Derliaus kraitė https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite lt Ug­nies į po­pie­rių ne­su­vy­nio­si https://www.alytausnaujienos.lt/ug-nies-i-po-pie-riu-ne-su-vy-nio-si <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2019 Balandis 4</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/40-13270" rel="bookmark"> Nr. <span> 40 (13270) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2019-04/Aldute.JPG?itok=nCkv4hnD" width="344" height="287" alt="Aldona Kudzienė" title="Aldona Kudzienė. " /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h2>Apie skie­pus, pi­ni­gus ir pra­keiks­mus</h2> <p>Per sa­vai­tę su­plau­kia ne­ma­žas jū­sų laiš­kų pluoš­te­lis, džiau­gia­mės jū­sų ak­ty­vu­mu ir įdo­mio­mis te­mo­mis. Pra­dė­si­me nuo šiuo me­tu ak­tu­a­liau­sios te­mos – pra­bu­du­sių er­kių.</p> <p>Ne vie­nam jau te­ko jas nu­si­ran­kio­ti nuo sa­vęs ar au­gin­ti­nio po il­ges­nio pa­si­vaikš­čio­ji­mo ato­kiau nuo so­dy­bų. Iš tie­sų ne­ma­lo­nus veiks­mas ir net bau­go­kas, ži­nant, ko­kių sun­kių li­gų žmo­gui ga­li per­duo­ti į odą įsi­siur­bu­si nim­fa ar jau su­au­gu­si er­kė.</p> <p>Nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to ap­sau­go vak­ci­na, ku­ria pa­si­skie­py­ti re­ko­men­duo­ja­ma net ir tiems, ku­rie re­tai brai­do po miš­kus ir lau­ky­mes. Er­kę ga­li­ma pa­si­gau­ti ir mik­ro­au­to­bu­se, par­duo­tu­vė­je, net vais­ti­nė­je. Ir la­bai pa­pras­tai, nes bet ka­da ji ga­li per­lip­ti ant nau­jos au­kos dra­bu­žių, o ta­da...</p> <p>El­vy­ros laiš­ke pa­teik­ti pa­ste­bė­ji­mai, pa­sak pa­čios au­to­rės, bus nau­din­gi žmo­nėms, no­rin­tiems pa­si­skie­py­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to.</p> <p>„Ir mes su vy­ru – pen­si­nin­kai, tad daug lai­ko pra­lei­džia­me gam­to­je. Kad bū­tu­me sau­gūs, nu­ta­rė­me pa­si­skie­py­ti nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to. Krei­pė­mės į šei­mos gy­dy­to­ją, prie ku­rios esa­me pri­si­ra­šę. Ji mus nu­krei­pė į „En­de­mik“ kli­ni­ką. Ten su­mo­kė­jo­me už kiek­vie­no pa­skie­pi­ji­mą po 36,50 eu­ro. Bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad dar teks at­ei­ti du kar­tus, tai yra po mė­ne­sio ir pus­me­čio. Bran­go­ka kaip pen­si­nin­kams, bet svei­ka­ta – dar bran­ges­nis tur­tas. Nu­si­lei­dę iš tre­čio­jo aukš­to, ant­ra­ja­me su­ti­ko­me drau­ges, su ku­rio­mis aš lan­kau Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to už­si­ė­mi­mus. Jos taip pat ta pa­čia mi­si­ja lan­kė­si po­li­kli­ni­ko­je. Iš­si­kal­bė­jo­me, pa­si­ro­do, kad jos ta­me pa­čia­me prie­sta­te, tik aukš­tu že­miau, nuo to pa­čio vi­ru­so pa­si­skie­pi­jo daug pi­giau, mo­kė­jo po 23,84 eu­ro, per 12 eu­rų pi­giau. Mums net aša­ra iš­tryš­ko. Pas sa­vo gy­dy­to­ją abu lan­ko­mės tiek me­tų, ji pui­kiai ži­no, kad ver­čia­mės sun­ko­kai, nau­do­ja­me daug me­di­ka­men­tų, ne­gi sun­ku bu­vo pa­aiš­kin­ti, kad ga­li­mas pa­si­rin­ki­mas. Lau­kia dar po dvi in­jek­ci­jas, pra­šo­me jū­sų pa­aiš­kin­ti, ar ga­li­me jas pa­si­rink­ti po­li­kli­ni­kos ka­bi­ne­te? Jei­gu ga­li­me, su­tau­py­tu­me su vy­ru 50 eu­rų. Sa­vo gy­dy­to­ja jau ne­si­no­ri ti­kė­ti“, – ra­šo El­vy­ra.</p> <p>Pa­si­do­mė­jo­me, nes ši in­for­ma­ci­ja tik­rai bus nau­din­ga ne tik laiš­ką pa­ra­šiu­siems su­tuok­ti­niams. Aly­taus po­li­kli­ni­kos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja El­vi­na Ma­chan­ko­vie­nė pa­aiš­ki­no, kad nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to yra skie­pi­ja­ma ir po­li­kli­ni­kos skie­pų ka­bi­ne­te, ku­ris įkur­tas vai­kų sky­riaus pri­ei­go­se, ant­ra­ja­me aukš­te, 246 ka­bi­ne­te. No­rin­tie­ji pa­si­skie­py­ti, pa­sak pa­va­duo­to­jos, ne­bū­ti­nai tu­ri kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Skie­po kai­na vai­kams iki 15 me­tų – 23,11 eu­ro, su­au­gu­sie­siems – 23,84 eu­ro.</p> <p>Dėl antro ir trečio skiepo be jokių trukdžių sutuoktiniai pensininkai gali kreiptis į polikli­nikos skiepų kabinetą.</p> <p>Įdo­mu­mo dė­lei pa­si­do­mė­jo­me, ko­kios kai­nos pri­va­čia­me sek­to­riu­je: vie­šai skel­bia­ma, kad vai­kams pa­skie­pi­ji­mas kai­nuo­ja nuo 34,50 eu­rų, su­au­gu­sie­siems – nuo 36,50 eu­ro.</p> <p>Pra­di­nu­ko mo­ki­nio tė­ve­liai klau­sia, ar kas nors iš mo­kyk­los va­do­vy­bės tik­ri­na, ką per ti­ky­bos pa­mo­kas vai­kams aiš­ki­na šios sri­ties mo­ky­to­jai? Jų pa­ste­bė­ji­mu, sū­nus nu­sto­jo žiū­rė­ti fan­tas­ti­nius fil­mus, ku­rie jam taip pa­ti­ko. Kai jis mus ėmė at­kal­bi­nė­ti ne­žiū­rė­ti vai­dy­bi­nio do­ku­men­ti­nio se­ria­lo „Bū­rė­ja“, rim­tai su­ne­ri­mo­me ir iš­kvo­tė­me, ko­dėl jis tą da­ro. Pa­si­ro­do, jau­na ti­ky­bos mo­ky­to­ja pri­gąs­di­no, kad kas žiū­ri šį fil­mą, bus ne­lai­min­gas ir pa­smerk­tas ne tik jis, bet dar ke­tu­rios kar­tos po jo.</p> <p>„Gal da­lis mo­ki­nių ne­su­reikš­mi­no to­kių ti­ky­bos mo­ky­to­jos iš­ve­džio­ji­mų, bet jaut­rūs vai­kai, koks yra mū­sų sū­nus, į tai su­re­a­ga­vo la­bai jaut­riai. Ko­dėl to­kioms ties­mu­kiš­koms mo­ky­to­joms lei­džia­ma dirb­ti su ma­ža­me­čiais? Gal­būt re­ko­men­da­ci­ją ne­žiū­rė­ti fil­mų, ku­rių tu­ri­nys prieš­gy­niau­ja ka­ta­li­ky­bei, ga­li­ma iš­sa­ky­ti ir ki­tais žo­džiais, be gąs­di­ni­mų pra­keiks­mais, ku­rie to­kio am­žiaus žmo­giu­kams nu­skam­ba tar­si nuosp­ren­dis. Gal mo­kyk­lų va­do­vai ga­lė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir su­draus­min­ti da­vat­kiš­ko el­ge­sio mo­ky­to­jus, ku­rie ne­da­ro gar­bės įstai­gai, juk apie tai vai­kai jau ima dis­ku­tuo­ti vie­šo­se erd­vė­se“, – tei­gia pra­di­nu­ko tė­vai.</p> <p>„Mū­sų iki­mo­kyk­li­nes įstai­gas iš­lai­ko sa­vi­val­dy­bė ir vals­ty­bė. Ir kaž­kaip ne­pa­to­giai at­ro­do jų dar­buo­to­jų įky­rus kau­li­ni­mas per­ves­ti dar­že­liams du pro­cen­tus pa­ja­mų mo­kes­čio. Bū­ki­me pa­do­rūs, leis­ki­me pa­tiems tė­ve­liams ap­si­spręs­ti, kam jiems skir­ti tuos du pro­cen­tus. Mes su vy­ru drą­siai at­ker­ta­me, kad tą su­mą skir­si­me be­glo­bių gy­vū­nų prie­glau­dai, ku­rios nie­kas ne­fi­nan­suo­ja. Ir ki­tus ra­gi­nu pa­si­rink­ti ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, o ne ne­pa­so­ti­na­mas vals­ty­bi­nes įstai­gas, tai iš tie­sų bū­si­te at­li­kę ge­rą dar­bą, ku­ris il­gai šir­dį džiu­gins. Juk kaip ug­nies į po­pie­rių ne­su­vy­nio­si, taip ir iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų ne­pa­so­tin­si. Rin­klia­vos juo­se ne­si­bai­gia“, – ra­gi­na Er­nes­ta ir jos su­tuok­ti­nis.</p> <p>No­ri­si šią te­mą pa­pil­dy­ti. Yra toks dar­že­lis, o gal ir dau­giau jų ra­do­si, ku­ria­me iš­gy­ven­din­tos rin­klia­vos. Tai lop­še­lis-dar­že­lis „Vy­tu­rė­lis“, ku­riam va­do­vau­ja Zi­ta Rei­pie­nė. To­kią ži­nią į re­dak­ci­ją yra at­ne­šę šį dar­že­lį lan­kan­čių vai­ku­čių tė­ve­liai.</p> <p>Ma­lo­nu, kad mū­sų pub­li­ka­ci­jų he­ro­jai ne­lie­ka be dė­me­sio. Ne­ma­žai su­lau­kė­me skam­bu­čių, pra­šan­čių kon­tak­tų au­dė­jos Ja­ni­nos Kru­li­kaus­kie­nės, gy­ve­nan­čios Pir­ma­ja­me Aly­tu­je. Mo­te­rims no­ri­si su šia darbš­tuo­le su­si­pa­žin­ti, ap­žiū­rė­ti jos au­di­nių. Lau­kia­ma ir Al­gir­do Štrei­mi­kio mo­li­nu­kų pa­ro­dos. Ži­no­me, kad ji ren­gia­ma, bet ka­da vyks, dar nė­ra tiks­liai nu­ma­ty­ta. </p> <h2>Rau­gin­ti bu­ro­kai ver­čia sei­lę nu­ry­ti </h2> <p>Žiū­rint į šian­die­nos tur­gų asor­ti­men­tą, ga­li­ma kon­sta­tuo­ti, kad per žie­mą nu­sil­pu­sius or­ga­niz­mus jau yra kuo pa­stip­rin­ti. Jot­vin­gių tur­gaus nau­jie­na – Ei­man­to Bak­šio raug­ti rau­do­nie­ji bu­ro­kė­liai.</p> <p>„Kaip ir ko­pūs­tus, bu­ro­kus rau­giu pats. Prieš tai iš­ver­du, ma­lo­nes­nis sko­nis. Jį dar pa­ge­ri­nu juo­dos duo­nos plu­te­le. Man už­raug­ti ne­vir­ti ne­pa­tin­ka“, – dės­to ūki­nin­kas.</p> <p>As­me­niš­kai man taip pat ska­nes­ni, kaip ruo­šia juos Ei­man­tas. Ne kar­tą Len­ki­jo­je te­ko ra­gau­ti įrū­gu­sių ža­lių, ska­nu, bet ait­ro­ka.</p> <p>„Anks­čiau, vai­kys­tė­je, bu­vo la­bai ma­din­ga raug­ti bu­ro­kė­lius ne­vir­tus, sko­niu ne­si­skun­dė­me, la­bai ti­ko prie bul­vių ko­šės su spir­gu­čiais. Bet pa­ra­ga­vus šių, ne­ga­li su­sto­ti, nes la­bai ska­nūs“, – sa­ko gar­baus am­žiaus pir­kė­jas.</p> <p>Ei­man­tas už ki­log­ra­mą rau­gin­tų bu­ro­kė­lių pra­šo 1,3 eu­ro. Ir ber­žo su­los ant pre­kys­ta­lio tu­ri, lit­ras kai­nuo­ja apie 60 eu­ro cen­tų. Dar vie­nas pir­kė­jas ber­žų su­los tu­rė­jo, pra­šė jis šiek tiek bran­giau.</p> <p>„Aš tai su­lą šal­dau su vi­sa ta­ra“, – gi­ria­si pus­am­žis vy­ras. Tuoj pat tam ir prieš­ta­rau­jan­čių ran­da­si. Che­mi­nius da­ly­kus iš­ma­nan­tis pa­mo­ko, kad ne­ga­li­ma su­los šal­dy­ti, šal­tis pa­kei­čia ne tik sko­nį, bet ir su­dė­tį. Be to, ir ta­ra nuo įvai­rių gė­ri­mų il­gam nau­do­ji­mui ne­tin­ka, nes ji yra vien­kar­ti­nė.</p> <p>No­ri­si ti­kė­ti, nes nuo se­no ge­riau­sia ska­niau­sia su­la yra raug­ta me­di­nė­je sta­ti­nė­je. Žmo­nės la­bai mo­kė­jo ją raug­ti, įmes­da­vo juo­dos su­kie­tė­ju­sios duo­ne­lės kraukš­lį, džio­vin­tų obuo­liu­kų, kriau­šai­čių, už­pil­da­vo avi­žų sluoks­niu, ku­ris tan­kiai su­žė­lęs sau­go­da­vo gi­rą iki va­sa­ros pa­bai­gos dar­by­me­čio. Ta­da iš­pjau­da­vo avi­žo­se sky­lę, kad ran­ka su puo­de­liu, kru­ži­kė­liu va­din­tu, įtilp­tų. Ko­kia pa­lai­ma kū­nui ir sie­lai bu­vo toks gė­ri­mas.</p> <p>But­ri­mo­niš­kė Da­nu­tė Se­niū­tie­nė tur­gu­je ir dar­bą dir­bo, pjaus­tė at­si­neš­tas aje­ro šak­nis. Aje­ras, jos pa­ste­bė­ji­mu, ge­ra prie­mo­nė plau­kams su­stip­rin­ti. Se­no­vė­je jo nuo­vi­rais gal­vi­nius pa­ra­zi­tus žmo­nės iš plau­kų vi­jo. Ir šian­dien ba­li­nis aje­ras nau­do­ja­mas plau­kų šak­nims stip­rin­ti.</p> <p>Da­nu­tė dar­ži­nin­kams pa­ruo­šu­si net dvie­jų rū­šių žir­nių sė­jai. Ir gel­to­nie­ji, ir ža­lie­ji žir­ne­liai yra že­ma­ū­giai, jiems ne­rei­kia at­ra­mų, nes au­ga tie­sūs vie­nas ki­tą pa­lai­ky­da­mi. Tik re­ko­men­duo­ja­ma juos sė­ti kvad­ra­tu­ke ar ap­skri­ti­me, nes pa­sė­ti žą­se­le, tai yra vie­na ei­lu­te, ne­tu­ri drau­go šo­nuo­se, į ką ga­lė­tų įsi­kib­ti. Ža­lie­ji Da­nu­tės žir­ne­liai tin­ka kon­ser­vuo­ti. Už žir­nių pa­kiu­ką ji pra­šo eu­ro.</p> <p>Alytiškė Angelė rekomen­duoja žirnius sėti balandžio 5 dieną, tuomet derliumi tikrai apsidžiaugs.</p> <p>In­de­lis ka­na­pių sėk­lų alie­jaus  – 4,5 eu­ro, kiau­ši­nių dė­žu­tė – nuo 1,4 eu­ro, svo­gū­nų laiš­kams au­gin­ti ki­log­ra­mas – 1 eu­ras, krū­mi­niai – iki 3 eu­rų. Ne­si­ma­to anks­tes­niais pa­va­sa­riais bu­vu­sio svo­gū­nė­lių asor­ti­men­to, ne­si­gir­di kal­bų, kad esa­mas bus pa­pil­dy­tas. Tik ke­lio­se vie­to­se jų pa­ste­bė­jau, ki­log­ra­mas – apie 2,5 eu­ro. Kai­miš­ki obuo­liai, mor­kos, bu­ro­kai, bul­vės kai­nų ne­kei­čia, už eu­rą kai ko ir du ki­log­ra­mus nu­si­pirk­si.</p> <p>Gau­su šie­me­čio dar­žo­vių der­liaus: ‘Zo­zu­lia‘ agur­kų ki­log­ra­mas – 2 eu­rai, sa­lo­tų ry­šu­lė­lio kai­na svy­ruo­ja apie pu­sę eu­ro, svo­gū­nų laiš­kų – iki eu­ro, ne bran­ges­ni ir kra­pai. Tai­gi iš tie­sų jau yra kuo or­ga­niz­mą su­stip­rin­ti.</p> <p>Dar iš­ei­da­ma iš tur­gaus žo­li­nin­kės Ja­ni­nos pa­klau­siau, ką da­bar ji ren­kan­ti. Ati­ta­rė, kad ber­žų pum­pu­rus. Vargs­ta tie mū­sų ber­že­liai: vie­ni su­lą iš jų lei­džia, ki­ti pum­pu­rus nu­gnai­bo. Ži­nau, kad Ja­ni­na la­bai ver­ti­na gam­tą ir iš jos pa­ima ne­skaus­min­gą da­lį gė­rio.</p> <p>Aš pa­lauk­siu jau­nų la­pe­lių. Iki bir­že­lio vi­du­rio su­rink­tų­jų ar­ba­ta – ne­pa­mai­no­ma prie­mo­nė van­dens san­kau­poms iš vi­sų ląs­te­lių iš­pra­šy­ti. Bent taip aiš­ki­no vie­nas gar­sus Lie­tu­vos pro­fe­so­rius.</p> <h2>Po­mi­do­rų au­gin­to­jai mie­lai da­li­ja­si pa­tir­ti­mi</h2> <p>Po­mi­do­rų dai­gus au­gi­nan­tie­ji bė­do­ja, kad liūd­no­kas jų vaiz­das. Jis kiek pa­ge­rė­jo pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis, kai švys­te­lė­jo dau­giau sau­lės. Ma­lo­nu, kad su­lau­kia­me jū­sų pa­ta­ri­mų, kad no­riai da­li­ja­tės in­for­ma­ci­ja ir dar­ži­nin­kys­tės te­ma.</p> <p>„Aš kas­met pa­si­ruo­šiu pa­ti kar­klų van­dens, jis yra na­tū­ra­lus au­ga­lų au­gi­mo ir vys­ty­mo­si sti­mu­lia­to­rius. Yra pa­pras­ta. Pri­si­kar­pai sau­ją jau­nų kar­klų ša­ke­lių, maž­daug po 1 cm, su­be­ri į pus­lit­ri­nį stik­lai­nį ir už­pli­ki­ni ver­dan­čiu van­de­niu. Pa­rą pa­lai­kai, pra­skie­di van­de­niu san­ty­kiu 1:2 ir pa­lie­ji. Kar­klų žie­vė­je yra sa­li­ci­lo – tai na­tū­ra­lus gam­ti­nis sti­mu­lia­to­rius. Tin­ka mir­ky­ti sėk­las prieš sė­ją, ska­ti­na įsi­šak­ny­ti dai­gus, svo­gū­nė­lius, sti­mu­liuo­ja aug­ti šak­nis au­ga­lą dau­gi­nant da­li­mis, spar­ti­na pi­kuo­tų dai­gų ir per­so­din­tų au­ga­lų pri­gi­ji­mą, di­di­na au­ga­lų at­spa­ru­mą, nes kar­klų la­bai di­de­lis gy­vy­bin­gu­mas“, – liau­diš­ku pa­ta­ri­mu da­li­ja­si po­mi­do­rų dai­gų au­gin­to­ja.</p> <p>Ne vie­nam šios dar­žo­vės ger­bė­jui rū­pi, kaip šie­met se­ka­si daug pa­tir­ties tu­rin­čiam Ge­di­mi­nui Je­ge­le­vi­čiui.</p> <p>„Aš vis dar pi­kuo­ju, nes, ma­nau, kad sku­bė­ti ne­ver­ta. Dai­ge­liai su­dy­go pa­kan­ka­mai ge­rai. Pi­kuo­da­mas pa­ste­bė­jau, kad šak­nys yra sil­pnos. Ma­niau, kad blo­gai pa­ruo­šiau že­mių mi­ši­nį, nes aš vi­sa­da eks­pe­ri­men­tuo­ju. Pra­ėju­siais me­tais iš­pi­ka­vau virš še­šių šim­tų dai­gų ir bu­vo pri­gi­ji­mas 100 proc. (re­tai taip bū­na), o šiais me­tais re­zul­ta­tas daug liūd­nes­nis. Iš­pi­kuo­tų dai­gų jau ke­lio­li­ka „už­lin­ko“. Ma­nau, dėl sil­pnų šak­ne­lių. Teks so­din­ti iš nau­jo, jei­gu bus li­ku­sių sod­me­nų. Pla­nuo­ju pa­lais­ty­ti spe­cia­liu pre­pa­ra­tu šak­nų sis­te­mai stip­rin­ti. Pre­kiau­ja vi­si, kai­na apie ke­tu­ris eu­rus už vie­ne­tą. Yra ke­le­tas rū­šių. Pa­tir­ties ne­tu­riu, bet ban­dy­siu. Šak­nų sis­te­mą dar stip­ri­na gin­ta­ro rūgš­tis“, – to­kia in­for­ma­ci­ja pa­si­da­li­jo Ge­di­mi­nas.</p> <p>„Vis apie dar­bus ir rū­pes­čius gal­vo­ja­me. Pri­sės­ki­me ir pa­si­ga­min­ki­me per­trin­tos žie­di­nių ko­pūs­tų ar bro­ko­lių sriu­bos. Rei­kės: žie­di­nio ko­pūs­to ar bro­ko­lio, 3 šaukš­tų mil­tų, 4 šaukš­tų svies­to, 200 ml pie­no, 2 kiau­ši­nių try­nių, 2 šaukš­tų cit­ri­nos sul­čių, drus­kos, juo­dų­jų mal­tų pi­pi­rų.</p> <p>Ko­pūs­tą iš­skirs­ty­ti į žie­dy­nus, pa­vir­ti pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je ir su­trin­ti trin­tu­vu. Su­dė­ti at­gal į nuo­vi­rą, svies­te pa­ke­pin­ti mil­tus, įpil­ti stik­li­nę van­dens, pi­pi­rų ir su­pil­ti į sriu­bą, vir­ti 5–6 mi­nu­tes, ta­da su­pil­ti pie­ną, nu­kel­ti nuo ug­nies. Kiau­ši­nių try­nius iš­suk­ti su cit­ri­nos sul­ti­mis, su­pil­ti į sriu­bą“, – siū­lo Gied­rė.</p> <h2>Iš ne­leng­vo paukš­čių pa­sau­lio </h2> <p>Ra­šė­me ir tuo la­bai pra­džiu­gi­no­me skai­ty­to­jus apie Jur­giš­kių kai­mo gy­ven­to­jų Ma­ry­tės ir Min­dau­go Ba­jer­čių tven­ki­ny­je pa­ros po­il­siui ap­si­sto­ju­sią po­re­lę re­tes­nių spar­nuo­čių – bal­task­ruos­čių ber­nik­lių. Iš mū­sų pa­sa­ko­ji­mo Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­to­rius A.Pra­nai­tis da­rė iš­va­dą, kad tai ka­na­di­nės ber­nik­lės. Kad šis paukš­čių ži­no­vas bu­vo tei­sus, tą pa­tvir­ti­no ir nuo­trau­ko­je iš­skren­dan­čius van­dens spar­nuo­čius pa­ma­tęs or­ni­to­lo­gas Sau­lius. Taip pri­sis­ta­tė pa­skam­bi­nęs žmo­gus.</p> <p>Ba­zo­rų kai­me gy­ve­nan­ti sen­jo­ra Al­do­na džiau­gia­si tu­rė­ju­si ga­li­my­bę pa­si­gė­rė­ti man­da­ri­ni­nės an­ties įvai­rias­pal­viu gro­žiu. Ji bi­čiu­liš­kai pie­ta­vo ša­lia Al­do­nos na­mų esan­čia­me van­dens tel­ki­ny­je su pa­pras­to­mis an­ti­mis. Vie­na gra­žiau­sių pa­sau­lio an­čių, pa­sak A.Pra­nai­čio, gam­to­je na­tū­ra­liai ne­gy­ve­na, jas au­gi­na mė­gė­jai, pri­va­čių paukš­čių so­dų sa­vi­nin­kai, ga­li bū­ti, kad iš jų jos pa­sprun­ka į lais­vę. Na­tū­ra­lio­mis są­ly­go­mis man­da­ri­ni­nės an­tys gy­ve­na To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se.</p> <p>Dar Žu­vin­to re­zer­va­to di­rek­to­rius at­sa­kė į vie­ną skai­ty­to­jo klau­si­mą, ar šis iš tik­rų­jų Aly­taus ra­jo­ne sa­vo so­dy­bos pa­kraš­ty­je, prie van­dens au­gan­čia­me aukš­ta­me me­dy­je, ga­lė­jo ma­ty­ti du nu­si­lei­du­sius kor­mo­ra­nus. Pa­si­ro­do, ga­lė­jo. Kor­mo­ra­nai ma­to­mi ne tik pa­jū­ry­je, 20–40 jų pa­ste­bė­ta ir Žu­vin­to apy­lin­kė­se.</p> <p>Mal­vi­na ir Jo­nas Kru­ko­niai pa­skam­bi­nę pa­si­džiau­gė jau su­grį­žu­siais sa­vo so­dy­bos gan­drais. Gar­baus am­žiaus Jo­nas tei­gė, kad su žmo­na dar la­biau pa­mi­lo gan­drus ir su jau­du­liu se­kė ir dar se­ka Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gų ži­nias apie gan­drų mig­ra­ci­ją na­mo net iš Pie­tų Af­ri­kos.</p> <p>„Pas­ta­ruo­ju me­tu daž­ni or­ni­to­lo­go Vy­tau­to Ei­gir­do pa­sa­ko­ji­mai apie per­nai Ven­tės ra­ge spe­cia­liais siųs­tu­vais pa­žy­mė­tus še­šis bal­tuo­sius gan­drus mums tar­si pats įspū­din­giau­sias se­ria­las. Kar­tu se­kė­me jų ke­lio­nę iš Af­ri­kos per Egip­tą, Iz­ra­e­lį, Li­ba­ną, Si­ri­ją, mels­da­mie­si, kad tik jie pa­siek­tų mū­sų pa­jū­rį, ne­žū­tų ta­me mir­ties-gy­vy­bės ke­ly­je. Esa­me pa­ste­bė­ję, jog il­ga­me­čiai mū­sų so­dy­bos gan­drai skry­džiui pa­ky­la at­ski­rai, bet net ne­nu­tuo­kė­me, kad jie žie­mą pra­lei­džia at­ski­ro­se vie­to­vė­se, net ne­ty­čia su­si­ti­kę el­gia­si kaip sve­ti­mi. Sie­lo­ja­mės, kad vie­nas bal­ta­sis gan­dras su pa­ly­do­vi­nio siųs­tu­vo kup­ri­nai­te taip ir din­go Af­ri­ko­je, gal jį čia­bu­viai nu­ko­vę su­val­gė. Ap­mau­du, kad tiek iš­ken­tė­ję paukš­čiai yra ne dėl mais­to, o tie­siog dėl spor­ti­nio in­te­re­so šau­do­mi Li­ba­ne, Si­ri­jo­je. Tai skau­džiai iš­gy­ve­na­me, nors ra­mi­na­mės, kad rei­kia ir se­nam su­vok­ti, jog pa­sau­lis ne vi­sa­da ati­tin­ka ta­vo no­rus“, – to­kiu pa­ste­bė­ji­mu po­kal­bį bai­gė sen­jo­ras Jo­nas.</p> <p>Dar kar­tą pa­skam­bi­nęs jis vėl kal­bė­jo apie gan­drus, ku­rie nuo se­nų se­no­vės bu­vo my­li­mi žmo­nių, juos sa­vo ša­lies he­ral­di­ko­je nau­do­jo ir krikš­čio­niš­kos, ir mu­sul­mo­niš­kos ša­lys, daž­niau­siai kaip ko­vos su prie­šais bud­ru­mo sim­bo­lį. Bal­tie­ji gan­drai li­ko ir lie­tu­vių tau­to­sa­kos sim­bo­liu: jie ne­šė vai­ke­lius, bu­vo ves­tu­vių žen­klas, iš jų el­ge­sio žmo­nės spręs­da­vo, ko­kio oro su­lauks ry­to­jaus die­ną.</p> <p>Ir šian­dien sim­bo­li­niais gan­drais žy­mi­mas kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų pa­slau­gų tei­ki­mo spek­tras ir ko­ky­bė, bet, kaip pa­ste­bi Jo­nas, re­tai, la­bai re­tai prie nau­jos sta­ty­bos so­dy­bos pa­ma­ty­si iš­kel­tą stul­pą gan­drų liz­dui. Net to­se kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se, ku­rių pa­va­di­ni­me yra žo­dis „gan­dras“, ge­riau­siu at­ve­ju įmon­tuo­tas meist­ro pa­ga­min­tas ati­tik­muo.</p> <p>„Gal tuo­met ne­si­šai­py­ki­me iš gam­tos, pa­va­din­ki­me to­kią so­dy­bą me­di­nio ar me­ta­li­nio gan­dro var­du?“ – siū­lo sen­jo­ras.</p> <p>Šią pub­li­ka­ci­ją už­baig­siu pa­lai­min­to­jo ar­ki­vys­ku­po Jur­gio Ma­tu­lai­čio mums pa­lik­to­mis prieš dau­giau kaip 100 me­tų už­ra­šy­to­mis min­ti­mis:</p> <p>„Žmo­gus yra pa­lin­kęs sa­vo dva­siš­ko gy­ve­ni­mo to­bu­lė­ji­mą ati­dė­ti, o net ir ap­leis­ti ar­ba ir vi­siš­kai už­mes­ti, kuo­met jam pa­si­tai­ko ko­ki ge­ri dar­bai dėl ki­tų at­lik­ti. Kai ka­da žmo­gus taip duo­da­si įsi­trauk­ti į tų vi­so­kių dar­bų sū­ku­rį, kad jam pa­čiam nė kiek lai­ko ne­pa­si­lie­ka. Taip be­gy­ve­nant, be­dir­bant, be­si­karš­čiuo­jant, žmo­gaus dva­sia pa­ma­žu iš­sen­ka, iš­džiūs­ta, iš­si­blaš­ko ir vi­siš­kai su­sil­pnė­ja.“</p> <p>Pa­mąs­ty­ki­me apie tai.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-04/zibutres%2020190330_114914.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-513-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-04/zibutres%2020190330_114914.jpg" width="4032" height="2268" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-04/berzai%2020190401_132300.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-513-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-04/berzai%2020190401_132300.jpg" width="4032" height="2268" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-04/20190326_181800-1.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-513-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-04/20190326_181800-1.jpg" width="2887" height="1732" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=513&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="YmJiy2jYN4FqDrfGcYP5C271sjREE-vx6po8Hx-7QPo"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 04 Apr 2019 07:15:56 +0000 vyrredaktorius 513 at https://www.alytausnaujienos.lt Rei­kia Die­vo pa­gal­bos dar­bą pra­dė­ti, o baig­ti ir pats pa­jėg­si https://www.alytausnaujienos.lt/rei-kia-die-vo-pa-gal-bos-dar-ba-pra-de-ti-o-baig-ti-ir-pats-pa-jeg-si <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2019 Kovas 28</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/36-13266" rel="bookmark"> Nr. <span> 36 (13266) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2019-03/Aldute_0.JPG?itok=KPPalGbj" width="344" height="287" alt="nuotrauka" title="Aldona Kudziene" /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h4>Turguose skamba ir linksmas juokas</h4> <p>Ry­tai šal­ti, tur­guo­se pir­kė­jų re­ta, tad par­da­vė­jai su­si­bė­ga pa­si­kal­bė­ti, pa­po­li­ti­kuo­ti. Vil­no­nė­mis ko­ji­nė­mis pre­kiau­jan­ti Ja­ni­na sa­ko, kad ne­se­niai dar dvi po­ras par­da­vė, dar žmo­nėms šal­ta, o jau ke­ti­no to­liau jas nu­kiš­ti.</p> <p>Skai­ty­to­jai bu­vo pra­šę in­for­ma­ci­jos apie braš­kes ir pa­va­sa­ri­nę jų prie­žiū­rą. Dau­giau­sia pa­tir­ties tu­ri tas, kas jas au­gi­na. Mi­ros­la­viš­kis Ei­man­tas Bak­šys di­de­lį jų plo­tą pri­žiū­ri, do­mi­si įvai­rio­mis veis­lė­mis ir sa­vo ži­nio­mis vi­suo­met no­riai da­li­ja­si. Jis pa­ta­rė prie braš­kių dar ne­tu­pi­nė­ti, nes oras šal­tas, dar snie­go ža­da. Be to, la­bai sau­sa, rei­kia lie­taus, ku­ris tin­ka­mai že­mę at­mir­ky­tų. Na, ne­bent per­nykš­čiai jų la­pai la­bai akį rė­žia, juos tuo­met nu­rėž­ki­te.</p> <p>Ir ki­ti braš­kių au­gin­to­jai pa­ta­ria nors ba­lan­džio vi­du­rio pa­lauk­ti.</p> <p>Šio tur­gaus švie­žie­na – ožiu­kų mė­sa, jos ki­log­ra­mo kai­na – 6 eu­rai. Ži­no­vai sa­ko, kad ožie­na yra daug ska­nes­nė už avie­ną, ypač gar­dūs šaš­ly­kai. „Tik, su­si­mil­da­mos, sa­vo vy­rams ožie­nos ne­duo­ki­te“, – net lož­te­lė­ju­si per­spė­ja pus­am­žė mo­te­ris. Į ją dė­me­sin­gai su­žiu­ro net ke­le­tas po­rų akių. Nu­si­kva­to­ju­si mo­te­ris iš­pyš­ki­na prie­žas­tį: „Ogi nuo ožie­nos jiems ra­gai iš­dygs­ta.“ Nu­ai­di sma­gus juo­kas, tik sen­jo­riš­ko am­žiaus vy­riš­kis rie­biai nu­si­spjau­na ir nu­ei­na sa­vo ke­liu. Jis, ko ge­ro, ti­kė­jo­si rim­to pra­ne­ši­mo.</p> <p>Par­da­vė­jo Ro­mo siū­lo­mi svo­gū­nų lukš­tai pri­me­na, kad ar­ti­na­si Ve­ly­kos. „Vie­no­dai, 50 eu­ro cen­tų, pra­šau už bul­ves ir už šiukš­les“, – pa­juo­kau­ja Ro­mas. Bet jo su­pa­kuo­ti lukš­tai šva­rūs, be prie­mai­šų, tik če­ža.</p> <p>Svo­gū­nų so­di­nu­kų kai­nos šie­met šok­te­lė­ju­sios, už ki­log­ra­mą pra­šo­ma iki 3 eu­rų, tiek pat kai­nuo­ja ir dau­gia­gal­vių ki­log­ra­mas. Laiš­kams au­gin­ti skir­tų­jų – 1 eu­ras. Šių gun­džiau­si nu­si­pirk­ti, bet su­si­lai­kiau iš­gir­du­si, kad vie­na pre­ky­bi­nin­kė vi­są di­džiu­lį šilt­na­mį jais už­so­di­nu­si, per pus­šim­tį ki­log­ra­mų. Tvar­kin­ga mo­te­ris, eko­lo­giš­kai au­gi­na, nu­si­pirk­siu kiek reiks, pa­gal­vo­jau.</p> <p>Mo­liū­gų ki­log­ra­mo kai­na – nuo 50 eu­ro cen­tų, ma­žy­čių viš­tų kiau­ši­nių de­šim­tu­kas – 1,20 eu­ro, bet di­de­lių dė­žu­tė – 2 eu­rai. Ož­kų sū­rių kai­nos kaip ir kar­vių pie­no – sū­riu­kas 2–3 eu­rai, tik dy­dis ož­ki­nių ma­žes­nis.</p> <p>Iš žo­li­nin­kės Ja­ni­nos Ro­maš­kie­nės iš­gir­dau nau­ją or­ga­niz­mo svei­ka­ti­ni­mo re­cep­tą, ypač tin­kan­tį tiems, ku­rie jau­čia ūže­sį au­sy­se. Rei­kia ke­tu­rių vais­ta­žo­lių ly­gio­mis da­li­mis, ge­riau­sia po 100 gra­mų: ber­žo pum­pu­rų, šla­mu­čio, ra­mu­nė­lių ir jo­na­žo­lių. Tai Tbi­li­sio vie­nuo­lių pa­li­ki­mas, ku­ris yra kaip pa­vel­das ir sau­go­mas UNES­CO.</p> <p>„Su vy­ru ir šian­dien į Aly­tų abu at­va­žia­vo­me. Sa­vait­ga­lį mu­gė­je bu­vo­me, vis­ko pri­si­pir­ko­me ir so­dui, bet tik su­grį­žę ap­si­žiū­rė­jo­me, kad ir vėl li­ko­me be gel­ton­vai­sių avie­čių“, – bė­do­jo pa­žįs­ta­ma sen­jo­ra Ma­ry­tė. Ma­nė, kad šio­kia­die­nio tur­gu­je so­di­nu­ką su­ras, bet ne­si­ma­to to­kių pre­kių. Va, ir vėl pra­eis so­di­ni­mui tin­ka­mas me­tas, vėl lik­si­me be sa­vų avie­čių, ry­pa­vo ji. „Jau man ta­vo pa­vė­luo­tos už­gai­dos nu­si­bo­do. Vis ap­si­žiū­ri, kaip mar­ti į de­vin­tus me­tus, kad šu­va be uo­de­gos“, – kan­džiai, bet ne­pik­tai ban­do juo­kau­ti jos su­tuok­ti­nis.</p> <p>Ir aš imu ra­min­ti, kad tų mu­gių dar bus, gal pa­vyks su­ras­ti tin­ka­mą veis­lę. Nors pui­kiai ži­nau, kad avie­tes ge­riau so­din­ti ru­de­nį, o pa­va­sa­rį šį dar­bą rei­kia at­lik­ti anks­ti, nes avie­čių so­di­nu­kai la­bai anks­ti pa­bun­da, su­vė­lin­si, var­gu ar pri­gis. Ap­skri­tai, pa­sak so­di­nin­kų, gel­to­no­sios avie­tės sun­kiai šak­ni­ja­si, ne­leng­va jų už­si­veis­ti.</p> <p>„Rei­kia Die­vo pa­gal­bos dar­bą pra­dė­ti, o baig­ti ir pats pa­jėg­si“, – taip apie pa­va­sa­rio dar­bų pra­džią tars­te­lė­jo ži­la­gal­vė mo­čiu­tė ir pa­aiš­ki­no, kad kol Aukš­čiau­sia­sis ne­at­siųs tin­ka­mo lai­ko, žmo­gaus vi­sa pro­čia nie­ko bus ver­ta.</p> <h4>Že­mė ir mies­to žmo­gų ra­mi­na bei mai­ti­na</h4> <p>Il­ga­me­tė švie­ti­mo at­sto­vė Bro­nis­la­va Ta­mu­ly­nie­nė yra ir pa­ty­ru­si dar­ži­nin­kė. Jos pa­klau­siau, ar ran­kos jau tie­sia­si į pa­va­sa­riš­kus dar­bus. „Tie­sia­si, ir dar kaip tie­sia­si, – links­mai ati­ta­ria sen­jo­ra. – Net svei­kes­nė pa­si­ju­tau, kai į sa­vo dar­žus iš­ėjau. Jau avie­tes ap­kar­piau, braš­kes. Kiek anks­čiau me­de­lius nu­ba­li­nau. Jau lau­ke ir sa­lo­tų pa­sė­jau, tie­sa, šil­tai ap­den­giau, jau dygs­ta, bet sun­kiai, už­skur­du­sios, ne­veš­lios, ma­tyt, snie­gą ar­tė­jant jau­čia“.</p> <p>Jos lys­vės – mies­to te­ri­to­ri­jo­je, švie­ti­mo prof­są­jun­gų sa­vo na­riams prieš 40 me­tų duo­ta­me skly­pe. Ir ki­tos mo­te­rys pen­si­nin­kės tuos že­mės plo­te­lius va­di­na iš­si­gel­bė­ji­mu nuo vie­nat­vės ir sa­ko: „Jei ne šios ežiu­kės, nu­si­ga­luo­tu­me nuo se­dė­ji­mo na­muo­se.“ Bet ne­se­niai že­mę dir­ban­tys žmo­nės ga­vo raš­tą, kad sa­vi­val­dy­bė šią že­mę pa­ima sa­vo reik­mėms ir rei­kia at­lais­vin­ti, ki­tur per­si­kel­ti.</p> <p>Ta­me skly­pe­ly­je Bro­nis­la­va tu­rė­jo vyš­nių – lie­tu­viš­kų, se­no­vi­nių, dar iš tė­ve­lių že­mės kaž­ka­da at­si­veš­tų ir čia pa­so­din­tų. Tė­vai šio­mis se­no­vi­nė­mis, la­bai der­lin­go­mis, di­džia­vai­sė­mis vyš­nio­mis bu­vo ap­so­di­nę vi­są so­dą, ma­ma ki­bi­rus uo­gų vež­da­vo į Birš­to­ną par­duo­ti. Vi­si jos uo­gas gy­rė ir pir­ko.</p> <p>„Tos vyš­nios daug at­ža­lų yra pri­au­gi­nu­sios. Gai­la bū­tų jas pa­lik­ti su­nai­kin­ti. Gal kas no­ri jų sa­vo so­de už­si­veis­ti. Uo­gos tik­rai pa­tiks – di­de­lės, tam­siai rau­do­nos ir la­bai ska­nios. Tik pa­tys me­džiai už­au­ga la­bai aukš­ti, kad lai­pio­ti jais ga­li, so­dų ben­dri­jo­se gy­ve­nan­tie­siems to­kių dėl že­mės sto­kos ne­re­ko­men­duo­čiau, jie la­biau tik­tų so­dy­bo­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms. Mie­lai do­va­no­čiau kiek­vie­nam. Tie­sa, veis­lės ne­ži­nau, anks­čiau vyš­nias va­di­no tie­siog vyš­nio­mis, ir tiek“, – kal­ba B.Ta­mu­ly­nie­nė.</p> <p>Že­mė mies­to žmo­gui ir­gi yra bran­gi kaip ir kai­mie­čiui. Šak­ni­nė aly­tiš­kė Onu­tė Jan­kaus­kie­nė, su­kau­pu­si ne­ma­žai is­to­ri­nių ži­nių, me­na, kad prie kiek­vie­no žy­do na­mo anuo­met iš kie­mo pu­sės bu­vo dar­žai. Kiek­vie­nas gy­ven­to­jas tu­rė­jo po dvi ežias že­mės, ku­ri vi­suo­met kaž­kuo bu­vo už­so­din­ta. Maž­daug nuo 1957 me­tų, Onu­tės pa­ste­bė­ji­mu, dir­ba­mos že­mės skly­pai no­rin­tie­siems ją dirb­ti bu­vo pra­plės­ti. Tuš­ti plo­tai ten, kur da­bar Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­nas, Nau­jo­ji, Kau­no gat­vės, Vidz­gi­ris, bu­vo iš­da­ly­ti mies­tie­čiams per jų or­ga­ni­za­ci­jų prof­są­jun­gas. Jie so­di­no bul­ves ir ki­tas dar­žo­ves. Net­gi gė­lių pa­si­so­din­da­vo. Žmo­nės la­bai rū­pes­tin­gai pri­žiū­rė­jo sa­vo skly­pe­lius. Pas­kui dau­gia­bu­čių na­mų dau­gė­jo, pra­dė­jo kur­tis ko­lek­ty­vi­niai so­dai.</p> <p>Pa­sak Onu­tės, bū­ta prieš tai ir ypač sun­kių me­tų: dar­bų mies­to žmo­nėms ne­bu­vo, dau­ge­lis al­ko, ypač gau­sios šei­mos. Vi­suo­met bad­me­čiu ap­lin­ki­niai kai­mai šė­rė mies­tie­čius. Šie nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio į ūkių dar­bus bu­vo kvie­čia­mi – šie­na­vo, kū­lė, bul­ves ka­sė. Už­mo­kes­tis – pro­duk­tais. Pra­dė­jus tver­tis ko­lū­kiams, šis aruo­das už­trū­ko, trū­ko ir duo­nos, kad gau­tum ke­pa­lė­lį šei­mai, il­gai ei­lė­je te­ko sto­vė­ti. „Duo­nos par­duo­tu­vė bu­vo prieš pa­štą, ten, kur da­bar mies­to te­at­ro pa­sta­to kam­pas. Ei­lę sa­va­no­riš­kai kon­tro­lia­vo Te­ofi­lis, jau­nas, stip­rus, ka­re ko­vo­jęs aly­tiš­kis. Par­si­neš­da­vo­me tą ke­pa­liu­ką, tė­tis pei­liu su­rai­ky­da­vo į tiek da­lių, kiek mū­sų tuo­met bu­vo, ir pa­da­ly­da­vo kiek­vie­nam po rie­kę. Dar pri­min­da­vo, kad ga­li­me iš kar­to su­val­gy­ti, ga­li­me ir vė­les­niam lai­kui pa­si­lik­ti, kaip ku­riam ge­riau. Apie 1947–1948 me­tus ba­da­vo dau­gu­ma Aly­taus žmo­nių. Bet žmo­nės bu­vo gai­les­tin­gi, kas tu­rė­jo, sve­ti­mam vai­kui obuo­lį ar kriau­šę pa­duo­da­vo, ku­ris par­si­ne­šęs pa­si­da­ly­da­vo su sa­vo šei­ma. Mi­rus žmo­gui, su juo at­si­svei­kin­ti nu­eis su žva­ke“, – me­na O.Jan­kaus­kie­nė.</p> <h4>Kad po­mi­do­rų der­lius ste­bin­tų</h4> <p>Jau tur­būt vi­si, kas sė­ja, pa­sė­jo po­mi­do­rų sėk­las. Pui­kiai ži­no­ma ir tai, kad dai­gai tu­ri su­for­muo­ti stip­rią šak­nų sis­te­mą, kad ne­bū­tų iš­tį­sę. Bet su­lau­kė­me jū­sų klau­si­mų, kad po­mi­do­rų dai­gai jau aukš­to­ki, o tik­ro­jo la­pe­lio vis dar nė­ra. To­kiems po­mi­do­rų dai­gams trūks­ta švie­sos, tam­si pa­tal­pa pri­stab­do jų au­gi­mą, dai­gai iš­tįs­ta. Pa­si­sten­ki­te jiems skir­ti švie­ses­nę pa­lan­gę ar­ba įtai­sy­ki­te lem­pą, ku­ri su­teik­tų pa­kan­ka­mai švie­sos.</p> <p>Apie dai­gų au­gi­ni­mą pa­kal­bė­si­me pla­čiau. Dai­gams už­aug­ti rei­kia 45–55 die­nų. In­de­liai tu­ri bū­ti tin­ka­mo dy­džio, jų tū­ris ne ma­žes­nis ne­gu pu­sė lit­ro, juk jiems teks aug­ti dar ne­ma­žai die­nų. Pi­kiuo­jant pa­tar­ti­na in­de­lius pri­pil­dy­ti to­kio pat že­mės mi­ši­nio, ko­kia­me bu­vo so­din­tos sėk­los. Pi­kiuo­ja­mų dai­ge­lių šak­nys tu­ri bū­ti stip­rios, sil­pno­mis ge­riau iš­mes­ti. So­din­ti rei­kia gi­liau ne­gu jie au­go. Tik ste­bė­ki­te, ar ne­už­len­kė­te šak­ne­lės. Il­gą šak­ne­lę ge­riau nu­gnyb­ti, ta­da ji ša­ko­ja­si į šo­nus. So­din­da­mi sub­stra­tą ap­spaus­ki­te ap­link šak­nų zo­ną, jo­kiu bū­du ne stie­be­lį.</p> <p>Dai­gus rei­kia lie­ti gau­siai, bet re­tai, ge­riau­sia ry­tais ir šil­tu van­de­niu. Že­mė tu­ri bū­ti drėg­na, bet ne šla­pia, ant­raip au­ga­lė­lis grei­čiau su­sirgs, tu­rės sil­pnas šak­nis, vė­liau de­rės. Pa­tar­ti­na iš­lie­ti au­ga­lė­liui du kar­tus per sa­vai­tę apie vie­ną stik­li­nę van­dens. Kai iš­au­ga penk­tas tik­ra­sis la­pe­lis, lais­ty­ki­te daž­niau.</p> <p>Tri­jų tik­rų­jų la­pe­lių fa­zės dai­gams švie­sa ypač svar­bi, nes jie pra­de­da for­muo­ti pir­mą­ją ke­kę. Be to, jei ap­švie­ti­mas ge­ras, šak­nų sis­te­ma for­muo­ja­si stip­ri, ge­rai iš­si­vys­to, o trūks­tant švie­sos – sil­pna, nes ta­da la­puo­se sil­pnė­ja or­ga­ni­nių me­džia­gų ir tam tik­rų au­gi­mo ak­ty­vik­lių.</p> <p>Kaip tei­gia po­mi­do­rų dai­gų ty­ri­nė­to­jai, tem­pe­ra­tū­ra per pir­mas dvi dai­gų au­gi­mo sa­vai­tes tu­ri įta­kos la­pų skai­čiui tarp pir­mos ir ant­ros ke­kių: jei ji per aukš­ta, su­si­for­muo­ja dau­giau nei trys la­pai. Pir­mo­je ke­kė­je užuo­maz­gos su­si­for­muo­ja po 10 die­nų nuo su­dy­gi­mo, ant­ro­je – dar po 8 die­nų. Kuo di­des­nis ap­švie­ti­mas, tuo že­miau for­muo­ja­si pir­mo­ji ke­kė. Jei dvi sa­vai­tes po su­dy­gi­mo tem­pe­ra­tū­ra že­ma, pir­mo­ji ke­kė for­muo­ja­si že­miau de­vin­to la­po. Jei tem­pe­ra­tū­ra aukš­tes­nė nei 22 laips­niai – pir­mo­ji ke­kė for­muo­ja­si virš 11 la­po.</p> <p>Esant per aukš­tai tem­pe­ra­tū­rai, ne­tin­ka­mai krau­na­mi žie­dy­nai, jie su­nyks­ta, de­for­muo­ja­si, au­ga­lai iš­tįs­ta. Dai­gams ge­riau­sia tem­pe­ra­tū­ra die­ną apie 20 laips­nių, nak­tį apie 16 laips­nių.</p> <p>Sil­pnes­nius dai­gus at­gai­vin­si­te pa­trę­šę paukš­čių iš­ma­tų tir­pa­lu, pen­kiems lit­rams van­dens už­teks 0,2 lit­ro tir­pa­lo. Po­mi­do­rų dai­gams la­bai tin­ka pe­le­nai, 6 lit­rams van­dens rei­kia 30–35 gra­mų me­džio pe­le­nų.</p> <p>Klau­sė­te, ko­dėl me­dė­ja po­mi­do­rų, o ypač pa­pri­kų stie­be­liai. Šie au­ga­lai ne­mėgs­ta per­džiū­ti, lais­to­mi per ma­žai jie pra­de­da me­dė­ti. Ke­lis pa­ta­ri­mus tu­ri­me ir pa­pri­kų au­gin­to­jams. Pa­pri­kas, prie­šin­gai ne­gu po­mi­do­rus, rei­kia pi­kiuo­ti to­kia­me pa­čia­me gy­ly­je, ko­kia­me jie au­go, ir bū­ki­te ati­dūs, kad ne­už­lenk­tu­mė­te šak­ne­lės. Sal­džio­sios pa­pri­kos – trum­pos die­nos au­ga­las, tad joms pa­kan­ka 10–12 va­lan­dų die­nos il­gu­mo, kad dai­gai ne­iš­tįs­tų.</p> <p>Jau ga­li­ma pa­sė­ti anks­ty­vų­jų veis­lių mor­kų. Jų sėk­los smul­kios, to­dėl svar­bu pa­sė­ti ne per tan­kiai. Ga­li­ma sėk­las su­mai­šy­ti su sau­su bi­riu smė­liu, pa­to­giau bus sė­ti. Rei­kia at­min­ti, kad pa­pras­tai mor­kų su­dygs­tant rei­kia pa­lauk­ti kar­tais ir ke­tu­rias sa­vai­tes. Jei kar­tu pa­sė­si­te pa­gal se­no­vi­nį pa­pro­tį ri­di­kė­lių ar sa­lo­tų, tu­rė­si­te du der­lius, nes šias dar­žo­ves anks­čiau nu­rau­si­te.</p> <p>Ne vie­nas dar­ži­nin­kas so­di­na čiob­re­lių. Kar­tais skun­džia­ma­si, kad sėk­los ne­bu­vo dai­gios. Čiob­re­lius pa­tar­ti­na dau­gin­ti pa­da­li­jus ke­rą. Pa­da­li­jus tre­jų me­tų ke­rą, gau­na­ma daug au­ga­lų, to­dėl iš sėk­lų au­gin­ti ne­ver­ta. Se­ni čiob­re­lių ke­rai leng­vai da­li­ja­si, prie pat že­mės esan­tys jau­ni stie­be­liai yra iš­si­au­gi­nę tvir­tas šak­nis, tad grei­tai pri­gy­ja. Ant­že­mi­nę pa­da­ly­to ke­ro da­lį rei­kia pa­trum­pin­ti iki 5 cen­ti­met­rų. So­di­na­ma šiek tiek gi­liau ne­gu au­ga­las au­go.</p> <h4>Apie kan­di­da­to į me­rus pa­siun­ti­nio vi­zi­tą ir pa­ža­dą</h4> <p>„Pas­ta­ruo­ju me­tu ma­din­ga ta­po pa­ta­ri­nė­ti ki­tiems re­mian­tis sa­vo pa­tir­ti­mi. Pa­ta­ria­ma, kaip iš­bris­ti iš pri­klau­so­my­bių, kaip at­si­kra­ty­ti blo­gų įpro­čių. Keis­ta, bet to­kie sa­va­moks­liai lek­to­riai ta­po po­pu­lia­rūs, juos kvie­čia jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, įvai­rūs klu­bai. Ar iš tie­sų ga­li bū­ti nau­din­ga ki­tiems pa­tir­tis žmo­gaus, ku­rio men­ta­li­te­tas daž­niau­siai la­bai že­mo ly­gio? Ar tai ne šar­la­ta­niz­mas? Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, kiek­vie­nas esa­me ki­toks. Ir ypač pri­klau­so­my­bių sri­ty­je tu­ri pa­dė­ti spe­cia­lis­tai, ku­rie yra su­si­pa­ži­nę su įvai­rio­mis me­to­di­ko­mis, bū­dais, ži­no spe­ci­fi­ką, tu­ri prak­ti­nių ži­nių“, – svars­to Po­vi­las, ku­ris pri­klau­so­my­bę nuo azar­ti­nių žai­di­mų įvei­kė tik spe­cia­lis­tams pa­de­dant.</p> <p>Ki­to laiš­ko au­to­rius pik­ti­na­si kai­mo ak­ty­vis­tais, ku­rie jį no­ri įtrauk­ti į ben­druo­me­nės gy­ve­ni­mą. „Šiuo me­tu esu to­kia­me sa­vo gy­ve­ni­mo tarps­ny­je, kad no­riu pa­bū­ti vie­nas, nes tu­riu pla­nų, ku­riuos glu­di­nu. Ka­dan­gi anks­čiau bu­vau ak­ty­vus, vi­sur da­ly­va­vau, ben­druo­me­nės na­riai ne­su­pran­ta ma­no su­rim­tė­ji­mo, kvie­čia į ben­druo­me­nės pa­si­bu­vi­mus, ku­rie ma­ne trik­do. Jiems įta­ru­mą ke­lia, ko­dėl aš pa­si­kei­čiau. O ko­dėl ne­ga­liu keis­tis, juk toks gy­ve­ni­mas“, – pyks­ta Vir­giu­mi pa­si­va­di­nęs žmo­gus. Kaip gy­ven­ti, kiek­vie­nas tu­ri nu­spręs­ti pats. Lin­ki­me Vir­giui su­si­kaup­ti ir įgy­ven­din­ti sa­vo idė­ją.</p> <p>Teig­da­ma, kad mes, mo­te­rys, be­ne kas­dien su­ka­mės vir­tu­vė­je, nau­din­gų pa­ta­ri­mų at­siun­tė skai­ty­to­ja Bi­ru­tė. Jei kil­di­na­me py­ra­go teš­lą ar jau pa­da­rė­me iš jos ke­pa­lus, sten­ki­mės juos sau­go­ti nuo skers­vė­jo. Py­ra­go teš­lą min­ky­ki­me il­gai, kaip ke­pė­jai sa­ko, kol pe­lės pra­dės cyp­ti. Ge­rai iš­min­ky­tos teš­los oras su­spau­džia­mas skver­bia­si pro ma­žus ply­še­lius ir cyp­si. Iš­im­tus iš kros­nies py­ra­gus rei­kia pa­dė­ti ant rė­čio, kad oras iš vi­sų pu­sių leng­vai pri­ei­tų. No­rint at­švie­žin­ti ries­tai­nius, rei­kia juos trum­pam pa­merk­ti į van­de­nį ir su­dė­jus ant skar­dos pa­lai­ky­ti šil­to­je kros­ny­je. Ries­tai­niai bus tar­si švie­ži.</p> <p>Mė­są plau­nant iš­si­ska­lau­ja mė­sos sul­tys, tu­rin­čios daug nau­din­gų me­džia­gų. Kad vir­ta mė­sa bū­tų mais­tin­ges­nė, ją rei­kia dė­ti į ver­dan­tį van­de­nį.</p> <p>Nu­peš­tus paukš­čius prieš svi­li­ni­mą nu­try­nus mil­tais, ge­riau pa­si­šiau­šia plau­ke­liai ir ge­riau nu­si­svi­li­na, ne­ap­juos­ta.</p> <p>Kad į pa­da­žą ar sriu­bą be­ria­mi mil­tai ne­su­pul­tų į ku­ku­lius, juos pir­miau­sia su­mai­šy­ki­te su svies­tu.</p> <p>Kad au­ši­na­mo ki­sie­liaus ne­pa­deng­tų plu­ta, jį api­bars­ty­ki­te cuk­ru­mi.</p> <p>Kad rau­do­nie­ji bu­ro­kė­liai sriu­bo­je ne­pra­ras­tų spal­vos, juos dė­ki­te į pa­rūgš­tin­tą sriu­bą. Per­li­nes ir mie­ži­nes kruo­pas dė­ki­te į ver­dan­tį van­de­nį, nes su­me­tus į šal­tą, sriu­ba lie­ka raus­va. Kad ke­pa­ma žu­vis ar sil­kė ne­su­si­ries­tų, tru­pu­tį įpjau­ki­te nu­ga­rą.</p> <p>O pa­bai­gai – sen­jo­ros laiš­kas iš po­li­ti­kos ak­tu­a­li­jų. „Su­ma­niau į so­dą nu­va­žiuo­ti. Už­si­kū­riau kros­ne­lę, kol ji pa­šil­dys iš­vė­su­sį na­me­lį, grėb­liu­ku nu­ta­riau kie­me pa­si­dar­buo­ti. Tuoj ir sve­čio su­lau­kiau. Iš di­džiu­liu kan­di­da­to į me­rus pla­ka­tu pa­puoš­to rau­do­no ma­ši­niu­ko iš­li­pęs ne­di­du­kas vai­ki­nu­kas, sal­džiu bal­su pa­si­svei­ki­nęs, su­ko kal­bą ir apie rūks­tan­tį iš ka­mi­no dū­mą, ir apie ne­leng­vą pen­si­nin­ko gy­ve­ni­mą. Įsi­ter­piau, kad nie­kuo ne­si­skun­džiu. „Bet mal­ku­čių ma­žai, oi ma­žai tu­ri­te. Pa­si­žy­mė­siu, kad rei­kia at­vež­ti“, – po­ri­no ir net ma­no su­ti­ki­mo ne­su­lau­kęs klau­sė, ko­kių – alks­nio, ber­žo – pa­gei­dau­čiau. Ne va­kar gi­mu­si esu, su­pra­tau, kad do­va­nai nie­ko ne­gau­siu, bet, kaip sa­ko­ma, iš spor­ti­nio in­te­re­so po­kal­bį pa­lai­kiau. „Ge­rai, at­ve­ši­me jau su­ka­po­tą, kad ne­rei­kė­tų jums varg­ti, tik... tik ir pra­šy­mą tu­ri­me, kad bal­suo­tu­mė­te už...“ Ne­ga­lė­siu sa­kau, mies­te re­gist­ruo­ta esu. Pa­si­gir­do ne­aiš­kus „me..še..ve..“ ir sve­čias jau prie var­tų. O ka­da at­ve­ši­te mal­kų? – šau­kiu. „Ka­da nors...“ – iš­gir­dau. Ir nu­dar­dė­jo. Tur­būt vėl ma­ne ap­lan­kys tik 2023 me­tais“, – pa­tir­tą nuo­ty­kį, ku­ris il­gai šyp­se­na puo­šė mo­ters vei­dą, at­siun­tė sen­jo­ra Jad­vy­ga.</p> <p>Ji dar pa­juo­ka­vo, kad iki tol ži­no­jo tris keis­tas žmo­nių gru­pes: siu­vė­jus, ku­rie su­kar­po ir su­siu­va au­di­nį, fut­bo­li­nin­kus, ku­rie spi­ria ka­muo­lį ir jį ve­ja­si, mo­ky­to­jus, ku­rie vai­di­na, kad vis­ką ži­no, bet nuo­lat klau­si­nė­ja. Da­bar šį są­ra­šą pa­pil­dė po­li­ti­kai, ku­rie aki­mirks­niu su­ge­ba pa­virs­ti juok­da­riais.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20190326_105256.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-494-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20190326_105256.jpg" width="2098" height="1020" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20190326_111221.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-494-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20190326_111221.jpg" width="2098" height="1020" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/IMG_20190302_175452.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-494-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/IMG_20190302_175452.jpg" width="1600" height="1200" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=494&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="zS__DBwltHsMz51f1-bOf_8iEs3d62FjVhj2fHEICCo"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 28 Mar 2019 07:48:15 +0000 vyrredaktorius 494 at https://www.alytausnaujienos.lt Įsi­kibk į že­mę, že­mė į ta­ve pen­kis kar­tus la­biau įsi­kibs https://www.alytausnaujienos.lt/isi-kibk-i-ze-me-ze-me-i-ta-ve-pen-kis-kar-tus-la-biau-isi-kibs <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldna KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (1)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2019 Kovas 22</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/36-13266" rel="bookmark"> Nr. <span> 36 (13266) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2019-03/Turgui.JPG?itok=xRszWqYS" width="344" height="287" alt="Beržas" title="Tik anksti ryte galima pamatyti beržo šakomis nuvarvančią rasą – maži vandens lašeliai papsi tarsi ašaros.                                           Ramunės Aštrauskaitės nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h2>Pir­mo­sios dar­žo­vės ryš­kes­nius raš­tus pi­na</h2> <p>Jaz­mi­nų tur­gu­je pa­si­ti­ko pa­va­sa­ri­nės vy­rų kal­bos. Iš jų šne­kos su­pra­tau, kad su­si­ti­ko to pa­ties kai­mo vy­rai. „Ar gir­dė­jai, į Sūr­mai­šį su­grį­žo kny­vės, net ke­lios šei­my­nos. Varg­še­lės nuo ry­to jau kny­viuo­ja, kaž­kaip net šir­dį grau­di­na“, – pa­ste­bi vie­nas.</p> <p>„Kur ne­gir­dė­si, net mąs­tau, kas­dien lie­tus dro­žia, ne­tu­rės sau­sos vie­tos liz­de­liams suk­ti“, – at­jau­čiau ati­ta­ria ki­tas, dar su liau­diš­ka min­ti­mi – „pem­pe­lė tuo ir ba­go­ta, kad jos gal­ve­lė kuo­duo­ta“.</p> <p>Vy­rai tę­sia kal­bą ir apie ki­tus skra­jū­nus, ku­rie per to­kią šal­tą ir vė­juo­tą nak­tį iki pat ry­to sa­vo kly­kian­čio­mis vo­ro­mis dan­gų rai­žė. Gra­žu ste­bė­ti vy­rus taip jaut­riai įsi­kal­bė­ju­sius.</p> <p>Jau tur­gaus val­do­se ir vėl kal­ba apie paukš­čius, tik tuos, ku­rie prie jų le­si­ni­mo vie­tų vis dar lai­ko­si. „Jau be­gė­džiams tu­rė­tų bū­ti gė­da le­sa­lo kau­lin­ti, kai vi­sa že­mė kur­mių ir slie­kų iš­var­py­ta“, – gir­džiu pa­žįs­ta­mą Onu­tės Pet­raus­kie­nės bal­są. Gar­baus am­žiaus mo­te­ris pir­ku­si krep­še­lį sau­lė­grąžų. „Kad gi tie ma­ži sna­pe­liai dar la­bai no­ri jų“, – tei­si­na­si pen­si­nin­kė.</p> <p>Ir ma­nie­ji dar no­ri, ir aš ke­ti­nu sau­lė­grąžų ki­log­ra­mą ar du nu­pirk­ti. Par­da­vė­jos klau­siu, gal jau pas­ku­ti­nė pir­kė­ja bū­siu, ši net nu­stem­ba. Pa­si­ro­do, šian­dien per dvi­de­šimt pen­kia­ki­log­ra­mi­nių mai­še­lių par­si­ve­žė ir, ko ge­ro, kaip­mat jų ne­be­liks.</p> <p>Vie­nas bu­vęs gi­ri­nin­kas ką tik tris pa­ė­mė, jis be­veik ap­skri­tus me­tus paukš­te­liams sau­lė­grąžų pa­be­ria. Šis gar­baus am­žiaus paukš­ti­jos my­lė­to­jas vien šie­met per dvi­de­šimt mai­še­lių yra pir­kęs. Klau­san­tis griū­va ste­re­o­ti­pai, kad vy­rams vi­sai ki­ti rei­ka­lai rū­pi.</p> <p>Jaz­mi­nų tur­gu­je šį kar­tą vy­rau­ja svo­gū­nai. Be­ne di­džiau­sia pa­siū­la ro­pe­lių, ku­rios au­gi­na laiš­kus. Ki­log­ra­mas to­kių svo­gū­nų – 1–1,2 eu­ro, svo­gū­nė­lių ki­log­ra­mo kai­na iki 3,5 eu­ro, „ša­lot“ ti­po val­gy­ti skir­tų (so­di­ni­mui per di­de­lės ro­pe­lės) – vie­nas eu­ras.</p> <p>Ant pre­kys­ta­lių rau­do­nuo­ja ri­di­kė­liai, ku­riuos kai­my­nai len­kai už­au­gi­nę, ry­šu­lė­lis – iki 60 eu­ro cen­tų, maž­daug tiek kai­nuo­ja ir krū­mi­nė sa­lo­ta. Švie­žių len­kiš­kų agur­kė­lių ki­log­ra­mo kai­na su­ma­žė­jo per­pus, iki 3,50 eu­ro. Pir­mo­sios dar­žo­vės, pa­sak tur­gaus lan­ky­to­jų, ryš­kes­nius raš­tus ant pre­kys­ta­lių pi­na.</p> <p>Akį trau­kė rau­gin­ti čes­na­kai. Jų sko­nio ži­no­vai tei­gia, kad raug­ti čes­na­kai švel­nes­ni, vi­sai ne to­kie kaip ža­li, ir la­bai tin­ka­mas pa­gar­das prie mė­sos. „Su jais, pa­na­šiai kaip su bul­vių traš­ku­čiais, kar­tą pa­ra­ga­vęs ne­ga­li su­sto­ti“, – vaiz­džiai pa­aiš­ki­na Jo­nu pa­si­va­di­nęs vy­ras. Ki­log­ra­mas rau­gin­tų čes­na­kų kai­nuo­ja 10 eu­rų.</p> <p>Rau­gin­ti agur­kė­liai pen­kis kar­tus pi­ges­ni, o rau­gin­tų ko­pūs­tų ki­log­ra­mas – 1,2 eu­ro. Apie rau­gin­tas dar­žo­ves be­si­su­ki­nė­da­ma iš­gir­dau ir dė­me­sio ver­tą pa­ta­ri­mą – rau­giant bu­ro­kus ar ko­pūs­tus rei­kia įdė­ti po­rą rie­ke­lių juo­dos duo­nos, kad rūgš­tis bū­tų ge­res­nio sko­nio.</p> <p>Pa­ta­ri­mų, pa­tar­siu, rei­kia klau­sy­ti. Štai aną­kart, kai su­si­ruo­šu­si iš­si­kep­ti ža­ga­rė­lių, par­duo­tu­vė­je su­kio­jau­si prie mil­tų len­ty­nos, dau­giau pa­tir­ties tu­rin­ti mo­te­ris ėmė pa­ta­ri­nė­ti, kad spel­tos mil­tų bū­tent šiam ke­pi­niui ne­pirk­čiau, nes nu­si­vil­siu. Ne­pa­klau­siau. Bet ir ke­pi­niu neap­si­džiau­giau. Sve­čiai ir­gi ne­si­mė­ga­vo nau­ju sko­niu. Va, bly­nai tik­rai iš šių mil­tų bū­tų ska­nūs.</p> <h2> Kaip vai­di­las draus­mi­no Liu­das Gi­ra </h2> <p>Pa­ga­liau iš­si­rin­ko­me me­rus. Kaip pa­pokš­ta­vo il­ga­me­tis mū­sų laik­raš­čio skai­ty­to­jas Vin­cas, po­li­ti­kų žmo­nų ir vai­kų ro­dy­mo me­tas bai­gė­si, da­bar tu­ri pra­si­dė­ti rim­tas dar­bas.</p> <p>Vin­cas ne­tru­kus į dar­bus vi­suo­me­nės la­bui pul­sian­tiems po­li­ti­kams, ta­ry­bų na­riams lin­ki pro­duk­ty­vaus dar­bo. Jis sėk­min­gas bus nuo kiek­vie­no į val­džią pa­te­ku­sio at­si­da­vi­mo, at­sa­ko­my­bės ly­gio. O tiems, ku­riems šių sa­vy­bių pri­truks ir jie bus ne­ak­ty­vūs, Vin­cas siū­lo pri­tai­ky­ti baus­mes, ko­kias prieš 98-erius me­tus ką tik įsteig­to vals­ty­bi­nio Kau­no te­at­ro ak­to­riams tai­kė su jais su­tar­tis pa­si­ra­ši­nė­da­mas tuo­me­tis dra­mos vai­dyk­los ve­dė­jas Liu­das Gi­ra. Tai bu­vo 1921 me­tais. Juk daž­nai, skai­ty­to­jo Vin­co pa­ste­bė­ji­mu, ta­ry­bos na­riai sa­vo el­ge­siu pri­me­na artistus.</p> <p>Kri­ti­kų di­dži­ą­ja sau­le va­di­na­ma maiš­tin­go­ji pri­ma­do­na Ona Ry­mai­tė mė­go cha­o­są, tad su ja, kaip su vai­di­la (taip tuo­met ši pro­fe­si­ja bu­vo įvar­di­ja­ma) bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, ku­ria re­mian­tis jau­na gra­ži ar­tis­tė tu­rė­jo pa­si­ža­dė­ti lai­ky­tis vai­dyk­los dar­buo­tės sta­tu­to.</p> <p>Va­sa­ros me­tu gau­ti atos­to­gų 1,5 mė­ne­sio, su­sir­gus gau­ti du mė­ne­sius vi­są al­gą, ant­rus du mė­ne­sius – pu­sę gau­na­mos al­gos. Li­gai už­tru­kus il­giau kaip ke­tu­ris mė­ne­sius, al­ga to­liau ne­mo­ka­ma, bet su­tar­tis ga­lio­ja iki 6 mė­ne­sių nuo li­gos pra­džios.</p> <p>Al­ga – 2 tūkst. auk­si­nų.</p> <p>Už pa­vė­la­vi­mą į re­pe­ti­ci­ją – bau­džia­ma iki 3 nuo­šim­čių al­gos, už pa­vė­la­vi­mą į vai­di­ni­mą – iki 10 nuo­šim­čių al­gos. Už ne­at­ėji­mą į re­pe­ti­ci­ją – 10 nuo­šim­čių al­gos, už ne­at­ėji­mą į vai­di­ni­mą – 50 nuo­šim­čių al­gos.</p> <p>Bau­dos pi­ni­gai iš­skai­to­mi al­gą mo­kant. Pa­vė­la­vi­mas, trun­kan­tis iki va­lan­dos, trak­tuo­ja­mas kaip ne­at­ėji­mas.</p> <p>Įve­dus to­kią tvar­ką, ta­ry­bos po­sė­džiai, Vin­co nuo­mo­ne, bū­tų pro­duk­ty­vūs.</p> <p>„Aš nie­kaip ne­su­pran­tu po­li­ti­kų, ku­rie taip ver­žia­si į pir­mų­jų gre­tas, o iš­rink­tų­jų gy­vy­bin­gu­mas su­bliūkš­ta kaip va­sa­ri­nių gry­bų po stip­res­nio lie­taus“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.</p> <p>Bet dar ne gry­ba­vi­mo me­tas, dar tik įpu­sė­jo ko­vas, taip mie­la žval­gy­tis į bun­dan­čią gam­tą.</p> <h2>Dir­vo­že­mis tam­pa ne juo­das, o pil­kas</h2> <p>Pa­sak se­no­lių, iš dar­žo­vių mū­sų pro­tė­viai dau­giau­sia au­gi­no ir su­var­to­da­vo ko­pūs­tų ir bu­ro­kų. Ne vie­nas gar­baus am­žiaus ma­no pa­šne­ko­vas tei­gė, kad dar pri­si­me­na tė­vų au­gin­tus dry­žuo­tus bu­ro­kus, ku­riuos vė­liau, po­ka­riu, iš­stū­mė rau­do­nie­ji bu­ro­kė­liai.</p> <p>Ne kar­tą ir sa­vo bi­čiu­lę Ma­ri­jo­ną esu ka­man­ti­nė­ju­si, ar tie, da­bar sėk­lų rin­ko­je pa­si­ro­dę ita­liš­ki dry­žuo­ti bu­ro­kai, nė­ra at­ras­ti pa­mirš­tie­ji? Tvir­ti­no, kad tik­rai ne tie. Anie bu­vę la­bai ska­nūs.</p> <p>Anuo­met kiek­vie­nas, kas tu­rė­jo že­mės, skir­da­vo skly­pe­lį ka­na­pėms au­gin­ti. Jų sėk­las spra­gin­da­vo ir grūs­da­vo pies­to­je į pie­ną, ku­ris bu­vo ne­pa­mai­no­mas pas­nin­ko me­tu. Bet apie pas­nin­ko val­gius pa­kal­bė­si­me vė­liau, da­bar lai­kas rim­tai kal­bai apie mū­sų že­mę mai­tin­to­ją.</p> <p>Pas­ta­ruo­ju me­tu daug kal­ba­ma apie dir­vo­že­mio ny­ki­mą, jo der­lin­gu­mo ma­žė­ji­mą, kas yra opi vi­so pa­sau­lio pro­ble­ma. Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, apie treč­da­lis pla­ne­tos že­mės yra nu­a­lin­ta.</p> <p>Re­mian­tis spau­da, pa­sau­lio spe­cia­lis­tai per­spė­ja – jei ir to­liau lei­si­me dir­vo­že­miui de­gra­duo­ti to­kiais tem­pais, žem­dir­bys­tės vai­siais ga­lė­si­me džiaug­tis tik ar­ti­miau­sius 60 me­tų.</p> <p>Jung­ti­nės Tau­tos iš­kė­lė tiks­lą iki 2030 me­tų su­stab­dy­ti pa­sau­li­nę dir­vo­že­mio de­gra­da­ci­ją. Lie­tu­vos moks­li­nin­kai taip pat ra­gi­na ak­ty­viai spręs­ti dir­vo­že­mio ny­ki­mo pro­ble­mą.</p> <p>Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to Ag­ro­no­mi­jos fa­kul­te­to do­cen­tas, Že­mės ūkio moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ko nau­jų tech­no­lo­gi­jų cen­tro va­do­vas dr. Vy­tau­tas Lia­kas ak­cen­tuo­ja ir ne­at­sa­kin­gą ūki­nin­ka­vi­mą, tai yra per­ne­lyg in­ten­sy­vų že­mės dir­bi­mą, ne­pa­grįs­tą že­mės ūkio tech­ni­kos nau­do­ji­mą, gau­sų trę­ši­mą.</p> <p>„Kai ku­rie Lie­tu­vos ūki­nin­kai nuo sa­vo veik­los pra­džios 1991 me­tais pra­ra­do 50–60 proc. dir­vo­že­mio hu­mu­so. Tai yra mil­ži­niš­ki nuos­to­liai – be­veik dir­vo­že­mio su­nai­ki­ni­mas. Žmo­nės pa­pras­tai tos ža­los ne­įver­ti­na, ta­čiau spe­cia­lis­tai fik­suo­ja, jog kas­met ne­ten­ka­ma der­lin­go­jo, hu­mu­sin­go sluoks­nio. Dir­vo­že­mis tam­pa ne juo­das, o pil­kas.</p> <p>Ūki­nin­kai pa­ste­bi, kad trą­šų ir au­ga­lų sau­gos prie­mo­nių su­nau­do­ja vis dau­giau, o der­lius ne­ge­rė­ja. Nuo 1998 me­tų trą­šų su­nau­do­ji­mas Lie­tu­vo­je iš­au­go vi­du­ti­niš­kai 30 proc. Ta­čiau žy­maus der­lin­gu­mo pa­di­dė­ji­mo nė­ra. To prie­žas­tis – pra­stė­jan­tis dir­vo­že­mis“, – tei­gia V.Lia­kas.</p> <p>Moks­li­nin­kas pa­ste­bi, kad dir­vo­že­mis ka­dai­se bu­vo smė­lis, tik ja­me per mi­li­jo­nus me­tų iš su­ny­ku­sių au­ga­lų ir gy­vū­nų lie­ka­nų su­si­for­ma­vo or­ga­ni­nė da­lis – hu­mu­sas.</p> <p>Nuo­lat ali­nant, at­ei­ty­je jis vėl ga­li virs­ti smė­liu. Au­ga­lams rei­ka­lin­gas mi­ni­ma­lus hu­mu­so kie­kis dir­vo­že­my­je yra 2 proc. Da­bar di­de­lė­je da­ly­je Lie­tu­vos dir­vo­že­mių yra tik 1,2–1,5 proc. hu­mu­so.</p> <p>Lie­tu­vos moks­li­nin­kai siū­lo to­kias pa­grin­di­nes re­ko­men­da­ci­jas ša­lies dir­vo­že­miui iš­sau­go­ti:</p> <p>At­si­sa­ky­ti ne­pa­grįs­to že­mės dir­bi­mo. Lie­tu­vo­je der­lin­gas tik 15–20 cm dir­vo­že­mio pa­vir­šius. Ta­čiau nau­do­jant šiuo­lai­ki­nę že­mės ūkio tech­ni­ką, iš­aria­ma gi­liau ir į vir­šų iš­ke­lia­mas ne­der­lin­gas sluoks­nis.</p> <p>Be to, ne­tin­ka­mas ari­mas pa­di­di­na pik­tžo­lių pli­ti­mą, o po lau­kus va­ži­nė­jan­ti sun­ki tech­ni­ka že­mę dar ir su­sle­gia.</p> <p>„Ūki­nin­kai nie­kaip ne­su­vo­kia, kad že­mę rei­kia dirb­ti ma­žiau. Re­ko­men­duo­ja­ma su­pap­ras­tin­ti že­mės dir­bi­mą ir per­ei­ti prie tie­sio­gi­nės sė­jos, kai nu­ė­mus au­ga­lus že­mė ne aria­ma, o sė­ja­ma iš­kart. Tai yra vie­nas po­pu­lia­riau­sių spren­di­mų, lei­džian­tis ap­sau­go­ti dir­vo­že­mį nuo ny­ki­mo“, – aiš­ki­no V.Lia­kas.</p> <p>Tai­ky­ti sė­jo­mai­ną. Vie­nus au­ga­lus au­gin­ti pel­nin­ga, ki­tus – ne. Ūki­nin­kai lin­kę au­gin­ti vien pel­nin­guo­sius, tai yra kvie­čius, mie­žius, rap­sus. Šie la­biau­siai ali­na dir­vo­že­mį, to­dėl bū­ti­na tai­ky­ti sė­jo­mai­ną – au­ga­lų kai­tą.</p> <p>Nau­do­ti bio­lo­gi­nius pre­pa­ra­tus. Jie – nė­ra trą­šos. Tai dir­vo­že­mio ak­ty­vin­to­jai, ku­rie su­kur­ti nau­do­jant to­kias tech­no­lo­gi­jas, ku­rias gam­ta sėk­min­gai nau­do­ja mi­li­jo­nus me­tų. Že­mė­je yra vi­sų jai rei­ka­lin­gų nau­din­gų­jų me­džia­gų. Tik mes jas už­blo­ka­vo­me il­gą lai­ką gau­siai nau­do­da­mi trą­šas ir pes­ti­ci­dus.</p> <p>Bio­lo­gi­niai pre­pa­ra­tai pa­de­da dir­vo­že­miui at­si­gau­ti ir ap­rū­pin­ti au­ga­lus bū­ti­no­mis mais­tin­go­mis me­džia­go­mis.</p> <p>Iš­min­tin­gi dar­ži­nin­kai, ypač tu­rin­tys ir ver­ti­nan­tys šilt­na­mius, ma­nau, pa­si­nau­dos šio­mis nau­jau­sio­mis moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis ir pa­si­rū­pins že­mės, ku­rio­je jau ne vie­ne­rius me­tus au­gi­na­mos tos pa­čios dar­žo­vės, ko­ky­be.</p> <h2>Ir ga­vė­nio­je val­gy­ti no­ri­si </h2> <p>Jū­sų laiš­kų krai­te­lė ne­iš­sen­ka. Vio­le­ta sa­va­ja­me pre­ten­zi­jų reiš­kia mies­to vei­do kū­rė­jams – ar­chi­tek­tams. Jos pa­ste­bė­ji­mu, jau net ge­ne­lio mar­gu­mą sa­vo spal­vo­mis pra­noks­ta mū­sų re­no­vuo­ti dau­gia­bu­čiai.</p> <p>„Kaip sma­gu va­ži­nė­ti po Eu­ro­pos ša­lis, ku­rių mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se do­mi­nuo­ja ar­chi­tek­tų pa­rink­tos spal­vos – es­te­tiš­ka, gra­žu. O ko­kie mū­sų na­mai? Kam ko­kia spal­va pa­tin­ka, to­kia ir nu­si­da­žo. Ar ne lai­kas tru­pu­tį pa­ko­re­guo­ti, pa­rink­ti gat­vei, kvar­ta­lui spal­vų de­ri­nį, kad sau ir tu­ris­tams at­ro­dy­tu­me šiek tiek įspū­din­giau?“ – klau­sia Vio­le­ta.</p> <p>Pa­skam­bi­nęs sa­vo min­tis iš­sa­kė 80 me­tų pin­ti­nių py­nė­jas, ku­riam ne­pa­ti­ko Sim­no Ka­ziu­ko mu­gė­je pre­kia­vu­sio de­vy­nias­de­šimt­me­čio py­nė­jo iš Pi­va­šiū­nų ga­mi­niai. „Aš pi­nu daug įdo­miau ir spar­čiau“, – ti­ki­no jis.</p> <p>Ti­ki­me ir dar kar­tą pra­šo­mės į sve­čius. Mie­lai at­va­žiuo­si­me ir meist­ro pa­tir­tį pa­gar­sin­si­me. Juk mo­kan­čių­jų se­no­viš­kai pin­ti va­di­na­muo­sius ka­ši­kus yra ne­daug. Tad lau­kia­me kvie­ti­mo.</p> <p>„Sa­vo kai­my­nes jau iš­mo­kiau, kaip pa­ruoš­ti že­mę po­mi­do­rams, agur­kams au­gin­ti, pa­mo­ky­ti no­riu ir skai­ty­to­jus. Ne vie­nas nu­si­pir­kęs že­mės ma­no, kad be­lie­ka iš­pil­ti į so­di­ni­mo in­dą ir pa­sė­ti sėk­las. Pir­miau­sia dur­pių sub­stra­tą rei­kia iš­pil­ti į ki­bi­rą ar di­des­nį du­be­nį ir pa­tik­rin­ti drėg­nu­mą. Ta­da dau­giau ar ma­žiau įpil­ti šil­to van­dens ir ge­rai iš­mai­šy­ti. Po pus­va­lan­džio dar kar­tą per­mai­šy­ti ir iš­pils­ty­ti į so­di­ni­mo in­dus. Ne­per­mai­šy­ta že­mė daž­nai jau bū­na su­puo­lu­si į grums­te­lius, il­giau pa­sto­vė­ju­si pra­džiūs­ta. Pa­ste­bė­jau, kad į taip pa­ruoš­tą že­mę pa­so­din­tos sėk­le­lės grei­čiau iš­dygs­ta“, – ge­rą pa­ta­ri­mą at­siun­tė Vi­li­ja.</p> <p>Po­nios Va­le­ri­jos Alek­na­vi­čie­nės laiš­kas – tar­si ku­li­na­ri­nis lanks­ti­nu­kas. Sen­jo­ra su bi­čiu­lė­mis, prieš pus­šim­tį me­tų bai­gu­sio­mis Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, su­ren­gė pa­si­bu­vi­mo va­ka­rą. Į jį kiek­vie­na tu­rė­jo at­si­vež­ti sa­vo re­gio­no pa­tį se­niau­sią re­cep­tą, pa­vel­di­nį. Ir ne bet ko­kį, o pas­nin­ki­nį. Pa­si­ga­min­ti pa­tie­ka­lo ne­rei­kė­jo, nes su­si­ti­ko vie­no­je Ma­ri­jam­po­lės ka­vi­nė­je.</p> <p>„La­bai įdo­mių re­cep­tų ga­vau, tad grie­kas bū­tų jais su skai­ty­to­jais ne­pa­si­da­ly­ti, juo la­biau kad da­bar pas­nin­kas, gal ne vie­na šei­mi­nin­kė pa­si­nau­dos“, – tei­gia Va­le­ri­ja.</p> <h3>Deg­tie­nė, anykš­tie­tės pa­tie­ka­lo re­cep­tas</h3> <p>Rei­kia:</p> <p>2 stik­li­nių ru­pių ru­gi­nių mil­tų,</p> <p>sau­jos džio­vin­tų obuo­lių,</p> <p>šaukš­to cuk­raus ar tiek pat pa­ruoš­tų gars­ty­čių,</p> <p>dvie­jų stik­li­nių van­dens.</p> <p>Mil­tus už­pil­ti šil­tu vi­rin­tu van­de­niu, su­ber­ti juos­te­lė­mis su­pjaus­ty­tus iš­mir­ky­tus obuo­lius, cuk­rų ar gars­ty­čias, ge­rai iš­mai­šy­ti ir dvi die­nas rau­gin­ti. Val­gy­ti su šil­to­mis su lu­pe­no­mis iš­vir­to­mis bul­vė­mis.</p> <h3>Šmo­ta­las pa­gal že­mai­tę</h3> <p>Rei­kės:</p> <p>3 bul­vių,</p> <p>2 svo­gū­nų,</p> <p>1 skil­te­lės čes­na­ko,</p> <p>2 šaukš­tų grie­ti­nės,</p> <p>stik­li­nės rū­gu­sio pie­no,</p> <p>2 ne­di­de­lių vir­tų bu­ro­kė­lių,</p> <p>pi­pi­rų, drus­kos.</p> <p>Iš­vir­tas bul­ves su­trin­ti, su­mai­šy­ti su grie­ti­ne, rū­gu­siu pie­nu, pi­pi­rais, svo­gū­nu, čes­na­ku. Smul­kiai su­ka­po­ti bu­ro­kė­lius ir vis­ką iš­mai­šy­ti.</p> <p>Šmo­ta­las tie­kia­mas su karš­to­mis lu­pe­nuo­to­mis bul­vė­mis ir daž­niau­siai va­ka­rie­nei.</p> <h3>Pus­marš­ko­nė že­mai­čių ko­šė</h3> <p>Pu­sei ki­log­ra­mo bul­vių rei­kia stik­li­nės ru­gi­nių ar kvie­ti­nių mil­tų, pu­sės lit­ro pie­no, 100 g la­ši­niu­kų, svo­gū­no, šaukš­to grie­ti­nės, drus­kos. Bul­ves iš­vir­ti, su­grūs­ti, su­pil­ti pie­ną, su­ber­ti mil­tus (ru­gi­niai ge­riau), mai­šant pa­vir­ti, kad mil­tų kva­pas iš­nyk­tų, pa­sū­dy­ti. La­ši­niu­kus su­pjaus­ty­ti, pa­spir­gin­ti su svo­gū­nu, grie­ti­ne ir už­pil­ti ko­šę. Val­go­ma su rū­gu­siu pie­nu va­ka­rie­nei.</p> <p>Vie­to­je la­ši­niu­kų kar­tais de­da­ma sil­kė. Ji iš­va­lo­ma, su­pjaus­to­ma ir įmai­šo­ma į ko­šę.</p> <h3>Bul­vės pa­su­kų pa­da­že</h3> <p>Rei­kės:</p> <p>6–7 bul­vių,</p> <p>50 g alie­jaus ar svies­to,</p> <p>pu­sės lit­ro pa­su­kų,</p> <p>2 šaukš­tų mil­tų,</p> <p>2–3 rau­gin­tų agur­kų, svo­gū­no.</p> <p>Su lu­pe­no­mis iš­vir­tas bul­ves nu­lup­ti ir grie­ži­nė­liais su­pjaus­ty­ti. Mil­tus pa­ke­pin­ti svies­te ar alie­ju­je, su­pil­ti pa­su­kas, su­pjaus­ty­tus agur­kus, svo­gū­ną ir 10 mi­nu­čių troš­kin­ti. Pa­tiek­ti su in­du va­ka­rie­nei ar pus­ry­čiams.</p> <h3>Sa­lie­rų mal­ti­nu­kai šven­ta­die­niui su­val­kie­tiš­kai</h3> <p>Rei­kės:</p> <p>600 g sa­lie­rų,</p> <p>100g py­ra­go,</p> <p>100 g mė­sos,</p> <p>kiau­ši­nio,</p> <p>drus­kos,</p> <p>kmy­nų,</p> <p>2 šaukš­tų mil­tų,</p> <p>alie­jaus,</p> <p>svies­to.</p> <p>Sa­lie­rus nu­va­ly­ti, stam­biai su­pjaus­ty­ti ir 10 mi­nu­čių vir­ti pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je. Pie­ne pa­mir­ky­ti py­ra­gą. Vis­ką su­mal­ti, da­ry­ti ku­ku­lius, ap­vo­lio­ti juos mil­tuo­se ir kep­ti. Iš­kep­tus api­pil­ti ly­dy­tu svies­tu. </p> <p>Val­gy­ti pie­tums su vir­to­mis bul­vė­mis, rau­gin­to­mis dar­žo­vė­mis.</p> <h3>Va­le­ri­jos at­siųs­tų se­no­vi­nių pa­tie­ka­lų re­cep­tų pa­le­tę pa­pil­dy­si­me mū­sų nuo­la­ti­nės skai­ty­to­jos, py­ra­gų meist­rės Gi­ta­nos Strams­kie­nės tru­pi­ni­niu py­ra­gu su juo­dai­siais ser­ben­tais ir obuo­lie­ne.  </h3> <p>Rei­kės:</p> <p>400 g kvie­ti­nių mil­tų, </p> <p>50 g vi­sų grū­do da­lių mil­tų, </p> <p>200g cuk­raus, </p> <p>va­ni­li­nio cuk­raus, </p> <p>1 a. š. ke­pi­mo mil­te­lių, </p> <p>3 kiau­ši­nių, </p> <p>150 g svies­to. </p> <p>Du­be­ny­je su­mai­šy­ti mil­tus, ke­pi­mo mil­te­lius ir cuk­rų. Su­dė­ti minkš­tą svies­tą ir kiau­ši­nius. Min­ky­ti, kol su­lips į vien­ti­są ma­sę. Teš­lą pa­da­ly­ti į dvi da­lis. Į vie­ną įmin­ky­ti šaukš­tą aguo­nų – tai bus py­ra­go pa­grin­das. Teš­lą su­vy­nio­ti į mais­ti­nę plė­ve­lę ir dė­ti ko­kiai va­lan­dai į šal­dy­mo ka­me­rą. Skar­dą iš­klo­ti ke­pi­mo po­pie­riu­mi ir jį pa­tep­ti svies­tu. Iš­ėmus iš ka­me­ros vie­ną ga­ba­lė­lį tar­kuo­ti į skar­dą – tai bus py­ra­go pa­das. Ta­da pil­ti uo­gie­nę. Aš pi­lu apie pu­sę lit­ro juo­dų­jų ser­ben­tų ir tiek pat obuo­lie­nės. Ta­da ant vir­šaus už­tar­kuo­ti li­ku­sią da­lį teš­los. Kep­ti 180 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je apie va­lan­dą.  </p> <p>Ska­nu­mė­lis.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20170401_113836.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-485-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20170401_113836.jpg" width="4160" height="3120" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20190224_151422.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-485-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20190224_151422.jpg" width="4160" height="3120" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20190317_181629.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-485-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20190317_181629.jpg" width="4160" height="3120" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/IMG_20190306_092927.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-485-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/IMG_20190306_092927.jpg" width="4160" height="3120" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <a id="comment-1134"></a> <article data-comment-user-id="0" class="comment js-comment"> <mark class="hidden" data-comment-timestamp="1553365054"></mark> <footer> <article> </article> <li> <p class="user_submited"> <span>Gerbėjas</span> - Šeš, 2019-23-03 - 20:17</p> </li> <a href="/comment/1134#comment-1134" class="comment__permalink" hreflang="lt">Tiesioginė nuoroda</a> </footer> <div class="comment__content"> <h3 class="comment__title"><a href="/comment/1134#comment-1134" class="permalink" rel="bookmark" hreflang="lt">Ačiū, Aldona, už gilius,…</a></h3> <div class="field field--comment_body field--name-comment-body field--type-text-long field--label-visually_hidden"> <h3 class="field--comment__title field__label visually-hidden">Komentaras</h3> <div class="field__item"><p>Ačiū, Aldona, už gilius, paprastus, gyvenimiškus pamąstymus ir praktiškus patarimus.</p> </div> </div> <drupal-render-placeholder callback="like_and_dislike.vote_builder:build" arguments="0=comment&amp;1=1134" token="nCJvdee0ZC0qDTQH3ppKwdIl_r0OefvnpGclZKZsQUs"></drupal-render-placeholder> </div> </article> <div class="line"></div> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=485&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="gIYMxle_WYpufXqBXsW33AreyDb7Zu4Id-Q4086LBYc"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Fri, 22 Mar 2019 10:03:01 +0000 vyrredaktorius 485 at https://www.alytausnaujienos.lt Vi­sų dan­tys bal­ti, bet ne­ži­nai, kas už jų https://www.alytausnaujienos.lt/vi-su-dan-tys-bal-ti-bet-ne-zi-nai-kas-uz-ju <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2019 Kovas 14</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/31-13261" rel="bookmark"> Nr. <span> 31 (13261) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2019-03/Aldute.JPG?itok=93qTVQLF" width="344" height="287" alt="Aldute" /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h4>Plau­kia laiš­kai įvai­rio­mis te­mo­mis</h4> <p>Pir­mo­ji ko­vo pu­sė at­ne­šė daug šven­čių, tad ir jū­sų laiš­kų su­lau­kė­me ne­ma­žo pluoš­te­lio. Ke­li sen­jo­rai su­abe­jo­jo, ar tik­rai tei­sin­gai pa­ka­bin­tos tri­spal­vės Nau­jo­jo­je gat­vė­je, ar iš tik­rų­jų žiū­rint į gat­vė­je pa­ka­bin­tą vė­lia­vą gel­to­na spal­va tu­ri bū­ti kai­rė­je?</p> <p>Ži­no­vai iš­aiš­ki­no, kad ger­biant vė­lia­vą rei­kia ži­no­ti, ir kaip ją tei­sin­gai pa­ka­bin­ti. Vė­lia­vos spal­vos – gel­to­na, ža­lia, rau­do­na – ri­kiuo­ja­si ar­ba iš vir­šaus į apa­čią, jei ka­bi­na­me ho­ri­zon­ta­liai, ar­ba iš kai­rės į de­ši­nę. Ka­bi­nant vė­lia­vą ver­ti­ka­liai, gel­to­na tu­ri bū­ti kai­rė­je. Žiū­rint į lan­ge pa­ka­bin­tą vė­lia­vą, gel­to­na taip pat tu­ri bū­ti kai­rė­je. O ne at­virkš­čiai. Daug žmo­nių pa­si­ka­bi­no vė­lia­vą bū­tent at­virkš­čiai. Tai­gi, tri­spal­vės Nau­jo­jo­je gat­vė­je pa­ka­bin­tos tei­sin­gai, ger­biant vė­lia­vos spal­vas.</p> <p>An­tro laiš­ko au­to­rė Mil­da pik­ti­na­si Aly­taus ap­skri­ties po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, tra­di­ciš­kai svei­ki­nan­čių į gat­ves Ko­vo 8-ąją iš­rie­dė­ju­sias mo­te­ris, el­ge­siu. Pa­sak Mil­dos, to­kia ak­ci­ja dis­kri­mi­nuo­ja pės­či­ą­sias mo­te­ris, ku­rios taip pat yra sau­gaus eis­mo da­ly­vės.</p> <p>O apie su žmo­nė­mis ne­tin­ka­mai, be at­sa­ko­my­bės dir­ban­čius spe­cia­lis­tus su­lau­kė­me net ke­lių jū­sų laiš­kų. Tie­sa, vie­nas laiš­ke­lis, ku­rį, kaip tei­gia pa­ti jo au­to­rė, vi­sur mėgs­tan­ti tvar­ką, la­bai nu­džiu­gi­no. „Ra­šau tik nuo sa­vęs, bet ma­nau, kad tik­rai ne vie­na ma­no ben­dra­dar­bė la­bai džiau­gia­si jau­nos, ener­gin­gos, veik­lios ir įžval­gios di­rek­to­rės Eg­lės Te­re­se­vi­čie­nės at­ėji­mu į mū­sų so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­trą. Svei­kin­ti­nas nau­jo­sios di­rek­to­rės no­ras pa­keis­ti dar­buo­to­jų, tei­kian­čių žmo­nėms pa­slau­gas, po­žiū­rį į sa­vo dar­bą, į sa­vo at­sa­ko­my­bę. Ne pa­slap­tis, kad yra dar­buo­to­jų, ku­rios mėgs­ta dau­giau pa­de­juo­ti ne­gu rim­tai pa­dir­bė­ti. Jau įpras­ta dar­bo da­li­mi ta­po guos­tis klien­tui per ma­žu at­ly­giu, bė­do­ti dėl sa­vo svei­ka­tos, per­var­gi­mų, ki­tų rei­ka­lų. To ne­tu­rė­tų bū­ti, dar­bo lai­kas tu­ri bū­ti ski­ria­mas dar­bui, kas da­ro­ma vi­sa­me pa­žan­gia­me pa­sau­ly­je. Šian­dien, kai ne vie­nos šei­mos na­riai tu­ri dar­bo už­sie­ny­je pa­tir­ties, ir Lie­tu­vo­je dir­ban­tie­siems tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, kaip jie dirbs, tiek tu­rės. Ir dirb­ti tu­rė­tu­me kva­li­fi­kuo­tai, pa­dė­ti žmo­gui, o ne nu­kal­bė­ti, už­jau­čia­mai nu­glos­ty­ti jo pro­ble­mą iki ki­to kar­to. Va­do­vai tu­rė­tų kvies­ti spe­cia­lis­tus, ku­rie su­teik­tų dar­buo­to­jams trūks­ta­mų ži­nių, kaip dirb­ti su so­cia­liai pa­žei­džia­mais žmo­nė­mis, ap­skri­tai su žmo­nė­mis, kad tvar­kos rei­ka­lau­jan­tiems va­do­vams ne­bū­tų kli­juo­ja­mos ti­ro­nų eti­ke­tės. Juk so­viet­me­tis, kai vie­no dar­bą val­diš­ko­se įmo­nė­se kar­tais „at­lik­da­vo“ ir sep­ty­ni žmo­nės, – pra­ei­tis.</p> <p>Vi­liuo­si ir džiau­giuo­si, kad nau­jo­ji mū­sų va­do­vė E.Te­re­se­vi­čie­nė su­burs ko­lek­ty­vą ne po­pie­ri­niam, pa­vir­šu­ti­niš­kam, o rim­tam so­cia­li­niam dar­bui“, – ra­šo Edi­ta pa­si­va­di­nu­si mo­te­ris.</p> <p>Ka­ziu­ko mu­gės bu­vo ren­gia­mos ir ug­dy­mo įstai­go­se. Po vie­no­je mo­kyk­lo­je vy­ku­sio ker­mo­šiaus ga­vo­me to­kį tė­ve­lių laiš­ką: „Su duk­ra ke­pė­me, pas­kui pa­ka­vo­me ke­pi­nius Ka­ziu­kui. Ka­dan­gi mo­ko­me vai­kus eko­no­mi­nių pa­grin­dų nuo ma­žens, kad jie mo­kė­tų ne tik var­to­ti, bet ir įver­tin­ti pir­ki­nių pi­ni­gi­nę ver­tę, il­go­kai pa­dir­bė­jo­me, kad iš­si­aiš­kin­tu­me, kiek ver­ti mū­sų ke­pi­niai, už kiek juos par­duo­ti, kad ir pel­no gau­tum nors šiek tiek. Nu­sta­tė­me, kad į krep­še­lį ke­pi­nių mes įdė­jo­me po 1,50 eu­ro, tad re­ko­men­da­vo­me duk­rai par­duo­ti už du eu­rus. De­ja, mū­sų moks­lus lyg vė­jo gū­sis nu­pū­tė vie­na pe­da­go­gė, nu­me­tu­si duk­rai du eu­rus ir pa­sa­kiu­si, kad du krep­še­liai tik tiek ver­ti, pa­si­ė­mė juos ir ra­miau­siai nu­ė­jo to­lyn. Kaip įver­tin­ti to­kį ne­pe­da­go­giš­ką mo­ky­to­jos el­ge­sį?“</p> <p>Ir dar vie­nas skai­ty­to­jų laiš­kas, šį kar­tą – gam­tos te­ma. Aky­lūs gy­ven­to­jai pa­ste­bi, kad ne vie­no­je mies­to vie­to­je au­ga ber­že­lių, ku­rių šak­nys tie­sia­si virš že­mės. Jie klau­sia, ar me­de­liai dėl to ne­si­kan­ki­na, ar ne­rei­kė­tų jų šak­nų už­pil­ti že­mė­mis?</p> <p>Gy­ven­to­jų pa­ste­bė­ji­mus per­sa­kė­me Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­jai Lai­mai Mul­mie­nei. Ji su ko­mi­si­ja ap­lan­kė žmo­nių nu­ro­dy­tas vie­tas, vė­liau pa­si­kon­sul­ta­vo ir su dar rim­tes­niais šios sri­ties spe­cia­lis­tais, ku­rie pa­ta­rė ne­slėp­ti ber­žų šak­nų, jei jas tie­sia že­mės pa­vir­šiu­mi, ma­tyt, jiems taip pa­tin­ka.</p> <h4>Sė­ti rei­kia ne pa­gal ka­len­do­rių, o ste­bė­ti si­tu­a­ci­ją</h4> <p>Ir mes Ka­niū­kuo­se į sa­vo au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nę įsi­ver­tė­me tris mai­šus kvie­čių, 36 eu­rus su­mo­kė­jo­me. Per­nai ko­vą už tiek pa­pra­šė 24 eu­rų. Mai­šas avi­žų  – 10 eu­rų. Jau pir­kė­jų su­si­do­mau­ta ir sėk­li­nė­mis bul­vė­mis, jos bran­ges­nės už mais­tui skir­tas, šių ki­log­ra­mas iki 50 eu­ro cen­tų. Bu­vo ir gra­žaus žo­lių sėk­lų mi­ši­nio, ku­rio pa­grin­dą su­da­rė rau­do­nų­jų do­bi­lų sėk­los, ki­log­ra­mas – 2,5 eu­ro.</p> <p>Pin­ti­nės Ka­niū­kuo­se iki 10 eu­rų, o Sim­no Ka­ziu­ko mu­gė­je Pi­va­šiū­nų gy­ven­to­jas de­vy­nias­de­šimt­me­tis Ma­ri­jo­nas Dzin­ge­liaus­kas sa­vą­sias par­da­vi­nė­jo po 6 eu­rus.</p> <p>Nors Ver­bų sek­ma­die­nis dar to­li, bet ver­bų ri­šė­jos jau kvie­čia jų įsi­gy­ti, vie­nos kai­na nuo eu­ro. Ra­do­si pa­siū­la ir da­žų bei ki­to­kių prie­mo­nių kiau­ši­niams mar­gin­ti. Va­di­na­si, jau lai­kas pa­gal­vo­ti ir apie gy­vą Ve­ly­kų krep­še­lį. Tam tin­ka įvai­rūs in­dai ir pin­ti­nė­lės. Pas­ta­rą­sias rei­kia iš­klo­ti plė­ve­le, įber­ti ak­me­nė­lių, že­mės sluoks­nį, ru­gių grū­dų, dar že­mės ir ge­rai pa­lie­ti. Šil­to­je vie­to­je pa­sta­čius, grū­dai grei­tai su­dygs, su­ve­šės, Ve­ly­kų iš­va­ka­rė­se be­liks tik kas­pi­nu per­riš­ti. Tiems, ku­rie mąs­to, kur įsi­gy­ti ru­gių, pa­ta­ria­me į Jot­vin­gių tur­gų at­vyk­ti ket­vir­ta­die­niais. Čia ne­di­de­liais kie­kiais grū­dų pre­kiau­ja ūki­nin­kas iš Birš­to­no apy­lin­kių. Bet ru­gius ga­li­ma pa­keis­ti ir ki­tais ja­vais.</p> <p>Jaz­mi­nų, Jot­vin­gių tur­gų asor­ti­men­tas, net ir pra­dė­jus kuž­dė­ti pa­va­sa­riui, dar ne pa­va­sa­ri­nis, su to­mis pa­čio­mis pre­kė­mis ir kai­no­mis: obuo­lių ki­log­ra­mas – iki 70 eu­ro cen­tų, me­daus ki­log­ra­mas – 5 eu­rai, džio­vin­tų obuo­liu­kų mai­še­lis – iki eu­ro, tiek ir vir­ti bu­ro­kai. Rau­gin­tų agur­kų ki­log­ra­mas – 1,8, o ko­pūs­tų – 1,2 eu­ro. Mo­liū­gų ki­log­ra­mas – eu­ras, mor­kų – iki 70 eu­ro cen­tų.</p> <p>Nuo pre­kys­ta­lių ne­dings­ta varš­kės ir sal­daus pie­no sū­riai, di­do­ką sū­riu­ką ga­li nu­si­pirk­ti ir už 2–3 eu­rus.</p> <p>Šį kar­tą iš tur­gaus par­si­ne­šiau įdo­mią min­tį: so­de iš­moks­ta­me vie­no svar­baus da­ly­ko – sė­ti ir nu­rink­ti der­lių, taip pat skir­ti sė­ją nuo der­liaus me­to. Ši min­tis su­jau­kė vy­ra­vu­sį ste­re­o­ti­pą, kad dar­ži­nin­kų dar­bai ne­tu­ri pra­džios ir pa­bai­gos.</p> <p>Tur­gu­je su­tik­ta pi­va­šiū­niš­kė Ane­lė sa­kė, kad jau ato­kai­to­je įsi­reng­to­je šilt­lys­vė­je spė­jo pa­so­din­ti va­sa­ri­nių čes­na­kų ir žir­nių, tei­gė, kad šios dar­žo­vės to­kio šal­tu­ko, koks šiuo me­tu že­mę kaus­to, ne­bi­jo. Ane­lė dar pa­ta­rė dar­žo sė­ją pra­dė­ti ne pa­gal kaž­ko­kius ka­len­do­rius, o pa­gal re­a­lią si­tu­a­ci­ją, dau­ge­liui dar­žo­vių sėk­lų dy­gi­mui rei­kia že­mės, ku­ri bū­tų įši­lu­si iki 8 laips­nių ši­lu­mos.</p> <h4>Dar­ži­nin­kų ko­vo mė­ne­sio rū­pes­čiai</h4> <p>Pir­mo­ji ko­vo pu­sė at­ne­šė daug šven­čių, tad ir jū­sų laiš­kų su­lau­kė­me ne­ma­žo pluoš­te­lio. Ke­li sen­jo­rai su­abe­jo­jo, ar tik­rai tei­sin­gai pa­ka­bin­tos tri­spal­vės Nau­jo­jo­je gat­vė­je, ar iš tik­rų­jų žiū­rint į gat­vė­je pa­ka­bin­tą vė­lia­vą gel­to­na spal­va tu­ri bū­ti kai­rė­je?</p> <p>Ži­no­vai iš­aiš­ki­no, kad ger­biant vė­lia­vą rei­kia ži­no­ti, ir kaip ją tei­sin­gai pa­ka­bin­ti. Vė­lia­vos spal­vos – gel­to­na, ža­lia, rau­do­na – ri­kiuo­ja­si ar­ba iš vir­šaus į apa­čią, jei ka­bi­na­me ho­ri­zon­ta­liai, ar­ba iš kai­rės į de­ši­nę. Ka­bi­nant vė­lia­vą ver­ti­ka­liai, gel­to­na tu­ri bū­ti kai­rė­je. Žiū­rint į lan­ge pa­ka­bin­tą vė­lia­vą, gel­to­na taip pat tu­ri bū­ti kai­rė­je. O ne at­virkš­čiai. Daug žmo­nių pa­si­ka­bi­no vė­lia­vą bū­tent at­virkš­čiai. Tai­gi, tri­spal­vės Nau­jo­jo­je gat­vė­je pa­ka­bin­tos tei­sin­gai, ger­biant vė­lia­vos spal­vas.</p> <p>An­tro laiš­ko au­to­rė Mil­da pik­ti­na­si Aly­taus ap­skri­ties po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, tra­di­ciš­kai svei­ki­nan­čių į gat­ves Ko­vo 8-ąją iš­rie­dė­ju­sias mo­te­ris, el­ge­siu. Pa­sak Mil­dos, to­kia ak­ci­ja dis­kri­mi­nuo­ja pės­či­ą­sias mo­te­ris, ku­rios taip pat yra sau­gaus eis­mo da­ly­vės.</p> <p>O apie su žmo­nė­mis ne­tin­ka­mai, be at­sa­ko­my­bės dir­ban­čius spe­cia­lis­tus su­lau­kė­me net ke­lių jū­sų laiš­kų. Tie­sa, vie­nas laiš­ke­lis, ku­rį, kaip tei­gia pa­ti jo au­to­rė, vi­sur mėgs­tan­ti tvar­ką, la­bai nu­džiu­gi­no. „Ra­šau tik nuo sa­vęs, bet ma­nau, kad tik­rai ne vie­na ma­no ben­dra­dar­bė la­bai džiau­gia­si jau­nos, ener­gin­gos, veik­lios ir įžval­gios di­rek­to­rės Eg­lės Te­re­se­vi­čie­nės at­ėji­mu į mū­sų so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­trą. Svei­kin­ti­nas nau­jo­sios di­rek­to­rės no­ras pa­keis­ti dar­buo­to­jų, tei­kian­čių žmo­nėms pa­slau­gas, po­žiū­rį į sa­vo dar­bą, į sa­vo at­sa­ko­my­bę. Ne pa­slap­tis, kad yra dar­buo­to­jų, ku­rios mėgs­ta dau­giau pa­de­juo­ti ne­gu rim­tai pa­dir­bė­ti. Jau įpras­ta dar­bo da­li­mi ta­po guos­tis klien­tui per ma­žu at­ly­giu, bė­do­ti dėl sa­vo svei­ka­tos, per­var­gi­mų, ki­tų rei­ka­lų. To ne­tu­rė­tų bū­ti, dar­bo lai­kas tu­ri bū­ti ski­ria­mas dar­bui, kas da­ro­ma vi­sa­me pa­žan­gia­me pa­sau­ly­je. Šian­dien, kai ne vie­nos šei­mos na­riai tu­ri dar­bo už­sie­ny­je pa­tir­ties, ir Lie­tu­vo­je dir­ban­tie­siems tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, kaip jie dirbs, tiek tu­rės. Ir dirb­ti tu­rė­tu­me kva­li­fi­kuo­tai, pa­dė­ti žmo­gui, o ne nu­kal­bė­ti, už­jau­čia­mai nu­glos­ty­ti jo pro­ble­mą iki ki­to kar­to. Va­do­vai tu­rė­tų kvies­ti spe­cia­lis­tus, ku­rie su­teik­tų dar­buo­to­jams trūks­ta­mų ži­nių, kaip dirb­ti su so­cia­liai pa­žei­džia­mais žmo­nė­mis, ap­skri­tai su žmo­nė­mis, kad tvar­kos rei­ka­lau­jan­tiems va­do­vams ne­bū­tų kli­juo­ja­mos ti­ro­nų eti­ke­tės. Juk so­viet­me­tis, kai vie­no dar­bą val­diš­ko­se įmo­nė­se kar­tais „at­lik­da­vo“ ir sep­ty­ni žmo­nės, – pra­ei­tis.</p> <p>Vi­liuo­si ir džiau­giuo­si, kad nau­jo­ji mū­sų va­do­vė E.Te­re­se­vi­čie­nė su­burs ko­lek­ty­vą ne po­pie­ri­niam, pa­vir­šu­ti­niš­kam, o rim­tam so­cia­li­niam dar­bui“, – ra­šo Edi­ta pa­si­va­di­nu­si mo­te­ris.</p> <p>Ka­ziu­ko mu­gės bu­vo ren­gia­mos ir ug­dy­mo įstai­go­se. Po vie­no­je mo­kyk­lo­je vy­ku­sio ker­mo­šiaus ga­vo­me to­kį tė­ve­lių laiš­ką: „Su duk­ra ke­pė­me, pas­kui pa­ka­vo­me ke­pi­nius Ka­ziu­kui. Ka­dan­gi mo­ko­me vai­kus eko­no­mi­nių pa­grin­dų nuo ma­žens, kad jie mo­kė­tų ne tik var­to­ti, bet ir įver­tin­ti pir­ki­nių pi­ni­gi­nę ver­tę, il­go­kai pa­dir­bė­jo­me, kad iš­si­aiš­kin­tu­me, kiek ver­ti mū­sų ke­pi­niai, už kiek juos par­duo­ti, kad ir pel­no gau­tum nors šiek tiek. Nu­sta­tė­me, kad į krep­še­lį ke­pi­nių mes įdė­jo­me po 1,50 eu­ro, tad re­ko­men­da­vo­me duk­rai par­duo­ti už du eu­rus. De­ja, mū­sų moks­lus lyg vė­jo gū­sis nu­pū­tė vie­na pe­da­go­gė, nu­me­tu­si duk­rai du eu­rus ir pa­sa­kiu­si, kad du krep­še­liai tik tiek ver­ti, pa­si­ė­mė juos ir ra­miau­siai nu­ė­jo to­lyn. Kaip įver­tin­ti to­kį ne­pe­da­go­giš­ką mo­ky­to­jos el­ge­sį?“</p> <p>Ir dar vie­nas skai­ty­to­jų laiš­kas, šį kar­tą – gam­tos te­ma. Aky­lūs gy­ven­to­jai pa­ste­bi, kad ne vie­no­je mies­to vie­to­je au­ga ber­že­lių, ku­rių šak­nys tie­sia­si virš že­mės. Jie klau­sia, ar me­de­liai dėl to ne­si­kan­ki­na, ar ne­rei­kė­tų jų šak­nų už­pil­ti že­mė­mis?</p> <p>Gy­ven­to­jų pa­ste­bė­ji­mus per­sa­kė­me Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­jai Lai­mai Mul­mie­nei. Ji su ko­mi­si­ja ap­lan­kė žmo­nių nu­ro­dy­tas vie­tas, vė­liau pa­si­kon­sul­ta­vo ir su dar rim­tes­niais šios sri­ties spe­cia­lis­tais, ku­rie pa­ta­rė ne­slėp­ti ber­žų šak­nų, jei jas tie­sia že­mės pa­vir­šiu­mi, ma­tyt, jiems taip pa­tin­ka.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20190309_130049_002.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-468-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20190309_130049_002.jpg" width="1586" height="2769" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/20190311_170220.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-468-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/20190311_170220.jpg" width="2041" height="3628" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2019-03/IMG_20190306_102329.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-468-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2019-03/IMG_20190306_102329.jpg" width="2469" height="3450" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=468&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="T5wgwaVyRWSzR1FEj13o2kaC5gBqq22ZIwzDi5paXaQ"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 14 Mar 2019 07:54:06 +0000 vyrredaktorius 468 at https://www.alytausnaujienos.lt Prie il­ga­me­čio ben­drys­tės sta­lo gra­žiai su­tel­pa žem­dir­bys, ūki­nin­kas ir sve­čias https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite/prie-il-ga-me-cio-ben-drys-tes-sta-lo-gra-ziai-su-tel-pa-zem-dir-bys-uki-nin-kas-ir <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Lapkritis 26</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/134-13217" rel="bookmark"> Nr. <span> 134 (13217) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-11/IMG_6734.JPG?itok=Bfn3zrTR" width="344" height="287" alt="bendra" title="Alytaus rajono žmonių, gražinančių savo kraštą – „Metų ūkis 2018“ ir Alytaus rajono savivaldybės aplinkos tvarkymo konkurso dalyvių – pagerbimas Simno kultūros namų scenoje. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Pen­kio­li­ka me­tų kas­met ge­riau­sias ūkis Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos sky­riaus „Dzū­ki­jos ūki­nin­kas“ bu­vo ren­ka­mas ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­do­se, o šie­met iš vi­sų pen­kio­li­kos ge­riau­sių­jų nu­spręs­ta iš­rink­ti pa­čius ge­riau­sius ir kaip jau įpras­ta iš­kil­min­gai juos pa­gerb­ti Sim­ne. Čia kar­tu bu­vo įver­tin­tas ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės skelb­to ap­lin­kos tvar­ky­mo kon­kur­so da­ly­vių triū­sas, pa­gerb­ti bei ap­do­va­no­ti ge­riau­sie­ji.</p> <div> <h4>„At­si­rem­da­mi į že­mę, į mei­lę jai, mes iš­li­ko­me orūs ir stip­rūs“</h4> </div> <p>At­vyks­tan­tys į šven­tę žem­dir­biai ir ūki­nin­kai bei sve­čiai mar­šu bu­vo su­tik­ti Sim­no ka­pe­los „Sim­ny­čia“ vy­rų. Rink­ta­si gau­siai, mat šven­tė ren­gia­ma vė­lų ru­de­nį, kai me­tų dar­bai ir rū­pes­čiai su­gu­la į aruo­dus ir že­mę, o sa­vo ūkius my­lin­tiems, so­dy­bų gro­žį puo­se­lė­jan­tiems kai­mo žmo­nėms ran­da­si dau­giau lais­ves­nio lai­ko.</p> <p>Nu­ga­lė­to­jų ir lau­re­a­tų pa­svei­kin­ti, su su­si­rin­ku­siai­siais pa­ben­drau­ti at­vy­ko Aly­taus ra­jo­no me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas, me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Bal­čiū­nas, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vir­gi­li­jus Prans­ke­vi­čius, Sei­mo na­rys Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Jo­nas Tal­man­tas.</p> <p>Nuo se­no Dzū­ki­jos ūki­nin­ko na­muo­se duo­ne­lės vie­ta ir ant kas­die­nio, ir ant šven­ti­nio sta­lo bu­vo pa­ti gar­bin­giau­sia.</p> <p>Pa­gal tra­di­ci­jas pa­ger­bęs gy­vy­bės duo­ną, Aly­taus ra­jo­no me­ras A.Vrub­liaus­kas pa­gar­bių žo­džių sky­rė ra­jo­no ūki­nin­kams, vi­siems kai­mų gy­ven­to­jams: „Į mū­sų at­kur­tos vals­ty­bės šimt­me­tį įspū­din­gą in­dė­lį įne­šė ša­lies ūki­nin­kai. Jie kaip ki­tų spe­cia­ly­bių žmo­nės ne­tu­ri sa­vo pro­fe­si­nės šven­tės, bet dirb­da­mi lau­kus, au­gin­da­mi duo­ną, iš­lai­ky­da­mi ar­mi­jas, ka­rius, ku­rie gy­nė vals­ty­bę, par­ti­za­nus, nu­si­pel­nė pa­gar­bos. Kiek jų ir jų šei­mų na­rių iš­ke­lia­vo į Si­bi­ro pla­ty­bes ir iš ten ne­grį­žo. Ir pa­ga­liau, kur iš­sau­go­jo­me Lie­tu­vą, jos kal­bą? Aiš­ku, kad Lie­tu­vos kai­muo­se, jo ūkiuo­se. Ūki­nin­kai, kai­mas yra vals­ty­bės gy­vas­tis, mes ten daug ką iš­sau­go­jo­me. Ne­ga­li­ma teig­ti, kad šian­dien ūki­nin­kams yra leng­va. Ir anais lai­kais, ir šiais daug ža­los at­ne­ša aud­ros, saus­ros ir liū­tys. Ūki­nin­kas tu­ri suk­tis, gal­vo­ti, im­pro­vi­zuo­ti, iš­lai­ky­ti sa­vo šei­mą, pa­ga­liau iš­lai­ky­ti žmo­nes, ku­riuos sam­do, ku­riems su­tei­kia dar­bo vie­tas, ku­rie taip pat au­gi­na sa­vo vai­kus.</p> <p>Per tą šimt­me­tį daug kas sten­gė­si mus pa­lauž­ti, su­nai­kin­ti, iš­trin­ti, drįs­tu teig­ti, kad at­si­rem­da­mi į že­mę, į mei­lę jai, mes iš­li­ko­me orūs ir stip­rūs. Ir šian­dien yra pro­ga su­si­rin­kus tuo pa­si­džiaug­ti.“</p> <p>Aly­taus ra­jo­no me­ras ak­cen­ta­vo, kad ra­jo­no ūki­nin­kai la­bai pri­si­de­da prie to, kad mū­sų kai­mai ir so­dy­bos gra­žė­tų, kad juo­se vyk­tų gra­žios šven­tės, bū­tų iš­sau­go­tas et­no­sas, kad to­je pa­sau­lio pla­ty­bė­je ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je mes ne­iš­tirp­tu­me, ne­pa­skęs­tu­me, bū­tu­me tie, ku­rie ga­li va­din­tis lie­tu­viais, ku­rie tu­ri sa­vo vals­ty­bę ir šie­met šven­čia jos šimt­me­tį.</p> <p>Me­ras pa­da­rė eks­kur­są, už­si­mi­nė ir apie tai, ką ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma pa­da­ry­ti, ką jau ban­do­ma da­ry­ti ir kaip se­ka­si. Mi­nė­jo re­mia­mas ini­cia­ty­vas ūkiams at­nau­jin­ti, ga­li­my­bes ko­o­pe­ruo­tis, kur­ti aso­cia­ci­jas, kad bū­tų ga­li­ma sva­riau siek­ti, iš­si­de­rė­ti dau­giau ga­li­my­bių ūkiams iš aukš­tes­nių ins­ti­tu­ci­jų.</p> <p>Šie­met Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kvie­tė ra­jo­no įmo­nes, įstai­gas, ben­druo­me­nes, dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų ben­dri­jas, in­di­vi­du­a­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų šei­mi­nin­kus, ūki­nin­kus bei kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas da­ly­vau­ti ap­lin­kos tvar­ky­mo kon­kur­se ir siek­ti gra­žiau­siai ir ge­riau­siai tvar­ko­mos te­ri­to­ri­jos ti­tu­lo.</p> <p>Lie­pą ir rug­pjū­tį ko­mi­si­ja lan­kė kon­kur­so da­ly­vių val­das ir ver­ti­no jas pa­gal kon­kur­so nuo­sta­tuo­se pa­tvir­tin­tus kri­te­ri­jus. Pa­dė­kų ver­ti vi­si da­ly­viai, ta­čiau jau toks kon­kur­sų li­ki­mas, kad rei­kia pa­skelb­ti bei ap­do­va­no­ti jo nu­ga­lė­to­jus. Šiems ap­do­va­no­ji­mų sky­rė sa­vi­val­dy­bė ir už­da­ro­ji ak­ci­nė ben­dro­vė „Lan­ka­va“, do­va­no­ju­si 300 šim­tų eu­rų ver­tės do­va­nų če­kius.</p> <p>To­kios do­va­nos skir­tos ir gau­sūs su­si­rin­ku­sių­jų aplo­dis­mentai nu­skam­bė­jo gra­žiau­siai tvar­ko­mos įstai­gos ap­lin­kos kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai – Aly­taus ra­jo­no But­ri­mo­nių gim­na­zi­jai, ku­riai va­do­vau­ja di­rek­to­rius Val­das Val­vo­nis, gra­žiau­siai tvar­ko­mos ben­druo­me­nės ap­lin­kos kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai – Mi­ka­la­vo kai­mo ben­druo­me­nei „Ši­lai­čiai“, ge­riems dar­bams bu­ria­mai ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kės Da­nu­tės Ka­za­ke­vi­čie­nės, gra­žiau­siai puo­se­lė­ja­mos so­dy­bos ap­lin­kos kon­kur­so nu­ga­lė­to­jams – Aly­taus se­niū­ni­jos Pa­ne­mu­nin­kų kai­mo gy­ven­to­jams Ne­rin­gai ir Ro­mui Mar­cin­ke­vi­čiams, o gra­žiau­siai tvar­ko­mos ūkio ap­lin­kos kon­kur­so nu­ga­lė­to­jų ti­tu­las ati­te­ko Sim­no se­niū­ni­jos Ąžuo­li­nių kai­mo gy­ven­to­jams Li­nai ir Gin­tau­tui Če­pu­liams.</p> <p>Nu­skam­bė­jo pra­šy­mas ir to­liau kur­ti gro­žį, gra­žin­ti Aly­taus ra­jo­ną ir puoš­ti Dzū­ki­ją.</p> <h4>Kon­kur­sai ra­gi­na pa­si­temp­ti, da­ro ūkius stip­res­nius, pa­žan­ges­nius</h4> <p>Sei­mo na­rys L.Kas­čiū­nas jau ge­rai pa­žįs­ta­mas Aly­taus ra­jo­no ūki­nin­kų ben­druo­me­nei. „Tre­čius me­tus iš ei­lės vė­lų ru­de­nį su­si­tin­ka­me. Tai, ką jūs da­ro­te, tu­ri ir ki­tą pras­mę – kai­mo gy­vas­ties pa­lai­ky­mą“, – tei­gė žem­dir­bių lau­kia­mas sve­čias ir lin­kė­jo to­liau puo­se­lė­ti sa­vo ūkius, tra­di­ci­jas, kal­bą.</p> <p>Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas J.Tal­man­tas, trum­pai ap­žvel­gęs Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos is­to­ri­ją, jų pa­dė­tį įvai­riais lai­ko­tar­piais, in­dė­lį į ben­drą ša­lies aruo­dą, šian­die­nius rū­pes­čius, kvie­tė ir dzū­kus bū­ti ak­ty­viems, pri­si­dė­ti prie gruo­džio 13 die­ną Briu­se­ly­je or­ga­ni­zuo­ja­mo strei­ko.</p> <p>Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos sky­riaus „Dzū­ki­jos ūki­nin­kas“ pir­mi­nin­kas Ma­rius Gu­dai­tis, pa­sig­ro­žė­jęs links­ma ir iš­si­puo­šu­sia ūki­nin­kų au­di­to­ri­ja, pa­ste­bė­jo, kad kas­me­ti­nės saus­ros ir ki­tos ne­gan­dos ne­įsi­rė­žia į ūki­nin­kų šir­dis ir nuo­tai­kas. Ir tai džiu­gu. Pri­si­mi­nė ir pa­mi­nė­jo ge­riau­sius ūkius, ak­cen­tuo­da­mas, kad to­kiems ūkiams, kur dir­ba abu su­tuok­ti­niai ir jei dar pa­de­da vai­kai, nie­kas ne­bai­su. Bet, pir­mi­nin­ko nuo­mo­ne, ge­ri, tvir­ti ir tie ūkiai, kur tik vy­rai šei­mi­nin­kau­ja.</p> <p>Į sce­ną bu­vo pa­kvies­ti tva­riai bei pa­žan­giai sa­vo ūkiuo­se be­si­tvar­kan­tys Aly­taus ra­jo­no ūki­nin­kai: Li­na ir Jo­nas Ver­tins­kai, Lai­mu­tė ir An­ta­nas Sta­le­vi­čiai, Lai­ma ir Al­ber­tas Ju­sai, Liu­ci­ja ir Al­fon­sas Pec­kai, Zi­ta ir Val­das Lu­ko­še­vi­čiai, Da­rius Alek­na­vi­čius, Li­na ir Sau­lius Va­lū­nai, Vil­ma ir Mo­des­tas Ba­ra­naus­kai, Min­dau­gas Ma­tu­lio­nis, Ni­jo­lė ir Kęs­tas Žei­miai, Do­na­tas Klim­ke­vi­čius, Da­ly­tė ir Ro­mas Kis­le­ra­vi­čiai.</p> <p>Vi­siems įteik­tos Aly­taus ra­jo­no me­ro A.Vrub­liaus­ko pa­dė­kos, „Dzū­ki­jos ūki­nin­ko“ su­ve­ny­rai. Di­plo­mai ir su­ve­ny­rai ski­ria­mi šie­me­čio kon­kur­so lai­mė­to­jams: Vi­lei ir Vid­man­tui Na­vic­kams, Kro­kia­lau­kio se­niū­ni­jos ūki­nin­kams, už­ėmu­siems pir­mą vie­tą, Bro­niui Gu­že­vi­čiui, Sim­no se­niū­ni­jos ūki­nin­kui, ant­ros vie­tos lai­mė­to­jui, bei Pu­nios se­niū­ni­jos ūki­nin­kams Vi­ta­li­jai ir Al­gi­man­tui Že­mai­čiams, ku­riems ati­te­ko tre­čia vie­ta.</p> <p>Ūki­nin­kai gau­sių do­va­nų su­lau­kė ir iš kon­kur­so „Me­tų ūkis 2018“ rė­mė­jų, ku­rias įtei­kė „Dzū­ki­jos ūki­nin­ko“ pir­mi­nin­kas M.Gu­dai­tis. Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas J.Tal­man­tas pa­ste­bė­jo ir ap­do­va­no­jo Aly­taus ra­jo­no me­rą A.Vrub­liaus­ką, ku­ris taip pat yra vie­no­je gre­to­je su ra­jo­no ūki­nin­kais, tu­ri au­ga­li­nin­kys­tės ūkį.</p> <p>Pa­gerb­ti ūki­nin­kai tei­gė, kad to­kia ypa­tin­ga pro­ga lin­kė­ji­mų ir gra­žių žo­džių ne­bū­na per daug. Šie­me­čius kon­kur­so lau­rus nu­sky­nu­si kro­kia­lau­kiš­kė V.Na­vic­kie­nė, į pa­ger­bi­mo va­ka­rą at­vy­ku­si su gau­sia gi­mi­nai­čių pa­lai­ky­mo ko­man­da, kal­bė­jo: „Jau an­trą kar­tą mū­sų su vy­ru Vid­man­tu Dau­gir­dų kai­me puo­se­lė­ja­mas miš­rus ūkis pel­no nu­ga­lė­to­jo var­dą. Prieš ke­tu­rio­li­ka me­tų taip pat bu­vo­me pir­mi. La­bai džiau­gia­mės, kad duk­ra Gin­ta­rė, prieš mė­ne­sį su­kū­ru­si šei­mą, ruo­šia­si grįž­ti į kai­mą. Nors kaip tė­vai lin­ki­me sa­vo vai­kams leng­ves­nio ke­lio, kad jiems ne­tek­tų dirb­ti 7 pa­ras per sa­vai­tę, la­bai džiau­gia­mės, kad jau­na šei­ma ap­si­stos ar­ti mū­sų.“ Dar pri­dū­rė, kad to­kių su­si­ė­ji­mų ūki­nin­kams la­bai rei­kia, nes kiek­vie­nas no­ri pa­si­puoš­ti, iš­ei­ti pa­si­žmo­nė­ti, pa­ma­ty­ti, gal pa­tir­ties įgy­ti. O ir pa­ties kon­kur­so or­ga­ni­za­vi­mas ra­gi­na pa­si­temp­ti, da­ro ūkius stip­res­nius, pa­žan­ges­nius.</p> <p>Ne vie­nas ūki­nin­kas pa­ti­ki­no, kad po to­kių su­si­bū­ri­mų kai­me tam­pa tar­si šil­čiau, gra­žiau, jau­kiau. Vė­sų va­ka­rą ne vie­no ūki­nin­ko sie­lą šil­dė jaut­rūs me­ro A.Vrub­liaus­ko žo­džiai: „Aš dė­kin­gas ūki­nin­kams už vis­ką. Ir už švie­ti­mą, kad ben­druo­me­nė­se or­ga­ni­zuo­ja­tės, nes esa­te ta kai­mo gy­vas­tis. Ačiū ir jau­kaus va­ka­ro. Jūs vi­si mums esa­te bran­gūs, esa­te la­bai rei­ka­lin­gi, to ne­pa­mirš­ki­te ir bū­ki­te vie­nin­gi.“</p> <p>Gra­žiai prie ben­drys­tės sta­lo su­til­po žem­dir­bys, ūki­nin­kas ir sve­čias, to­kia šios šven­tės tra­di­ci­ja. Vi­sus sve­čius džiu­gi­no va­ka­ro staig­me­na ta­pęs ša­lies po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos gru­pės „Vai­ras“ kon­cer­tas. Va­ka­ro me­tu gro­jo ir vie­ti­nis mu­zi­kan­tas Vy­tau­tas Franc­ke­vi­čius, Miroslavo skyriaus šokių kolek­tyvas „Svirtis“ bei Edvino ir Vytau­to duetas.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_4743.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-253-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_4743.JPG" width="1984" height="1323" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_6650.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-253-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_6650.JPG" width="1984" height="1323" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_6677.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-253-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_6677.JPG" width="1984" height="1323" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_6734_0.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-253-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_6734_0.JPG" width="1984" height="1323" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/IMG_6772.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-253-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/IMG_6772.JPG" width="1984" height="1323" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-11/Neringa%20ROMAS%20Marcinkeviciai.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-253-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-11/Neringa%20ROMAS%20Marcinkeviciai.JPG" width="1984" height="1323" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=253&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="G8QsT_usQQ-H8PxicWLkFPt5dQmZA4ydDvG2EEKaZdw"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Mon, 26 Nov 2018 11:04:08 +0000 vyrredaktorius 253 at https://www.alytausnaujienos.lt „Tam nak­tis il­ga, ku­ris ne­mie­ga, il­gas ke­lias tam, ku­ris pa­var­go” https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite/tam-nak-tis-il-ga-ku-ris-ne-mie-ga-il-gas-ke-lias-tam-ku-ris-pa-var-go <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Spalis 25</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/122-131105" rel="bookmark"> Nr. <span> 122 (131105) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-10/turgui.JPG?itok=qEL_scbR" width="344" height="287" alt="sodininke" title="Įvairiaspalvių bei įvairiaformių patisonų savo gimtuosiuose Papėčiuose užaugino Gitana Stramskienė. Kai apie jos su seserimi ir mama surinktą derlių parašėme „Alytaus naujienose“, sulaukėme tokios nuotraukos su prierašu: „Ačiū, jog pastebėjote ir įvertinote darbą bei pastangas. Ne veltui, pasirodo, stengiuosi išlaikyti iš tėvelio paveldėtą ūkį, kurį jis labai mylėjo. Ačiū Jums. Pagarbiai Gitana.“ Kviečiame ir kitus skaitytojus pasidalyti savo derliaus nuotraukomis." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h4>Per­ša­lę ne­pa­mirš­ki­te juo­dų­jų ri­di­kų nau­dos</h4> <p>Vi­si pa­sa­kys, kad daug ma­lo­niau žva­ke­lę už­deg­ti ant su­tvar­ky­to ka­po, pa­puoš­to vie­nu ki­tu gė­lės žie­du, tik jo­kiu bū­du ne­ap­krau­to jo­mis tiek, kad net ne­si­ma­to, kas šia­me ka­pe at­gu­lė am­ži­no­jo po­il­sio.</p> <p>„Sun­ku at­si­spir­ti ne­pri­si­pir­kus gė­lių, kai to­kia gau­si pa­siū­la, kai kai­nos dar ne­iš­pūs­tos. Štai gra­žiau­sių chri­zan­te­mų ir vir­žių pri­pir­kau, nuo eu­ro iki tri­jų už krū­mą mo­kė­jau. Bran­ges­nių už tris eu­rus gal net ne­bu­vo, ne­ma­čiau. Tik­rai ne per daug pri­pir­ko­me, juk ma­no tė­vų, jo tė­vų, dar ke­lių ar­ti­mų­jų ka­pus ap­lan­ky­si­me, vė­jo pri­neš­tus la­pus ir ša­pus nu­rink­si­me, mat vėl vi­sas ka­pa­vie­tes jau su žva­kė­mis ap­lan­ky­si­me tik Vi­sų šven­tų­jų die­ną“, – už sa­ve ir už vy­rą at­kal­bė­jo iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­ma gė­lių pir­kė­ja.</p> <p>Ir šio­kio­mis die­no­mis Aly­taus tur­guo­se ka­pams puoš­ti gė­lių pa­si­rin­ki­mas di­de­lis. Žmo­nės jas per­ka, vi­lia­si, kad ne­bus di­de­lio at­ša­li­mo, o ma­žas šal­ne­les ru­dens gė­lės at­lai­kys.</p> <p>Jot­vin­gių tur­gus ant­ra­die­nio ryt­me­tį nu­ste­bi­no ši­lo ba­ra­vy­kais, di­džiu­lis krep­šys svei­kų, gra­žių ru­da­gal­vių  pir­kė­jų akis ma­lo­ni­no nuo pre­kiau­to­jos Ri­mos pre­kys­ta­lio. Dau­ge­lis gė­ri­si, bet pirk­ti ne­sku­ba. „Už ki­log­ra­mą pra­šau 4,5 eu­ro. Jei teks ne­iš­par­duo­tus neš­tis na­mo, tik­rai ne­liū­dė­siu, par­si­ne­šus iš­vir­siu ir į stik­lai­nius su­dė­siu“, – nuo­tai­kin­gai kal­ba Ri­ma.</p> <p>Dar vie­na par­da­vė­ja siū­lė dau­ge­lio meš­ku­tė­mis va­di­na­mų gry­bų. Ne­ma­žą krep­še­lį ža­dė­jo ati­duo­ti tik už eu­rą.</p> <p>Šie­met sė­ju­sie­ji juo­dų­jų ri­di­kų su­lau­kė ge­ro jų der­liaus. Vie­nur ki­log­ra­mas šių šak­nia­vai­sių – 2,5 eu­ro, ki­tur – vi­su eu­ru pi­ges­nis. Ne vi­si ži­no, kaip šią dar­žo­vę pa­ruoš­ti. Bet ją par­duo­dan­tie­ji ir per­kan­tie­ji no­riai da­li­jo­si re­cep­tais. Pir­miau­sia pri­min­siu, kad juo­die­ji ri­di­kai tu­ri daug žmo­gaus or­ga­niz­mui nau­din­gų me­džia­gų. Pa­si­žy­mi B, C gru­pės vi­ta­mi­nų, ete­ri­nių alie­jų, an­glia­van­de­nių, fer­men­tų gau­sa, ke­lia ape­ti­tą ir ge­ri­na virš­ki­ni­mą.</p> <p>Juo­duo­siuo­se ri­di­kuo­se yra dau­giau ka­lio ne­gu ki­to­se dar­žo­vė­se. Šis ele­men­tas pa­de­da pa­ša­lin­ti iš or­ga­niz­mo nat­rio per­tek­lių ir van­de­nį, to­dėl ri­di­kai tin­ka nuo pa­ti­ni­mų, at­si­ra­du­sių dėl šir­dies li­gų. Vy­res­ni žmo­nės juo­dą­jį ri­di­ką su me­du­mi nau­do­da­vo nuo per­ša­li­mo bei ko­su­lio.</p> <p>Ne vie­nas aly­tiš­kis me­na ge­rai ži­no­mos bu­vu­sios no­sies, ger­klės ir au­sų gy­dy­to­jos Ire­nos Men­se­vi­čie­nės pa­ta­ri­mą: iš­skap­tuo­ti šio ri­di­ko vi­du­rį, apa­čio­je pa­da­ry­ti ma­žą sky­lu­tę, tar­si pil­tu­vė­lį, pri­pil­dy­ti me­daus ir įtvir­tin­ti ant in­do taip, kad at­si­ra­dęs gy­do­ma­sis skys­tis lė­tai į jį su­var­vė­tų.</p> <p>Par­da­vė­ja Ne­rin­ga taip pat pa­gal šį re­cep­tą per­ša­lu­sius šei­mos na­rius svei­ka­ti­na. Dar juo­do­jo ri­di­ko pa­si­ruo­šia ir ki­to­kiu bū­du: ge­rai nu­plau­tą, bet ne­nu­lup­tą plo­no­mis rie­ke­lė­mis su­pjaus­to, už­pi­la me­du­mi ir pa­rą lai­ko šil­tai tam­sio­je vie­to­je. Pas­kui įde­da į šal­dy­tu­vą iki ku­riam nors šei­mos na­riui pri­reiks mal­šin­ti ko­su­lį.</p> <p>Pir­kė­ja Na­ta­li­ja ne tik ge­rai nu­plau­na juo­duo­sius ri­di­kus, bet ir nu­lu­pa, ta­da su­tar­kuo­ja, įde­da me­daus ir cit­ri­nos. Ge­rai iš­mai­šiu­si lai­ko šal­dy­tu­ve.</p> <p>Juo­da­sis ri­di­kas nau­do­ja­mas ir sa­lo­toms su grie­ti­ne, ma­jo­ne­zu, ga­li­ma mai­šy­ti čes­na­ko, obuo­lio, po­ro ar svo­gū­no, mor­kos. Pa­gar­din­ti pet­ra­žo­lėms, kra­pais.</p> <p>Tur­gu­je me­daus – aps­tu ir pa­va­sa­ri­nio, ir va­sa­ri­nio, kai­na ne­kin­ta, ki­log­ra­mas par­duo­da­mas už 5 eu­rus.</p> <h4>Il­gas veng­ri­nių sly­vų se­zo­nas</h4> <p>Gau­su tur­guo­se įvai­rių dar­žo­vių, kai­nos jau ku­rį lai­ką ne­kin­ta. Mo­liū­gi­niai, kaip tei­gia pa­tys par­da­vė­jai, nė­ra la­bai per­ka­mi, nors pa­tie­ka­lai iš jų svei­ki ir tin­ka­mai pa­ruo­šus la­bai ska­nūs.</p> <p>Dar­ži­nin­kė Ire­na pa­si­da­li­jo sa­vo pa­tir­ti­mi, ką ji ruo­šia iš pa­ti­so­nų. „Tai ma­no mėgs­ta­miau­sia dar­žo­vė. Jau­nu­čius pa­ti­so­nus su­pjaus­tau juos­te­lė­mis, api­be­riu mėgs­ta­mais prie­sko­niais ir ap­vo­lio­ju­si ku­ku­rū­zų mil­tuo­se iš­ke­pu alie­ju­je. Kol ke­pu ant­rą­ją kep­tu­vę, ne­iš­ken­tu­si pir­mą­ją su­švei­čiu, nes pa­tys ska­niau­si dar karš­ti, traš­kūs. Tie­sa, drus­ka pa­bars­tau tik iš­ėmu­si iš kep­tu­vės.</p> <p>Se­nes­nius pa­ti­so­nus ke­pu įda­ry­tus, nu­pjau­nu vir­šū­nė­les ir iš­sko­biu minkš­ti­mą su sėk­lo­mis. Jį iš­me­tu. Šiek tiek api­pjaus­tau ode­lę, vie­tas, ku­rios ne­la­bai gra­žios, ir įtri­nu prie­sko­niais. Pa­ke­pi­nu smul­kin­tą svo­gū­ną, čes­na­ką, smul­kiai su­pjaus­ty­tus po­mi­do­rus ir mal­tą mė­są. Ta­da įde­du džiū­vė­sė­lių, pet­ra­žo­lių ir ba­zi­li­kų. Vi­sa tai pa­ska­ni­nu drus­ka, pi­pi­rais ir su­mai­šau. Iš­skob­tą pa­ti­so­ną pri­kem­šu įda­ro ir ke­pu apie 30 mi­nu­čių iki 180 laips­nių įkai­tin­to­je or­kai­tė­je. Prieš pat pa­bai­gą pa­ti­so­nus api­bars­tau tar­kuo­tu kie­tuo­ju sū­riu ir pa­lau­kiu, kol sū­ris iš­si­ly­dys. Bet la­bai ska­nus pa­tie­ka­las yra ir be šio už­bai­gi­mo“, – pa­sa­ko­ja Ire­na.</p> <p>Šia­me tur­gu­je tik vie­nur ki­tur ma­čiau pu­ti­nų uo­gų, ki­log­ra­mas – 5 eu­rai. Par­da­vė­ja Ne­rin­ga sa­ko, kad jas per­ka tie, ku­rie tu­ri on­ko­lo­gi­nių pro­ble­mų. Bet pu­ti­nai su me­du­mi leng­vi­na ir per­ša­li­mo simp­to­mus. Ver­ta nors kiek jų pa­si­ruoš­ti žie­mai. Net ant ke­lių pre­kys­ta­lių ma­to­si krie­nų, ki­log­ra­mas – 2,5 eu­ro. Tu­rin­tys lai­ko jų ga­li pri­si­džio­vin­ti ir va­ka­rais kram­sno­ti tar­si sal­dai­nius. Džio­vin­tus krie­nus la­bai ver­ti­na į Žo­lin­čių aka­de­mi­ją su­si­bū­rę svei­kuo­liai.</p> <p>Šak­ni­nių sa­lie­rų ki­log­ra­mas – 1,2 eu­ro. Tai ir­gi sa­vo su­kaup­tais tur­tais nau­din­ga dar­žo­vė. Mo­te­rys vie­na per ki­tą dės­tė, kaip pa­ke­pin­ti jie pa­ska­ni­na sil­kę, ko­kios pui­kios sa­lie­rų ir mor­kų sa­lo­tos su ma­jo­ne­zu, grie­ti­ne ar alie­ju­mi.</p> <p>Dar ma­tė­si ir veng­ri­nių sly­vų, ki­log­ra­mas – 50 eu­ro cen­tų. „Pas­ku­ti­nės la­bai sal­džios, ki­bi­rui sly­vų pa­kan­ka ki­log­ra­mo cuk­raus“, – aiš­ki­no uo­gie­nės pri­si­vi­ru­si mo­te­ris. Ki­ta po­ri­no, kad la­bai ska­nios uo­gie­nės iš­si­vi­rė iš sly­vų ir kriau­šių. Ki­log­ra­mas kriau­šių – kaip ir sly­vų – tik 50 eu­ro cen­tų. Span­guo­lių, ku­rios ypač pa­klau­sios, ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 3 eu­rus.</p> <h4>La­pės ir usū­ri­niai šu­nys – uo­lūs pa­ke­lių tik­rin­to­jai</h4> <p>Nak­tis spar­čiai tirp­do švie­sų­jį pa­ros lai­ką. Į ant­rą­ją pu­sę per­si­ri­tęs ru­duo pa­dau­gi­na smul­kių­jų žvė­re­lių žū­čių ypač jud­riuo­se ke­liuo­se. Ne vie­nam ke­lei­viui ir vai­ruo­to­jui ki­lo klau­si­mas, kas tu­ri nu­rink­ti nuo ke­lių va­žiuo­ja­mo­sios da­lies ka­čių, la­pių, šu­nų, kiau­nių ir ki­tų gy­vū­nė­lių la­vo­nus? </p> <p>Vie­na vai­ruo­jan­ti mo­te­ris at­vi­ra­vo, kad taip akis pri­ra­ki­no prie ne­lai­mė­lio kū­ne­lio, kad vos iš­ven­gė ava­ri­jos.</p> <p>„Iš tie­sų tie prie as­fal­to au­to­mo­bi­lių plo­ja­mi kū­ne­liai nė­ra ma­lo­nus vaiz­de­lis. Ne­ži­nau, kas tu­rė­tų nu­ran­kio­ti tuos žu­vu­sius gy­vū­nė­lius“, – klau­sė vai­ruo­to­ja. Ban­dė­me iš­si­aiš­kin­ti, kas tuo tu­ri pa­si­rū­pin­ti.</p> <p>„Pa­pras­tai per nak­tį juos nu­ran­kio­ja ki­ti gy­vū­nė­liai, nes la­pės, usū­ri­niai šu­nys yra įpra­tę re­gu­lia­riai tik­rin­ti pa­ke­les. Bet jei iš ofi­cia­lios po­zi­ci­jos, tai, be abe­jo, ke­li­nin­kų dar­bas. Me­džio­to­jai juk yra at­sa­kin­gi už stam­bius me­džio­ja­muo­sius žvė­ris“, – taip pa­ko­men­ta­vo Arū­nas Pra­nai­tis, Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­to­rius.</p> <p>Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ko­mu­ni­ka­ci­jos gru­pės vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Eg­lė Ka­čins­kie­nė in­for­ma­vo, kad Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 11 punk­tas tei­gia: „Eis­mo da­ly­viai, su­da­rę ar pa­ste­bė­ję kliū­tį ke­ly­je, su­kė­lę ar pa­ste­bė­ję ja­me pa­vo­jų, pri­va­lo šią kliū­tį ar pa­vo­jų pa­ša­lin­ti, o ne­ga­lė­da­mi to pa­da­ry­ti – pra­neš­ti po­li­ci­jai, ke­lio sa­vi­nin­kui ar ke­lią pri­žiū­rin­čiai įmo­nei, pa­žy­mė­ti kliū­tį ar pa­vo­jin­gą vie­tą ir vi­sais įma­no­mais bū­dais įspė­ti apie kliū­tį ar pa­vo­jų ki­tus eis­mo da­ly­vius.“</p> <p>Jos tei­gi­mu, vai­ruo­to­jai tu­rė­tų pa­teik­ti šią in­for­ma­ci­ją ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu, ati­tin­ka­mai yra in­for­muo­ja­mi ke­li­nin­kai apie to­kias kliū­tis, o pri­rei­kus pa­gal­bos ar sie­kiant už­fik­suo­ti įvy­kį kvie­čia­ma po­li­ci­ja.</p> <h4>Lan­gai į gat­vę – dau­giau be­mie­gių nak­tų</h4> <p>Pra­ei­tą sa­vai­tę da­ly­va­vau Aly­tu­je vy­ku­sia­me se­mi­na­re, į ku­rį su­gu­žė­jo daug įvai­rių spe­cia­lis­tų iš vi­sos Dzū­ki­jos ir dar iš ato­kiau. Ša­lia įsi­tai­siu­si kau­nie­tė pa­si­džiau­gė, kad anks­čiau at­va­žia­vu­si ga­lė­jo mies­to cen­trą ap­žiū­rė­ti. „Koks gro­žis gė­ly­nų ir ap­skri­tai vi­sos cen­tro erd­vės. Ar tu­rė­jo­te ga­li­my­bę pa­si­vaikš­čio­ti?“ – klau­sė ma­nęs kau­nie­tė ir ėmė ro­dy­ti įsi­am­žin­tus Mies­to so­do vaiz­dus. Iš­gir­du­si, kad čia gy­ve­nu, dar dau­giau pa­gy­rų Aly­taus gro­žiui pa­bė­rė.</p> <p>Ir man pa­tin­ka ma­no mies­tas. Tik liūd­na tuo­met, kai nak­vo­ti ten­ka na­muo­se prie pa­grin­di­nių gat­vių. Trans­por­to srau­tas tar­si ne­su­sto­ja. Kai kaž­ku­riam lai­kui nu­ty­la vil­ki­kų gaus­mas, pra­si­de­da mo­to­cik­lų, leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nės.</p> <p>„Mus sau­go po­li­ci­ja, pa­sa­ky­si­te? Kas tuos lenk­ty­ni­nin­kus pa­vys – lė­kė nu­lė­kė ir tiek juos te­ma­ty­si. Bet kaž­ku­riam lai­kui nu­ti­lo. Vi­sai kas ki­ta, kai po lan­gais nak­čiai gat­vė­je įsi­tai­so vil­ki­kas-di­džiu­lis šal­dy­tu­vas, ku­rio šal­dy­mo ag­re­ga­tai dir­ba be pa­lio­vos ir triukš­min­gai. Kar­tą pa­vy­ko, pa­skam­bi­nus at­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ži­bin­tais pa­si­švies­da­mi pa­ža­di­no vai­ruo­to­ją ir pri­ver­tė įsuk­ti į aikš­te­lę, ato­kiau nuo dau­gia­bu­čių lan­gų, už ku­rių ne­už­mie­ga se­ne­liai, blaš­ko­si tė­vai ir vai­kai, juk anks­ti teks kel­tis. Bet ki­tą kar­tą pa­kvies­tas pa­rei­gū­nų eki­pa­žas ne­si­var­gi­no net iš tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio iš­lip­ti, ma­tyt, šal­dy­mo įran­gos triukš­ma­vi­mas jiems, dir­ban­tiems, ne­pa­si­ro­dė toks įky­rus kaip no­rin­tie­siems kaip nors už­mig­ti“, – ne vie­no Kal­niš­kės gat­vės gy­ven­to­jo nak­ti­nį ne­ri­mą iš­sa­kė sen­jo­rė Ni­jo­lė.</p> <p>„Tam nak­tis il­ga, ku­ris ne­mie­ga, il­gas ke­lias tam, ku­ris pa­var­go“, – ma­nau, kad to­kiu Va­cio Rei­me­rio pos­mu sun­kiai dėl triukš­mo va­ka­rais už­mie­gan­čių gy­ven­to­jų laiš­ką pa­ko­men­tuo­tų ma­no bi­čiu­lė Ma­ri­jo­na.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=190&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="7AplbZGlrX-b7z5wA7nX8jQ_L_6U-YiQHDm0RhUFavg"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 25 Oct 2018 06:49:02 +0000 vyrredaktorius 190 at https://www.alytausnaujienos.lt Turizmo maršrutai ves pro senuosius sodus https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite/turizmo-marsrutai-ves-pro-senuosius-sodus <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Rita KRUŠINSKAITĖ</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Rugsėjis 25</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/109-13192" rel="bookmark"> Nr. <span> 109 (13192) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-09/IMG_5781.jpg?itok=gcLICAog" width="344" height="287" alt="Simas ir Vida Šatkauskai gurmaniškus patiekalus pateikia specialiuose stikliniuose indeliuose. Zitos Stankevičienės nuotr." title="Simas ir Vida Šatkauskai gurmaniškus patiekalus pateikia specialiuose stikliniuose indeliuose. Zitos Stankevičienės nuotr." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Nors labai žavimasi naujomis selekcininkų išvestomis vaismedžių veislėmis, vis daugiau sodininkų entuziastų prisimena senąsias lietuviškas veisles, domisi jomis ir nori jas auginti savo soduose. Mokslininkus toks grįžimas prie tėvų, senelių ir netgi prosenelių augintų vaismedžių veislių džiugina.</p> <p>Anot Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų, pastaruoju metu Lietuvoje tarp sodininkystės ir daržininkystės entuziastų populiarėja tendencija auginti senąsias lietuviškas veisles, kurios pritaikytos mūsų klimatui ir sąlygoms. Tiesa, vietinės veislės kol kas gali konkuruoti tik skoniu, bet ne išvaizda. Tačiau žmonės taip pat labiau pradeda vertinti skonį, kas skatina mokslininkus kurti naujas lietuviškas veisles.</p> <p>Šiemet Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) darbuotojai pagal išankstinius užsakymus jau išaugino ir pardavė apie 20 senųjų veislių sodmenų</p> <h3>Kartu su latviais</h3> <p>SDI inicijavo projektą – „Senųjų sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų atgimimas: Paveldo sodų turas“, kurio pagrindinis tikslas – padidinti autentiškų sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų kolekcijas, didinti gamtinio ir kultūrinio paveldo objektų patrauklumą bei prieinamumą. Jį lietuviai įgyvendina kartu su partneriais iš Latvijos.</p> <p> Projektas apjungia Lietuvos ir Latvijos mokslinių institutų, kaimo turizmo asociacijų ir muziejų patirtį bei kompetencijas. „Jame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos kaimo turizmo asociacijos, Kauno rajono muziejus, Latvijos Dobelės sodininkystės institutas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas (LAMMC), Rundalės dvaro sodyba ir Obelynės parkas“, – sakė Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas. </p> <p>Projektas „Senųjų tradicinių sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų atgimimas: Paveldo sodų turas“finansuojamas pagal  2014-2020 metų Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Visas projekto biudžetas – 830 733 eurų  iš jų Europos regioninės plėtros fondo skirta – 706 123 eurų.</p> <p> Projekto metu bus identifikuotos ir atnaujintos senųjų tradicinių veislių augalų kolekcijos, o atrinkti objektai skatins puoselėti gamtinį ir kultūrinį paveldą Lietuvoje bei Latvijoje.</p> <h3> Parengti septyni maršrutai</h3> <p> „Susidomėjimas senomis veislėmis kyla visoje Europoje. Entuziastai buriasi į klubus, asociacijas, draugijas, kurios labai aktyviai veikia Šveicarijoje, Olandijoje, Vokietijoje“, - teigė projekto vadovas, SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.</p> <p>Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidento Lino Žabaliūno teigimu, senąsias sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų veisles kultivuojantys objektai yra gamtinis ir kultūrinis paveldas, o pritaikius šiuos objektus turistams, rinkai bus pasiūlytas naujas turizmo produktas – paveldo sodai.</p> <p>Projektu siekiama ne tik populiarinti senąsias tradicines veisles, bet skatinti ir užaugintų produktų perdirbimą, pasiūlant maisto gurmanams senovinius receptus, pritaikytus šiuolaikiniams skoniams. Paveldo sodų turizmas padės išplėsti turizmo paslaugas. Tikimasi, kad  jau parengti 7 skirtingi maršrutai (Lietuvoje, Latvijoje ir 5 tarpvalstybiniai) padidins turistų skaičių ne sezono metu.</p> <p> Maršrutai dviračiu arba automobiliu bus pateikiami su pilnu paslaugų paketu – nurodant maitinimo, apgyvendinimo paslaugas teikiančius objektus bei pažymint kitus lankytinus objektus.</p> <p> Septynis, aštuonis ir daugiau dešimtmečių  skaičiuojančių vaismedžių ieškoma senose sodybose, dvaruose, vienuolynuose, tada mokslininkai bando nustatyti, kokios jie veislės.</p> <p> Vyresnieji gerai prisimena Beržininkų ananaso veislės obuolius, išsiskiriančius ypatingu aromatu, vertinami paprastieji antaniniai obuoliai, kurie bene labiausiai tinka obuolių sūrių, džemų gamybai, dar neužmiršta ir medumi kvepianti geltonoji slyva.  </p> <p> „Mūsų tikslas dalį senųjų sodų padaryti lankomais objektais, kad senųjų sodų  paveldu galėtų pasimėgauti ir mūsų šalies, ir užsienio turistai“, – sakė L. Žabaliūnas.</p> <h3>Obelynė, Rojus ir Obuolių sala</h3> <p>Vienas iš  trijų garsiausių Lietuvos paveldo sodų – 14 ha plote buvo įveistas  prie Dūkšto 1890 metais garsaus Lietuvos sodininko pomologo Adamo Hrebnickio ir pavadintas Rojumi. Mokslininkas ištyrė 629 obelų, 223 kriaušių, 240 slyvų, 105 vyšnių bei kelias dešimtis vaiskrūmių veislių. Augino įvežtas iš  Rusijos , Lenkijos, Vokietijos, JAV  bei vietines vaismedžių veisles, tyrė derlingumą, tręšimą, stebėjo atsparumą šalčiams.</p> <p>Antras garsusis paveldo sodas,  1920 metais gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko Kauno rajone apie 6,5 ha plote įkurtas Obelynės parkas.  Parko augalų kolekcijoje   per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų.  Parko pasididžiavimas   – europinis kukmedis,  seniausias  planetos medis  – dviskiautis  ginkmedis  ir  metasekvoja bei Sodų motinėle vadinama  Beržininkų ananaso obelis, kurios aukštis 11 m, o vainiko plotis -  12 m .</p> <p>Trečiąjį sodą - Obuolių salių 1930 metais Grabuosto ežero saloje užveisė gamtininkas Pranciškus Baltrus Šivickas. Jame vaismedžiai dera  sodą, kurio vaismedžiai dera iki šiol. </p> <p>Turistus jau seniai vilioja ir sodininkus žavi  Kauno pakraštyje, Kazliškiuose, auganti seniausia Lietuvos obelis. Laukinė obelis, auganti privačiame sklype, nors ir įpusėjusi ketvirtą šimtmetį, dar veda vaisius. Obels kamieno apimtis 1,3 m, aukštis 8 m, vaisiai rūgštaus skonio, tačiau itin malonaus kvapo. Šimtametės obels kamiene yra didžiulė drevė, kurioje kasmet įsikuria ežių šeimyna.</p> <p>Įdomybių netrūksta ir Babtuose, SDI  senovinio modelio gėlių ir prieskoninių augalų darželyje  auga 60 skirtingų rūšių augalų  bei daržovių 23 pavadinimų daržovės. Žiedais džiugina magnolijos, vilkdalgiai, apie 100 rūšių bijūnų.   </p> <p>Anot D. Kviklio, dar šiemet planuojama išleisti senųjų sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų katalogą ir uogų, vaisių bei daržovių  senovinių receptų, pritaikytų mūsų skoniui, knygą.</p> <h3>Susipažins ir su istorinėmis obelimis</h3> <p>Anot L. Žabaliūno, turizmas šiame projekte atsirado, kad senuoju paveldu susidomėtų ir turistai, kad susipažindami su kultūros paveldu galėtų susipažinti ir su istorinėmis obelimis. Jau surasta ir aplankyta 40 objektų.</p> <p>Užsukus į Survilų kaimo turizmo sodybą, esančią Šveicarijos kaime, Jonavos rajone,  kuriame įrengtas pirmasis Lietuvoje 1,5 km ilgio basakojų takas, susidedantis iš daugiau nei 10 skirtingų dangų, bei leidžiantis patirti netikėtų pojūčių gamą ir pajusti teigiamų emocijų bei energijos antplūdį, galima pažaisti disko golfą bei futbolo golfą, bus galima aplankyti ir senąjį sodą. </p> <p>Nedidelį sodą apie 1980 metus pradėjo veisti sodybos šeimininko Tado Survilos prosenelis Leopoldas Dackevičius. Jis nedidelis, tačiau šeimai brangus ir vertingas dėl jame išlikusių senųjų veislių obelų.</p> <p>Dar viena sena, maždaug 1900 metais statyta sodyba, su ilgaamžiu sodu  įsikūrusi Gailiakaimyje, Kėdainių rajone. ant Nevėžio upės kranto. Senąją sodybą dabartiniai šeimininkai Simas ir Vida Šatkauskai nusipirko  prieš septynerius metus ir pavadino  „Garsios tylos“ sodyba.</p> <p>Senajam sodui plytinčiam 3 ha plote  sodui – apie 80 metų, jame auga 120 obelų, 18 kriaušių,  yra slyvų ir trešnių.</p> <p>Idėjų nestokojantys „ Garsios tylos“ sodybos šeimininkai po ilgaamžių  obelų šakomis  planuoja įrengti lauko restoraną. Kol kas svečiai mėgautis gurmaniškais patiekalais gali senojoje sodyboje arba jų užsisakyti į namus.</p> <p>Šatkauskai patys kepa duoną, gamina fetos sūrį, karštus patiekalus, salotas, desertą. Patiekalus specialiuos stikliniuose indeliuose, pagal užsakymą pagamintuose Austrijoje, išvežioja  klientams. Gurmaniškiems patiekalams Simas ir Vida stengiasi naudoti kuo daugiau savame darže užaugintų daržovių ir prieskonių.</p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5654.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5654.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5662.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5662.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5702.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5702.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5710.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5710.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5714.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5714.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5781_0.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5781_0.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5813.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5813.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5937.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5937.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_5985.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_5985.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_6070.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_6070.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_6088.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_6088.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_6093.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-126-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_6093.jpg" width="504" height="768" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=126&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="rrcmhxH02_d8U11kVtJ7_8SmanCbd07EZHyio8zLOp8"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Tue, 25 Sep 2018 13:35:52 +0000 vyrredaktorius 126 at https://www.alytausnaujienos.lt Nuo so­di­nu­kų iki at­rak­cio­nų – Aly­taus ru­dens gė­ry­bių mu­gė­je https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite/nuo-so-di-nu-ku-iki-rak-cio-nu-aly-taus-ru-dens-ge-ry-biu-mu-ge-je <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Rugsėjis 20</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/107-13190" rel="bookmark"> Nr. <span> 107 (13190) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-09/straupes_hanzas_majrazotaju_tirdzins_3.jpg?itok=gCUuKXrB" width="344" height="287" alt="mu­gė " title="Aly­taus ru­dens gė­ry­bių mu­gė ska­tins ru­de­nį pa­si­tik­ti itin links­mai ir nuo­tai­kin­gai." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h3>Nuo mais­to iki so­di­nu­kų</h3> <p>S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vę už­pil­dy­sian­tis šur­mu­lin­gas ap­si­pir­ki­mas do­va­nos ga­li­my­bę kiek­vie­nam kaž­ką sau ras­ti. Čia bus pre­kiau­ja­ma ne tik kai­miš­kais mais­to pro­duk­tais, lie­tu­viš­ku mais­tu, bet ir in­ven­to­riu­mi dar­žui ar so­dui, so­di­nu­kais, dai­gais, de­ko­ra­ty­viais au­ga­lais, ran­kų dar­bo ga­mi­niais, ak­se­su­a­rais, dra­bu­žiais, bui­ties prie­mo­nė­mis bei na­tū­ra­liais ga­mi­niais. Pa­si­ruo­ši­mas ru­de­niui bus pla­tus ir gau­sus – nuo bui­ties iki ūkio reik­me­nų.</p> <h3>Ste­bins pra­mo­gų gau­sa</h3> <p>Rug­sė­jo 23 die­ną, sek­ma­die­nį, vyk­sian­ti Aly­taus ru­dens gė­ry­bių mu­gė ska­tins ru­de­nį pa­si­tik­ti itin links­mai ir nuo­tai­kin­gai. Di­de­le pra­mo­ga ren­gi­nys taps ma­žie­siems, ku­riuos links­mins ani­ma­to­riai “Links­mas la­ga­mi­nas“, o pa­si­jo­di­nė­ti kvies ar­kliu­kas. Ne­ga­na to, mies­to cen­tre įsi­kurs ir įvai­rūs at­rak­cio­nai: ba­tu­tai, ma­ši­nė­lės bei ka­ru­se­lės. Pir­mie­ji 10 vai­kų iš­ta­rę „MY­LIU ALY­TŲ“ ga­lės vie­na iš pra­mo­gų pa­si­nau­do­ti ne­mo­ka­mai! Tad pa­si­ti­ki­me šal­tuo­sius se­zo­nus su skam­be­siu ir pui­kia nuo­tai­ka jau rug­sė­jo 23 die­ną 10–16 val. S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je. Pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja fes­ti­vus.lt </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=118&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="vV6X_q55JOCJByXmrFlDZuvCs5RLzWVUkUOIp7yF8Ik"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 20 Sep 2018 13:35:12 +0000 vyrredaktorius 118 at https://www.alytausnaujienos.lt Am­bi­ci­ja, kaip ir elek­tra, gy­ve­ni­mą ga­li pra­tur­tin­ti, bet ga­li ir su­nai­kin­ti https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite/am-bi-ci-ja-kaip-ir-elek-tra-gy-ve-ni-ma-ga-li-pra-tur-tin-ti-bet-ga-li-ir-su-nai <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <div class="field field--field_author field--name-field-author field--type-text-with-suggestions-field-type field--label-hidden"> <div class="field__item">Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt</div> </div> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Rugsėjis 13</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/104-13187" rel="bookmark"> Nr. <span> 104 (13187) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-09/104%20morka.JPG?itok=BYq8VGH5" width="344" height="287" alt="Morka." title="Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr. " /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><h3>Iš­si­plė­tė gry­bų asor­ti­men­tas</h3> <p>Vi­suo­met ma­lo­nu stab­tel­ti prie Jot­vin­gių tur­gu­je pre­kiau­jan­čio Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jos jau­no­jo ūki­nin­ko Ei­man­to Bak­šio pre­kys­ta­lio. Vi­sa, ką jis at­ve­ža, gra­žiai iš­dės­ty­ta, o ir­ pats ne­tin­gi ben­drau­ti, da­ly­tis pa­tir­ti­mi, ku­rios, nors ir jau­nas, tu­ri daug. Pre­kia­vo jis ir Dzū­kiš­ka­me jo­mar­ke, su­ko­si kaip vi­jur­kas ir be­veik vis­ką iš­si­par­da­vė.</p> <p>„Nu­lei­dau kai­ną, tai ir tą oran­ži­nį mo­liū­gą, ku­rio dy­džiu vi­si gė­rė­jo­si, par­da­viau, jis 18 ki­log­ra­mų svė­rė. Vil­nie­čiai nu­pir­ko, ga­vau 10 eu­rų, sa­kė bus ku­rį lai­ką gro­žiui, o pas­kui – mais­tui. Gra­žus jo­mar­kas bu­vo, no­ri­si to­kių šven­čių dau­giau“, – kaip vi­sa­da nuo­tai­kin­gai kal­ba Ei­man­tas.</p> <p>Šis ūki­nin­kas il­gai pre­kia­vo ska­nio­mis braš­kė­mis, tad ne vie­nas pa­gei­dau­tų jų dai­gų. Jie kaip ty­čia sun­kiai šak­ni­ja­si. At­vi­ro­mis šak­ni­mis braš­kių dai­go kai­na – 30 eu­ro cen­tų, už dai­gyk­lo­je už­au­gin­tą, ko­kį ga­li­ma so­din­ti bet ku­riuo me­tu, Ei­man­tas pra­šys de­šim­čia eu­ro cen­tų dau­giau. Pri­me­na­me, kad pats lai­kas da­bar so­din­ti dai­gus at­vi­ro­mis šak­ni­mis, jie tu­ri spė­ti iki šal­nų pri­gy­ti.</p> <p>Tur­gu­je dar ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir švie­žių braš­kių, ma­žas in­de­lis gra­žiau­sių­jų – du eu­rai. Akis trau­kia ir ‘Pol­ka‘ bei ‘Po­la­na‘ avie­tės, ki­log­ra­mas – 2,2 eu­ro.</p> <p>Gry­bų jau daž­nas pre­kys­ta­lius nu­klo­jęs. Lit­ras vo­ve­rai­čių iki 3 eu­rų, krū­ve­lė ba­ra­vy­kų  ir 7 eu­rus kai­nuo­ja, rau­do­ni­kių – 5–6 eu­rus, in­de­lio ma­ka­vy­kų, ru­da­gal­viais va­di­na­mų,  kai­na – iki 2 eu­rų, krū­ve­lė rud­mė­sių – pus­an­tro.</p> <p>Di­džiau­sią kie­kį gry­bų į Jot­vin­gių tur­gų at­ve­žė gry­bau­to­ja Zi­ta. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad su vy­ru sa­vo vie­te­lė­se pri­rin­ko pen­kias dė­žu­tes ge­rų gry­bų. „Mes ži­no­me vie­tas, ku­rio­se tik vie­ni ir gry­bau­ja­me. Tai miš­rus miš­kas. Ar kir­mi­ja klau­sia­te? Ba­ra­vy­kai be­veik vi­si svei­ki, bet rud­mė­sių pu­sė bu­vo su­kir­mi­ju­sių“, – tei­gė gry­bau­to­ja.</p> <p>Grei­tai tur­gu­je pa­skli­do ži­nia, kad gry­bų tu­rė­tų at­si­ras­ti, nes pa­ke­lė­se ne­lei­džia jų par­da­vi­nė­ti, lie­pia į pre­ky­vie­tes vež­ti. „Ir mus nuo pa­ke­lės nu­vi­jo Prie­nų po­li­ci­nin­kai. Ne­ma­žai pri­sig­ry­ba­vo­me, gal­vo­jo­me nors ben­zi­nui tu­rė­si­me ko­kį eu­rą. Ne­pa­vy­ko, tai na­muo­se su­si­tvar­kė­me ir už­si­šal­dė­me, bus žie­mai“, – dės­tė pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris.</p> <p>Ki­log­ra­mas sva­rai­nių – eu­ras, ne vie­na pre­kiau­to­ja jų tu­rė­jo, sly­vų, kriau­šių, obuo­lių – aps­tu, ki­log­ra­mas iki 70 eu­ro cen­tų. Dar ma­to­si švie­žių agur­kų, sa­lo­tų, pet­ra­žo­lių.</p> <p>Nė­ra di­de­lė ir na­mi­nių kiau­ši­nių pa­siū­la: di­des­nių dė­žu­tė – pus­an­tro eu­ro, ma­žes­nių – 30 eu­ro cen­tų ma­žiau.</p> <h3>Dzū­ki­jos dir­vos smė­lin­gos, jo­se bet ko ne­pa­so­din­si</h3> <p>Skai­ty­to­jai ne­duo­da ra­my­bės, vis pra­šo ne­pa­mirš­ti pa­skelb­ti jo­mar­ke iš­girs­tų ži­nių so­di­nin­kys­tės te­ma. So­dai­ty­tės me­de­ly­no sa­vi­nin­kai Da­nu­tė ir Vy­tau­tas Ma­nar­kai tei­gia, kad mer­gau­ti­nė Da­nu­tės pa­var­dė la­bai tin­ka prie to, ką jie vei­kia, tad me­de­ly­nas ir pa­va­din­tas žmo­nos tu­rė­ta pa­var­de.</p> <p>„Sa­ko­ma, kad bū­tum lai­min­gas vi­są gy­ve­ni­mą – so­dink so­dą. La­bai svar­bu pa­rink­ti tin­ka­mą jam vie­tą. Ide­a­li vie­ta so­dui – ne­di­de­lis pa­ki­li­mas, ap­sau­go­tas nuo šiau­rės vė­jų. Drėg­na, už­pel­kė­ju­si vie­ta vi­sa­da bus vais­me­džių žū­ties prie­žas­tis. Ne­la­bai tin­ka slė­niai, pa­že­mė­ji­mai. To­kio­se vie­to­se ren­ka­si šal­tas oras, so­di­nu­kai grei­čiau ap­šą­la žie­mą bei per pa­va­sa­rio šal­nas, žy­dė­ji­mo me­tu. Ge­riau­siai so­dai tarps­ta der­lin­guo­se leng­vo ar vi­du­ti­nio prie­mo­lio dir­vo­že­miuo­se. Aukš­tai esan­tis grun­ti­nis van­duo ne­pa­gei­dau­ja­mas“, – aiš­ki­na so­di­nin­kė.</p> <p>Kaip pa­si­rink­ti ko­ky­biš­ką so­di­nu­ką? Pa­sak D.Ma­nar­kie­nės, tu­ri bū­ti gau­sios ir svei­kos šak­nys, ne­su­ža­lo­ta žie­vė, be su­si­raukš­lė­ji­mų, nu­dras­ky­mų ir ne­aiš­kių, pa­ki­tu­sios spal­vos įdu­bi­mų, tvir­tas ka­mie­nė­lis, su aiš­kia vir­šū­ne. Ide­a­lu, kai dvi­me­tu­kai tu­ri 3–5 šo­ni­nes ša­ke­les.</p> <p>Bū­ti­na tei­sin­gai pa­so­din­ti. Obe­lų po­skie­pis virš že­mės tu­ri bū­ti iš­lin­dęs 5–10 cm. Per sek­lus obels pa­so­di­ni­mas – po­skie­pis virš dir­vos 15 cm ir dau­giau, me­de­lį skur­di­na, jis sto­vi vie­to­je, ne­au­ga. Vai­siai jo smul­kūs.</p> <p>Už­ka­sus obels po­skie­pį, dings­ta vi­sas že­ma­ū­giš­ku­mo efek­tas. Me­dis au­ga la­bai aukš­tas, il­gai ne­de­ra. Da­nu­tė dar pa­ste­bi, kad ne­svar­bu stie­be­lį bū­ti­nai į ry­tus nu­kreip­ti, jau­nas me­de­lis pri­si­tai­ko. Aiš­ku, pas mus vy­rau­ja va­ka­rų ir piet­va­ka­rių vė­jas, jis len­kia liau­ną me­dį į kitą pu­sę, rei­kia pri­tvir­tin­ti, už­ten­ka prie vie­no il­go stip­raus kuo­lo.</p> <p>Kriau­šės so­di­na­mos kaip obe­lys, t.y. po­skie­pio da­lį pa­lie­kant virš že­mės. Kriau­šė ga­li la­bai skau­džiai su­re­a­guo­ti į per daug gi­lų pa­so­di­ni­mą, pa­sle­piant po že­me po­skie­pį: per gi­liai pa­so­din­ta kriau­šė ga­li me­tus–dve­jus sto­vė­ti vie­to­je, t. y. vi­sai ne­aug­ti ar­ba net žū­ti.</p> <p>Jei sly­va skie­py­ta yra į kau­ka­zi­nę sly­vą, tai po­skie­pį bū­ti­na pa­slėp­ti po že­me. To ne­pa­da­rę – varg­si­te su at­ža­lo­mis vi­są gy­ve­ni­mą.  </p> <p>Kiek­vie­nu at­ve­ju, ne­svar­bu, ką be­so­din­tu­mė­te, jei abe­jo­ja­te, kaip tei­sin­gai pa­si­elg­ti, – klaus­ki­te au­gin­to­jo. De­ja, par­da­vė­jai ne vi­sa­da su­tei­kia tiks­lią in­for­ma­ci­ją, tad rei­kia pa­pra­šy­ti me­de­ly­no kon­tak­tų ir pri­rei­kus pa­si­kon­sul­tuo­ti. </p> <p>Na­tū­ra­liai gam­to­je yra du la­bai tin­ka­mi mo­men­tai vais­me­džiams so­din­ti: ru­duo, iki Vi­sų šven­tų­jų, lap­kri­čio 1 die­nos. Be ri­zi­kos so­di­na­mos obe­lys ir at­spa­rių veis­lių kriau­šės, nes jos iš­tver­min­giau­sios. Kau­la­vai­sių so­di­ni­mo ne­rei­kė­tų su­vė­luo­ti, kad spė­tų pri­gy­ti prieš žie­mą.</p> <p>Tin­ka­miau­sias lai­kas pa­va­sa­rį – ko­vas–ba­lan­dis. Be iš­im­ties vi­siems so­di­nu­kams: ir obe­lims, ir kriau­šėms, o ypač tin­ka kau­la­vai­siams – vyš­nioms, treš­nėms, ab­ri­ko­sams, per­si­kams, sly­voms ir kt. Jie la­bai ge­rai pri­gy­ja.</p> <p>Ide­a­lus va­rian­tas ne­spė­ju­sie­siems to pa­da­ry­ti lai­ku, kol me­džiai dar ne­iš­spro­gę, be la­pų, so­din­ti au­gu­sius va­zo­nuo­se. Nuo­gąs­tau­ti, kad me­de­lių šak­nys su­si­su­ka, tik­rai ne­rei­kia, jei so­di­nu­kai au­ga minkš­tuo­se ir tal­piuo­se va­zo­nuo­se, ku­rių tū­ris 10–15 lit­rų.</p> <p>Minkš­ti va­zo­nai ga­mi­na­mi iš sto­ros plė­ve­lės su sky­lu­tė­mis dug­ne. Šak­nys pro jas pra­len­da, ne­si­su­ka į maz­gą. Kas ki­ta, kai au­gi­na­ma kie­tuo­se va­zo­nuo­se. Nu­si­pir­kus at­vi­ro­mis šak­ni­mis rei­kia so­di­nant jas iš­sklai­dy­ti.</p> <p>Dar do­mi­mės, o kaip dėl duo­bės, ar bū­ti­na ją iš­si­kas­ti iš anks­to, prieš ke­lias sa­vai­tes? „Ir taip, ir ne. Daž­nai vie­ną pa­ta­ria­me, o ki­tą da­ro­me“, – tei­gia D.Ma­nar­kie­nė.</p> <p>O kad der­lius bū­tų svei­kas, tuo rei­kia rū­pin­tis nuo ru­dens. Sa­ko­ma, kad bū­ti­ni sa­ni­ta­ri­niai purš­ki­mai ir ge­nė­ji­mai. Pa­sak so­di­nin­kės Da­nu­tės, yra veis­lių, skir­tų eko­lo­gi­niams so­dams, ku­riuo­se ga­li­ma ap­si­ei­ti ir be che­mi­jos.</p> <p>„Tai, ką ma­to­te, be che­mi­jos ir už­au­gin­ta, nes ren­ka­mės at­spa­rias veis­les. Tik rei­kia at­si­min­ti, kad į sly­vy­nus ne­rei­kia daž­nai lįs­ti ir jų for­muo­ti“, – sa­ko so­di­nin­kė.</p> <p>Jos pra­šo­me pa­ta­ri­mo, kiek obe­lų už­tek­tų pa­si­so­din­ti ke­tu­rių as­me­nų šei­mai? Ren­kan­tis pu­siau že­ma­ū­ges rei­kė­tų 1–2 va­sa­ri­nių veis­lių, 2 ru­de­ni­nių, li­ku­sios žie­mi­nės. Jų rei­kė­tų dau­giau­sia – 2–3 me­de­lių.</p> <p>Tiems, ku­riems jau pa­bo­do že­ma­ū­giai so­dai, pri­min­si­me, kad aukš­ta­ū­gių obe­lų ga­li­ma įsi­gy­ti So­dai­ty­tės me­de­ly­ne. Tu­ri­ma įvai­rių veis­lių. „Iš tie­sų Dzū­ki­jos dir­vos smė­lin­gos, jo­se bet ko ne­pa­so­din­si. Že­ma­ū­giai so­dai ken­čia nuo mais­to ir drėg­mės trū­ku­mo. To­kioms že­mėms ge­riau­siai tin­ka vi­du­ti­nio au­gu­mo su ru­siš­kais po­skie­piais B118, MM106. Aukš­ta­ū­gės bet ko­kio­mis są­ly­go­mis įsi­ka­bins į dir­vą“, – ti­ki­na pa­ty­ru­si so­di­nin­kė D.Ma­nar­kie­nė.</p> <h3>Dy­ki­nė­ti ir bu­čiuo­tis sma­gu tik pa­slap­čia?</h3> <p>Šeš­ta­die­nio va­ka­rą ne vie­nas pra­lei­do­me bul­vių lau­kuo­se. Tur­būt re­tas pa­de­ja­vo, kad der­lius pras­tas, nes, kiek te­ko gir­dė­ti, tik džiaugs­mai dėl ne­su­tal­pi­ni­mo į aruo­dus. Taip jau su­ta­po, kad su bi­čiu­le Ma­ri­jo­na su­si­ti­ki­mų die­ną, sek­ma­die­nį, su­si­ti­ku­sios kal­bą kurs­tė­me apie bul­via­ka­sį, mat ja­me abi dar­ba­vo­mės. Svars­tau, ko­dėl tie žmo­nės taip sku­ba bul­vių kas­ti, kai, moks­li­nin­kų tei­gi­mu, ge­riau­sias me­tas – nuo rug­sė­jo vi­du­rio iki spa­lio vi­du­rio.</p> <p>„Tai mes abi sa­vą­sias taip ir ka­sa­me. Aš anks­čiau ne­pra­de­du. Ir dau­gu­ma vy­res­nių taip da­ro. Pas pus­bro­lį gau­siai tal­ki­nin­kų su­si­rin­ko, jie kal­bė­jo, kad šie­met rug­sė­jui be­si­bai­giant už­puls di­de­lės liū­tys, rei­kia pas­ku­bė­ti. Tie­sa, dar ką pa­sa­ky­siu. Ži­nai tą naš­lę Ve­ru­tę, ku­riai ki­tą­met su­kaks 90 me­tų. Per sa­vai­tę vi­sus de­šimt arų iš cie­ly­mo ša­ku­te nu­si­ka­sė ir į rū­sį po pin­ti­nę su­si­ne­šio­jo. Kai­my­nės bai­mi­no­si, kad va­go­se blo­ga ne­pa­si­da­ry­tų, lie­pė vie­nai ne­si­trū­ko­ti, duk­te­rų pa­lauk­ti, bet ji: „Aš am­bi­cin­ga, ga­liu ir vie­na be jų pa­gal­bos pa­si­da­ry­ti.“ At­seit pyks­ta ant duk­rų, kad na­gus abi jau pen­si­nin­kė­mis ta­pu­sios pri­siau­gi­no. Kur tai ma­ty­ta“, – tal­ko­je gir­dė­tas kal­bas per­sa­ko Ma­ri­jo­na.</p> <p>„Am­bi­ci­jų ne­rei­kė­tų nu­ver­tin­ti. Juk tai mū­sų die­nų va­rik­lis – aš ga­liu, mo­ku, pa­si­da­ry­siu. Am­bi­cin­gi žmo­nės daug ko pa­sie­kia, jei jų ne­apa­ki­na go­du­mas“, – sa­kau.</p> <p>„Ži­nai, ką pa­sa­ky­siu, am­bi­ci­ja – kaip elek­tra, gy­ve­ni­mą ga­li pra­tur­tin­ti, bet ga­li ir su­nai­kin­ti“, – kaip vi­suo­met ra­do tin­ka­mą pa­ly­gi­ni­mą bi­čiu­lė.</p> <p>Ir iš tie­sų kar­tais į mies­tus iš­ėju­siems vai­kams ten­ka ge­ro­kai pa­si­jau­din­ti dėl kai­muo­se li­ku­sių vie­ni­šų sa­vo tė­vų. Jie ma­no, kad dar pa­jė­gūs au­gin­ti gy­vu­lį, ne­ga­li be jo ap­si­ei­ti, vai­kai jų ne­per­kal­ba. Kai vė­liau pa­si­klau­siau, ne tik am­bi­cin­go­ji Ve­ru­tė, gal dar ke­tu­rios gar­baus am­žiaus sen­jo­ros ne­ma­žus plo­tus bul­vių ran­ko­mis se­no­viš­kai nu­si­ka­sė. Na ir ką tu joms pa­tar­si?</p> <p>„O ką šian­dien ge­ro nu­vei­kei?“ – krei­pia kal­bą Ma­ri­jo­na, gurkš­no­da­ma gau­ro­me­čio ar­ba­tą. Spe­cia­liai šios pa­si­pra­šė, ku­te­na ger­klę, gal per­kai­to per bul­via­ka­sį, juk ne jau­na­mar­tė.</p> <p>„Dy­ki­nė­ju“, – sa­kau. Juk ir dar­bų šiuo me­tu ma­žiau.</p> <p>„Kaž­kur skai­čiau, kad ne­įma­no­ma mė­gau­tis dy­kys­te, jei ne­tu­ri dau­gy­bės dar­bų. Joks ma­lo­nu­mas nie­ko ne­veik­ti, jei ne­tu­ri svar­baus ką veik­ti. Dy­ki­nė­ti, vai­ke­li, kaip ir bu­čiuo­tis, sal­du tik pa­slap­čia... Per Bal­tra­mie­jaus at­lai­dą, kai pro­ce­si­ja iš­ėjo­me ap­link baž­ny­čią ei­ti, ži­nai, tas Jo­nas tarp­du­ry pri­spau­dė ma­ne prie pa­ra­di­nių du­rų stak­tos ir pa­bu­čia­vo į žan­dą. Ot, šel­mis nuo jau­nys­tės, kaip ta žmo­na to­kį ir pa­ken­čia“, – jau kaip pa­at­vi­ra­vo Ma­ri­jo­na, kad man vos puo­de­lis su gau­ro­me­čiu iš ran­kų ne­iš­kri­to.</p> <h3>Mor­kos svo­ris – vi­sas ki­log­ra­mas</h3> <p>Zai­dų gat­vės gy­ven­to­jas Vy­tas Jan­čiaus­kas prie na­mų, ga­le šilt­na­mio, kaip įpra­tęs pa­sė­jo mor­kų. Ne vi­sos jos su­dy­go, bet tos, ku­rios ne­pa­bo­jo saus­ros, už­au­go to­kios di­džiu­lės, ko­kių 88-erius pra­dė­jęs sen­jo­ras ne­bu­vo re­gė­jęs.</p> <p>„Ir to­kių yra ne vie­na. Nie­ko ypa­tin­go šioms mor­koms ne­su­tei­kiau: sė­jau bu­vu­sia­me dir­vo­ne, trą­šų ne­nau­do­jau, bet pe­le­nų pa­ber­da­vau. Tie­sa, anks­to­kai so­di­nau, per saus­rą lie­jau, iš že­mės iš­len­dan­čią šak­nį vis že­mė­mis už­pil­da­vau, kad ne­pa­ža­liuo­tų“, – ste­bi­si dar­ži­nin­kas.</p> <p>Vy­to už­au­gin­tos mor­kos svo­ris – vi­sas ki­log­ra­mas, o il­gis – 40 cen­ti­met­rų. Sėk­lų veis­lės, ku­rias pir­ko „Ža­lio­je sto­te­lė­je“, V.Jan­čiaus­kas ne­pa­me­na.</p> <h3>Dzū­kiš­kas smė­lis to­bu­lai tin­ka ar­bū­zams</h3> <p>Pa­tir­ti­mi da­li­ja­si Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Far­ma­kog­no­zi­jos ka­ted­ros do­cen­tas Dei­vi­das Bur­du­lis</p> <p>Ar­bū­zus au­gi­nu jau tre­jus me­tus. Prieš po­rą me­tų pa­ban­džiau ir pa­vy­ko. Per­nai dėl šal­tos ir lie­tin­gos va­sa­ros ne­už­au­go nė vie­nas. Na, o šie me­tai ar­bū­zams ir me­lio­nams itin ti­ko. Sėk­lų par­si­siun­čiau iš vie­nos dar­ži­nin­kės, ku­ri ke­le­rius me­tus Laz­di­jų ra­jo­ne au­gi­na ar­bū­zus. Pa­pra­šiau lie­tu­viš­kos veis­lės ‘Kie­min­tai‘ (‘Snie­giai‘), o ji dos­ni bu­vo ir man at­siun­tė vi­są rin­ki­nį su dau­gy­bės veis­lių ar­bū­zų ir me­lio­nų sėk­lo­mis. Pa­va­sa­rį ne­tu­rė­jau lai­ko sė­ti į dė­žu­tes, tai sė­jau ba­lan­džio ga­le tie­siai į dir­vą. Dėl saus­ros ma­niš­kiai su­dy­go tik ge­gu­žės pa­bai­go­je. La­bai sma­gu nu­ei­ti į dar­žą, ku­ris prie ma­no na­mų Obe­li­jos kai­me, ir ste­bė­ti, kaip au­ga ar­bū­zai ir me­lio­nai. Vie­ną kar­tą nu­ė­jęs ran­di te­ni­so ka­muo­liu­ko dy­džio ar­bū­zė­lį, o už ke­lių die­nų jis jau su­lig fut­bo­lo ka­muo­liu... Iš tie­sų, tai la­bai ma­žai prie­žiū­ros rei­ka­lau­jan­ti kul­tū­ra, jei tik va­sa­ra karš­ta, prak­tiš­kai nie­ko da­ry­ti ne­rei­kia. Pa­sė­ji ir nu­ei­ni pa­žiū­rė­ti, kaip au­ga. Ar­bū­zams ir me­lio­nams pa­tin­ka smė­lė­ta dir­va, nes jie yra pus­dy­ku­mių au­ga­lai. Lais­ty­ti taip pat ne­rei­kia. Bent aš šiais me­tais lais­čiau tik vie­ną kar­tą. </p> <p>Šių­me­tis der­lius tik­rai pra­džiu­gi­no mū­sų vi­są šei­my­ną, val­go­me ne tik mes, bet ir drau­gus vai­ši­na­me. Lie­tu­viš­ki ar­bū­zai – sal­dūs, sul­tin­gi, kvap­nūs. Nė kiek ne pras­tes­ni už pirk­ti­nius „už­sie­nie­čius“. Iš sa­vo lys­vės jau nu­raš­kė­me virš 20 ar­bū­zų, apie 30 me­lio­nų. Di­džiau­si ar­bū­zai svė­rė 9,5 kg, ma­žes­ni 7–8 kg.  </p> <p> </p> <p> </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/104%20arbuzai.JPG" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-103-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/104%20arbuzai.JPG" width="425" height="568" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/40595714_331479460755206_7085961706366566400_n.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-103-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/40595714_331479460755206_7085961706366566400_n.jpg" width="1170" height="1560" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/IMG_20180730_204137.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-103-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/IMG_20180730_204137.jpg" width="536" height="714" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-09/41120913_259763471339448_1967197864559902720_n_0.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-103-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-09/41120913_259763471339448_1967197864559902720_n_0.jpg" width="2048" height="1531" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=103&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="SGy2suFJmD3zR2BET1gEWNdypGX8GTBuxclWk_Xnhi0"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 13 Sep 2018 10:55:37 +0000 vyrredaktorius 103 at https://www.alytausnaujienos.lt ‘Monikos‘ stiebo plotis – 5 centimetrai https://www.alytausnaujienos.lt/derliaus-kraite/monikos-stiebo-plotis-5-centimetrai <div class="container"> <div class="row"> <div class="block-straipsnis-layout__content col-md-12"> <div class="background-white"> <div class="container"> <div class="row"> <div class="col-6"> <div class="author"> <a class="comment_count" href="#">Komentarai (0)</a> </div> <div class="published"> <div class="field field--field_published_at field--name-field-published-at field--type-datetime field--label-hidden"> <div class="field__item">2018 Rugpjūtis 23</div> </div> </div> </div> <div class="col-6 volume"> <div class="field field--field_volume field--name-field-volume field--type-entity-reference field--label-hidden"> <div class="field__item"> <article role="article" class="node node--volume teaser2"> <div> <a href="/leidinys/95-13178" rel="bookmark"> Nr. <span> 95 (13178) </span> </a> </div> </article> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="container stra-body"> <div class="row"> <div class="col-md-6 stra-image"> <div class="field field--field_image field--name-field-image field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"> <img src="/sites/default/files/styles/straipsnio_vidinis/public/2018-08/Monika%20%281%29.jpg?itok=gQqxOAQ6" width="344" height="287" alt="Agurkai." title="Dalės Cibulskienės auginami agurkai." /> </div> </div> <div class="img-title"> </div> </div> <div class="col-md-6 str-teaser"> </div> <div class="col-md-12 stra-content"> <div class="field field--body field--name-body field--type-text-with-summary field--label-hidden"> <div class="field__item"><p>Simniškės Dalės Cibulskienės auginami agurkai ‘Monika‘ nustebino ne tik savo vaisių gausa, bet ir augimo būdu: 5 cm pločio agurko stiebas vaisius augina kekėmis.</p> <p>‘Monika‘ veislės agurkus jau pamėgo daržininkai mėgėjai, nes tai ankstyvos veislės daržovė, tinkanti auginti šiltnamiuose ir aukštuose tuneliuose, kai kam pavyksta gerą derlių užsiauginti ir lysvėje. Augalai vešlūs, gausiai mezga, nes turi daug moteriškų žiedų. Vaisiai ryškiai žali, negelsta, 10–12 cm ilgio, skanūs, tinka salotoms, trumpam raugti.</p> <p> </p> </div> </div> </div> </div> </div> <div class="gallery"> <div class="field field--field_gallery field--name-field-gallery field--type-image field--label-hidden"> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-08/Monika%20%281%29_0.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-51-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-08/Monika%20%281%29_0.jpg" width="2704" height="3612" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-08/Monika%20%282%29.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-51-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-08/Monika%20%282%29.jpg" width="2704" height="3612" alt="" /> </a> </div> <div class="field__item"><a href="https://www.alytausnaujienos.lt/sites/default/files/2018-08/Monika%20%283%29.jpg" title="" data-colorbox-gallery="gallery-article-51-C2wgKlulCLU" class="colorbox" data-cbox-img-attrs="{&quot;alt&quot;:&quot;&quot;}"><img src="/sites/default/files/2018-08/Monika%20%283%29.jpg" width="2704" height="3612" alt="" /> </a> </div> <div class="field__items"> </div> </div> </div> <ul> <section class="field field--field_comment"> <h2>Komentuoti</h2> <drupal-render-placeholder callback="comment.lazy_builders:renderForm" arguments="0=node&amp;1=51&amp;2=field_comment&amp;3=ana_comment" token="MGxkQI2esQsU_wXiIxS2c1zQlI9m-JTvmFT6r2IhaLQ"></drupal-render-placeholder> </section> </ul> </div> </div> </div> </div> Thu, 23 Aug 2018 13:25:46 +0000 vyrredaktorius 51 at https://www.alytausnaujienos.lt