Pa­žin­ki Aly­taus kraš­tą vaikš­ti­nė­da­mas

Vidz­gi­rio bo­ta­ni­nis draus­ti­nis

Vidz­gi­rio bo­ta­ni­nia­me draus­ti­ny­je drie­kia­si pa­žin­ti­nis gam­ti­nis ta­kas. Jis pra­si­de­da prie in­for­ma­ci­nio sten­do Pul­ko ir Vidz­gi­rio gat­vių san­kir­to­je. Vi­sa­me miš­ke nu­žy­mė­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kai, su­da­ran­tys 9 km il­gio marš­ru­tą. Įreng­ti in­for­ma­ci­niai sten­dai, pa­sa­ko­jan­tys apie šio miš­ko gy­ven­to­jus, kryp­ties žen­klai, pa­de­dan­tys orien­tuo­tis ta­ke ir sa­va­ran­kiš­kai pa­žin­ti šį nuo­sta­bų gam­tos ob­jek­tą.

Kad ke­lio­nė vyk­tų sklan­džiai – re­ko­men­duo­ja­me nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti ta­ko pra­džio­je sten­de esan­tį že­mė­la­pį (ar­ba už­suk­ti į Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­trą ir jį pa­si­im­ti).

Vi­sas ta­kas – ne žie­di­nis. Ta­čiau gam­ti­niu po­žiū­riu ver­tin­giau­sio­je miš­ko da­ly­je, bo­ta­ni­nio draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je, įreng­ta apie 4 km žie­di­nė mo­ko­mo­ji ta­ko da­lis, ku­ri pra­si­de­da nuo au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės (GPS: 54.380301, 24.008476, WGS) prie ta­ko link Ra­džiū­nų pi­lia­kal­nio.

Ją ga­li­ma pa­siek­ti ei­nant jau mi­nė­tu 9 km ta­ku ar­ba va­žiuo­jant au­to­trans­por­tu San­tai­kos gat­ve ir pa­su­kus į žvyr­ke­lį prie lan­ky­ti­no ob­jek­to ke­lio žen­klo „Ra­džiū­nų pi­lia­kal­nis 1,5“. Bū­ki­te ati­dūs, šiuo me­tu vyks­ta San­tai­kos ke­lio re­konst­ruk­ci­jos dar­bai. Pa­žin­ti­nį gam­ti­nį ta­ką ga­li­ma įveik­ti ir su #walk15 pro­gra­mė­le.

Žu­vin­to eže­ro gam­tos ta­kas

Ja­me ga­li­ma ste­bė­ti ir gir­dė­ti nie­kad ne­nu­rims­tan­tį Žu­vin­to eže­ro gy­ve­ni­mą. Anks­ty­vas ry­tas yra tin­ka­miau­sias paukš­čių ste­bė­ji­mų lai­kas. Pus­ket­vir­to šim­to met­rų il­gio liep­tas su paukš­čių ste­bė­ji­mo bokš­te­liu skir­tas ap­žvelg­ti Žu­vin­to eže­ro pa­kran­tes ir su­si­pa­žin­ti su tur­tin­gu eže­ro, jo pa­kran­tės nen­dry­nų ir krū­mų paukš­čių pa­sau­liu, pa­grin­di­nė­mis au­ga­lų rū­ši­mis.

Ta­kas yra gam­ti­nio re­zer­va­to te­ri­to­ri­jo­je, to­dėl, no­rint už­tik­rin­ti čia ap­tin­ka­mų gy­vū­nų ra­my­bę, tu­rė­tu­mė­te lai­ky­tis nu­ro­dy­tų ap­ri­bo­ji­mų.

Ta­kas at­vi­ras lan­ky­to­jams tik švie­siuo­ju pa­ros me­tu, nuo sau­lės pa­te­kė­ji­mo iki lai­dos. Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­le ga­li­te nau­do­tis nuo 8 iki 20 val. Vi­so­je ki­to­je Žu­vin­to gam­ti­nio re­zer­va­to te­ri­to­ri­jo­je lan­ky­tis ga­li­ma tik tu­rint lei­di­mą.

Už­su­ki­te ir į gre­ta esan­tį Lan­ky­to­jų cen­trą. Su­si­pa­žin­si­te su Žu­vin­to gam­tos ver­ty­bėms ir re­zer­va­to is­to­ri­ja.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos ra­si­te www.zu­vin­tas.lt

Marš­ru­tas „Trys til­tai du Ne­mu­no kran­tai“

Pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį Aly­taus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tras pa­kvie­tė ke­liau­ti marš­ru­tu pės­čio­mis „Trys til­tai du Ne­mu­no kran­tai“. Marš­ru­tas žie­di­nis, kur pra­dė­jo­te ke­lio­nę, įvei­kę be­veik 12 km, ten ir su­grį­ši­te.

Aly­tų, sa­vo is­to­ri­ją skai­čiuo­jan­tį nuo XIV a., į dvi da­lis pa­da­li­jo Ne­mu­nas. Tik XIX a. pa­bai­go­je Aly­taus apy­lin­kė­se bu­vo pa­sta­ty­ti pir­mie­ji til­tai per Ne­mu­ną. Mies­te rei­kė­jo luk­ter­ti iki XX a. pra­džios. Lai­kas bė­go, kei­tė­si til­tai, jų pa­skir­tis, ta­čiau in­tri­guo­jan­čios is­to­ri­jos iš­li­ko.

Ke­liau­da­mi ap­lan­ky­si­te tris Aly­taus til­tus. Ke­lio­nę pra­dė­ję kai­ria­me Ne­mu­no kran­te, Se­na­mies­čio skve­re, A. Juo­za­pa­vi­čiaus til­tu per­ei­si­te į de­ši­nį­jį upės kran­tą. Čia Pir­mo­jo Aly­taus is­to­ri­nė aikš­tė, gre­ta – Ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jus. Už­suk­ti į jį ver­ta: su­si­pa­žin­si­te su jot­vin­gių is­to­ri­ja, ap­žiū­rė­si­te Aly­tu­je ar­che­o­lo­gi­nių ka­si­nė­ji­mų me­tu ras­tus daik­tus (sek­ma­die­nį, pir­ma­die­nį ne­dir­ba).

Po to Aly­taus pi­lia­kal­nis, kur gi­mė mies­tas. Tuo­met pės­čių­jų ta­ku iki Bal­to­sios ro­žės til­to (ver­tė­tų ant jo už­lip­ti, nes tai pats aukš­čiau­sias Lie­tu­vo­je pės­čių­jų ir dvi­ra­čių til­tas, jo aukš­tis 38,1 m, ta­čiau spręs­ti jums), Kle­bo­no ak­muo Ne­mu­ne ir miš­ko ke­liu tie­siai.

Ka­niū­kų til­tas. Be­je, nuo Bal­to­sios ro­žės til­to iki Ka­niū­kų til­to pa­žy­mė­tas il­ga­sis „Miš­ko ta­kas“, ei­nan­tis per gra­žiau­sius Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos miš­kus bei na­cio­na­li­nius par­kus.

Ta­čiau šį kar­tą su­sto­ki­te prie Ka­niū­kų til­to: ner­ki­te po juo, čia yra laip­tai, už­lip­si­te ant til­to, pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­ku grį­ši­te į kai­riak­ran­tį Aly­tų, Ulo­nų gat­vę. Pri­ėję Dau­gų gat­vę, su­ki­te į ją, pro Ma­žo­sios Dai­li­dės eže­rą Ku­ror­to par­ku pa­siek­si­te Lais­vės an­ge­lo pa­min­klą ir Mies­to so­dą. Šau­lių na­mai, Ro­tu­šės aikš­tė ir grį­ši­te į Se­na­mies­čio skve­rą.

Rek­re­a­ci­nė zo­na Ne­mu­nai­ty­je prie Ne­mu­no

Ne­mu­nai­ty­je, pa­ne­mu­nė­je, nu­ties­tas ak­me­ni­mis grįs­tas po­il­sio ta­kas, yra ap­žval­gos aikš­te­lė, lau­ža­vie­tė, įreng­ta po­il­sia­vie­tė prie iš že­mės gel­mių pul­suo­jan­čio šal­ti­nė­lio. Ta­kas ve­da iki Kle­bo­no (Ku­ni­go) ak­mens Ne­mu­ne. Jei ne­pa­būg­si­te iš­šū­kių, bū­si­te tin­ka­mai ap­si­ren­gę, Ne­mu­no pa­kran­te nuo po­il­sio zo­nos (į prie­šin­gą pu­sę) pa­sro­viui pa­ė­jė­si­te (spe­cia­liai įreng­to ta­ko nė­ra) apie ki­lo­met­rą – prieš jus at­si­vers vie­nin­te­lė Pie­tų Lie­tu­vo­je klin­ti­nių tu­fų ato­dan­ga.

Nu­ta­rę, kad šį nuo­ty­kį pa­si­lik­si­te ki­tam kar­tui – ga­lė­si­te ne­sku­bė­da­mi su­si­pa­žin­ti su Ne­mu­nai­čiu: gra­žuo­le Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Gi­mi­mo baž­ny­čia (pa­sta­ty­ta 1904 m.), jos šven­to­riu­je 1930 m. įreng­tu vie­nu gra­žių Lie­tu­vo­je Lur­do gro­tu su šv. Ber­na­de­tos skulp­tū­ra. Po tre­jų me­tų ne­to­li baž­ny­čios esan­čia­me pu­šy­ne bu­vo pa­sta­tas Pran­ciš­ko­nų va­sar­na­mis, vie­tos gy­ven­to­jų va­di­na­mas vie­nuo­ly­nu. 1945 m. bir­že­lio 2 d. šia­me pa­sta­te pri­sie­kė 120 Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go va­do­vau­ja­mų par­ti­za­nų. Mies­te­lio puoš­me­na – pa­min­klas, su Lie­tu­vos ka­rio skulp­tū­ra, žu­vu­siems už ne­pri­klau­so­my­bę. Tai pas­ku­ti­nis to me­to žy­maus skulp­to­riaus Vin­co Gry­bo dar­bas.

Pa­ke­liui link po­il­sio zo­nos pa­ma­ty­si­te 1934 m. pa­sta­ty­tą Kry­žių. Bai­giant pa­žin­tį su Ne­mu­nai­čio apy­lin­kė­mis bū­ti­nai rei­kia už­suk­ti ir prie ne­to­lie­se pūp­san­čio di­džiau­sio Dzū­ki­jos ak­mens Van­ge­lo­ny­se (Ne­mu­nai­ty­je yra link jo nu­krei­pian­tis ke­lio žen­klas).

Pra­de­dan­tie­siems

Ne­mėgs­ta­te vaikš­čio­ti – pa­ban­dy­ki­te. Ne­rei­kia iš kar­to ei­ti de­šim­tis ki­lo­met­rų, tie­siog sau­lė­tą die­ną pa­si­vaikš­čio­ki­te ap­link Aly­taus Dai­li­dės eže­rus. Jei­gu pa­tiks ir no­rė­sis ei­ti to­liau: Svei­ka­tos ta­ku iki Bal­to­sios ro­žės til­to. Nuo jo pa­sig­ro­žė­si­te nuo­sta­bia pi­lia­kal­nio pa­no­ra­ma. Nu­si­lei­si­te Dai­nų slė­nio pu­sė­je ir pa­ne­mu­nės ta­ku, kles­te­lint akį į se­ną­ją ge­le­žin­ke­lio sto­ties van­dens siur­bli­nę, iki A. Juo­za­pa­vi­čiaus til­to. Vil­niaus gat­ve par­ei­si­te į mies­to cen­trą. Jei pa­tiks, ki­tą kar­tą iš­ban­dy­si­te ki­tus Aly­taus pės­čių­jų ta­kus, o jų mies­te dau­giau kaip 30 km.

Bi­ru­tė Ma­laš­ke­vi­čiū­tė