi­na pa­si­tei­rau­ti, ar tu­ri­me jų var­to­ja­mų vais­tų, ar ne­pri­trūk­si­me. Ki­tiems tie­siog rei­kia pa­si­kal­bė­ti.</p> <p><strong>– Ko­kios šiuo me­tu per­ka­miau­sios pre­kės vais­ti­nė­je ir ko­kie yra tai­ko­mi ri­bo­ji­mai?</strong></p> <p>– Dez­in­fek­ci­niai tir­pa­lai ir ser­ve­tė­lės, ap­sau­gi­nės kau­kės, pirš­ti­nės ir pa­ra­ce­ta­mo­lis. Vais­tų re­ko­men­duo­ja­ma par­duo­ti 2 sa­vai­čių po­rei­kiui. Me­di­ci­nių kau­kių – iki 50 vie­ne­tų, dez­in­fek­ci­nių tir­pa­lų – iki 1 lit­ro, re­spi­ratorių – iki 10 vie­ne­tų, ap­sau­gi­nių pirš­ti­nių – iki 50 po­rų. Rei­kė­tų pri­dur­ti – jei­gu tu­rim.</p> <p><strong>– Ar pa­si­tai­ko, kad ten­ka ra­min­ti žmo­nes? Ar bai­mės akys tik­rai di­de­lės ir gal ga­li­te kaž­ką pa­tar­ti pa­ni­kuo­jan­tiems? Gal kaž­ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie ke­lias bū­ti­nas na­mų vais­ti­nė­lės po­zi­ci­jas, ku­rias tu­rė­da­mi jaus­tų­si sau­giai, kas­dien ne­laks­ty­tų į vais­ti­nę?</strong></p> <p>– Da­bar žmo­nėms la­bai rei­kia ko­mu­ni­ka­vi­mo. So­cia­li­niai tin­klai ir in­ter­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja grei­čiau pa­sė­ja dau­giau ne­ri­mo, ne­gu pa­tei­kia nuo­sek­lių at­sa­ky­mų. Te­le­vi­zi­ja mė­gau­ja­si sta­tis­ti­ka. Ir sen­sa­ci­ja. Aš ma­nau, kad da­bar kiek­vie­nas tu­ri­me tu­rė­ti pla­ną A – veng­ti su­si­tik­ti su CO­VID-19 (ka­ran­ti­nas, ap­sau­gi­nės vei­do kau­kės, pirš­ti­nės, hi­gie­na), pla­ną B – stip­rin­ti sa­vo or­ga­niz­mą (vi­sa­ver­tė mi­ty­ba, vi­di­nė ra­my­bė ir po­zi­ty­vus nu­si­tei­ki­mas) ir pla­ną C – ap­sau­go­ti ar­ti­muo­sius (pla­nas A + pla­nas B). O na­mų vais­ti­nė­lė­je rei­kia tu­rė­ti tų vais­tų ir pa­gal­bos prie­mo­nių, ku­rios įpras­tai bū­na jū­sų šei­mos vais­ti­nė­lė­je, ir, jei­gu rei­kia, pa­pil­dy­ti. Jei­gu ser­ga­te lė­ti­nė­mis li­go­mis, pa­si­rū­pin­ki­te ne­re­cep­ti­niais vais­tais 2 sa­vai­tėms. Dėl re­cep­ti­nių vais­tų iš­ra­šy­mo, kreip­ki­tės į šei­mos gy­dy­to­ją.</p> <p><strong>– Kaip sau­go­si vais­ti­nin­kai? As­me­niš­kai Jūs? Ar grū­di­na­tės, ar tu­ri­te ko­kių pa­ta­ri­mų, kaip dez­in­fe­kuo­ti ran­kas, no­sį liau­diš­ko­mis prie­mo­nė­mis?</strong></p> <p>– Jūs jau mi­nė­jo­te, kad vais­ti­nin­kai prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se. Sau­go­mės pa­gal Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­jas. Dar ma­no ap­sau­gos bū­das – ra­my­bė. Imu­ni­te­tas pra­si­de­da sme­ge­ny­se. Ne­si­ti­kiu, kad mes, vais­ti­nin­kai, iš­veng­si­me su­si­ti­ki­mo su ko­ro­na­vi­ru­su, to­dėl pra­dė­ki­me nuo pla­no B. Be­je, su ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­jos simp­to­mus tu­rin­čiais li­go­niais te­ko su­si­dur­ti gruo­dį, prieš­ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu, ir vė­liau. Ta­da dar net ne­ver­ti­no­me ri­zi­kos.</p> <p>Gy­ve­ni­mo pa­tik­rin­tas – liau­diš­kas prie­mo­nes – pa­vers­ki­me ri­tu­a­lais: žo­le­lių ar­ba­tų gė­ri­mas va­ka­rais, pa­šil­dy­ki­me me­daus, kad na­muo­se pa­sklis­tų jau­kus kva­pas, ran­kas ga­li­ma dez­in­fe­kuo­ti alie­ji­niu ar spi­ri­ti­niu pro­po­lio tir­pa­lu. Jei­gu anks­čiau ne­sig­rū­di­no­te, da­bar ne lai­kas. „Ruošk ro­ges va­sa­rą“, – sa­ko liau­dies iš­min­tis.</p> <p><strong>– Gal dar ke­le­tą žo­džių apie kau­kes? In­ter­ne­te ma­siš­kai plin­ta siū­ly­mai įsi­gy­ti pa­pras­tas me­džia­gi­nes, li­no, med­vil­nės (ar net megz­tas!) kau­kes, jos yra be jo­kio pri­lai­ky­mo ties no­si­mi, o tai reiš­kia ne­pri­glun­dan­čios prie vei­do. Kaip ma­no­te, ar jos bent kiek veiks­min­gos, ar tik su­tei­kia žmo­nėms sau­gu­mo iliu­zi­ją? Ką pa­tar­tu­mė­te nau­do­ti, kaip ir kur? Pa­vyz­džiui, ar, Jū­sų ma­ny­mu, tiks­lin­ga kau­kę dė­vė­ti lau­ke, jei ap­link nė­ra žmo­nių?</strong></p> <p>– Čia kaip po­li­ti­nės pa­žiū­ros – tu­riu sa­vo nuo­mo­nę, bet su ja ne­su­tin­ku. Pra­dė­ki­me nuo to, kad ap­sau­gi­nės kau­kės skir­tos ne ap­si­sau­go­ti, o ap­sau­go­ti. Jas dė­vi­me tam, kad kvė­puo­da­mi, ko­sė­da­mi, čiau­dė­da­mi ne­ap­krės­tu­me ap­lin­ki­nių ir ne­už­terš­tu­me daik­tų, pa­vir­šių. Jei­gu kau­kė at­lie­ka šią funk­ci­ją, tai ir pui­ku. Da­bar apie dė­vin­tį­jį kau­kę. Jei­gu kau­kė tan­kaus sin­te­ti­nio au­di­nio, ma­žai pra­lai­di orui, ne­tin­ka­mai iš­for­muo­ta – du­si­me, po kau­ke kaup­sis drėg­mė ir ši­lu­ma – pui­ki ter­pė mik­ro­or­ga­niz­mams, il­giau dė­vint pra­dės skau­dė­ti gal­vą. Ži­no­ma, ide­a­liau­sia bū­tų vien­kar­ti­nės ap­sau­gi­nės kau­kės. Kau­kes rei­kia nau­do­ti to­se vie­to­se, kur yra žmo­nių (par­duo­tu­vės, po­li­kli­ni­kos, vie­ša­sis trans­por­tas ir kt.). Gam­to­je, lau­ke, jei­gu esa­te vie­ni, kau­kės ne­rei­ka­lin­gos. Na­muo­se taip pat. Ir ne­pa­mirš­ki­te vė­din­ti gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų ke­le­tą kar­tų per die­ną. Daž­niau drėg­na šluos­te pa­va­ly­ki­te pa­vir­šius. Vei­dą ir ran­kas plau­ki­te daž­nai. Dez­in­fek­ci­nius tir­pa­lus nau­do­ki­te tik su­grį­žę iš lau­ko. Na­muo­se ran­kas plau­ki­te ūkiš­ku mui­lu.</p> <p><strong>– Ka­dan­gi ap­link daug ne­ri­mo, įtam­pos, tai gal bū­tų ga­li­ma pa­bai­gai kaž­ką links­mes­nio – ar pa­si­tai­kė ko­kių si­tu­a­ci­jų, ku­rios Jus kaip vais­ti­nin­kę pra­links­mi­no – na, gal gir­dė­jo­te apie ko­kį ste­buk­lin­gą bū­dą nuo vi­ru­so pa­de­dan­tį, ar kaž­ko­kius dez­in­fek­ci­jos „me­to­dus“, ar šiaip ko­kį ku­rio­ziš­ką klau­si­mą gal te­ko vais­ti­nė­je iš­girs­ti? </strong></p> <p>– „Links­miau­sia“ in­for­ma­ci­ja ir gy­dy­mo me­to­dai pa­tei­kia­mi in­ter­ne­ti­niuo­se tin­kluo­se. Aš su­pran­tu, kad žmo­nėms ka­ran­ti­no są­ly­go­mis trūks­ta gy­vo ben­dra­vi­mo ir jis per­si­ke­lia į in­ter­ne­tą. Bet, mie­lie­ji, su­pras­ki­te, kad me­di­kai da­bar fron­te ir fo­ru­muo­se ne­da­ly­vau­ja. To­dėl „ma­no pa­žįs­ta­mo drau­go pus­bro­lio ben­dra­dar­bis, ku­ris tu­ri ab­so­liu­čiai tik­ros in­for­ma­ci­jos“ grei­čiau­siai yra toks pat nuo­bo­džiau­jan­tis sve­tai­nės lan­ky­to­jas. Kai pa­si­rin­ki­mas su­si­jęs su svei­ka­ta, tu­ri­me bū­ti ir la­bai at­sar­gūs, ir la­bai at­sa­kin­gi. Ar­tė­ja šven­tės. Su­ti­ki­me jas svei­ki, su švie­sio­mis min­ti­mis ir ti­kė­ji­mu, kad gy­ve­ni­mas grei­tai su­grįš į įpras­tą rit­mą.</p> <p> </p> <p> </p> <p> </p> <p> </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-04/Kavaliauskiene%20IMG_5814_0.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1364-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-04/Kavaliauskiene%20IMG_5814_0.JPG" width="2098" height="1365" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1364&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="-2GyhyCMKHl4WJr0RKK1UNTxv86N2XrbD3FJYrje0xE"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Tue, 07 Apr 2020 05:41:44 +0000 vyrredaktorius 1364 at https://www.alytausnaujienos.lt Vai­kų li­gų sky­riaus at­nau­ji­ni­mui skir­ta dau­giau kaip mi­li­jo­nas eu­rų https://www.alytausnaujienos.lt/vai-ku-li-gu-sky-riaus-nau-ji-ni-mui-skir-ta-dau-giau-kaip-mi-li-jo-nas-eu-ru <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Saulė Pinkevičienė</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Sausis 30</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/15-13391" rel="bookmark"> Nr. <span> 15 (13391) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-01/IMG_9976%201.JPG?itok=RIPK-H_2" width="344" height="287" alt="Alytaus ligonines vaiku skyrius" title="Dekanas Arūnas Užupis atnaujinto skyriaus pacientams linkėjo greičiau sveikti. Vaikų ligų skyrius įsikūręs atskiro trijų aukštų pastato antrajame aukšte. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr. " /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h2>Il­gai lauk­ta re­no­va­ci­ja</h2> <p>Vai­kų li­gų sky­rius šiuo me­tu įsi­kū­ręs 1969-ai­siais pa­sta­ty­tame at­ski­rame tri­jų aukš­tų S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės pa­sta­te, ku­ria­me į pa­sau­lį at­ei­da­vo pus­an­tro tūks­tan­čio ma­žų­jų aly­tiš­kių per me­tus.</p> <p>Vai­kų li­gų sky­rius iš pa­grin­dų re­no­vuo­tas ne­bu­vo nie­kuo­met, tad pa­si­kei­ti­mai tik­rai lauk­ti ir rei­ka­lin­gi. Į at­ski­rą pa­sta­tą Vai­kų li­gų sky­rius per­kel­tas po to, kai 2008 me­tais iš jo iš­kel­tas Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos kor­pu­sas.</p> <p>„Ži­no­ma, no­rė­tų­si, kad sky­rius bū­tų tuš­čias, bet vai­kai ser­ga. La­bai svar­bu, kad gy­dy­mo pa­slau­gos yra pri­ei­na­mos, ko­ky­biš­kos, kad at­nau­jin­to­je ap­lin­ko­je jau­kiau jau­čia­si ir vai­kai, ir juos slau­gan­tys tė­ve­liai“, – kal­bė­jo me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, pa­ste­bė­jęs, kad bet ko­kiu at­ve­ju vi­sa­da ma­lo­niau yra kaž­ką ati­da­ry­ti nei už­da­ry­ti, nors gy­ve­ni­me pa­si­tai­ko vis­ko.</p> <p>Apie pa­tir­tis Vai­kų li­gų sky­riu­je iki at­nau­ji­ni­mo at­vi­ra­vo Sei­mo na­rys Ro­ber­tas Šar­knic­kas, ja­me gu­lė­jęs su duk­ra. Sky­rius pa­si­kei­tė ne­ta­pa­žįs­ta­mai, jo re­konst­ruk­ci­jai skir­ta 1 mln. 81 tūkst. eu­rų iš Vals­ty­bi­nės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos ir Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do, 900 tūkst. eu­rų – 1300 kv. m plo­to pa­tal­pų re­konst­ruk­ci­jai, li­ku­sie­ji – įran­gai įsi­gy­ti.</p> <p>Sim­bo­li­nį įkur­tu­vių rak­tą li­go­ni­nės di­rek­to­riui Ar­tū­rui Va­si­liaus­kui ir Vai­kų li­gų sky­riaus ve­dė­jai Vai­vai Sa­vic­kie­nei per­da­vė re­konst­ruk­ci­ją at­li­ku­sios įmo­nės „VA Sta­ty­ba“ di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Al­ma­nai­tis. Pa­tal­pas pa­šven­ti­no de­ka­nas Arū­nas Už­upis.</p> <h2>Įreng­tas at­ski­ras bok­sas ser­gan­tiems in­fek­ci­nė­mis li­go­mis</h2> <p>Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je po re­konst­ruk­ci­jos įreng­tas spe­cia­lus izo­liuo­tas bok­sas, ku­ria­me ga­li bū­ti gy­do­mi in­fek­ci­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys vai­kai. Tai – vi­siš­ka nau­jo­vė šio­je gy­dy­mo įstai­go­je, iki šiol vė­ja­rau­pių ar ki­tų in­fek­ci­nių li­gų kom­pli­ka­ci­jas pa­ti­rian­tys ma­žie­ji pa­cien­tai bu­vo ve­ža­mi gy­dy­ti į Kau­ną.</p> <p>Izo­lia­vi­mo pa­la­to­je įreng­tas ne­igia­mas slė­gis, į iš­orę pa­vo­jin­gų li­gų su­kė­lė­jai pa­tek­ti ne­ga­li.</p> <p>Pa­sak vai­kų li­gų gy­dy­to­jos in­fek­to­lo­gės Da­nu­tės Kuz­mic­kie­nės, toks bok­sas bu­vo la­bai rei­ka­lin­gas ir ak­tu­a­lus šian­die­nos są­ly­go­mis. Vi­suo­me­nė­je gy­vas ju­dė­ji­mas prieš skie­pus, da­lis vai­kų ne­skie­py­ti, ak­tu­a­lus ty­mų iš­pli­ti­mas, ste­bi­mos kom­pli­ka­ci­jos po vė­ja­rau­pių.</p> <p>„Su ne­ri­mu lau­kia­me in­for­ma­ci­jos iš Ki­ni­jos, ku­rio­je plin­ta ko­ro­na­vi­ru­sas. Pri­ėmi­mo sky­riu­je jau tu­ri­me su­kom­plek­tuo­tus antivi­ru­si­nius kos­tiu­mus me­di­kams, jie yra ap­mo­ky­ti jais nau­do­tis, to­kia ap­sau­ga ga­li bū­ti tai­ko­ma ir in­fek­ci­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems vai­kams, ku­rie bū­tų gy­do­mi nau­jai įreng­ta­me izo­liuo­ta­me bok­se Vai­kų li­gų sky­riu­je“, – sa­ko gy­dy­to­ja D.Ku­mic­kie­nė.</p> <p>Ži­no­ma, me­di­kams, kaip ir vi­siems aly­tiš­kiams, la­bai no­rė­tų­si, kad to ne­pri­reik­tų, ta­čiau kaip šiuo­lai­kiš­ka gy­dy­mo įstai­ga Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė ga­li­my­bę izo­liuo­ti pa­na­šius pa­cien­tus jau tu­ri.</p> <h2>Pa­do­va­no­jo čiu­ži­nius su spe­cia­liais an­ti­bak­te­ri­niais fil­trais</h2> <p>Re­no­va­ci­jos me­tu taip pat per­kel­tas ir at­nau­jin­tas vie­nin­te­lis Aly­taus ap­skri­ty­je vai­kų or­to­don­ti­nis ka­bi­ne­tas bei vai­kų re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­da­li­nys. Or­to­don­to ka­bi­ne­tas per­kel­tas iš rū­sio, kur są­ly­gos bu­vo ne pa­čios ge­riau­sios. Per me­tus šia­me ka­bi­ne­te pa­ga­mi­na­ma per tūks­tan­tį dan­tis ko­re­guo­jan­čių plokš­te­lių.</p> <p>Į Vai­kų li­gų sky­riaus, ku­rio re­konst­ruk­ci­ja tru­ko nuo 2017 me­tų pa­bai­gos, ati­da­ry­mą su­si­rin­ko me­di­kai, Sei­mo na­riai, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės va­do­vai, ta­ry­bos na­riai. Dau­ge­lis ne­ši­ni sim­bo­li­nė­mis do­va­no­mis, kal­bė­ta apie Aly­taus li­go­ni­nę kaip ben­druo­me­nei la­bai svar­bų ir vie­nin­te­lį mies­te to­kį ob­jek­tą. Gra­žų pa­vyz­dį, kaip li­go­ni­nei ga­li pa­dė­ti ver­slas, pa­ro­dė įmo­nė „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“.</p> <p>Kaip pa­sa­ko­jo Vita Grupės Šiau­rės Europos Regiono direk­torius Vla­dis­la­vas Gu­ne­vi­čius, įmo­nė pa­do­va­no­jo Vai­kų li­gų sky­riui 49 spe­cia­lius čiu­ži­nius, tu­rin­čius an­ti­bak­te­ri­nius fil­trus. Pa­tys čiu­ži­niai yra pa­ga­min­ti Aly­tu­je, o spe­cia­lūs už­val­ka­lai – Es­ti­jo­je, įmo­nė­je, ku­ri spe­cia­li­zuo­ja­si me­di­ci­nos pra­mo­nė­je.</p> <p>V.Gu­ne­vi­čius ne­įvar­di­jo do­va­nos kai­nos, ta­čiau ino­va­ty­vūs me­di­ci­nai skir­ti ga­mi­niai yra bran­gus ma­lo­nu­mas.</p> <p>Sei­mo na­rys Pet­ras Va­liū­nas lin­kė­jo, kad kuo grei­čiau bū­tų mo­der­ni­zuo­ta ir vi­sa S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė, Ro­ber­tas Šar­knic­kas džiau­gė­si jau ma­to­mais po­ky­čiais ir ra­gi­no mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus star­tuo­ti su Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­no­va­ci­ja, ža­dė­da­mas Vy­riau­sy­bės pa­ra­mą.</p> <p>Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė ne­abe­jo­ja, kad at­si­nau­ji­nęs Vai­kų li­gų sky­rius ben­dro­mis pa­stan­go­mis dar nu­švis spal­vo­mis – ja­me at­si­ras pa­veiks­lų, ki­tų žais­min­gų in­ter­je­ro de­ta­lių, prie ku­rių at­si­ra­di­mo pri­si­dės ir ben­druo­me­nė.</p> <p>Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai fi­nan­sams Vil­mai Mi­ke­lio­nie­nei įteik­ta pa­dė­ka už in­dė­lį vyk­dant re­konst­ruk­ci­ją. Pa­sak ko­le­gų, ji kaip ma­ma rū­pi­no­si, kad sky­riu­je bū­tų jau­kų ir pa­cien­tams, ir per­so­na­lui.   </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9941%201.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9941%201.JPG" width="2098" height="1398" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/20200127_121250.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/20200127_121250.jpg" width="2098" height="1180" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9966.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9966.jpg" width="2098" height="1398" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9976%201_0.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9976%201_0.JPG" width="2098" height="1398" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9986.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9986.JPG" width="2098" height="1398" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9999%201.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9999%201.JPG" width="2098" height="1398" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/Kuzmickiene%20IMG_5653.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/Kuzmickiene%20IMG_5653.jpg" width="2098" height="1398" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9900%201.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9900%201.JPG" width="6240" height="4160" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9930%201.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9930%201.JPG" width="6240" height="4160" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9962.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9962.JPG" width="6240" height="4160" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2020-01/IMG_9963%201.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-1198-aJoCd18ljZ4" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2020-01/IMG_9963%201.JPG" width="1984" height="1932" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1198&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="0Gc74S9iNK3ce3n7zJKp6gdmym3xMnpuoFGTvqQKPlw"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 30 Jan 2020 07:26:52 +0000 vyrredaktorius 1198 at https://www.alytausnaujienos.lt Už ste­buk­lin­gą­jį pre­pa­ra­tą nuo vi­sų li­gų – tūks­tan­ti­nė bau­da https://www.alytausnaujienos.lt/uz-ste-buk-lin-ga-ji-pre-pa-ra-ta-nuo-vi-su-li-gu-tuks-tan-ti-ne-bau-da <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2020 Sausis 27</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/12-13388" rel="bookmark"> Nr. <span> 12 (13388) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2020-01/kipda-balta.jpg?itok=yiJ3pBLM" width="344" height="287" alt="vaistai" /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h3>Da­vė vai­kams ir anū­kams</h3> <p>„Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­ci­jo­je ap­si­lan­kiu­si aly­tiš­kė sa­kė apie mais­to pa­pil­do „Po­li­sorb Plus“ vos ne ste­buk­lin­gą po­vei­kį su­ži­no­ju­si iš ke­lių in­ter­ne­ti­nių tin­kla­la­pių, o jo mil­te­liais įsi­gi­ju­si vie­no­je vais­ti­nė­je.</p> <p>„Ne­su la­bai pa­tik­li, bet šį­kart re­kla­ma pa­ti­kė­jau. Bu­vo skel­bia­ma, kad tas pre­pa­ra­tas pa­de­da ir ser­gan­tiems vė­žiu, ir iš­ti­kus in­sul­tui ar in­fark­tu, pa­ge­ri­na svei­ka­tą vai­kams ir net kū­di­kiams. To­dėl aš jo da­viau ir sa­vo vai­kams, anū­kams. Ne­ži­nau, ar jie gė­rė tų mil­te­lių. Ta­čiau, kai la­biau įsi­gi­li­nau į tų mil­te­lių re­kla­mą in­ter­ne­te, pa­gal­vo­jau, jog ne­ga­li bū­ti to­kių ste­buk­lin­gų pa­pil­dų“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.</p> <p>Ji tvir­ti­no dėl to­kios „Po­li­sorb Plus“ re­kla­mos kreip­sis į Vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos bei Vals­ty­bi­nę var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos  tar­ny­bas. Aly­tiš­kės tei­gi­mu, kaž­kas tu­ri su­draus­min­ti ne­įti­kė­ti­nos re­kla­mos pla­tin­to­jus, nes žmo­nės tie­siog ap­gau­di­nė­ja­mi.</p> <h3>Skir­ta 1 tūkst. 168 eu­rų bau­da</h3> <p>Ar į mi­nė­tas tar­ny­bas krei­pė­si aly­tiš­kė, ar kaž­kas ki­tas, ta­čiau fak­tas, kad už „Po­li­sorb Plus“ ne­tin­ka­mą re­kla­mą – Re­kla­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mą Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba Vil­niaus ben­dro­vei „Si­li­cio bio­tech­no­lo­gi­jos“ ką tik  sky­rė 1 tūkst. 168 eu­rų bau­dą.</p> <p>Įmo­nei bau­da skir­ta at­si­žvel­giant į Re­kla­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo po­bū­dį, mas­tą, truk­mę, leng­vi­nan­čių ap­lin­ky­bių ne­bu­vo nu­sta­ty­ta.</p> <p>Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba pri­ėmė to­kį spren­di­mą iš­nag­ri­nė­ju­si Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos Re­kla­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo pro­to­ko­lą. O jis bu­vo su­ra­šy­tas gau­to skun­do pa­grin­du.</p> <p>Nu­sta­ty­ta, kad Vil­niaus ben­dro­vės „Si­li­cio bio­tech­no­lo­gi­jos“ skleis­ta mais­to pa­pil­do „Po­li­sorb Plus“ re­kla­ma sep­ty­niuo­se in­ter­ne­to tin­kla­la­piuo­se ir so­cia­li­nia­me tin­kle „Fa­ce­bo­ok“ ne­ati­ti­ko tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų.</p> <p>Kaip pra­ne­šė Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba, ben­dro­vės pla­tin­to­je re­kla­mo­je mais­to pa­pil­das bu­vo re­kla­muo­ja­mas kaip pre­pa­ra­tas nuo dau­gy­bės li­gų, ge­ri­nan­tis nėš­čių­jų, vai­kų ir kū­di­kių svei­ka­tą.</p> <p>Re­kla­mo­je taip pat už­si­min­ta apie „Po­li­sorb Plus“ tin­ka­mu­mą vė­ži­nių su­sir­gi­mų, cuk­ri­nio dia­be­to, in­sul­to, in­fark­to, gri­po pre­ven­ci­jai, virš­ki­ni­mo ge­ri­ni­mui, liek­ni­na­ma­jam po­vei­kiui. Net nu­ro­dy­ta, kad pre­pa­ra­tas su­kur­tas ab­sor­buo­ti ra­dia­ci­ją.</p> <p>Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ko­mi­si­ja, ver­tin­da­ma by­los, su­si­ju­sios su „Po­li­sorb Plus“ re­kla­ma, ap­lin­ky­bes, pa­žy­mė­jo, kad mais­to pa­pil­das ne­ga­li bū­ti sie­ja­mas su gy­dy­mu ar pro­fi­lak­ti­ka, nes jo pa­skir­tis – tik pra­tur­tin­ti mais­to ra­cio­ną.</p> <p>Taip pat pa­žy­mė­ta, kad var­to­to­jas, ma­ty­da­mas to­kią ben­dro­vės skleis­tą mais­to pa­pil­do re­kla­mą, ga­lė­jo ne­pa­grįs­tai ti­kė­tis vais­tams bū­din­go po­vei­kio ir taip ga­lė­jo bū­ti su­klai­din­tas.</p> <p>Be to, ben­dro­vė, pla­tin­da­ma mi­nė­tą re­kla­mą, ne­pa­tei­kė pri­va­lo­mos nuo­ro­dos „Mais­to pa­pil­das“.</p> <p>Toks tar­ny­bos nu­ta­ri­mas per vie­ną mė­ne­sį nuo jo įtei­ki­mo įsta­ty­mo pa­žei­dė­jui ga­li bū­ti skun­džia­mas Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui.</p> <p>„Si­li­cio bio­tech­no­lo­gi­jų“ va­do­vė Rū­ta Bie­liaus­kie­nė tvir­ti­no, kad nu­ta­ri­mą tur­būt skųs teis­mui. Jos va­do­vau­ja­ma ben­dro­vė, di­rek­to­rės  tei­gi­mu, „Po­li­sorb Plus“ pri­sta­to maž­daug dve­jus me­tus: „Tai di­de­lis dar­bas, jo par­da­vi­mas kaž­kiek vyks­ta, jo ga­li­ma įsi­gy­ti ir vais­ti­nė­se.“</p> <p>Kaip sa­kė R.Bie­liaus­kie­nė, ben­dro­vė Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos skir­tos  bau­dos su­lau­kė pir­mą kar­tą.</p> <p>Iš tie­sų mi­nė­to pa­pil­do yra vais­ti­nė­se. Vie­nos Aly­taus vais­ti­nin­kės tei­gi­mu, tai mais­to pa­pil­das, ku­rio pa­grin­das – si­li­cio diok­si­das, ku­ris da­ly­vau­ja me­džia­gų apy­kai­to­je, jis rei­ka­lin­gas plau­kams, na­gams, odai, krau­ja­gys­lėms, saus­gys­lėms, kau­li­niam au­di­niui  su­stip­rin­ti. Pla­ti­na­mas mil­te­lių pa­vi­da­lu, o pa­pil­do var­to­ji­mas re­ko­men­duo­ja­mas tik van­de­ni­nio tir­pa­lo pa­vi­da­lu.</p> <h3>Daž­niau­siai sank­ci­jos – dėl klai­di­nan­čios mais­to pro­duk­tų ir pa­pil­dų re­kla­mos</h3> <p>„Iš vi­sų Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos kas­met pri­ima­mų nu­ta­ri­mų dėl Re­kla­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mų daž­niau­siai sank­ci­jos ski­ria­mos dėl klai­di­nan­čios mais­to pro­duk­tų ir mais­to pa­pil­dų re­kla­mos. Ana­lo­giš­ki at­ve­jai, kai re­kla­mo­je mi­ni­ma itin daug tei­gi­nių apie įvai­rių žmo­gaus or­ga­niz­mo li­gų gy­dy­mą ar pro­fi­lak­ti­ką, nau­dą nėš­čių­jų svei­ka­tai, vai­kų bei kū­di­kių svei­ka­tos ge­ri­ni­mui, ne­tu­rint tei­gi­nių pa­grin­di­mų, nė­ra daž­ni. Ta­čiau tar­ny­ba to­kių at­ve­jų sa­vo prak­ti­ko­je yra iš­nag­ri­nė­ju­si ne vie­ną“, – pa­sa­ko­jo tar­ny­bos Tarp­tau­ti­nių ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Na­ta­li­ja Jar­mul­ko­vič.</p> <p>Per­nai Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba iš­nag­ri­nė­jo per 4 tūkst. 700 var­to­to­jų ir ver­sli­nin­kų gin­čų – 8 proc. dau­giau nei 2018-ai­siais.</p> <p>Daž­niau­siai var­to­to­jai krei­pia­si dėl dra­bu­žių ir ava­ly­nės ko­ky­bės. Kiek ma­žiau –  dėl ne­ko­ky­biš­kų in­for­ma­ci­jos ir ry­šių tech­no­lo­gi­jų pre­kių, pa­vyz­džiui, mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, kom­piu­te­rių, te­le­vi­zo­rių, taip pat bui­ti­nių prie­tai­sų, kaip an­tai šal­dy­tu­vų, dul­kių siur­blių, ka­vos apa­ra­tų.</p> <p>Pa­slau­gų sri­ty­je daž­niau­siai nu­si­skun­di­mų su­lau­kia­ma dėl ne­įvy­ku­sių ar at­šauk­tų ren­gi­nių, tu­riz­mo pa­slau­gų, au­to­mo­bi­lių re­mon­to, spor­to klu­bų su­tar­čių nu­trau­ki­mo.</p> <p>Re­kla­mos sri­ty­je da­ugiau­siai nu­si­skun­di­mų gau­na­ma dėl ne­pa­gei­dau­ja­mos re­kla­mos elek­tro­ni­niu pa­štu bei te­le­fo­nu.  </p> <p> Nė­ra daž­ni at­ve­jai, kai maisto papildų re­kla­mo­je mi­ni­ma itin daug tei­gi­nių apie įvai­rių žmo­gaus or­ga­niz­mo li­gų gy­dy­mą ar pro­fi­lak­ti­ką, nau­dą nėš­čių­jų svei­ka­tai, vai­kų bei kū­di­kių svei­ka­tos ge­ri­ni­mui, ne­tu­rint tei­gi­nių pa­grin­di­mų.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=1189&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="WZTWDC0SyRy14wxucEb6HvUb5j5sx5TMh7aUpW-VJEo"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Mon, 27 Jan 2020 13:39:08 +0000 vyrredaktorius 1189 at https://www.alytausnaujienos.lt