Kokią mokyklą kursime ir į kokią mokyklą sugrįšime po karantino? (1)
Kovą Alytaus šv. Benedikto gimnazija užbaigė jau tradicine tapusia nacionaline konferencija „Noriu į mokyklą!“ Šiais metais viskas kiek kitaip – beveik 500 dalyvių iš visos Lietuvos subūrusi konferencija, kurios organizatorė – Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė, vyko nuotoliniu būdu. Tačiau, pasak renginio vedėjų, mokytojų Modesto Raudonio ir Ilonos Šulinskės, nėra to blogo, kas neišeitų į gera, – tokį gausų būrį dalyvių iš visos Lietuvos – nuo Naujosios Akmenės iki Varėnos ir Druskininkų, nuo Klaipėdos iki Ignalinos – būtų sunku sutalpinti mokykloje.
Konferencija prasidėjo dalyvių – mokinių, jų tėvų, mokytojų ir garbingų svečių – virtualia ekskursija po Alytaus šv. Benedikto gimnaziją. Direktorės L.Šernienės teigimu, „į tą mokyklą, iš kurios išėjome į nuotolinį mokymąsi, jau nebegrįšime. Viskas pasaulyje kinta, turime keistis ir keisti. Geriau daryti netobulai, nei nieko nedaryti. Mūsų konferencijos tikslas – žengti pirmąjį žingsnį link žinojimo, link susitarimo, kokią mokyklą kursime.“
Vadovei antrino ir konferencijos viešnia, Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė: „Koronavirusas vieną dieną pasibaigs, tačiau ar ugdymo procesas išliks toks pats, koks buvo prieš pandemiją? Ko gero, jau nebe. Visiems linkiu sėkmingai kurti kitokią mokyklą, kurioje būtų gera kiekvienam.“
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorės Rūtos Krasauskienės teigimu, „šiandien norinčiųjų sugrįžti į mokyklą yra išties labai daug. Mokyklą, į kurią nori ateiti mokinys, kuriame kiekvienas iš mūsų, todėl labai svarbu, kad susitarimai vyktų tarp tų žmonių, kurie žino, kas yra mokykla.“
Tarsi papildydamas NŠA direktorės R.Krasauskienės mintis, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas sakė, jog viena iš švietimo paslapčių yra klausimas, kodėl vaikai nori į mokyklą. Vedėjo tikinimu, „bandant įminti šią paslaptį, pirmiausia reikia galvoti apie pačius mokinius“.
Įminti Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo V.Valūno įvardytą švietimo paslaptį, apsvarstyti, kokią mokyklą kursime, konferencijos dalyviai skirstėsi į atskiras grupes. Mokinių grupės diskusiją vedė socialinių mokslų daktarė, edukologė, verslininkė Austėja Landsbergienė. Su tėvais diskutavo psichologė, edukologė, kvalifikacijos tobulinimo programų rengėja ir ekspertė Asta Blandė. Apie ateities mokyklos vizijas su mokytojais kalbėjo aktorius, šokėjas, šiuolaikinio šokio atlikėjas, Vilniaus licėjaus neformaliojo ugdymo mokytojas, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Paulius Tamolė.
Po atskirų diskusijų sugrįžę draugėn, mokiniai, tėvai ir mokytojai įvardijo, kokią mokyklą įsivaizduoja, kokios mokyklos norėtų ir į kokią mokyklą grįš po karantino.
Mokytojų grupė įvardijo, kad nuotolinio mokymo(si) metu sustiprėjo projektinė veikla, išaugo mokinių iniciatyvumas ir tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą. Mokytojai teigia, jog išmoko geriau planuotis savo darbus, tapo kūrybiškesni, daugiau dėmesio skiria emociniam ryšiui su mokiniais.
Pasak mokytojų, jie patys nesitikėjo, kad tiek visko išmoks per karantininius metus. Sugrįžus į mokyklą bus skatinamas ugdytinių savarankiškumas, labiau akcentuojamos ir stiprinamos vertybės, daugiau dėmesio skiriama paprastam žmogiškajam ryšiui palaikyti. Vis dėlto, tikėtina, pedagogų manymu, kad po karantino į mokyklą grįšime mažiau raštingi, stokosime akademinio sąžiningumo, turėsime kitokias užduotis.
Mokytojos Violetos teigimu, diskusija su pedagogais iš visos respublikos, pasauliniai duomenys šiek tiek nuramino, kad ne tik mums šiuo metu nėra lengva, kad tai išgyvena visas pasaulis.
Pasak mokytojų grupės diskusijos vedėjo P.Tamolės, padiskutavus su pedagogais, išryškėjo tendencija, kad mokiniai tampa savarankiškesni, ir ši savybė bus dar labiau skatinama ateityje. Mokytojai suorganizuos planą, padarys tarsi krantus, kur turėtų tekėti vanduo, o kaip ir kur jis tekės, spręs patys mokiniai.
Pastarųjų tėvai diskusijoje su psichologe A.Blande įvardijo, kad šis laikotarpis, kurį visi išgyvename, paskatino kur kas stipriau ir atidžiau pasidomėti, kaip sekasi vaikui, atsirado stipresnis ryšys su vaikais. Psichologės pastebėjimu, tėvai ne tik labiau įsitraukė į ugdymo procesą, bet ir daugiau dėmesio pradėjo skirti savo vaikams, jų emociniai būsenai, išaugo pagarba ir empatija mokytojams.
Tėvai pasiruošę bendrauti ir bendradarbiauti su mokytojais, keistis ir dalytis informacija, spręsti iškilusias problemas čia ir dabar. Tėvų pastebėjimu, mokytojams ir tėvams nuolat dirbant viena kryptimi, geriau suprasime vaikus ir sukursime mokyklą, į kurią visi norėsime ateiti.
Su mokiniais diskutavusi dr. A.Landsbergienė teigia nelabai nustebusi, kai dalis mokinių, paklaustų, ar norėtų grįžti į mokyklą, ar rinktųsi nuotolinį mokymąsi, jeigu turėtų pasirinkimo galimybę, atsakė, jog jiems yra visai gerai mokytis nuotoliniu būdu.
Pasak edukologės, mokinių argumentai, kodėl jie rinktųsi nuotolinį mokymąsi, yra universalūs, t. y. visame pasaulyje surezonuoti: susitaupo daugiau laiko; daugiau dėmesio skiriama patinkančioms veikloms; geriau pavyksta susiplanuoti dieną; mažiau distrakcijų, todėl lengviau mokytis.
Vis dėlto, A.Landsbergienės pastebėjimu, visi mokiniai labai pasigenda tiesioginio bendravimo su klasiokais, su kitais mokiniais ir visa mokyklos bendruomene.
Po diskusijų, pakalbinus pačius mokinius, šie sakė, kad renginiai, kuriuose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė, yra reikalingi ir naudingi. „Man labai patiko konferencija „Noriu į mokyklą!“ Įgavau naujų žinių, informatyviai ir įdomiai pasikalbėjome su A.Landsbergiene apie nuotolinį mokymąsi ir šiaip apie gyvenimą karantino laikotarpiu. Buvo malonu būti kartu ir aptarti šių dienų mokyklos viziją su visa didele komanda“, – teigia Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinys Arminas.
Alytaus šv. Benedikto gimnazijos Ic klasės mokinės Agotos Gailiūtės tikinimu, ne tik įdomu, bet ir svarbu diskutuoti, išgirsti kitų nuomonę ir būti išklausytam.
Agotos bendramoksliui Dovydui Lukaševičiui „įstrigo A.Landsbergienės mintys apie norą eiti į mokyklą, apie tai, kad mokykla yra toks dalykas, kad ir kiek kartų „nukrenti“, vis tiek reikia ir verta į ją eiti“.
Dovydui antrina bendraklasė Einora Butkevičiūtė: „Man labai patiko konferencija ir išgirsta A.Landsbergienės mintis apie tai, kodėl svarbu norėti į mokyklą ir kaip rasti tą norą.“
Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinių tarybos pirmininkė Augustė Anisimova atvirauja: „Karantinas – laikotarpis, kurio metu daugelis atsiduria savotiškame juodame tunelyje. Be abejonės, kiekvieno tunelio gale laukia šviesa. Moksleivių grupė, kurią moderavo A.Landsbergienė, bandė diskutuoti apie juodojo tunelio slegiančią tamsą ir ieškojo šviesos tolumoje. Ar pavyko? Tikrai taip! O kaipgi taip? Moksleiviai diskutavo apie nuovargį, stresą, sutrikusį miego ritmą, pablogėjusią fizinę sveikatą, bet nepamiršo pasidžiaugti ir didesniu tėvų įsitraukimu į mokymosi procesą, atsiradusį papildomą laiką užklasinėms veikloms, nes viskas čia ir dabar – kiekvieno mūsų namuose. Taip pat pastebėta, kad mokytis lengviau, o atsakingumo jausmas progresavo.
Moksleiviai džiaugiasi šia konferencija ir tiki, kad tik komunikuodami ir bendradarbiaudami galime pasiekti šviesą tunelio gale. Tik kartu galime kurti ir siekti geresnio rytojaus.“
Nacionalinės konferencijos „Noriu į mokyklą!“ dalyviai priėjo bendrą išvadą, jog viskas priklauso tik nuo mūsų pačių, mūsų bendravimo ir bendradarbiavimo kuriant mokyklą, į kurią su dideliu džiaugsmu ateitų visi: mokytojai, mokiniai ir jų tėvai.
Jonė Vasiliauskaitė
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
TEKS GRYZTI I TA PACIA…
Komentaras
TEKS GRYZTI I TA PACIA MOKYKLA NES NAUJU NEATSIRADO