„Pal­mių alie­jaus pra­keiks­mas” – vir­tu­a­lios re­a­ly­bės fil­mas apie lau­ki­nės gam­tos ka­pi­nes

Ur­tė Ba­ri­se­vi­čiū­tė
Komentarai (2)
2019 Liepa 26
nuotrauka
Ju­dė­ji­mo „Be pal­mių alie­jaus“ va­do­vas Do­man­tas Tra­ce­vi­čius: „Re­tai su­si­mąs­to­me, kad ato­grą­žų miš­kų nai­ki­ni­mas le­mia glo­ba­lų kli­ma­to at­ši­li­mą, ku­rio pa­da­ri­nius jau­čia­me vis la­biau.“
Pir­ma­die­nį MO mu­zie­ju­je pri­sta­ty­tas lie­tu­vės žur­na­lis­tės ir re­ži­sie­rės Vik­to­ri­jos Mic­ku­tės vir­tu­a­lios re­a­ly­bės fil­mas „Pal­mių alie­jaus pra­keiks­mas“. Ju­dė­ji­mas „Be pal­mių alie­jaus“ kvie­čia pa­ma­ty­ti trum­pa­met­ra­žį fil­mą, ku­rį vi­są sa­vai­tę (lie­pos 22–26 die­no­mis) ga­lės iš­vys­ti mu­zie­jaus lan­ky­to­jai ir akis į akį su­si­dur­ti su de­gan­čiais ato­grą­žų miš­kais bei žūs­tan­čiais jų gy­ven­to­jais.

Šo­ki­ruo­jan­tys miš­kų kir­ti­mo mas­tai

Kai ku­riems miš­kas – tai tik ne­iš­nau­do­tas že­mės plo­tas. Ta­čiau gen­tims, gy­ve­nan­čioms Ma­lai­zi­jos miš­kuo­se, tai – na­mai ir pa­grin­di­nis pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

Fil­mas „Pal­mių alie­jaus pra­keiks­mas“ at­vi­rai pa­ro­do, kaip pal­mių alie­jaus pra­mo­nė ska­ti­na ma­si­nį ato­grą­žų miš­kų nai­ki­ni­mą ir ken­kia šių gen­čių ge­ro­vei.

Sa­vo fil­mu au­to­rė V.Mic­ku­tė at­krei­pia dė­me­sį į opią pal­mių alie­jaus pro­ble­mą – dėl au­gan­čios šio pro­duk­to pa­klau­sos Piet­ry­čių Azi­jo­je ma­siš­kai iš­ker­ta­mi ato­grą­žų miš­kai, nyks­ta ver­tin­ga au­ga­li­ja ir gy­vū­ni­ja. Vie­toj ato­grą­žų miš­ko so­di­na­mos alyv­pal­mių plan­ta­ci­jos.

Au­to­rės tei­gi­mu, ją la­biau­siai šo­ki­ra­vo miš­kų kir­ti­mų mas­tai: „Kai sto­vi ant kal­no ir ma­tai tik ru­dai rau­do­ną že­mę be jo­kios au­ga­li­jos, ap­ima jaus­mas, tar­si ste­bi lau­ki­nės gam­tos ka­pi­nes. Te­ko fil­muo­ti, kaip bul­do­ze­riu nai­ki­na­mas miš­kas – vis­kas su­ly­gi­na­ma su že­me. To­kie vaiz­dai la­bai pa­vei­kia.“

Trum­pa­met­ra­žis do­ku­men­ti­nis fil­mas in­ter­ne­to me­di­jų „os­ka­rais“ va­di­na­muo­se „The We­eb­ly Awards“ no­mi­nuo­tas ge­riau­sio pa­no­ra­mi­nio (360 laips­nių) fil­mo ka­te­go­ri­jo­je ir įtrauk­tas į Še­fil­do (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) do­ku­men­ti­nių fil­mų fes­ti­va­lio pro­gra­mą.

Ga­li­my­bė „pa­si­vaikš­čio­ti“ po džiun­gles

Nau­do­da­mie­si vir­tu­a­lios re­a­ly­bės aki­niais, žiū­ro­vai tu­rė­jo ga­li­my­bę „pa­si­vaikš­čio­ti“ po džiun­gles, pa­ma­ty­ti iš ar­ti, kaip nai­ki­na­mi ato­grą­žų miš­kai ir kaip dėl to ken­čia vie­tos ben­druo­me­nė.

Ren­gi­nio me­tu pri­sta­ty­ta ir me­ni­nė ins­ta­lia­ci­ja apie pal­mių alie­jaus grės­mę, vy­ko dis­ku­si­ja, ku­rio­je ra­gin­ta at­kreip­ti dė­me­sį į miš­kų nai­ki­ni­mą.

„Pik­ti­na­mės lie­tu­viš­kų miš­kų nai­ki­ni­mu, ta­čiau re­tai su­si­mąs­to­me, kad ato­grą­žų miš­kų nai­ki­ni­mas le­mia glo­ba­lų kli­ma­to at­ši­li­mą, ku­rio pa­da­ri­nius jau­čia­me vis la­biau. Kli­ma­to kai­ta ne­pri­pa­žįs­ta vals­ty­bių sie­nų. Ir tai, kas vyks­ta ki­tuo­se re­gio­nuo­se, at­si­lie­pia mums tie­sio­giai. Ra­gi­na­me ne­pirk­ti mais­to, kos­me­ti­kos, bio­dy­ze­li­no ir ki­tų ga­mi­nių, ku­rių su­dė­ty­je yra pal­mių alie­jaus. Gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu­mas – stip­rus gin­klas“, – tei­gė Do­man­tas Tra­ce­vi­čius, „Be pal­mių alie­jaus“ ju­dė­ji­mo va­do­vas.

Dis­ku­si­jos me­tu su­si­rin­ku­sie­ji mąs­tė, kaip bū­tų ga­li­ma švies­ti vi­suo­me­nę apie šią pro­ble­mą. An­tai žmo­nėms trūks­ta ži­nių, su­vo­ki­mo apie tai, kas yra pal­mių alie­jus, kaip jis gau­na­mas ir ko­kia da­ro­ma ža­la gam­tai bei žmo­gaus or­ga­niz­mui.

Vie­nas iš siū­ly­mų – fil­mo pri­sta­ty­mą ir me­ni­nę ins­ta­lia­ci­ją de­monst­ruo­ti mo­kyk­lo­se, taip for­muo­jant jau­niau­sių­jų įpro­tį veng­ti pal­mių alie­jaus kas­die­nia­me gy­ve­ni­me.

„Rei­kia su­pras­ti, kad ne tik pal­mių alie­jaus ga­mi­ni­mas, bet ir nau­do­ji­mas yra di­džiu­lis blo­gis. Tu­ri­me do­mė­tis ir in­for­muo­ti, to­dėl itin svar­bi edu­ka­ci­ja ir švie­ti­mas Lie­tu­vo­je“, – tei­gė Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­nin­kas, Pa­sau­lio bio­ma­sės ener­ge­ti­kos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Re­mi­gi­jus La­pins­kas.

Alyv­pal­mių plan­ta­ci­jos to­liau ple­čia­mos

Skai­čiuo­ja­ma, jog alyv­pal­mių plan­ta­ci­jos už­ima per 27 mln. ha, ku­riuo­se kaž­ka­da au­go ato­grą­žų miš­kai, to­kia te­ri­to­ri­ja pri­lygs­ta Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos plo­tui. Ta­čiau te­ri­to­ri­jos alyv­pal­mių plan­ta­ci­joms to­liau ple­čia­mos, ne tik ker­ta­mos džiun­glės, bet ir sau­si­na­mi dur­py­nai – dėl šios prie­žas­ties di­dė­ja šilt­na­mio du­jų kon­cen­tra­ci­ja ir dau­gė­ja gais­rų.

Eks­por­tui į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) skir­to alyv­pal­mių alie­jaus ga­my­ba su­si­ju­si su be­veik 1 mln. ha ato­grą­žų miš­kų iš­kir­ti­mu. Ko­ne pu­sė ES im­por­tuo­ja­mo alie­jaus nau­do­ja­ma bio­de­ga­lų ga­my­bai.

Dėl alyv­pal­mių au­gi­ni­mui ker­ta­mų miš­kų plo­tų kas­met pa­sau­ly­je iš­nyks­ta ir dau­gy­bė gy­vū­nų rū­šių. Pri­sta­ty­mo me­tu dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si Tarp­tau­ti­nio Bi­ru­tė Gal­di­kas gam­to­sau­gos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do at­sto­vė Al­vy­da An­drie­ku­tė pa­sa­ko­jo, jog šiuo me­tu iš­ny­ki­mas gre­sia vi­soms oran­gu­ta­nų rū­šims – 2016 me­tais pa­sau­ly­je lais­vė­je gy­ve­no apie 100 tūkst. oran­gu­ta­nų, 1973-iai­siais – apie 288,5 tūkst.

Nai­ki­nant miš­kus šie gy­vū­nai ne tik žu­do­mi – daž­nai jau­nik­liai oran­gu­ta­nai iš­plė­šia­mi iš tė­vų ran­kų ir par­duo­da­mi juo­do­jo­je rin­ko­je kaip na­mi­niai gy­vū­nai, ku­riuos nu­si­pir­ku­sie­ji au­gi­na nar­vuo­se.

Net 50 proc. pro­duk­tų, esan­čių pre­ky­bos cen­truo­se, su­dė­ty­je tu­ri pal­mių alie­jaus. Kas­dien su­var­to­jant pro­duk­tų, ku­riuo­se yra bent 5 gra­mai pal­mių alie­jaus, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ka pa­di­dė­ja net 25 proc. Aki­vaiz­du – ža­la di­džiu­lė ne tik gam­tai, bet ir žmo­gaus or­ga­niz­mui.

2000–2001 me­tais me­ti­nė pal­mių alie­jaus ga­my­ba su­da­rė 24,3 mln. to­nų. Nuo to lai­ko pa­sau­li­nė pal­mių alie­jaus ga­my­ba spar­čiai au­go. 2012–2013 me­tais pa­sau­li­nė pro­duk­ci­ja su­da­rė jau 56,378 mln. to­nų. Šiuo me­tu pa­sau­li­nė pro­duk­ci­ja sie­kia 65,495 mln. to­nų.

Ana­li­ti­kų skai­čia­vi­mais, iki 2020-ųjų ga­my­ba pa­di­dės dvi­gu­bai, o iki 2050 me­tų – net tri­gu­bai. Dėl ma­siš­ko ir ne­gai­les­tin­go miš­kų kir­ti­mo kas­die­ną iš­nyks­ta 137 gy­vū­nų rū­šys.

Ju­dė­ji­mas „Be pal­mių alie­jaus“ ska­ti­na lie­tu­vius do­mė­tis opia pro­ble­ma ir keis­ti skau­džią sta­tis­ti­ką. „Ne­bū­ti­na va­žiuo­ti į ato­grą­žų miš­kus, sa­va­no­riau­ti In­do­ne­zi­jo­je ar Ma­lai­zi­jo­je. Pa­dė­ti ga­li­te ir čia, Lie­tu­vo­je, pra­dė­da­mi nuo sa­vęs. Ma­žin­ki­me pal­mių alie­jaus var­to­ji­mą, skai­ty­ki­te mais­to pro­duk­tų eti­ke­tes“, – siū­lo „Be pal­mių alie­jaus“ ju­dė­ji­mo at­sto­vai.

    Komentaras

    Ar esate moteris, ieškanti gimdos vaisių, norite išgirsti vaikų balsus jūsų namuose, bet jūs nebegalėjote pastoti nėščia, nes dr. Ajayi padės susilaukti savo kūdikio, su kuriuo aš susidūriau panaši situacija, kai vyras paliudija, kaip didysis burtininkas dr. Ajayi padėjo jam sugrąžinti savo mylimą žmoną namo po 9 mėnesių išsiskyrimo, aš kreipiuosi į gydytoją Ajayi paaiškindamas savo būklę, jis liepė man nebe verkti ir paruošė vaistažolę. išgerti manęs, kurį išgėriau ir po trijų mėnesių buvau nėščia su dvyniais berniukais, dabar esu išdidi mama. susisiekite su dr. Ajayi dėl bet kokios gyvenimo situacijos burtininko, kuris yra geras žmogus, ir aš tikiu, kad jis padės jums atkurti taiką jūsų namuose. „Viber“ arba „WhatsApp“: +2347084887094 arba el. Paštas: drajayi1990@gmail.com

    Komentaras

    Ir vis tas prakeiktas žmonių gobšumas! tie visi geitsai, rokfeleriai, cukermanai leisdami po milioną per dieną , neišleistų nei pusės turimų pinigų, o jiems vis maža! Nieko nesimoko iš istorijos ,kai tas gobšumas jų gentainiams gyvybes kainavo... Ar kad ir Lietuvoje: maximų savininkas net į Londoną nudulkėjo, kad tik nereikėtų Lietuvoje mokėti pajamų mokesčių! Ir dar stebisi ,kad žmones tokių nekenčia...

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.