Los An­dže­le gy­ve­nan­tis me­ni­nin­kas ne­už­mir­šo ir Aly­taus vai­kų glo­bos na­mų (1734)

Ri­ta KRU­ŠINS­KAI­TĖ
R.Dabrukas
Spal­vi­ni­mo-edu­ka­ci­nė­mis kny­ge­lė­mis Ro­lan­das Dab­ru­kas pra­džiu­gi­no ir Aly­taus vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­nius. As­me­ni­nio al­bu­mo ir Zi­tos STAN­KE­VI­ČIE­NĖS nuotr
„Pir­mas ir pa­grin­di­nis ma­no su­grį­ži­mo į Lie­tu­vą tiks­las – ap­lan­ky­ti tė­ve­lius, se­su­tes su šei­mo­mis, pas­kui – me­ni­niai pro­jek­tai“, – apie sa­vo ap­si­lan­ky­mą Lie­tu­vo­je šią va­sa­rą kal­bė­jo Los An­dže­le (JAV) gy­ve­nan­tis ir ku­rian­tis iš Dzū­ki­jos ki­lęs me­ni­nin­kas Ro­lan­das Dab­ru­kas. Jo do­va­nų su­lau­kė ir Aly­taus vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai.

Nuo 2001 me­tų JAV gy­ve­nan­tis R.Dab­ru­kas į gim­tą­ją ša­lį kas­kart su­grįž­ta ne tik il­ge­sio jai ir ar­ti­mie­siems šau­kia­mas, ener­gi­ja ir mei­le gy­ve­ni­mui trykš­tan­tis me­ni­nin­kas į Lie­tu­vą at­ve­ža vis nau­jų me­ni­nių pro­jek­tų – ren­gia pa­ro­das, ku­ria spek­tak­liu­kus ir edu­ka­ci­nes pro­gra­mė­les, lan­ko vai­kų glo­bos na­mus ar­ba tie­siog ben­drau­ja, ap­link skleis­da­mas ge­rą nuo­tai­ką ir op­ti­miz­mą.

Anot R.Dab­ru­ko, sa­vo veik­la jis no­ri pa­sa­ky­ti, ko­kia bran­gi jam yra Lie­tu­va ir kad sa­vo tė­vy­nės nie­ka­da ne­pa­mirš­ta.

„Gy­ven­da­mas Los An­dže­le esu lai­min­gas, gal to­dėl, kad aš op­ti­mis­tas ir man vi­sur pa­tin­ka, o gal to­dėl, kad my­liu žmo­nes ir mo­ku džiaug­tis gy­ve­ni­mu. Jau­čiu, kad kur­da­mas me­ną JAV, ame­ri­kie­čiams per sa­vo kū­ry­bą tu­riu skleis­ti ži­nią apie Lie­tu­vą ir jos žmo­nes“, – sa­kė me­ni­nin­kas.

R.Dab­ru­ko dar­bai ir mei­lė Lie­tu­vai ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ta JAV lie­tu­vių ben­druo­me­nės. Už lie­tu­vy­bės puo­se­lė­ji­mą JAV jis kar­tu su dar ke­liais tau­tie­čiais bu­vo ap­do­va­no­tas.

Įver­ti­ni­mas me­ni­nin­ką nu­ste­bi­no ir su­jau­di­no, ta­čiau nu­veik­ti dar­bai – kny­gų ra­šy­mas, dar­bas lie­tu­viš­ko­je mo­kyk­lo­je, pro­jek­tų kū­ri­mas ir jų par­ve­ži­mas į Lie­tu­vą, ke­lia­vi­mas po lie­tu­viš­kas pa­ra­pi­jas, pri­sta­tant spek­tak­liu­kus, ro­do, jog ap­do­va­no­ji­mas įteik­tas jo nu­si­pel­niu­siam žmo­gui. 

1000 kny­ge­lių vai­kams

„Šį kar­tą su­gal­vo­jau pra­links­min­ti vai­kų na­muo­se gy­ve­nan­čius li­ki­mo nu­skriaus­tus vai­ku­čius ir ant Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­ros kli­ni­kų sie­nų nu­pieš­ti fres­kas. Juk spal­vin­gi pie­ši­niai ke­lia nuo­tai­ką, o me­nas gy­do“, – pa­sa­ko­jo R.Dab­ru­kas.

Vai­kams me­ni­nin­kas do­va­no­jo dvi pa­ties su­kur­tas spal­vi­ni­mo ir edu­ka­ci­jos kny­ge­les, baig­tas iliust­ruo­ti prieš pat ke­lio­nę į Lie­tu­vą. Abi kny­ge­lės – „Gan­dry­tė Ora“ ir „Var­liu­kas Tu­tis“ – tar­si tę­si­nys prieš po­rą me­tų iš­leis­tos jo kny­gos „Aš ki­toks“, skir­tos vai­kams ir ne tik vai­kams. 

Spal­vi­ni­mo kny­ge­lė­se gau­su sma­gių mąs­ty­mo la­vi­ni­mo už­duo­čių, pa­ra­šy­tų lie­tu­vių ir an­glų kal­bo­mis, nes kny­ge­lės skir­tos ir Lie­tu­vo­je, ir JAV gy­ve­nan­tiems ma­žie­siems.

„Gan­dry­tę Orą“ ir „Var­liu­ką Tu­tį“ iš­lei­do Lie­tu­vos spaus­tu­vė „Spal­vų krai­tė“, o iš­lei­di­mą fi­nan­sa­vo pats dai­li­nin­kas ir Los An­dže­lo lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­ja „Lie­tu­vos duk­te­rys“.

„Va­ži­nė­jau po vi­sos Lie­tu­vos vai­kų glo­bos na­mus ir do­va­no­jau kny­ge­les. Kiek džiaugs­mo bu­vo vai­ku­čiams. Aš bu­vau la­bai lai­min­gas do­va­no­da­mas jas, o vai­ku­čiai gau­da­mi. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad kai ką nors do­va­no­ji, lai­mės hor­mo­nai iš­si­ski­ria ir tam, ku­ris do­va­no­ja, ir tam, ku­ris do­va­ną gau­na“, – džiau­gė­si R.Dab­ru­kas, pa­do­va­no­jęs vai­kams apie tūks­tan­tį kny­ge­lių.

Dar vi­są šūs­nį kny­gų me­ni­nin­kas pa­li­ko pa­do­va­no­ti Šiau­lių vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niams ir vai­kams, tu­rin­tiems ne­ga­lią, gy­ve­nan­tiems įvai­riuo­se Lie­tu­vos glo­bos na­muo­se.

R.Dab­ru­kas įsi­ti­ki­nęs, kad do­va­no­ji­mo vi­ru­su jį dar vai­kys­tė­je už­krė­tė tė­vai – Ire­na ir Vy­tau­tas, taip pat mė­gę ir mėgs­tan­tys do­va­no­ti bei da­ly­tis. 

Vai­kai – di­de­lis ste­buk­las

Kny­gos vai­kams, spek­tak­liu­kai, dar­bas su vai­kais R.Dab­ru­ko gy­ve­ni­me nė­ra at­si­tik­ti­niai kū­ry­bi­nio ke­lio vin­giai. 

„Vi­sa­da no­rė­jau kur­ti vai­kams, nes vai­kai yra mū­sų at­ei­tis. No­riu jiems per­duo­ti sa­vo ži­nias ir mei­lę, ku­rią ga­vau iš sa­vo tė­vų ir sa­vo gy­ve­ni­mo mo­ky­to­jų, iš kny­gų ir gam­tos. 

Kol kas ne­tu­riu sa­vo at­ža­lų, to­dėl ku­riu ki­tiems vai­kams, juk jie to­kie nuo­sta­būs, at­vi­ri, ne­su­ga­din­ti gy­ve­ni­mo“, – su su­si­ža­vė­ji­mu apie vai­kus kal­bė­jo me­ni­nin­kas.

R.Dab­ru­kas yra su­kū­ręs ke­tu­rias kny­ge­les vai­kams. Dvi pa­sa­ko­jan­čias is­to­ri­jas apie gy­vū­nus ir dvi spal­vi­ni­mo-edu­ka­ci­nes. Taip pat yra iš­lei­dęs ben­drų kny­ge­lių su ki­tais au­to­riais, kū­ręs vir­še­lius, iliust­ra­vęs.

Prieš de­šimt­me­tį, be­si­mo­ky­da­mas pas­ku­ti­nia­me ma­gist­ran­tū­ros kur­se Wes­tern Con­nec­ti­cut Sta­te uni­ver­si­te­te, iš­lei­do sa­vo pir­mą­ją kny­ge­lę „Zo­o­li­da­ys“, pa­sa­ko­jan­čią apie tai, kad no­rint bū­ti pri­im­tam ki­tų, rei­kia kaž­kaip pa­si­keis­ti, iš­si­skir­ti. Už ją me­ni­nin­kas ga­vo ap­do­va­no­ji­mą „Wal­den­tas­sy award“.

Ant­ro­ji kny­ge­lė, „Aš ki­toks“ (iš­leis­ta lie­tu­vių ir an­glų kal­bo­mis), pa­sa­ko­ja prie­šin­gą is­to­ri­ją. Oran­ži­nis var­liu­kas gi­mė ki­toks, to­dėl iš pra­džių bu­vo sa­viš­kių at­stum­tas, ta­čiau su­ti­kęs gan­dry­tę Orą, įsi­ti­ki­no, jog ne­rei­kia pa­si­keis­ti, kad bū­tum lai­min­gas ir ki­tų my­li­mas.

„Šią kny­ge­lę ski­riu tiems, ku­riems rei­kia mei­lės, o mei­lės rei­kia vi­siems“, – sa­kė me­ni­nin­kas.

Da­lį lė­šų, gau­tų už kny­gą „Aš ki­toks“, R.Dab­ru­kas pa­sky­rė vė­žiu ser­gan­tiems vai­kams Lie­tu­vo­je ir JAV.

Di­de­lio ma­žų­jų su­si­do­mė­ji­mo tiek Lie­tu­vo­je, tiek JAV su­lau­kė ir me­ni­nin­ko spek­tak­liai – „Sto­ry ti­me ex­tra­va­gan­za“, „Pie­šiu pie­šiu pa­sa­ką“, „Mė­ly­na­sis Brie­džiu­kas“, „Pa­slap­tis O“, “Sec­ret O“ ir ki­ti. Spek­tak­lius R.Dab­ru­kui kur­ti pa­de­da žmo­na Edi­ta Kliu­čins­kai­tė, pro­fe­sio­na­li re­ži­sie­rė.

Di­džiau­sia ver­ty­bė – mei­lė

Bai­gęs stu­di­jas Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te, R.Dab­ru­kas iš kar­to iš­vy­ko į JAV. Ka­dan­gi mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te mo­kė­si vo­kie­čių kal­bos, tad dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė an­glų kal­bai.

„Kol ga­lė­jau tęs­ti me­no stu­di­jas, te­ko daug dirb­ti pa­čius įvai­riau­sius dar­bus – pri­žiū­rė­ti vai­kus, pjau­ti žo­lę, da­žy­ti na­mus, ve­džio­ti šu­nis, da­ry­ti mar­mu­ri­nius stal­vir­šius, bū­ti so­di­nin­ku, vai­ruo­to­ju ir dar dau­gy­bę vi­so­kių ki­to­kių dar­bų. Bu­vo sun­ko­ka, ta­čiau gy­ve­ni­mas už­grū­di­no ir džiau­giuo­si, kad tu­rė­jau ga­li­my­bių iš­mok­ti tiek įvai­rių da­ly­kų iš spe­cia­lis­tų. Me­no stu­di­jos ko­le­dže, o vė­liau uni­ver­si­te­te su­tei­kė uni­ka­lią ga­li­my­bę dirb­ti su žy­miais pa­sau­lio me­ni­nin­kais iš JAV ir ki­tų ša­lių“, – apie nu­ei­tą ke­lią tiks­lo link kal­bė­jo R.Dab­ru­kas.

R.Dab­ru­kas dės­ty­to­ja­vo uni­ver­si­te­te, su įvai­riais pro­jek­tais ir spek­tak­liu­kais daug ke­lia­vo JAV. Da­bar Los An­dže­le gy­ve­nan­tis me­ni­nin­kas dir­ba net dvie­juo­se dar­buo­se ir dau­giau­sia lai­ko ski­ria mo­ki­niams. Apie jo veik­lą ne kar­tą ra­šė JAV spau­da.

Kaip jam pa­vy­ko tiek daug pa­siek­ti? Me­ni­nin­kas ne­abe­jo­ja, kad tai at­ėjo iš šei­mos ir auk­lė­ji­mo. „Kai dar bu­vau vai­kas, ma­no ma­my­tė vi­sa­da sa­ky­da­vo, kad tik per mei­lę ga­li vis­ką pa­siek­ti. Iki šiol va­do­vau­juo­si šiuo pa­sa­ky­mu ir vis­kas kol kas pui­kiai se­ka­si. Klau­sau­si šir­di­mi, klau­sau­si sa­vo sie­los. Ieš­kau ir at­ran­du. Esu lai­min­gas ir ma­no mū­zos tik­riau­siai džiau­gia­si kar­tu su ma­ni­mi. Man vis­kas gy­ve­ni­me yra ste­buk­las! To­dėl ma­no mo­to yra – „Gy­venk taip, lyg ši die­na bū­tų pas­ku­ti­nė“, – kal­bė­jo R.Dab­ru­kas.

„Ma­no šak­nys Lie­tu­vo­je“

R.Dab­ru­kas sa­vo ta­len­tą at­sklei­dė JAV, ten su­lau­kė ame­ri­kie­čių įver­ti­ni­mo ir pri­pa­ži­ni­mo, ta­čiau me­ni­nin­ko šir­dy­je nie­ka­da ne­iš­blė­so mei­lė Lie­tu­vai. Bū­tent to­dėl kas­met jis su­grįž­ta į tė­vy­nę, nes iš jos ir ar­ti­mų­jų mei­lės se­mia­si ener­gi­jos, kū­ry­bi­nių idė­jų.

„Į Lie­tu­vą ža­du su­grįž­ti, tik dar ne­nu­ma­tęs tiks­lios da­tos. Juk čia ma­no šak­nys, ma­no tė­vai, se­se­rys, vi­si drau­gai. Ame­ri­ka ma­ne la­bai gra­žiai pri­ėmė ir su­tei­kė vis­ką, bet jo­je vi­sa­da jau­siuo­si sve­čias, nors ir pui­kiai įsi­kū­riau“, – apie at­ei­ties pla­nus su­grįž­ti į Lie­tu­vą at­vi­ra­vo me­ni­nin­kas.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    I like the helpful info you provide in your
    articles. I'll bookmark your weblog and check again here frequently.
    I am quite sure I'll learn lots of new stuff right here!
    Best of luck for the next!

    Also visit my web blog :: website

    Komentaras

    Hiya! I know this is kinda off topic nevertheless I'd figured I'd ask.
    Would you be interested in trading links or maybe guest authoring a
    blog post or vice-versa? My website covers a lot of the same subjects as
    yours and I believe we could greatly benefit from each other.
    If you're interested feel free to shoot me an email.
    I look forward to hearing from you! Excellent blog by the way!

    my blog ... get more info

    Komentaras

    With havin so much content do you ever run into any issues of plagorism or copyright infringement?
    My website has a lot of completely unique content I've either written myself or outsourced but it seems a lot of it is popping it up all over the web
    without my authorization. Do you know any methods to help prevent content from
    being stolen? I'd definitely appreciate it.

    Feel free to visit my web site ... click here

    Komentaras

    I don't know if it's just me or if perhaps everyone else experiencing issues with your blog.
    It appears as if some of the text within your content are running off the screen. Can someone else please comment and let me
    know if this is happening to them as well? This could be a problem with my
    web browser because I've had this happen previously.
    Thanks

    Also visit my webpage ... check here

    Komentaras

    Useful information. Fortunate me I found your website unintentionally, and I am surprised why this coincidence didn't
    came about in advance! I bookmarked it.

    Look into my web blog - here

Kiti straipsniai