Pa­ro­da „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys” po at­vi­ru dan­gu­mi veiks iki žie­mos (1)

Saulė Pinkevičienė
Vilmantas Dunderis. Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus pa­ro­da „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys“ eksponuojama Senamiesčio skvere ir šalia Jotvingių gatvės. Jos kuratorius – muziejininkas Vilmantas Dunderis. Giedriaus Bernatavičiaus nuotr.
Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus pa­ro­da „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys“ eksponuojama Senamiesčio skvere ir šalia Jotvingių gatvės. Jos kuratorius – muziejininkas Vilmantas Dunderis. Giedriaus Bernatavičiaus nuotr.
Ar pa­ste­bė­jo­te, kad šią va­sa­rą Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­ma­žai fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dų po at­vi­ru dan­gu­mi, vei­kian­čių 24/7? Tai ir Dai­nų slė­ny­je eks­po­nuo­ja­ma „Pa­upio ga­le­ri­ja“, ku­rio­je ga­li­ma ap­žiū­rė­ti Aly­taus til­tų is­to­ri­jai skir­tą fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dą, ir Ma­žo­sios Dai­li­dės eže­rė­lio zo­no­je įsi­kū­ru­si fo­to­pa­ro­da „ne­pa­KAR­To­ja­ma“. Nuo va­sa­ros vi­du­rio Se­na­mies­čio skve­re ir ša­lia se­no­sios au­to­bu­sų sto­ties te­ri­to­ri­jos Jot­vin­gių gat­vė­je akį trau­kia Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus pa­ro­da „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys“. Jo­je sie­kia­ma aly­tiš­kius ir mies­to sve­čius su­pa­žin­din­ti su iš­ny­ku­siais kul­tū­ros ir in­fra­struk­tū­ros ob­jek­tais. Pa­ro­da, prie ku­rios ne­re­tai ga­li­ma pa­ma­ty­ti stab­te­lė­ju­sius pra­ei­vius, veiks iki žie­mos. Be­je, pa­ro­dų 24/7 Aly­tu­je lan­ky­mas – pui­ki idė­ja ru­de­niš­ko sa­vait­ga­lio pa­si­vaikš­čio­ji­mui pės­čio­mis ar dvi­ra­čiu, ypač jei su­lau­kė­te sve­čių ir no­ri­te jiems pa­pa­sa­ko­ti apie Aly­tų, jo is­to­ri­ją.

Pa­ro­da at­si­ra­do „At­min­ties til­tų“ plat­for­mo­je

Kil­no­ja­mų pa­ro­dų „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys“ ku­ra­to­rius mu­zie­ji­nin­kas Vil­man­tas Dun­de­ris pa­sa­ko­ja, kad jos yra skir­tos se­nie­siems mies­to ki­no te­at­rams ir au­to­bu­sų sto­tims – toks bu­vo su­ma­ny­mas, at­si­ra­dęs dar 2018 me­tais. Aly­taus mies­to kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba tuo­met ren­gė pro­jek­tą „Aly­tus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“. „Kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Aud­ro­nė Ja­kuns­kie­nė pa­siū­lė su­reng­ti pa­ro­dą se­na­mies­čio erd­vė­se. Tuo me­tu ne­bu­vo nu­ma­ty­ta nei kon­kre­ti vie­ta, nei te­ma. Pa­ren­gus kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­tą, bu­vo nu­ma­ty­tos at­ski­ros veik­los kryp­tys. Vie­na iš jų – „At­min­ties til­tai“, ją ku­ruo­ti pa­ves­ta Kraš­to­ty­ros mu­zie­jui. Šio­je plat­for­mo­je bu­vo nu­ma­ty­tos įvai­rios veik­los. Vie­nos iš jų bu­vo kon­kre­čiai api­brėž­tos, ki­tų tiks­lus pa­rink­ti tu­rė­jo bū­si­mi kū­rė­jai. Ka­dan­gi pa­čią „At­min­ties til­tų“ plat­for­mą aš pats su­kū­riau, tai ir ži­no­jau, kas yra jo­je nu­ma­ty­ta. Pra­si­dė­jus kul­tū­ros sos­ti­nės veik­lų pa­ren­gia­mie­siems dar­bams, Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, pa­skirs­tė veik­los kryp­tis. Man pra­džio­je pa­ve­dė reng­ti lau­ko pa­ro­dą, ir nu­ro­dė, kad ji tu­ri bū­ti apie mies­to gat­ves. Taip at­si­ra­do „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys“, – pa­sa­ko­jo V.Dun­de­ris.

 

Sun­kiau­sia pa­si­ro­dė ras­ti ar­chy­vi­nių fo­to­nuot­rau­kų

„Man no­rė­jo­si ko­kio nors kon­kre­taus ob­jek­to. Ge­rai pa­žįs­ta­mo ir kar­to pri­mirš­to. Se­na­mies­ty­je nė­ra nie­ko la­biau pri­mirš­to nei se­nie­ji ki­no te­at­rai. Il­gus de­šimt­me­čius ki­no te­at­rai bu­vo svar­būs kul­tū­ros ži­di­niai. Juo­se lan­ky­to­jai ga­lė­jo pa­žin­ti pa­sau­lį, ke­liau­ti po pa­sau­lį, pa­tir­ti įvai­riau­sių nuo­ty­kių ir mei­lės is­to­ri­jų. Pa­na­šiai ir au­to­bu­sų sto­tis – tai tar­si var­tai į ki­tus mies­tus bei pa­sau­lį. Abu ob­jek­tai tar­si am­ži­nas va­rik­lis – juo­se nuo­lat vyks­ta ju­dė­ji­mas, žiū­ro­vai ir ke­lei­viai kei­čia vie­ni ki­tus“, – Vil­man­tas pa­sa­ko­ja apie pa­ro­dos kon­cep­ci­ją.

Šios pa­ro­dos tęs­ti­nu­mas ne­nu­ma­ty­tas, ta­čiau mu­zie­ji­nin­kas pa­si­džiau­gia, kad, daž­nai vaikš­čio­da­mas ar va­žiuo­da­mas pro ša­lį, pa­ste­bin­tis, jog žmo­nės il­giau ar trum­piau su­sto­ja prie pa­ro­dos sten­dų. „Pa­ro­dos ati­da­ry­mo me­tu, pra­ve­džiau eks­kur­si­ją. Ap­lan­kė­me ne tik sten­dus, bet ir vi­sas juo­se pri­sta­ty­tas vie­tas. To­kias eks­kur­si­jas te­ko po­rą kar­tų kar­to­ti, jos klau­sy­to­jams su­kel­da­vo daug šil­tų pri­si­mi­ni­mų ir apie ki­no te­at­rą, ir apie au­to­bu­sų sto­tis. Ren­kant fo­to­gra­fi­jas sun­kiau­sia bu­vo su­ras­ti se­nas prieš­ka­ri­nes, nes to­kių iš­li­kę la­bai ne­daug“, – sa­ko V.Dun­de­ris.

Pa­ro­do­je „Se­na­mies­čio grin­di­nio pa­slap­tys“ eks­po­nuo­ja­mos aly­tiš­kių fo­to­gra­fų Ze­no­no Bul­ga­ko­vo, Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės, Ga­li­nos Ta­mo­šiū­nie­nės nuo­trau­kos. Taip pat – ar­chy­vi­nės.

Pa­ties mu­zie­ji­nin­ko, ku­ris yra ne pir­mos kar­tos aly­tiš­kis, pri­si­mi­ni­muo­se ki­no te­at­ras „Tai­ka“ iš­li­ko ma­žas, su be­si­kū­re­nan­čia kros­ni­mi. Pa­ti­ku­sius fil­mus jis lan­ky­da­vo po ke­lis kar­tus per die­ną, bi­lie­tai bu­vo pi­gūs, o kar­tais pa­vyk­da­vo pra­smuk­ti net ir be jų.

 

Pir­mas ki­no se­an­sas Aly­tu­je – 16 me­tų vė­liau nei Pa­ry­žiu­je

Ki­no me­nas, XIX a. pa­bai­go­je žen­gęs pir­muo­sius žings­nius Pa­ry­žiu­je, la­bai grei­tai už­ka­ria­vo sa­les ir žiū­ro­vų šir­dis vi­sa­me pa­sau­ly­je. Aly­tu­je pir­ma­sis ki­no se­an­sas pa­ro­dy­tas še­šio­li­ka me­tų vė­liau nei Pa­ry­žiu­je. Dar po pen­ke­rių me­tų įku­ria­mas ir pir­ma­sis ki­no te­at­ras. 1919 m. jis per­kel­tas į da­bar­ti­nę Vil­niaus gat­vę. „Pa­las“, „Dai­na­va“, „Tai­ka“ – šį ki­no te­at­rą to­kiais pa­va­di­ni­mais me­na ke­lios aly­tiš­kių kar­tos. De­ja, 1988 m. pa­va­sa­rį čia bu­vo pa­ro­dy­tas pas­ku­ti­nis ki­no se­an­sas. 1930 m. gre­ta įkur­tas ant­ra­sis ki­no te­at­ras „Ka­pi­tol“, vė­liau per­va­din­tas „Dzū­ki­ja“. Jis aly­tiš­kius džiu­gi­no 1930–1949 m. lai­ko­tar­piu.

Tai bu­vo ne vie­nin­te­liai ki­no te­at­rai tar­pu­ka­riu. 4-aja­me de­šimt­me­ty­je dar vie­nas trum­pai vei­kė 2-ojo ulo­nų pul­ko klu­be. Ati­da­rius nau­jus Šau­lių na­mus, vy­ko de­ry­bos dėl ki­no te­at­ro įren­gi­mo. 6–8-aja­me de­šimt­me­ty­je Pir­ma­ja­me Aly­tu­je bū­ta ki­no te­at­ro „Dzū­ki­ja“.

Pas­kui se­nuo­sius ki­no te­at­rus nu­kon­ku­ra­vo nau­ji, mo­der­nes­ni „Dai­na­va“ ir „Jau­nys­tė“. XXI a. mies­tas pa­si­ti­ko iš­sau­go­jęs vie­nin­te­lį ki­no te­at­rą. Se­nie­ji iš­li­ko tik anų lai­kų fo­to­gra­fi­jo­se ir vy­res­nės kar­tos aly­tiš­kių pri­si­mi­ni­muo­se. „Pa­las“ te­bė­ra il­giau­siai mies­te vei­kęs ki­no te­at­ras. Po ke­le­rių me­tų jį tu­rė­tų per­aug­ti „Dai­na­va“.

 

Au­to­bu­sų sto­tys: ir ver­slas, ir ro­man­ti­ka

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rė­se Aly­taus gat­vė­mis pra­dė­jo rie­dė­ti au­to­mo­bi­liai. Pra­ėju­sio am­žiaus 3–4-aja­me de­šimt­me­ty­je au­to­mo­bi­lių ir au­to­bu­sų mū­sų mies­te ga­lė­jai pa­ma­ty­ti vis daž­niau. 3-ia­ja­me de­šimt­me­ty­je vie­na gat­vė pa­va­di­na­ma Au­to­bu­sų sto­ties var­du, nors jo­je nie­ka­da ne­bu­vo jo­kios sto­ties. To pa­ties de­šimt­me­čio vi­du­ry­je au­to­bu­sų sto­te­lė at­si­ran­da Vil­niaus, Pul­ko ir Sei­ri­jų gat­vių san­kir­to­je. Mi­ni­mu lai­ku Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė au­to­bu­sų sto­ties val­dy­mą per­da­vė pri­va­čiam ver­slui. Sei­ri­jų gat­vė­je au­to­bu­sų sto­tį įstei­gė Gu­ba­rų šei­ma, po ke­le­rių me­tų to­je pat gat­vė­je ki­tą – Juo­zas Dau­gė­la. Dėl mies­to til­to re­mon­to dar­bų ap­ri­bo­jus au­to­bu­sų eis­mą, lai­ki­na au­to­bu­sų sto­tis veik­da­vo Pir­ma­ja­me Aly­tu­je. So­viet­me­čiu įkur­ta au­to­ko­lo­na, ji už­si­ė­mė ir tarp­mies­ti­niu ke­lei­vių ve­ži­mu. Šios įstai­gos veik­lai pa­si­rink­ta bu­vu­sios Gu­ba­rų au­to­bu­sų sto­ties te­ri­to­ri­ja. Au­gan­čiai įmo­nei per po­rą de­šimt­me­čių bu­vo ati­duo­ti iš gy­ven­to­jų per­im­ti ke­li kai­my­ni­niai skly­pai. Su­for­muo­ta nau­ja gat­vė, pa­sta­ty­ta nau­ja au­to­bu­sų sto­tis. 7-aja­me de­šimt­me­ty­je ji per­kel­ta ki­ta­pus gat­vės. 1986 m. vie­to­je se­no­sios au­to­bu­sų sto­ties pa­sta­ty­tas nau­jas pa­sta­tas. 2007 m. au­to­bu­sų sto­tis iš­kel­ta į Nau­ją­ją gat­vę. Se­no­ji dar ke­le­tą me­tų sto­vė­jo už­da­ry­ta, už­kal­tais lan­gais, kol 2016 m. bu­vo nu­griau­ta.

Mies­to au­to­bu­sų sto­tys ir ki­no te­at­rai bei jų sa­vi­nin­kai per šim­ta­me­tę is­to­ri­ją daug pa­ty­rė. Šios vie­tos pa­li­ko įvai­rių pri­si­mi­ni­mų. Vie­niems tai bu­vo ke­lio pra­džia, ki­tiems – iš­si­sky­ri­mo. Kaž­kam tai li­ko ro­man­tiš­kų pa­si­ma­ty­tų vie­ta, kur bū­ta la­bai ska­nių sal­dai­nių, o kaž­kam – vai­kys­tės ro­jus.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.