Sei­mo na­rys Robertas Šar­knic­kas: „30 me­tų – vie­nos ša­lies vie­no kie­mo vai­kai”

2019 Rugpjūtis 16
nuotraka
Robertas Šarknickas: „Nuo­šir­džiai pra­šau Bir­žų ir Žiež­ma­rių ben­druo­me­nių iš­drįs­ti my­lė­ti, ne­bi­jo­ti. Pri­si­min­ki­te šven­tas sek­ma­die­nių mi­šias šven­tuo­se na­muo­se apie nuo­lan­ku­mą – jūs tik­rai tai ga­li­te, ti­kiu.“
Prieš be­veik tris­de­šimt me­tų bu­vo sun­ku pa­gal­vo­ti apie ga­li­my­bę vėl bū­ti pa­sau­lio že­mė­la­piuo­se. Ži­no­ma, kai kas dar ty­liai vy­lė­si, kad tik­rai at­eis lai­kas, kai ant Ge­di­mi­no kal­no vėl ple­vė­suos Lie­tu­vos tri­spal­vė. Ta­da su­au­gė­liš­kai at­vi­rai, su žmo­giš­ku nai­vu­mu ne­bi­jo­jo­me net gin­klo. Bra­vo! Taip, mums pa­vy­ko: tu­ri­me Tri­spal­vę, Vy­tį, Lais­vę, Ti­kė­ji­mą.

 

Ei­da­mi per be­veik tris­de­šim­ties lais­vės me­tų jaus­mus, pie­vas, žvyr­ke­lius, as­fal­tus, at­sta­ty­tas aikš­tes, nau­jų dau­gia­bu­čių dan­go­rai­žių ke­lius, ga­li­me pa­ban­dy­ti kiek­vie­nas įsi­ver­tin­ti, kaip jais ėjo­me ir ką pa­sie­kė­me, ko­dėl dar vis esa­me lais­vi ir ko ne­iš­mo­ko­me ar vis ne­iš­moks­ta­me, gy­ven­da­mi go­džia­me ka­pi­ta­lis­ti­nia­me am­žiu­je.

Šia te­ma bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti daug, be pa­bai­gos. Tad iš šios te­mos, ku­rio­je tel­pa ke­li šim­tai tūks­tan­čių te­me­lių, šį kar­tą iš­si­rink­siu tai, kas man la­biau­siai yra pa­ste­bi­ma gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­je – el­ge­sys tarp ben­druo­me­nių, žmo­nių ar­ba, pa­pras­čiau kal­bant, tarp dau­gia­bu­čių laip­ti­nių kai­my­nų, ku­rių pa­čių vai­kai laks­to vie­nos ša­lies vie­na­me kie­me.

Ta­čiau apie pa­tar­lę kai­my­nas kai­my­nui ne­ra­šy­siu, tai jau iš­sem­ta te­ma, ga­lų ga­le, ba­na­lu, at­gy­ven­ta. Nors tai ir sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad ši te­ma ka­da nors ims ir baig­sis, kad kai­my­nas su kai­my­nu vi­sa­da su­tars. Bet ma­ža ką.

Pri­si­pa­žin­siu, nė­ra la­bai leng­va ma­ty­ti ir klau­sy­ti keis­to reiš­ki­nio, kai ta­vo li­ki­mo bro­liai ir se­se­rys yra at­stu­mia­mi ben­druo­me­nių – tų pa­čių, ku­rie sto­vė­jo Bal­ti­jos ke­ly­je ir ant ku­rių iš lėk­tu­vė­lio bu­vo me­ta­mos gė­lės kar­de­liai.

Tuo me­tu jie kri­to vie­no­dai ant vi­sų lai­min­gų ir ne­lai­min­gų vai­kų, svei­kų ir ne­įga­lių žmo­nių. Su­ėjus be­veik tris­de­šimt me­tų kaž­kas nu­ti­ko, kad ki­to­kio li­ki­mo vai­kai yra ant­ra­rū­šiai.

Bir­žų, Žiež­ma­rių pa­va­di­ni­mai skam­ba iki šiol dėl to­kio at­sai­naus el­ge­sio. Na, ra­mi­na tik tiek, kad ir tuo­se pa­čiuo­se mi­nė­tuo­se mies­te­liuo­se yra ku­rie ki­taip gal­vo­ja. Ta­čiau toks at­ve­jis, ju­bi­lie­ji­nis Bal­ti­jos ke­lio at­ve­jis, pri­bloš­kė ko­ne vi­są vals­ty­bę.

Vie­na­me iš TV pa­ro­dy­ta­me re­por­ta­že vie­nas ben­druo­me­nės at­sto­vas ar­šiai kal­bė­jo: mes ne­si­prie­ši­na­me, bet kas mums ga­ran­tuos, kad tas „ne­svei­ko pro­to“ ne­įga­lu­sis mums ne­pa­kenks po me­tų?

Ar­ba ki­tas: kam rei­kia tų na­mų aš­tuo­niems li­ki­mo nu­skriaus­tiems naš­lai­čiams? Kas ga­ran­tuos, kad jie ne­iš­krės šu­ny­bių?

Ne­ži­nau, kaip jums at­sa­ky­ti, tik ži­nau, kad dar rei­kia stip­riai pa­dir­bė­ti ir for­muo­ti są­mo­nin­gu­mą, kas yra žmo­gus ir kas ga­li nu­tik­ti, jei tas ma­žas žmo­gu­tis gims ki­toks ta­vo pa­ties šei­mo­je, gi­mi­nė­je ar drau­gų ra­te. Ne­gi tuos pa­čius žo­džius iš­drįs­tum taip pat sa­ky­ti? Abe­jo­ju.

Taip, pra­bė­go be­veik tris­de­šimt Bal­ti­jos ke­lio me­tų, pa­si­ro­do, šia te­ma švie­ti­mo sis­te­mo­je ma­žai bu­vo ir yra kal­ba­ma.

Tai grės­mė dar de­šim­čiai ar dau­giau me­tų gy­ven­ti su to­kiu są­mo­nin­gu­mu, kol už­augs nau­ja kar­ta, o tai jau yra grės­mė bū­si­miems ne­nu­ma­ty­tiems at­ve­jams, gims­tan­tiems vai­kams, ku­rie į že­mę at­eis su sa­vo ga­li­ma ne­ga­lia. Ne­no­riu taip sa­ky­ti, bet toks mū­sų tas su­dė­tin­gas pa­sau­lis yra, tie­siog nie­kas ne­sa­me ap­draus­ti nuo li­gų ar ne­sėk­mių.

De­ja, ten­ka ap­gai­les­tau­ti dėl griū­nan­čio til­to į žmo­giš­ką po­žiū­rį pa­dė­ti jiems.

Nuo­šir­džiai pra­šau Bir­žų ir Žiež­ma­rių ben­druo­me­nių iš­drįs­ti my­lė­ti, ne­bi­jo­ti. Pri­si­min­ki­te šven­tas sek­ma­die­nių mi­šias šven­tuo­se na­muo­se apie nuo­lan­ku­mą – jūs tik­rai tai ga­li­te, ti­kiu.

Leis­ki­te jiems, ku­rie nie­ka­da ne­nu­skriau­dė mū­sų svei­kų žmo­nių, jaus­tis sau­giai ir ra­miai gy­ven­ti. Ne­pri­ešin­ki­te vai­kų ar ne­įga­lių­jų glo­bos na­mų įkur­di­ni­mui sa­vo kai­my­nys­tė­je.

Ir ti­kiu, kad Bal­ti­jos ke­lią vi­sa­da yra ga­li­my­bė pa­tai­sy­ti, juo­lab kad ar­tė­ja gra­žus ju­bi­lie­jus, kai da­lin­si­me vie­ni ki­tiems kar­de­lius, ne­svar­bu, koks tu esi ir koks ta­vo li­ki­mas.

O vai­kai yra šau­nuo­liai. Vai­kai yra ne pras­tes­ni gy­ve­ni­mo mo­ky­to­jai už mus, ku­rie mums at­vi­rai ro­do, koks ga­lė­tų bū­ti su­au­gu­sių žmo­nių gy­ve­ni­mas su­gy­ve­nant tar­pu­sa­vy­je. 

Vis­gi džiu­gi­na tai, kad yra da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie be iš­kil­min­gų da­tų šven­čia Lie­tu­vos gim­ta­die­nius kiek­vie­ną die­ną, jai do­va­no­da­mi sa­vo ge­rus dar­bus ir pa­gar­bą žmo­nėms. Jų yra, tik­rai yra. Su šven­tė­mis kiek­vie­ną die­ną, Lie­tu­va!

Užs. Nr. 0193

    Komentaras

    Jau 30 metų Nepriklausomybės, bet žmones po senovei ne renka ,nes nėra iš ko, o balsuoja už partijas...Ir be trispalvės, kuri dar nėra ir istorinė vėliava ir Himno daugiau nieko negavo tik dar labiau nuskurdo

    Komentaras

    Ne alytiškiams šis straipsnis, o kaip girdim ir skaitom apie Biržų ir Žiežmarių bėdas, tai reikia suprasti abi puses, juk kaip turi gyventi tokios šeimos kurios turi vaikus , ypač mergaites.Būtų gerai , kad būtų surasti tokie sprendimai , kad patenkintų abi puses

    Komentaras

    Klausimas ar po metų būsimuosiuose rinkimuose alytiškiai išsirinks į Seimą geresnės kokybės politiką problema tęsiasi. Nes nėra visuomenėj rimto reiklumo kaip politikams. Nes pagal įstatymus yra aiškiai apibrėžta politiko kompetencija ir tikslai. Juolab viešo intereso gynimas pas alytiškius nepopuliarus nuo Nepriklausomybės pradžios iki dabar. Šį ir rinko emocijų lygį kaip ir kitus. Ir dabar jei rimtai vertinant politikas, kur pirmas problemas vardija ir jų sprendimus siūlo - tokių kaip ir nesimato. Taryboj gal 3 kur kaip užkuliusį truputį iniaciatyvų parodo sprendimų siūlymams teikti. Bet, kad į priekį eit vienijant ir stiprinant alytiškius nesimato. Tokie daugiau tykantys pasinaudot proga. Kaip šis kaip Seimo nario atlyginimas geras, visuomenė nereikli, bile ką numeta dėl akių paimituot darbą dėl akių... Ir kur geriau rasi galimybę išgyvent.

    Komentaras

    Nėra betvarkės Alytaus miesto valdyme. Viskas padaryta, kad prie valdžios neprieitų kam nereikia. Kiekvienas centas apskaičiuotas, kad papultų kam reikia. Ir nepapultų kam nereikia. Tik čia savitumas. Kam reikia daug mažiau, nei kam nereikia daug daugiau. Ir esmė ne keliuose politikuose, o miesto bendruomenės mentalitete. O šis Seimo narys tas pats kas jo nėra. Nors rimtas šiam poste labai gali daug gero Alytui padaryt. Bet Alytus tokių reikalavimų politikams nekelia.

    Komentaras

    Seimo narys jau visiškai nusirašė. Tai vieną temą nagrinėja, tai kitą, bet visur kompetencijos nulis. Jei nežinai, tai kam tuščiai pezėti ? Kad ir šitas straipsnis, jei kreipiesi į Biržų ir Žiežmarių gyventojus, tai kodėl straipsnis alytiškiams pateikiamas ? Eilinis noras pasirodyti ?

    Komentaras

    Aukščiausia oficiali miesti valdžia taryba, meras ir Seimo narys nuo Alytaus miesto. Svarbiausiuose miesto problemų sprendimuose Seimo nario kaip nėra. Nesigirdėjo ką masto apie Alytaus vystymą ir ką siūlo. Esmėj per neesminius klausimus save reklamuoja. Kas tas pats kas Alytaus miestas savo atstovo Seime neturi. Keista, kodėl tokios kompetencijos eina į politiką ir tokius renka? Ir kažkaip su asmenybėm Alytaus politikoj, kur pirmi vardintų problemas ir sprendimus siūlytų, bei vienytų alytiškius striuka. Vis kaip vieni kitiems už nugarų.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.