Mo­der­ni­zuo­jant dau­gia­bu­tį pa­si­rū­pin­ti vė­di­ni­mo sis­te­ma itin ap­si­mo­ka – tai pa­de­da iš­sau­go­ti dar dau­giau ši­lu­mos (0)

Dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja Lie­tu­vo­je. Nuo­trau­ka iš AP­VA ar­chy­vo.
Dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja Lie­tu­vo­je. Nuo­trau­ka iš AP­VA ar­chy­vo.
Vi­so­je Lie­tu­vo­je pa­tik­ri­nus 15 re­no­vuo­tų dau­gia­bu­čių pa­aiš­kė­jo, jog po mo­der­ni­za­ci­jos dau­giau­sia ši­lu­mi­nės ener­gi­jos pra­ran­da pa­sta­tai, ne­pa­si­rū­pi­nę tin­ka­ma vė­di­ni­mo sis­te­ma.

„Kas­met at­lie­ka­me to­kius au­di­tus siek­da­mi iš­si­aiš­kin­ti, ar vi­sos tai­ko­mos prie­mo­nės yra efek­ty­vios bei ko­ky­biš­kos – mums svar­bu ne tik rū­pin­tis na­mų at­nau­ji­ni­mu, bet ir įsi­ti­kin­ti, ar vis­kas juo­se po at­lik­tų dar­bų yra ge­rai. Šį­met pa­gal nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus pa­si­rin­ko­me 15 dau­gia­bu­čių iš skir­tin­gų ša­lies mies­tų, tai bu­vo pa­sta­tai iš Aly­taus, Bir­žų, Pa­ne­vė­žio, Prie­nų, Uk­mer­gės ir Ši­la­lės. Jų sta­ty­bos me­tai bu­vo nuo 1960 iki 1992 m., bu­tų skai­čius svy­ra­vo tarp 24–100.

Po re­no­va­ci­jos šie dau­gia­bu­čiai bu­vo pa­sie­kę B (6) ir C (9) ener­gi­nio nau­din­gu­mo kla­ses, 11 iš 15 pa­sta­tų iš­ori­nės sie­nos bu­vo ap­šil­tin­tos mi­ne­ra­li­nės va­tos izo­lia­ci­ja, ki­tos alt­ner­na­ty­vos bu­vo po­lis­te­ri­nis put­plas­tis ar po­liu­re­ta­no pu­tų izo­lia­ci­nės plokš­tės“, – tei­gia AP­VA Pa­sta­tų ener­gi­nio tau­pu­mo de­par­ta­men­to Pa­sta­tų ener­gi­nio tau­pu­mo pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo ir prie­žiū­ros sky­riaus pa­ta­rė­jas Ed­var­das Pet­raus­kas.

Ana­li­zė bu­vo at­lik­ta šil­dy­mo se­zo­no me­tu, iš­ty­rus ne ma­žiau nei prieš dve­jus me­tus re­no­vuo­tus dau­gia­bu­čius – taip bu­vo už­tik­rin­tas ob­jek­ty­vaus šil­dy­mo sis­te­mos funk­cio­na­vi­mo įver­ti­ni­mas.

„Pa­tik­ri­ni­mo me­tu bu­vo at­lik­tas ener­ge­ti­nis na­mo au­di­tas, įver­tin­ti tech­ni­niai pro­jek­tai ir įgy­ven­din­tų spren­di­mų ko­ky­bė, tai yra dar­bų bei pa­nau­do­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų ko­ky­bė. Ap­skri­tai pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tus ver­ti­na­me kaip ge­rus – ener­gi­jos tau­py­mo at­žvil­giu ši­lu­mi­nės mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai bu­vo at­lik­ti ko­ky­biš­kai“, – sa­ko pa­šne­ko­vas ir pra­tę­sia, jog ana­li­zė pa­ro­dė, kad re­a­lus bu­tų ener­gi­jos su­var­to­ji­mas sie­kia apie 80 kWh ener­gi­jos su­var­to­ji­mo vie­nam kv. m, o tai itin ge­ras pa­sie­ki­mas.

„At­lie­kant įgy­ven­din­tų prie­mo­nių eks­per­ti­zę pa­aiš­kė­jo, jog di­džiau­si ši­lu­mos nuos­to­liai po dau­gia­bu­čio at­nau­ji­ni­mo yra pa­ti­ria­mi dėl pa­sta­to vė­di­ni­mo – in­fil­tra­ci­jos, na­tū­ra­laus ir me­cha­ni­nio vė­di­ni­mo. Ly­gi­nant su vi­so pa­sta­to ši­lu­mos nuos­to­liais, jie vi­du­ti­niš­kai su­da­rė 50 proc. Pa­ly­gi­ni­mui – ne­re­no­vuo­tuo­se dau­gia­bu­čiuo­se vė­di­ni­mo nuos­to­liai daž­niau­siai su­da­ro 15–25 proc. vi­sų ši­lu­mos pa­sta­to ši­lu­mos nuos­to­lių. Vis­gi, at­nau­ji­nus pa­sta­tą ši­lu­mos nuos­to­liai, pa­ti­ria­mi per ne­san­da­rias sie­nas, sto­gą, lan­gus ir kt., su­ma­žė­ja, to­kiu bū­du pro­cen­ta­liai vė­di­ni­mo nuos­to­liai pa­di­dė­ja, to­dėl gy­ven­to­jai, pla­nuo­jan­tys re­no­va­ci­ją, tu­rė­tų ap­svars­ty­ti ir pa­si­rink­ti įsi­reng­ti me­cha­ni­nio vė­di­ni­mo įren­gi­nius su ši­lu­mog­rą­ža“, – pa­žy­mi E.Pet­raus­kas.

 

Kaip vė­di­ni­mas pa­de­da pa­si­rū­pin­ti svei­ka­ta?

Pa­si­rū­pi­nus oro cir­ku­lia­ci­ja dau­gia­bu­čio pa­tal­po­se už­tik­ri­na­mas gai­vus ir ko­ky­biš­kas oras bei tin­ka­mas mik­ro­kli­ma­tas – tai pa­siek­ti lei­džia re­ku­pe­ra­ci­nės sis­te­mos įren­gi­mas.

„Mik­ro­kli­ma­tas bu­te itin pri­klau­so nuo vė­di­ni­mo, to­dėl gy­ven­to­jai, įsi­ren­gę re­ku­pe­ra­ci­nę sis­te­mą, dėl to pro­ble­mų ne­tu­ri. Jei­gu šios sis­te­mos nė­ra, gy­ven­to­jai tu­rė­tų su­si­pa­žin­ti, kaip tin­ka­mai vė­din­ti bu­tą, kad mik­ro­kli­ma­tas ja­me bū­tų tin­ka­mas svei­ka­tai“, – tei­gia E.Pet­raus­kas.

Per sau­sas oras gy­ven­to­jams ga­li su­kel­ti svei­ka­tos pro­ble­mų: ger­klės ir akių per­štė­ji­mą, ypač tiems, ku­rie ne­šio­ja kon­tak­ti­nius lę­šius, vei­do ir ran­kų odos džiū­vi­mą, ap­sau­gi­nio jos sluoks­nio pa­žei­di­mą ir ski­li­nė­ji­mą, taip pat sau­sas oras dir­gi­na kvė­pa­vi­mo ta­kų glei­vi­nę, to­dėl su­sil­pnė­ja imu­ni­te­tas ir at­spa­ru­mas per­ša­li­mo bei ki­toms li­goms.

Daž­niau­sios prie­mo­nės, nau­do­ja­mos sie­kiant pa­di­din­ti drėg­mės kie­kį pa­tal­po­se, yra oro drė­kin­tu­vai. Vis dėl­to bū­ti­na juos nau­do­ti at­sar­giai, nes šal­tuo­ju me­tų lai­ku at­nau­jin­tuo­se pa­sta­tuo­se dėl per di­de­lės drėg­mės kie­kio su­si­da­ro pa­lan­kios są­ly­gos pe­lė­sio at­si­ra­di­mui.

„Džiau­gia­mės, jog šios stu­di­jos me­tu nė vie­na­me dau­gia­bu­ty­je ne­bu­vo ap­tik­ta nei pe­lė­sio, nei per­tek­li­nės drėg­mės“, – da­li­na­si E.Pet­raus­kas.

Su au­di­to iš­va­do­mis ir ki­ta ak­tu­a­lia in­for­ma­ci­ja apie dau­gia­bu­čio mo­der­ni­za­ci­jos gy­ven­to­jai ga­li su­si­pa­žin­ti AP­VA in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je https://modernizuok.apva.lt

 

Kot­ry­na Gru­šaus­kai­tė

 

Logo apva logo

Užs. Nr. 026

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.