Atsikraustyti gyventi į Alytų jauną gydytoją paskatino galimybės ()
– Devynerius studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete metus gyvenote Kaune, Kauno klinikose baigėte rezidentūrą. Tad kodėl šią vasarą tapusi licencijuota gydytoja pasirinkote dirbti regione, Alytuje?
– Dirbant didmiestyje, dėl didelės konkurencijos, kad suburtum savo pacientų ratą, jie atrastų tave kaip gydytoją, reikia labai daug įdirbio. Manau, kad regionuose būna šiek tiek paprasčiau. Be to, labai norėjau operuoti, tačiau bent jau Kaune tokios darbo vietos neradau.
Darbas Alytuje mane sudomino, nes čia galiu dirbti tiek Konsultacijų poliklinikoje, tiek Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, tiek atlikti operacijas stacionare. Šiuo metu mano darbo krūvis apima šiek tiek daugiau nei vieną etatą.
– Daugybė jaunų gydytojų dažnai regionų ligonines renkasi tarsi trampliną savo karjeros pradžiai. Vėliau, įgavę daugiau patirties, užsirekomendavę ir gavę geresnį darbo pasiūlymą, pereina dirbti į didmiesčius, kai kurie net išvažiuoja į užsienį. Ar apie tai galvojate ir Jūs?
– Nežinau, kol kas apie tai negalvoju. Jei tiks ir patiks, planuoju čia įsikurti ilgesniam laikui. Apmąstymų apie užsienį tikriausiai buvo kaip ir daugumai, tačiau rimtų ketinimų neturiu.
– Kokį pirmą įspūdį Jums paliko Alytus? Ar jau spėjote leistis į pirmąją pažintį su juo?
– Dar apie jį žinau labai mažai. Tiesą sakant, tą dieną, kai atvažiavau į pokalbį dėl darbo, tai ir buvo mano pirmoji pažintis. Bet kiek teko matyti važiuojant į darbą, tai tvarkingas, jaukus miestas. Pati esu gimusi ir augusi dar mažesniame miestelyje, tai Alytus atrodo pakankamai didelis. Tikrai yra vietų, kur galima išeiti pasivaikščioti, skaniai pavalgyti. Yra ir ežeras, ir upė, ir dviračių takai, tad savo laisvalaikio poreikius kol kas galiu patenkinti. Dabar dar ieškau, kur galėčiau lankyti pramoginių šokių pamokas, baseiną.
– Planuojate persikelti gyventi į Alytų. Norisi ramesnio gyvenimo tempo? Ar nepasiilgsite didmiesčio šurmulio?
– Taip, jau išsinuomojau butą ir artimiausiu metu kartu su draugu persikraustysime gyventi Alytuje. Tiesa, jam kasdien teks važinėti į darbą Kaune. O apsigyventi Alytuje, manau, racionalus sprendimas, nes didžiąją dalį dienos tenka praleisti darbe. Jeigu pasiilgsiu didmiesčio, visada galėsiu į jį nuvažiuoti, juolab kad atstumai iki jų nėra dideli.
– Kaip Jūsų širdies draugas reagavo į sprendimą keltis gyventi į Alytų?
– Mano draugas nekantraudamas to laukia ir labai džiaugiasi tokiu sprendimu. Beje, jis – rumunas.
– Kaip Jums pavyko rumuną atsivilioti gyventi į savo šalį? Kokia Jūsų pažinties istorija?
– Prieš daugiau nei šešerius metus vasarą abu dirbome Kipre ir ten susipažinome. Į Lietuvą jis atvažiavo prieš dvejus su puse metų. Gana lengvai susirado darbą logistikos srityje. O kitų metų rugsėjį važiuosime į jo gimtąją šalį Rumuniją, kur švęsime savo vestuves. Tai savotiškas kompromisas, kad jis atvažiavo gyventi į mano šalį, tai jo šalyje susituoksime.
– Ar Alytaus ligoninė kaip Jūsų darbovietė atitinka Jūsų lūkesčius?
– Visi kolektyve labai paslaugūs, draugiški, geranoriški. Įspūdžiai – tik patys geriausi. Kol kas dėl darbo įrankių tenka pasivaikščioti po kabinetus, į skyrių, tačiau artimiausiu metu lauksiu jų papildymo. Iki šiol galbūt nebuvo poreikio kai kurios aparatūros, todėl jos nėra. Tačiau pagrindą turiu.
– Esate jauna gydytoja. Ar nesusiduriate su pacientų baimėmis dėl pasitikėjimo jaunais, mažiau patirties turinčiais specialistais?
– Tie, kurie bijo, tai ir neateina, nes kai pacientai registruojasi pas gydytojus, jų klausiama, pas ką norėtų patekti, išvardijami esami specialistai. Kiek žinau, registratorės, pristatydamos mane, pasako, kad esu nauja ir jauna gydytoja. Kai kurie pacientai iš smalsumo pas mane registruojasi.
– Kokio amžiaus Jūsų pacientai?
– Įvairaus – nuo kūdikių iki senyvo amžiaus žmonių, kurie serga ausų, nosies ir gerklės ligomis. Tikriausiai mane tai ir sužavėjo, kad galiu dirbti su įvairių amžiaus grupių žmonėmis. Paprasčiau dirbti, žinoma, su suaugusiais žmonėmis, kurie gali aiškiai papasakoti simptomus, tikslingai atsakyti į klausimus, vykdo paliepimus. Su vaikais kartais būna sudėtingiau, tačiau su jais reikia žaismingumo.
– Kokios populiariausios ligos Jūsų srityje?
– Tai priklauso nuo sezono. Vasarą daugiau pacientų ateina turėdami išorinių ausies uždegimų nusiskundimų. Taip pat vasaros sezono metu daugiau sulaukiame pacientų su sieros kamščiais ausyse. Rudenį, žiemą, pavasarį paūmėja sinusitai, anginos, ligos, kurias sukelia peršalimai.
– Su kokiais populiariausiais mitais Jūsų darbe vis dar susiduriate?
– Vienas dažniausių – kad nosies kraujavimo problemas išsprendžia prideginimas. Ateina daug pacientų ir prašo prideginti kraujavimus iš nosies. Tai mitas. Jeigu yra galimybė, stengiuosi nedeginti, nes tai gali sukelti daugiau problemų nei duoti naudos.
Žmonės mano, kad ausies skausmo neveikia įprasti vaistai nuo skausmo. Kai kurie pacientai net nustemba, kai paklausiu, ar jų gėrė. Tada jie klausia: „O tai padeda?“
Taip pat mitas, kad, išoperavus anginą, infekcija leisis žemyn ir žmonės dažniau sirgs plaučių uždegimais. Sveiko organo niekada neoperuojame. Tiesa, kad sveikos tonzilės vykdo apsauginę funkciją, tačiau jeigu jos serga, sukelia daugiau problemų. Jas išoperavus, infekcija tikrai nesileis žemyn, priešingai, infekcijų bus mažiau.
Pastebėjau, kad visuomenėje vis dar yra stigma dėl klausos aparatų. Kažkada panaši situacija buvo su akiniais, kurių niekas nenorėdavo nešioti, o dabar tai tapo net svarbia stiliaus detale. Kai pacientams pasiūlome nešioti klausos aparatus, jų reakcija būna: „Jau tik ne klausos aparatas, aš dar pakankamai girdžiu, galiu susikalbėti.“
– Kokias operacijas darote pacientams ir kokias apžiūras atliekate Konsultacijų poliklinikoje?
– Nosies pertvaros, tonzilių, adenoidų, šalinu odos darinius (ateromas ausų srityje), dedu timpanostominius vamzdelius į ausų būgnelius. Ateityje yra planų pradėti daryti funkcines sinusų operacijas, tačiau kol kas reikia aparatūros.
Konsultacijų poliklinikoje atlieku ausų ištyrimą mikroskopu, endoskopines nosies, ryklės, gerklų mikroapžiūras, klausos ištyrimą (audiogramą), timpanogramą.
– Ar Jums kaip jaunai gydytojai nebaisu savarankiškai stoti prie operacinio stalo?
– Kiekviena operacija yra didelė atsakomybė, tačiau pasitikiu savimi, be to, yra ir kitų chirurgų, kuriuos galiu pasikviesti į pagalbą, jeigu tik prireiktų. Visas operacijas, kurias galiu daryti, jau dariau daugybę kartų dar dirbdama Kauno klinikose. Galbūt, kol mano įgūdžiai formuojasi, operacijas atlieku šiek tiek lėčiau, nes visuomet labai stengiuosi viską padaryti skrupulingai, įsitikinti, kad tikrai padariau viską.
– Ką žmonės daro ne taip, kad ausyse susidaro sieros kamščiai? Ar tai dažna problema?
– Sieros kamščiai dažniausiai susidaro nuo per dažno ir netinkamo ausų valymo kosmetiniais krapštukais. Visuomet pacientams paaiškinu, kad jie yra skirti tušui po akimis pavalyti. Ausies landa nėra tiesi, turi susiaurėjimą, kamštis yra pritrombuojamas. Kai kuriems žmonėms ausyje gaminasi perteklinis vaško kiekis, arba jo išsivalymo procesas yra sutrikęs, to priežastis dažnai yra vyresnis amžius. Ausys yra pakankamai protingas organas, kad pačios išsivalytų savo sierą, atliekančią apsauginę funkciją, siera iš klausomosios landos pasišalina savaime, pamažu iškrisdama. Ausų valymui užtenka piršto su rankšluosčiu, ir tai daryti rekomenduojama po prausimosi. Nereikia į ausį kažko kišti giliau nei telpa pirštas.
– Kaip dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie sunegalavę savo nuožiūra griebiasi vaistų, o kai šie nepadeda, tik tada kreipiasi į gydytojus?
– Pakankamai dažnai. Pastebėjau, kad žmonės, esant slogai, piktnaudžiauja nosies gleivinės paburkimą mažinančiais vaistais. Juos galima vartoti ne ilgiau kaip penkias dienas. Deja, kai kurie pacientai juos naudoja ištisus mėnesius ar net metus. Tai tampa priklausomybe, reiškiniu, vadinamu nosies narkomanija.
Dar viena klaida, kurią dažniausiai daro pacientai, – sinusitą gydo tik antibiotikais. Pirmo pasirinkimo vaistai yra intranazaliniai steroidai, nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai, nosies higiena jūros vandeniu ir tik kai kuriais atvejais, esant karščiavimui, papildomoms komplikacijoms ar nesant pakankamo efekto, prie gydymo pridedamas antibiotikas.
Deja, dar yra šeimos gydytojų, skiriančių antibiotikų būtent sinusitui gydyti.