Ne­drau­giš­ko gam­tai žmo­gaus po­el­gis per­ne­lyg žiau­riu bū­du pa­tik­ri­no Ar­čio veis­lės sa­vy­bes

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Komentarai (0)
2019 Sausis 29
suo
Vo­kie­čių jeg­dter­je­ras, švel­niap­lau­kis Ar­čis, iš­tvė­ręs dvi pa­ras kan­čios, vėl aky­lai sau­go sa­vo šei­mi­nin­kų na­mus. As­me­ni­nė nuotr.
„Jei ne Ar­čio veis­li­nės sa­vy­bės, šian­dien šio vi­sai šei­mai bran­gaus bei my­li­mo au­gin­ti­nio jau ne­tu­rė­tu­me. Vo­kie­čių jeg­dter­je­rų cha­rak­te­ris – ne iš leng­vų­jų, bet jie stip­rūs, iš­tver­min­gi, nors pri­ski­ria­mi ma­žų­jų veis­lei, tad ir iš­tvė­rė dvi šal­tas pa­ras ne­do­ro žmo­gaus miš­ke pa­spęs­to­je kil­po­je“, – sa­ko nu­ken­tė­ju­sio šuns šei­mi­nin­kė Lo­re­ta. Gam­ti­nin­kai ne­nei­gia, kil­pų miš­kuo­se gau­su, į jas ne­re­tai pa­kliū­va ir žūs­ta ne tik lau­ki­niai, bet ir na­mi­niai au­gin­ti­niai. Ar­čis – vie­nas iš jų.

Dvi pa­ros – kil­po­je, miš­ke

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja, kad ry­tais, kol vy­ras nu­va­lo nuo ta­kų snie­gą ir pa­ruo­šia au­to­mo­bi­lį va­žia­vi­mui, šu­ne­liui Ar­čiui, ku­riam ge­gu­žę su­kaks tre­ji me­tai, lei­džia­ma pa­dūk­ti kie­mo val­do­se. Vo­kie­čių jeg­dter­je­rai, kaip nu­ro­do­ma jų cha­rak­te­ris­ti­ko­je, tu­ri įgim­tų me­džiok­li­nių sa­vy­bių, tad vy­ras, pa­ma­tęs ša­li­mais so­dy­bos at­ėju­sią stir­ną, su­klu­so, kad jos ne­pa­ste­bė­tų snie­ge šė­lio­jan­tis šuo. Bet šis tur­būt užuo­dė žvė­re­lį ir nu­skuo­dė pas­kui jį į lau­kus.

Šei­mi­nin­kai su­ne­ri­mo, kad Ar­čis vis ne­grįž­ta. Šei­ma tuo­met iš­gy­ve­no ar­ti­mo žmo­gaus ne­tek­tį, ren­gė­si lai­do­tu­vėms, tad pa­ieš­kų lai­kas bu­vo mi­ni­ma­lus, jo­mis dau­giau rū­pi­no­si drau­gai, kai­my­nai.

„Nuo sa­vo so­dy­bos But­kū­nų kai­me, ku­ris čia pat užu elek­tros pa­sto­tės, kiek su­spė­jo­me Ar­čio ieš­ko­jo­me ir Ūd­ri­jos, ir Kau­no kryp­ti­mi, ką su­ti­kę klau­si­nė­jo­me, nie­kas mū­sų šu­ne­lio ne­bu­vo ma­tęs. Tre­čią die­ną su­grį­žę po lai­do­tu­vių nu­spren­dė­me pa­ieš­ko­ti au­gin­ti­nio to­lė­liau esan­čia­me Sa­ba­liš­kė­nų miš­ke, tik­ri­no­me kiek­vie­ną įva­žia­vi­mą. Ten vy­ras ir ra­do Ar­čį kil­po­je, įstri­gu­sį ties krū­ti­ne, tad gy­vą. Šu­ne­lis bu­vo su­ša­lęs, pra­ra­dęs bal­są, šo­ko bū­se­nos, su di­džiu­le bai­me pri­ėmė šei­mi­nin­ko pa­gal­bą, net striu­kę šiam su­plė­šė. Šiaip žais­min­go Ar­čio vaiz­das, iš­trau­kus jį iš bra­ko­nie­rių kil­pos, kė­lė ne­ri­mą. Kiek pa­sir­gęs šu­niu­kas at­si­ga­vo, vėl daug džiaugs­mo tei­kia mums vi­siems, ypač aš­tuon­me­tei duk­rai“, – šian­dien lai­min­ga baig­ti­mi džiau­gia­si Lo­re­ta.

Ji sa­vo au­gin­ti­nio is­to­ri­ją pa­gar­si­na, kad ki­tiems pri­min­tų, ko­kių ne­jaut­rių gam­tos at­žvil­giu žmo­nių esa­ma ir ko­kie at­sar­gūs tu­rė­tu­me bū­ti, kad ir iš­ėję pa­si­vaikš­čio­ti į miš­ke­lį ša­lia sa­vo so­dy­bų.

Kil­pų sta­ty­to­jas jas tik­ri­na tik sa­vait­ga­liais?

Sa­ba­liš­kė­nų miš­kas – Ūd­ri­jos me­džio­to­jų bū­re­lio val­dos. Jo pir­mi­nin­kas Vir­gi­li­jus Prans­ke­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad šia­me ga­na tvar­kin­ga­me miš­ke, ku­rio plo­tas – du ki­lo­met­rai ir pus­an­tro, pas­ta­ruo­ju me­tu kil­pų me­džio­to­jai be­veik ne­ran­da.

„Mes spe­cia­liai kar­tą per mė­ne­sį kil­pų ieš­ko­me, ne vie­nas ei­na­me, nes ak­ty­viai še­ria­me žvė­ris. Ne­mu­no kran­tuo­se pa­dė­tis ki­to­kia. Mes, me­džio­to­jai, esa­me su­si­ta­rę, pra­ne­ša­me vie­ni ki­tiems, kad me­džio­ja­me, tad leng­viau su­sek­ti bra­ko­nie­rius. Ten­ka juos iš­si­vai­ky­ti, ypač ku­rie į miš­ką at­vyks­ta su pa­lai­dais šu­ni­mis, o toks me­džiok­lės bū­das yra už­draus­tas“, – kal­bė­jo bū­re­lio pir­mi­nin­kas.

Jis kvie­tė gy­ven­to­jus pra­neš­ti apie ras­tas kil­pas. Iš jų leng­va nu­spręs­ti, kas ją pa­sta­tė – jau ži­no­mo bra­ko­nie­riaus brai­žas ar at­si­ra­dęs nau­jas.

V.Prans­ke­vi­čius, pa­pra­šy­tas pa­tiks­lin­ti, ar ga­li­ma tvir­tin­ti, kad kil­pos, į ku­rią įstri­go Ar­čis, sa­vi­nin­ku ga­li­ma pri­skir­ti mies­tie­tį, ku­ris tu­ri ga­li­my­bę sa­vo juo­do dar­bo vai­siais pa­si­džiaug­ti tik sa­vait­ga­liais, ki­taip šuo bū­tų tiek ne­si­kan­ki­nęs, tei­gė: „Vie­ti­niai tu­ri ga­li­my­bių jas ap­žiū­rė­ti kas­dien. Ne­tu­rin­tie­ji to­kios ga­li­my­bės jas apei­na sa­vait­ga­liais. Da­bar šal­ta, žvė­rie­na ne­su­gen­da.“

Žvė­rie­na gal ir ne­su­gen­da, bet ko­dėl taip da­ran­tis žmo­gus ne­pa­gal­vo­ja, kiek kan­čių pa­ti­ria žvė­ris, kol įsi­raiz­gęs į kil­pą nu­si­ga­luo­ja.

Aly­taus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Jo­nas Jar­ma­la­vi­čius in­for­ma­vo, kad kil­pų sta­ty­to­jų lau­kia bau­dos. Drau­džia­mų me­džiok­lės bū­dų ir įran­kių nau­do­ji­mas, prie jų pri­ski­ria­mos ir kil­pos, ga­li už­trauk­ti bau­dą nuo 600 iki 1,7 tūkst. eu­rų.

J.Jar­ma­la­vi­čiaus pa­ste­bė­ji­mu, kas­met sa­vo­mis pa­jė­go­mis jie su­lai­ko 2–3 kil­pi­nin­kus. Apie gam­to­je ras­tas kil­pas pra­ne­ša me­džio­to­jai, gy­ven­to­jai.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tvir­ti­na, kad jeg­dter­je­rui Ar­čiui pa­si­se­kė, jog kil­pa už­si­ver­žė per jo veis­lei bū­din­gą šiek tiek iš­tęs­to kū­no vi­du­rį. Jei į ją bū­tų pa­kliu­vęs tik kak­las, žū­tis ne­iš­ven­gia­ma.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.