Skulp­tū­rų eks­po­zi­ci­ja po at­vi­ru dan­gu­mi. Kur nu­si­lei­do „Vai­vo­rykš­tė” (2)

1984 me­tų skulp­tū­ra „Skry­dis“ 1985 me­tais ta­po „Ae­ro­nau­ti­kos is­to­ri­ja“. Nuotr. iš „Ko­mu­nis­ti­nio ry­to­jaus“
1984 me­tų skulp­tū­ra „Skry­dis“ 1985 me­tais ta­po „Ae­ro­nau­ti­kos is­to­ri­ja“. Nuotr. iš „Ko­mu­nis­ti­nio ry­to­jaus“
Spe­cia­lis­tai nuo­šir­džiai pa­ta­ria kiek­vie­nam iš mū­sų dau­giau dė­me­sio skir­ti fi­zi­niam ak­ty­vu­mui, ne­už­mirš­ti mankš­tin­tis, svei­kai mai­tin­tis ir la­vin­ti pro­tą. Šie­met „Aly­taus nau­jie­nos“ Jus kvies į „Is­to­ri­jos mankš­tą“. Žval­gy­da­mie­si po Aly­taus kraš­to pra­ei­tį, pri­si­min­si­me se­nuo­sius pa­sta­tus, pa­min­klus, skulp­tū­ras, įdo­mias vie­tas ir kas jų vie­to­je yra da­bar, o tai, kas iš­li­ko, la­bai pa­si­kei­tė ar ne. Pa­siū­ly­si­me ne tik mankš­tin­ti akis laik­raš­čio pus­la­piuo­se, pro­tą mik­lin­ti pri­si­me­nant, ta­čiau skir­ti lai­ko sau ir ap­lan­ky­ti tas vie­tas.

To­kiu pa­va­di­ni­mu 1985 me­tais vie­ti­nia­me laik­raš­ty­je pri­sta­ty­ta bir­že­lio 8 die­ną ofi­cia­liai ati­da­ry­ta Jau­ni­mo par­ko aš­tuo­nių me­ta­lo plas­ti­kos skulp­tū­rų eks­po­zi­ci­ja. Tą die­ną „Ge­ro­ji fė­ja iš ste­buk­lų ša­lies pa­kvie­tė ma­žuo­sius aly­tiš­kius ir jų tė­ve­lius į su­si­ti­ki­mą su jų au­to­riais“.

Tai bu­vo ne­ei­li­nis įvy­kis mies­te. Šių skulp­tū­rų eks­po­zi­ci­ja – pir­mo­ji to­kio po­bū­džio eks­po­zi­ci­ja to me­to So­vie­tų Są­jun­go­je. Šven­tė bu­vo il­go dar­bo, idė­jų, skulp­tū­rų kū­ri­mo bei to­bu­li­ni­mo pro­ce­sas. O ir pats ati­da­ry­mas įvy­ko ne tą die­ną, kaip nu­ma­ty­tas, o nu­kel­tas ge­ram pus­me­čiui. Be­je, per tą lai­ką vie­na par­ko skulp­tū­ra pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą.

Vis­kas pra­si­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau nei bu­vo ker­pa­ma ati­da­ry­mo juos­te­lė. Prieš ke­le­rius me­tus, prie for­muo­ja­mo Jau­ni­mo par­ko, gre­ta Aly­taus spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tro (anuo­met Spor­to rū­mų), bu­vo pa­sta­ty­ta abst­rak­ti ge­o­met­ri­nių for­mų skulp­to­riaus Ka­zi­mie­ro Te­odo­ro Va­lai­čio kom­po­zi­ci­ja „Žie­das“, ku­rią mies­tie­čiai ne­tru­kus pra­dė­jo va­din­ti „Kos­mo­su“.

Ta­čiau 1984 me­tais „Va­gos“ iš­leis­ta­me al­bu­me „Ka­zi­mie­ras Te­odo­ras Va­lai­tis“ (teks­to au­to­rius Al­gi­man­tas Pa­ta­šius, su­da­ry­to­jas Vla­das Vil­džiū­nas) ties aly­tiš­ke skulp­tū­ra nu­ro­do­mas pa­va­di­ni­mas „Žie­das“. Ši skulp­tū­ra da­vė po­stū­mį ori­gi­na­liai pa­puoš­ti Jau­ni­mo par­ką.

Kaip tik 1984 me­tais bu­vo mi­ni­mos K.T.Va­lai­čio mir­ties 10-osios me­ti­nės. Jei­gu ne tra­giš­ka mir­tis – bū­tų šven­tęs 50 me­tų ju­bi­lie­jų.

K.T.Va­lai­tis pir­ma­sis Lie­tu­vo­je pra­dė­jo kon­struo­ti abst­rak­čias mo­du­li­nes kon­struk­ci­jas. Jo dar­bas „Vėt­run­gė“ 1973 me­tais bu­vo pa­sta­ty­tas Vil­niu­je. Tai pir­mo­ji abst­rak­ti me­ta­lo plas­ti­kos skulp­tū­ra vie­šo­je erd­vė­je so­viet­me­čiu.

Tuo lai­ku Aly­taus mies­to dai­li­nin­ku dir­bo ar­chi­tek­tas Al­ber­tas Stan­ke­vi­čius, gar­sė­jęs drą­sio­mis ir ori­gi­na­lio­mis idė­jo­mis.

Vie­no­je iš Vil­niaus ka­vi­nių sė­dė­da­mas su skulp­to­riais Nag­liu Nas­vy­čiu ir Kęs­tu­čiu Mus­tei­kiu su­bran­di­no min­tį Aly­tu­je 1984 me­tais su­reng­ti skulp­to­rių sim­po­ziu­mą.

Įvai­rių skulp­tū­rų par­kų Lie­tu­vo­je jau bū­ta, to­dėl rei­kė­jo kaž­ko ori­gi­na­laus. Nu­tar­ta kur­ti skulp­tū­ras iš me­ta­lo: „Mies­to Jau­ni­mo par­ke ku­ria­ma pir­mo­ji Są­jun­go­je me­ta­lo plas­ti­kos skulp­tū­rų kom­po­zi­ci­ja. Dai­li­nin­kų są­jun­go­je bu­vo pa­tvir­tin­ti kū­ri­nių pro­jek­tai, ir aš­tuo­ni jau­nie­ji res­pub­li­kos skulp­to­riai ėmė­si įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­ny­mus. Gru­pei va­do­vau­ja Nag­lis Nas­vy­tis.“

Sim­po­ziu­mo da­ly­viams ne­bu­vo su­for­mu­luo­ta vie­ny­ti dar­bus pri­va­lė­ju­si te­ma. Jiems leis­ta eks­pe­ri­men­tuo­ti. Ta­čiau spau­do­je bu­vo sa­ko­ma, jog kū­rė „žais­min­gas, ža­di­nan­čias vaiz­duo­tę, ar­ti­mas liau­dies kū­ry­bai ir gam­tai skulp­tū­ras iš me­ta­lo“ ir „jau­nie­ji res­pub­li­kos skulp­to­riai sten­gė­si sa­vo dar­bais pa­gy­vin­ti par­ko ap­lin­ką, su­teik­ti džiaugs­mo pir­miau­sia ma­žie­siems jo lan­ky­to­jams – la­vin­ti jų fan­ta­zi­ją, ug­dy­ti kū­ry­biš­ku­mą“.

Tie­siog bu­vo to­kie lai­kai, kai vis­kam rei­kė­jo pa­tei­si­ni­mo ir ofi­cia­lių lo­zun­gų. Ne­bu­vo ri­bo­ji­mų ir dėl skulp­tū­rų aukš­čio. Sim­po­ziu­mas vy­ko dėl skulp­to­rių en­tu­ziaz­mo: dar­bus kū­rė be at­ly­gio, mies­tas su­tei­kė ap­gy­ven­di­ni­mą ir mai­ti­ni­mą. Kai ku­rie skulp­to­riai pa­tys ap­dirb­da­vo skulp­tū­rų me­ta­lą įvai­rio­se Aly­taus ga­myk­lo­se. Da­lis skulp­tū­rų kon­struk­ci­jų ir de­ta­lių da­ry­tos Aly­taus pa­tai­sos na­mų Elek­tro­tech­ni­kos ga­myk­lo­je.

Bir­že­lio mė­ne­sį skulp­to­riai rin­ko kom­po­zi­ci­jai vie­tą, sta­tė kū­ri­nių ma­ke­tus. Bu­vo at­lė­kę ir kon­sul­tan­tai iš Vil­niaus. Lap­kri­tį ori­gi­na­lūs dar­bai bai­gi­nė­ja­mi ir 1984 me­tų gruo­džio 7 die­ną 15 va­lan­dą nu­ma­ty­tas iš­kil­min­gas ati­da­ry­mas. Ar­tė­jant šiai die­nai pra­neš­ta, jog „dėl blo­go oro skelb­tas skulp­tū­rų kom­po­zi­ci­jos ati­da­ry­mas ati­de­da­mas pa­va­sa­riui“.

Ža­dė­ta­sis pa­va­sa­ris už­tru­ko iki ki­tų me­tų bir­že­lio 8 die­nos. Iki to lai­ko aly­tiš­kiai su skulp­tū­ro­mis bu­vo su­pa­žin­di­na­mi spau­dos pus­la­piuo­se: spaus­din­ta dar­bo nuo­trau­ka, pa­va­di­ni­mas ir au­to­riaus pa­si­sa­ky­mas, ką jis no­rė­jo per­teik­ti skulp­tū­ro­je. Pir­ma­me sa­vo skulp­tū­ros pri­sta­ty­me Nag­lis Nas­vy­tis ją pa­va­di­no „Skry­dis“, vė­liau – „Ae­ro­nau­ti­kos is­to­ri­ja“.

Skulp­tū­rų kom­po­zi­ci­jos ati­da­ry­mo me­tu bu­vo pa­žy­mė­ta, kad „Jau­nų­jų kū­ry­bos ori­gi­na­lu­mą, tę­siant se­ną­sias liau­dies meist­rų tra­di­ci­jas, gra­žiai įver­ti­no ir dai­li­nin­kas K.Bog­da­nas“, tuo­me­tis Dai­li­nin­kų są­jun­gos val­dy­bos pir­mi­nin­kas. „Už kū­ry­bi­nę do­va­ną mies­to jau­ni­mui LLKJS mies­to ko­mi­te­to pir­ma­sis sek­re­to­rius R.In­tu­kas pa­dė­ko­jo dai­li­nin­kams, įtei­kė gar­bės raš­tus ir at­mi­ni­mo me­da­lius.“

Tą die­ną su­si­rin­ku­sie­ji žiū­rė­jo lė­lių te­at­ro spek­tak­lį, spal­vin­gų ait­va­rų skry­dį, kiek­vie­nai skulp­tū­rai bu­vo ski­ria­ma dai­na, šo­kis ar tin­kan­tis ei­lė­raš­čio pos­me­lis.

„Ta­čiau pa­ti bran­giau­sia do­va­na – su iš­mo­ne ir fan­ta­zi­ja su­kur­tos me­ta­lo plas­ti­kos skulp­tū­ros – li­ko vi­sam lai­kui...“ – ra­šė spau­da. Skulp­tū­ros ne vie­ną de­šimt­me­tį puo­šia be­si­kei­čian­tį Jau­ni­mo par­ką: pri­žiū­ri­mos, at­nau­ji­na­mos, per­da­žo­mos to­kio­mis pat spal­vo­mis, ku­rias ka­dais pa­rin­ko au­to­riai.

Pa­bai­gai vie­nas klau­si­mas: ka­da pas­ku­ti­nį kar­tą bu­vo­te Jau­ni­mo par­ke? Jei su­si­mąs­tė­te ir ne­at­sa­kė­te iš kar­to – kvie­čia­me ap­si­lan­ky­ti.

Jaunimo parko skulptūrų pavadinimai, autoriai, kaip tuo metu apibūdinta skulptūra:

(pagal to meto spaudą)

Pavadinimas

Autorius

Kaip apibūdinta skulptūra

Vartai

Vytautas Narutis

Senovėje lietuviai mėgo puošti stogus stilizuotomis žirgų galvomis. Šią tradiciją, nūdiedieniškai interpretuodamas netradicines medžiagas, ir tęsia skulptorius.

Ožys

Klaudijus Stepanovas (Pūdymas)

Kūrinys, keliantis asociacijas su lietuvių liaudies mitologija.

Aeronautikos istorija

Naglis Nasvytis

Autorius teigia: „Mane seniai domina įvairių kokybinių žmogaus perėjimo į aukštesniąją savo galimybių pakopą istorija. Būtent vieną tokių momentų – sklandymo erdvėje įvaldymą – ir norėjau pavaizduoti skulptūroje. O gal ne tiek pavaizduoti, kiek bandyti sukurti nuotaiką, kuri, mano supratimu, lydėjo pirmuosius žmogaus skrydžius – peržengimą ribos, už kurios tu jau sparnuotas.“

Narvelis gegutei

 

Kęstutis Musteikis

Autorius teigia, kad gegutė – mėgstamiausias paukštis lietuvių liaudies kūryboje. Jos kukavimas tapęs laiko gyvenimo simboliu.

Vaivorykštė

 

Virginija Babušytė-Venckūnienė

Tai dvi figūros, tarsi laikančios šviesos pluoštą. „Mastelį pasirinkau nelabai didelį, kad vaikai galėtų „nardyti“ po tą vaivorykštę, – sakė autorė. – Dominuoja trys spalvos: mėlyna, raudona ir geltona. Tai labiausiai vaikų mėgstamos spalvos.“

Povas

 

Vidmantas Gylikis

Autoriaus teigimu, temą padiktavo pati aplinka, kurioje žmonės ilsisi, visada pilna vaikų. Skulptorius stengėsi, kad forma būtų atvira, neperkrauta, nekopijuojanti gamtos.

Karališkasis voras

 

Antanas Balkė

Pavadinimas asociatyvus, nes plastinė-konstrukcinė skulptūros schema primena voro vaizdą. Galutinis jos variantas – trijų vamzdžių konfigūracija, sudaranti skirtingą vaizdą, žiūrint iš įvairių taškų.

Vandens malūnas

 

Benjaminas Narbutas

„Pirmą kartą atvykus į Alytų susipažinti su parko, kuriame bus statomos skulptūros, aplinka, pakerėjo miestą supančios gamtos grožis, pasakoja B.Narbutas. – Tai imponavo mane sukurti skulptūrą, neperkrautą aiškiais išoriniais siluetais.

Pasirinkau vandens malūno motyvą kaip vieną būdingiausių romantiškų žmogaus veiklos Lietuvos landšafte akcentų. Konkrečių vandens malūno akcentų mano darbe nėra – įvaizdis abstraktus ir dekoratyvus.“


 

Bi­ru­tė Ma­laš­ke­vi­čiū­tė

Mu­zie­ji­nin­kė

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.