At­si­kraus­ty­ti gy­ven­ti į Aly­tų jau­ną gy­dy­to­ją pa­ska­ti­no ga­li­my­bės (7288)

Lau­ra BA­LIU­KO­NIE­NĖ
Lina Džėjaitė
Naujoji Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gydytoja loristė Lina Džėjaitė ne tik konsultuoja pacientus, bet ir juos operuoja, o ateityje planuoja atlikti ir dar didesnį operacijų spektrą. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nės me­di­kų ko­lek­ty­vą nuo rug­pjū­čio pa­pil­dė dar vie­na jau­na gy­dy­to­ja – oto­ri­no­la­rin­go­lo­gė (lo­ris­tė) bir­žie­tė Li­na Džė­jai­tė (28 m). Po re­zi­den­tū­ros Kau­no kli­ni­ko­se jau­no­ji gy­dy­to­ja ieš­ko­jo ga­li­my­bių re­a­li­zuo­ti sa­ve – ne tik kon­sul­tuo­ti pa­cien­tus po­li­kli­ni­ko­je, dirb­ti pri­ėmi­me, bet ir at­lik­ti įvai­rias ope­ra­ci­jas. „Man ran­kas niež­ti kaž­ką da­ry­ti“, – juo­ka­vo lo­ris­tė. To­kį pa­siū­ly­mą ga­vu­si iš Aly­taus gy­dy­mo įstai­gos, spe­cia­lis­tė nė kiek ne­su­dve­jo­jo ir pa­si­ry­žo net per­si­kraus­ty­ti gy­ven­ti į Aly­tų.

– De­vy­ne­rius stu­di­jų Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te me­tus gy­ve­no­te Kau­ne, Kau­no kli­ni­ko­se bai­gė­te re­zi­den­tū­rą. Tad ko­dėl šią va­sa­rą ta­pu­si li­cen­ci­juo­ta gy­dy­to­ja pa­si­rin­ko­te dirb­ti re­gio­ne, Aly­tu­je?

– Dir­bant did­mies­ty­je, dėl di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos, kad su­bur­tum sa­vo pa­cien­tų ra­tą, jie at­ras­tų ta­ve kaip gy­dy­to­ją, rei­kia la­bai daug įdir­bio. Ma­nau, kad re­gio­nuo­se bū­na šiek tiek pa­pras­čiau. Be to, la­bai no­rė­jau ope­ruo­ti, ta­čiau bent jau Kau­ne to­kios dar­bo vie­tos ne­ra­dau.

Dar­bas Aly­tu­je ma­ne su­do­mi­no, nes čia ga­liu dirb­ti tiek Kon­sul­ta­ci­jų po­li­kli­ni­ko­je, tiek Pri­ėmi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riu­je, tiek at­lik­ti ope­ra­ci­jas sta­cio­na­re. Šiuo me­tu ma­no dar­bo krū­vis ap­ima šiek tiek dau­giau nei vie­ną eta­tą.

– Dau­gy­bė jau­nų gy­dy­to­jų daž­nai re­gio­nų li­go­ni­nes ren­ka­si tar­si tram­pli­ną sa­vo kar­je­ros pra­džiai. Vė­liau, įga­vę dau­giau pa­tir­ties, už­si­re­ko­men­da­vę ir ga­vę ge­res­nį dar­bo pa­siū­ly­mą, per­ei­na dirb­ti į did­mies­čius, kai ku­rie net iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Ar apie tai gal­vo­ja­te ir Jūs?

– Ne­ži­nau, kol kas apie tai ne­gal­vo­ju. Jei tiks ir pa­tiks, pla­nuo­ju čia įsi­kur­ti il­ges­niam lai­kui. Ap­mąs­ty­mų apie už­sie­nį tik­riau­siai bu­vo kaip ir dau­gu­mai, ta­čiau rim­tų ke­ti­ni­mų ne­tu­riu.

– Ko­kį pir­mą įspū­dį Jums pa­li­ko Aly­tus? Ar jau spė­jo­te leis­tis į pir­mą­ją pa­žin­tį su juo?

– Dar apie jį ži­nau la­bai ma­žai. Tie­są sa­kant, tą die­ną, kai at­va­žia­vau į po­kal­bį dėl dar­bo, tai ir bu­vo ma­no pir­mo­ji pa­žin­tis. Bet kiek te­ko ma­ty­ti va­žiuo­jant į dar­bą, tai tvar­kin­gas, jau­kus mies­tas. Pa­ti esu gi­mu­si ir au­gu­si dar ma­žes­nia­me mies­te­ly­je, tai Aly­tus at­ro­do pa­kan­ka­mai di­de­lis. Tik­rai yra vie­tų, kur ga­li­ma iš­ei­ti pa­si­vaikš­čio­ti, ska­niai pa­val­gy­ti. Yra ir eže­ras, ir upė, ir dvi­ra­čių ta­kai, tad sa­vo lais­va­lai­kio po­rei­kius kol kas ga­liu pa­ten­kin­ti. Da­bar dar ieš­kau, kur ga­lė­čiau lan­ky­ti pra­mo­gi­nių šo­kių pa­mo­kas, ba­sei­ną.

– Pla­nuo­ja­te per­si­kel­ti gy­ven­ti į Aly­tų. No­ri­si ra­mes­nio gy­ve­ni­mo tem­po? Ar ne­pa­si­ilg­si­te did­mies­čio šur­mu­lio?

– Taip, jau iš­si­nuo­mo­jau bu­tą ir ar­ti­miau­siu me­tu kar­tu su drau­gu per­si­kraus­ty­si­me gy­ven­ti Aly­tu­je. Tie­sa, jam kas­dien teks va­ži­nė­ti į dar­bą Kau­ne. O ap­si­gy­ven­ti Aly­tu­je, ma­nau, ra­cio­na­lus spren­di­mas, nes di­dži­ą­ją da­lį die­nos ten­ka pra­leis­ti dar­be. Jei­gu pa­si­ilg­siu did­mies­čio, vi­sa­da ga­lė­siu į jį nu­va­žiuo­ti, juo­lab kad at­stu­mai iki jų nė­ra di­de­li.

– Kaip Jū­sų šir­dies drau­gas re­a­ga­vo į spren­di­mą kel­tis gy­ven­ti į Aly­tų?

– Ma­no drau­gas ne­kan­trau­da­mas to lau­kia ir la­bai džiau­gia­si to­kiu spren­di­mu. Be­je, jis – ru­mu­nas.

– Kaip Jums pa­vy­ko ru­mu­ną at­si­vi­lio­ti gy­ven­ti į sa­vo ša­lį? Ko­kia Jū­sų pa­žin­ties is­to­ri­ja?

– Prieš dau­giau nei še­še­rius me­tus va­sa­rą abu dir­bo­me Kip­re ir ten su­si­pa­ži­no­me. Į Lie­tu­vą jis at­va­žia­vo prieš dve­jus su pu­se me­tų. Ga­na leng­vai su­si­ra­do dar­bą lo­gis­ti­kos sri­ty­je. O ki­tų me­tų rug­sė­jį va­žiuo­si­me į jo gim­tą­ją ša­lį Ru­mu­ni­ją, kur švę­si­me sa­vo ves­tu­ves. Tai sa­vo­tiš­kas kom­pro­mi­sas, kad jis at­va­žia­vo gy­ven­ti į ma­no ša­lį, tai jo ša­ly­je su­si­tuok­si­me.

– Ar Aly­taus li­go­ni­nė kaip Jū­sų dar­bo­vie­tė ati­tin­ka Jū­sų lū­kes­čius?

– Vi­si ko­lek­ty­ve la­bai pa­slau­gūs, drau­giš­ki, ge­ra­no­riš­ki. Įspū­džiai – tik pa­tys ge­riau­si. Kol kas dėl dar­bo įran­kių ten­ka pa­si­vaikš­čio­ti po ka­bi­ne­tus, į sky­rių, ta­čiau ar­ti­miau­siu me­tu lauk­siu jų pa­pil­dy­mo. Iki šiol gal­būt ne­bu­vo po­rei­kio kai ku­rios apa­ra­tū­ros, to­dėl jos nė­ra. Ta­čiau pa­grin­dą tu­riu.

– Esa­te jau­na gy­dy­to­ja. Ar ne­su­si­du­ria­te su pa­cien­tų bai­mė­mis dėl pa­si­ti­kė­ji­mo jau­nais, ma­žiau pa­tir­ties tu­rin­čiais spe­cia­lis­tais?

– Tie, ku­rie bi­jo, tai ir ne­at­ei­na, nes kai pa­cien­tai re­gist­ruo­ja­si pas gy­dy­to­jus, jų klau­sia­ma, pas ką no­rė­tų pa­tek­ti, iš­var­di­ja­mi esa­mi spe­cia­lis­tai. Kiek ži­nau, re­gist­ra­to­rės, pri­sta­ty­da­mos ma­ne, pa­sa­ko, kad esu nau­ja ir jau­na gy­dy­to­ja. Kai ku­rie pa­cien­tai iš smal­su­mo pas ma­ne re­gist­ruo­ja­si.

– Ko­kio am­žiaus Jū­sų pa­cien­tai?

– Įvai­raus – nuo kū­di­kių iki se­ny­vo am­žiaus žmo­nių, ku­rie ser­ga au­sų, no­sies ir ger­klės li­go­mis. Tik­riau­siai ma­ne tai ir su­ža­vė­jo, kad ga­liu dirb­ti su įvai­rių am­žiaus gru­pių žmo­nė­mis. Pa­pras­čiau dirb­ti, ži­no­ma, su su­au­gu­siais žmo­nė­mis, ku­rie ga­li aiš­kiai pa­pa­sa­ko­ti simp­to­mus, tiks­lin­gai at­sa­ky­ti į klau­si­mus, vyk­do pa­lie­pi­mus. Su vai­kais kar­tais bū­na su­dė­tin­giau, ta­čiau su jais rei­kia žais­min­gu­mo.

– Ko­kios po­pu­lia­riau­sios li­gos Jū­sų sri­ty­je?

– Tai pri­klau­so nuo se­zo­no. Va­sa­rą dau­giau pa­cien­tų at­ei­na tu­rė­da­mi iš­ori­nių au­sies už­de­gi­mų nu­si­skun­di­mų. Taip pat va­sa­ros se­zo­no me­tu dau­giau su­lau­kia­me pa­cien­tų su sie­ros kamš­čiais au­sy­se. Ru­de­nį, žie­mą, pa­va­sa­rį pa­ū­mė­ja si­nu­si­tai, an­gi­nos, li­gos, ku­rias su­ke­lia per­ša­li­mai.

– Su ko­kiais po­pu­lia­riau­siais mi­tais Jū­sų dar­be vis dar su­si­du­ria­te?

– Vie­nas daž­niau­sių – kad no­sies krau­ja­vi­mo pro­ble­mas iš­spren­džia pri­de­gi­ni­mas. At­ei­na daug pa­cien­tų ir pra­šo pri­de­gin­ti krau­ja­vi­mus iš no­sies. Tai mi­tas. Jei­gu yra ga­li­my­bė, sten­giuo­si ne­de­gin­ti, nes tai ga­li su­kel­ti dau­giau pro­ble­mų nei duo­ti nau­dos.

Žmo­nės ma­no, kad au­sies skaus­mo ne­vei­kia įpras­ti vais­tai nuo skaus­mo. Kai ku­rie pa­cien­tai net nu­stem­ba, kai pa­klau­siu, ar jų gė­rė. Ta­da jie klau­sia: „O tai pa­de­da?“

Taip pat mi­tas, kad, iš­ope­ra­vus an­gi­ną, in­fek­ci­ja lei­sis že­myn ir žmo­nės daž­niau sirgs plau­čių už­de­gi­mais. Svei­ko or­ga­no nie­ka­da ne­ope­ruo­ja­me. Tie­sa, kad svei­kos ton­zi­lės vyk­do ap­sau­gi­nę funk­ci­ją, ta­čiau jei­gu jos ser­ga, su­ke­lia dau­giau pro­ble­mų. Jas iš­ope­ra­vus, in­fek­ci­ja tik­rai ne­si­leis že­myn, prie­šin­gai, in­fek­ci­jų bus ma­žiau.

Pa­ste­bė­jau, kad vi­suo­me­nė­je vis dar yra stig­ma dėl klau­sos apa­ra­tų. Kaž­ka­da pa­na­ši si­tu­a­ci­ja bu­vo su aki­niais, ku­rių nie­kas ne­no­rė­da­vo ne­šio­ti, o da­bar tai ta­po net svar­bia sti­liaus de­ta­le. Kai pa­cien­tams pa­siū­lo­me ne­šio­ti klau­sos apa­ra­tus, jų re­ak­ci­ja bū­na: „Jau tik ne klau­sos apa­ra­tas, aš dar pa­kan­ka­mai gir­džiu, ga­liu su­si­kal­bė­ti.“

– Ko­kias ope­ra­ci­jas da­ro­te pa­cien­tams ir ko­kias ap­žiū­ras at­lie­ka­te Kon­sul­ta­ci­jų po­li­kli­ni­ko­je?

– No­sies per­tva­ros, ton­zi­lių, ade­noi­dų, ša­li­nu odos da­ri­nius (ate­ro­mas au­sų sri­ty­je), de­du tim­pa­nos­to­mi­nius vamz­de­lius į au­sų būg­ne­lius. At­ei­ty­je yra pla­nų pra­dė­ti da­ry­ti funk­ci­nes si­nu­sų ope­ra­ci­jas, ta­čiau kol kas rei­kia apa­ra­tū­ros.

Kon­sul­ta­ci­jų po­li­kli­ni­ko­je at­lie­ku au­sų iš­ty­ri­mą mik­ro­sko­pu, en­dos­ko­pi­nes no­sies, ryk­lės, ger­klų mik­ro­ap­žiū­ras, klau­sos iš­ty­ri­mą (au­diog­ra­mą), tim­pa­nog­ra­mą.

– Ar Jums kaip jau­nai gy­dy­to­jai ne­bai­su sa­va­ran­kiš­kai sto­ti prie ope­ra­ci­nio sta­lo?

– Kiek­vie­na ope­ra­ci­ja yra di­de­lė at­sa­ko­my­bė, ta­čiau pa­si­ti­kiu sa­vi­mi, be to, yra ir ki­tų chi­rur­gų, ku­riuos ga­liu pa­si­kvies­ti į pa­gal­bą, jei­gu tik pri­reik­tų. Vi­sas ope­ra­ci­jas, ku­rias ga­liu da­ry­ti, jau da­riau dau­gy­bę kar­tų dar dirb­da­ma Kau­no kli­ni­ko­se. Gal­būt, kol ma­no įgū­džiai for­muo­ja­si, ope­ra­ci­jas at­lie­ku šiek tiek lė­čiau, nes vi­suo­met la­bai sten­giuo­si vis­ką pa­da­ry­ti skru­pu­lin­gai, įsi­ti­kin­ti, kad tik­rai pa­da­riau vis­ką.

– Ką žmo­nės da­ro ne taip, kad au­sy­se su­si­da­ro sie­ros kamš­čiai? Ar tai daž­na pro­ble­ma?

– Sie­ros kamš­čiai daž­niau­siai su­si­da­ro nuo per daž­no ir ne­tin­ka­mo au­sų va­ly­mo kos­me­ti­niais krapš­tu­kais. Vi­suo­met pa­cien­tams pa­aiš­ki­nu, kad jie yra skir­ti tu­šui po aki­mis pa­va­ly­ti. Au­sies lan­da nė­ra tie­si, tu­ri su­siau­rė­ji­mą, kamš­tis yra pri­trom­buo­ja­mas. Kai ku­riems žmo­nėms au­sy­je ga­mi­na­si per­tek­li­nis vaš­ko kie­kis, ar­ba jo iš­si­va­ly­mo pro­ce­sas yra su­tri­kęs, to prie­žas­tis daž­nai yra vy­res­nis am­žius. Au­sys yra pa­kan­ka­mai pro­tin­gas or­ga­nas, kad pa­čios iš­si­va­ly­tų sa­vo sie­rą, at­lie­kan­čią ap­sau­gi­nę funk­ci­ją, sie­ra iš klau­so­mo­sios lan­dos pa­si­ša­li­na sa­vai­me, pa­ma­žu iš­kris­da­ma. Au­sų va­ly­mui už­ten­ka pirš­to su rank­šluosčiu, ir tai da­ry­ti re­ko­men­duo­ja­ma po prau­si­mo­si. Ne­rei­kia į au­sį kaž­ko kiš­ti gi­liau nei tel­pa pirš­tas.

– Kaip daž­nai ten­ka su­si­dur­ti su pa­cien­tais, ku­rie su­ne­ga­la­vę sa­vo nuo­žiū­ra grie­bia­si vais­tų, o kai šie ne­pa­de­da, tik ta­da krei­pia­si į gy­dy­to­jus?

– Pa­kan­ka­mai daž­nai. Pa­ste­bė­jau, kad žmo­nės, esant slo­gai, pik­tnau­džiau­ja no­sies glei­vi­nės pa­bur­ki­mą ma­ži­nan­čiais vais­tais. Juos ga­li­ma var­to­ti ne il­giau kaip pen­kias die­nas. De­ja, kai ku­rie pa­cien­tai juos nau­do­ja iš­ti­sus mė­ne­sius ar net me­tus. Tai tam­pa pri­klau­so­my­be, reiš­ki­niu, va­di­na­mu no­sies nar­ko­ma­ni­ja.

Dar vie­na klai­da, ku­rią daž­niau­siai da­ro pa­cien­tai, – si­nu­si­tą gy­do tik an­ti­bio­ti­kais. Pir­mo pa­si­rin­ki­mo vais­tai yra in­tra­na­za­li­niai ste­roi­dai, no­sies glei­vi­nės pa­bur­ki­mą ma­ži­nan­tys vais­tai, no­sies hi­gie­na jū­ros van­de­niu ir tik kai ku­riais at­ve­jais, esant karš­čia­vi­mui, pa­pil­do­moms kom­pli­ka­ci­joms ar ne­sant pa­kan­ka­mo efek­to, prie gy­dy­mo pri­de­da­mas an­ti­bio­ti­kas.

De­ja, dar yra šei­mos gy­dy­to­jų, ski­rian­čių an­ti­bio­ti­kų bū­tent si­nu­si­tui gy­dy­ti.

    Komentaras

    After I originally commented I seem to have
    clicked on the -Notify me when new comments are added- checkbox and now each time a comment is added I receive
    four emails with the same comment. There has to be a means you can remove me
    from that service? Many thanks!

    Also visit my page - تولید محتوا

    Komentaras

    My developer is trying to persuade me to move to .net from PHP.
    I have always disliked the idea because of the costs.
    But he's tryiong none the less. I've been using Movable-type on a number of websites for about a year and am anxious about switching to another platform.
    I have heard very good things about blogengine.net. Is there a
    way I can import all my wordpress content into it?

    Any kind of help would be really appreciated!

    my webpage ... ceri138

    Komentaras

    Magnificent goods from you, man. I've remember your stuff previous to and you are just too great.
    I actually like what you've acquired here, really like what you are saying and the best way in which you assert it.
    You make it entertaining and you still care for to keep it
    wise. I can not wait to read far more from
    you. This is really a great web site.

    Here is my web site :: ceri138.Com

Kiti straipsniai