Skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. Kur nusileido „Vaivorykštė” (2)
Tokiu pavadinimu 1985 metais vietiniame laikraštyje pristatyta birželio 8 dieną oficialiai atidaryta Jaunimo parko aštuonių metalo plastikos skulptūrų ekspozicija. Tą dieną „Geroji fėja iš stebuklų šalies pakvietė mažuosius alytiškius ir jų tėvelius į susitikimą su jų autoriais“.
Tai buvo neeilinis įvykis mieste. Šių skulptūrų ekspozicija – pirmoji tokio pobūdžio ekspozicija to meto Sovietų Sąjungoje. Šventė buvo ilgo darbo, idėjų, skulptūrų kūrimo bei tobulinimo procesas. O ir pats atidarymas įvyko ne tą dieną, kaip numatytas, o nukeltas geram pusmečiui. Beje, per tą laiką viena parko skulptūra pakeitė pavadinimą.
Viskas prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo kerpama atidarymo juostelė. Prieš kelerius metus, prie formuojamo Jaunimo parko, greta Alytaus sporto ir rekreacijos centro (anuomet Sporto rūmų), buvo pastatyta abstrakti geometrinių formų skulptoriaus Kazimiero Teodoro Valaičio kompozicija „Žiedas“, kurią miestiečiai netrukus pradėjo vadinti „Kosmosu“.
Tačiau 1984 metais „Vagos“ išleistame albume „Kazimieras Teodoras Valaitis“ (teksto autorius Algimantas Patašius, sudarytojas Vladas Vildžiūnas) ties alytiške skulptūra nurodomas pavadinimas „Žiedas“. Ši skulptūra davė postūmį originaliai papuošti Jaunimo parką.
Kaip tik 1984 metais buvo minimos K.T.Valaičio mirties 10-osios metinės. Jeigu ne tragiška mirtis – būtų šventęs 50 metų jubiliejų.
K.T.Valaitis pirmasis Lietuvoje pradėjo konstruoti abstrakčias modulines konstrukcijas. Jo darbas „Vėtrungė“ 1973 metais buvo pastatytas Vilniuje. Tai pirmoji abstrakti metalo plastikos skulptūra viešoje erdvėje sovietmečiu.
Tuo laiku Alytaus miesto dailininku dirbo architektas Albertas Stankevičius, garsėjęs drąsiomis ir originaliomis idėjomis.
Vienoje iš Vilniaus kavinių sėdėdamas su skulptoriais Nagliu Nasvyčiu ir Kęstučiu Musteikiu subrandino mintį Alytuje 1984 metais surengti skulptorių simpoziumą.
Įvairių skulptūrų parkų Lietuvoje jau būta, todėl reikėjo kažko originalaus. Nutarta kurti skulptūras iš metalo: „Miesto Jaunimo parke kuriama pirmoji Sąjungoje metalo plastikos skulptūrų kompozicija. Dailininkų sąjungoje buvo patvirtinti kūrinių projektai, ir aštuoni jaunieji respublikos skulptoriai ėmėsi įgyvendinti savo sumanymus. Grupei vadovauja Naglis Nasvytis.“
Simpoziumo dalyviams nebuvo suformuluota vienyti darbus privalėjusi tema. Jiems leista eksperimentuoti. Tačiau spaudoje buvo sakoma, jog kūrė „žaismingas, žadinančias vaizduotę, artimas liaudies kūrybai ir gamtai skulptūras iš metalo“ ir „jaunieji respublikos skulptoriai stengėsi savo darbais pagyvinti parko aplinką, suteikti džiaugsmo pirmiausia mažiesiems jo lankytojams – lavinti jų fantaziją, ugdyti kūrybiškumą“.
Tiesiog buvo tokie laikai, kai viskam reikėjo pateisinimo ir oficialių lozungų. Nebuvo ribojimų ir dėl skulptūrų aukščio. Simpoziumas vyko dėl skulptorių entuziazmo: darbus kūrė be atlygio, miestas suteikė apgyvendinimą ir maitinimą. Kai kurie skulptoriai patys apdirbdavo skulptūrų metalą įvairiose Alytaus gamyklose. Dalis skulptūrų konstrukcijų ir detalių darytos Alytaus pataisos namų Elektrotechnikos gamykloje.
Birželio mėnesį skulptoriai rinko kompozicijai vietą, statė kūrinių maketus. Buvo atlėkę ir konsultantai iš Vilniaus. Lapkritį originalūs darbai baiginėjami ir 1984 metų gruodžio 7 dieną 15 valandą numatytas iškilmingas atidarymas. Artėjant šiai dienai pranešta, jog „dėl blogo oro skelbtas skulptūrų kompozicijos atidarymas atidedamas pavasariui“.
Žadėtasis pavasaris užtruko iki kitų metų birželio 8 dienos. Iki to laiko alytiškiai su skulptūromis buvo supažindinami spaudos puslapiuose: spausdinta darbo nuotrauka, pavadinimas ir autoriaus pasisakymas, ką jis norėjo perteikti skulptūroje. Pirmame savo skulptūros pristatyme Naglis Nasvytis ją pavadino „Skrydis“, vėliau – „Aeronautikos istorija“.
Skulptūrų kompozicijos atidarymo metu buvo pažymėta, kad „Jaunųjų kūrybos originalumą, tęsiant senąsias liaudies meistrų tradicijas, gražiai įvertino ir dailininkas K.Bogdanas“, tuometis Dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. „Už kūrybinę dovaną miesto jaunimui LLKJS miesto komiteto pirmasis sekretorius R.Intukas padėkojo dailininkams, įteikė garbės raštus ir atminimo medalius.“
Tą dieną susirinkusieji žiūrėjo lėlių teatro spektaklį, spalvingų aitvarų skrydį, kiekvienai skulptūrai buvo skiriama daina, šokis ar tinkantis eilėraščio posmelis.
„Tačiau pati brangiausia dovana – su išmone ir fantazija sukurtos metalo plastikos skulptūros – liko visam laikui...“ – rašė spauda. Skulptūros ne vieną dešimtmetį puošia besikeičiantį Jaunimo parką: prižiūrimos, atnaujinamos, perdažomos tokiomis pat spalvomis, kurias kadais parinko autoriai.
Pabaigai vienas klausimas: kada paskutinį kartą buvote Jaunimo parke? Jei susimąstėte ir neatsakėte iš karto – kviečiame apsilankyti.
Jaunimo parko skulptūrų pavadinimai, autoriai, kaip tuo metu apibūdinta skulptūra:
(pagal to meto spaudą)
Pavadinimas |
Autorius |
Kaip apibūdinta skulptūra |
Vartai |
Vytautas Narutis |
Senovėje lietuviai mėgo puošti stogus stilizuotomis žirgų galvomis. Šią tradiciją, nūdiedieniškai interpretuodamas netradicines medžiagas, ir tęsia skulptorius. |
Ožys |
Klaudijus Stepanovas (Pūdymas) |
Kūrinys, keliantis asociacijas su lietuvių liaudies mitologija. |
Aeronautikos istorija |
Naglis Nasvytis |
Autorius teigia: „Mane seniai domina įvairių kokybinių žmogaus perėjimo į aukštesniąją savo galimybių pakopą istorija. Būtent vieną tokių momentų – sklandymo erdvėje įvaldymą – ir norėjau pavaizduoti skulptūroje. O gal ne tiek pavaizduoti, kiek bandyti sukurti nuotaiką, kuri, mano supratimu, lydėjo pirmuosius žmogaus skrydžius – peržengimą ribos, už kurios tu jau sparnuotas.“ |
Narvelis gegutei
|
Kęstutis Musteikis |
Autorius teigia, kad gegutė – mėgstamiausias paukštis lietuvių liaudies kūryboje. Jos kukavimas tapęs laiko gyvenimo simboliu. |
Vaivorykštė
|
Virginija Babušytė-Venckūnienė |
Tai dvi figūros, tarsi laikančios šviesos pluoštą. „Mastelį pasirinkau nelabai didelį, kad vaikai galėtų „nardyti“ po tą vaivorykštę, – sakė autorė. – Dominuoja trys spalvos: mėlyna, raudona ir geltona. Tai labiausiai vaikų mėgstamos spalvos.“ |
Povas
|
Vidmantas Gylikis |
Autoriaus teigimu, temą padiktavo pati aplinka, kurioje žmonės ilsisi, visada pilna vaikų. Skulptorius stengėsi, kad forma būtų atvira, neperkrauta, nekopijuojanti gamtos. |
Karališkasis voras
|
Antanas Balkė |
Pavadinimas asociatyvus, nes plastinė-konstrukcinė skulptūros schema primena voro vaizdą. Galutinis jos variantas – trijų vamzdžių konfigūracija, sudaranti skirtingą vaizdą, žiūrint iš įvairių taškų. |
Vandens malūnas
|
Benjaminas Narbutas |
„Pirmą kartą atvykus į Alytų susipažinti su parko, kuriame bus statomos skulptūros, aplinka, pakerėjo miestą supančios gamtos grožis, pasakoja B.Narbutas. – Tai imponavo mane sukurti skulptūrą, neperkrautą aiškiais išoriniais siluetais. Pasirinkau vandens malūno motyvą kaip vieną būdingiausių romantiškų žmogaus veiklos Lietuvos landšafte akcentų. Konkrečių vandens malūno akcentų mano darbe nėra – įvaizdis abstraktus ir dekoratyvus.“ |
Birutė Malaškevičiūtė
Muziejininkė
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
virsta sabakstynu tik niekas…
Komentaras
virsta sabakstynu tik niekas nieko nemato ir nieko nedaro
kokios grazios skulpturos ko…
Komentaras
kokios grazios skulpturos ko gero graziausios visoje LT