Kaip Aly­tus vir­to ža­liuo­jan­čiais po­zi­ty­vu­mo na­mais: žo­lės Ro­tu­šės aikš­tei pa­puoš­ti te­ko va­žiuo­ti per pu­sę Lie­tu­vos

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (2)
2020 Birželis 16
nuotrauka
Šventės organizatoriai – Alytaus miesto teatro kolektyvas užtvindė Rotušės aikštę gėlėmis. Nuotraukoje – Alma Purvinytė erdvinės instaliacijos „Mano ARTimi žydintys namai“ fone. Zitos Stankevičienės nuotr.
„Ru­ža­vos“ erd­vi­nės ins­ta­lia­ci­jos Ro­tu­šės aikš­tė­je, pa­čių or­ga­ni­za­to­rių – kū­ry­bin­go Aly­taus mies­to te­at­ro ko­lek­ty­vo – pa­va­din­tos „Ma­no AR­Ti­mi žy­din­tys na­mai“, o pra­ei­vių pra­min­tos po­zi­ty­vu­mo na­mais, įspū­džiai tur­būt bus gy­vi dar il­gai. „Aly­taus nau­jie­nos“ do­mė­jo­si tuo, kas li­ko už kad­ro: kaip bu­vo ku­ria­mas šis jau­kus trum­pa­am­žis gro­žis?

Ins­ta­lia­ci­ja „Ma­no AR­Ti­mi žy­din­tys na­mai“ bu­vo pla­nuo­ta Dai­nų slė­niui, kur ant­rus iš me­tus iš ei­lės tu­rė­jo vyk­ti Aly­taus mies­to gim­ta­die­nis. De­ja, pla­nus ko­re­ga­vo ka­ra­ti­nas.

Kaip pa­sa­ko­ja Aly­taus mies­to šventės organizatorė Ine­sa Pil­ve­ly­tė, pa­si­kei­tu­si šven­tės erd­vė pa­kei­tė ir su­ma­ny­mą. Dai­nų slė­ny­je bu­vo pla­nuo­ta di­des­nė ins­ta­lia­ci­jų įvai­ro­vė, Ne­mu­ne pa­sken­du­sio na­mo sto­gas, ant ku­rio „iš­si­gel­bė­ju­si“ po­re­lė, nes na­mai su­AR­Ti­na. Me­džiuo­se – na­mo de­ta­lės, po­il­sio zo­na su „pa­veiks­lu“. Nu­spren­dus šven­tę per­kel­ti į cen­trą, ki­to­kia idė­jos re­a­li­za­ci­ja įvy­ko aikš­tė­je, o ka­dan­gi Ro­tu­šės erd­vė ma­žes­nė, tai ir ins­ta­lia­ci­ja mo­di­fi­kuo­ta į bu­tą – ne­di­de­lį, jau­kų, skęs­tan­tį gė­lių žie­duo­se.

Ma­ty­da­mi skin­tų ir va­zo­nuo­se au­gan­čių au­ga­lų gau­są, dau­ge­lis aly­tiš­kių svars­tė: ko­kios pa­jė­gos kū­rė šį gro­žį? Pa­si­ro­do, Ro­tu­šės aikš­tę puo­šė Aly­taus te­at­ro žmo­nės, te­at­ro sa­va­no­riai, Aly­taus kul­tū­ros va­dy­bos aka­de­mi­jos (AK­VA) na­riai – iš vi­so dvi­de­šimt žmo­nių, dar ke­tu­ri Pu­siau­ke­lės na­mų gy­ven­to­jai. Šven­tės die­ną aikš­tė pra­dė­ta puoš­ti nuo 8 va­lan­dos ry­to, ta­čiau vi­sos ins­ta­lia­ci­jos „pra­žy­do“ jau penk­ta­die­nį.

„Ro­tu­šės aikš­tė­je bus su­kur­ta to­kia jau­kią na­mų ap­lin­ką sim­bo­li­zuo­jan­ti ins­ta­lia­ci­ja, kad vi­si no­rės ten įsi­am­žin­ti“, – ar­tė­jant šven­tei in­tri­ga­vo or­gni­za­to­riai, o šeš­ta­die­nį ta­po aiš­ku, kad jie bu­vo dau­giau ne­gu tei­sūs. An­ti­kva­ri­nių, iš te­at­ro rek­vi­zi­to san­dė­lio, be ga­lo mie­lų daik­tų ir au­ga­lų de­ri­nys ne­pa­li­ko abe­jin­gų.

Ins­ta­lia­ci­jo­je pa­nau­do­ti daik­tai at­ke­lia­vo įvai­riais ke­liais: „Ti­ko­Tiks“ do­va­no­jo daik­tus, ku­rie lau­kė sa­vo šan­so gra­žiam ant­ra­jam gy­ve­ni­mui, stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų aikš­te­lė­je su­ras­tas dvi­ra­tis, sta­las, lan­gai, te­le­vi­zo­rius. Du­ji­nė vi­ryk­lė at­ke­lia­vo iš AK­VA na­rės Ry­te­nės Mor­kū­nai­tės būs­to Vil­niu­je, šal­dy­tu­vo SMEG da­lis, te­le­fo­nas, ve­ži­mė­lis, la­ga­mi­nas – Kle­men­ti­nos Gruz­die­nės (AK­VA), pia­ni­nas – Ka­ro­li­nos Ven­ciū­tės as­me­nis tur­tas. Da­lį daik­tų (so­fą, ko­mo­dą, in­dus) pa­sko­li­no an­ti­kva­ri­nių daik­tų par­duo­tu­vė „Se­no­vės pra­ban­ga“.

Te­at­ro dar­buo­to­jai pa­sa­ko­ja, kad la­bai sma­gu bu­vo ap­si­lan­ky­ti ir ieš­ko­ti daik­tų stam­bia­ga­ba­ri­čių at­lie­kų aikš­te­lė­je. Ten jie su­si­pa­ži­no su žmo­nė­mis, ku­rie ins­ta­lia­ci­jai pa­do­va­no­jo du­ji­nę vi­ryk­lę, o Pu­ti­nuo­se esan­čios aikš­te­lės dar­buo­to­jai pa­tys ak­ty­viai įsi­trau­kė į pa­ieš­ką – ta­po rei­ka­lin­gų daik­tų gi­dais.

Te­at­ra­lės Ine­sa Pil­ve­ly­tė, Ka­ro­li­na Ven­ciū­tė, Al­ma Pur­vi­ny­tė, Re­na­ta Pe­tuš­kie­nė, As­ta Gvaz­dai­tie­nė, Vik­to­ri­ja Ja­ku­ta­vi­čiū­tė, Rus­nė Kul­be­ki­nai­tė, AK­VA na­rės Do­vi­lė Bal­čiū­nai­tė, Ry­te­nė Mor­kū­nai­tė ta­po ir flo­ris­tė­mis, o gė­lės bu­vo par­vež­tos te­at­ro kro­vi­ni­niu au­ro­mo­bi­liu ke­liais rei­sais iš Al­gi­man­to Že­mai­čio ūkio Pu­nio­je. Au­ga­lus at­si­rin­ko pa­čios or­ga­ni­za­to­rės, ap­va­žia­vu­sios gė­li­nin­kus, o gė­ly­nuo­se jos pra­lei­do iš vi­so aš­tuo­nias va­lan­das. Sce­nos di­zai­no ak­cen­tus su­dė­lio­jo Al­fre­da Ur­ma­na­vi­čie­nė.

Dar vie­na is­to­ri­ja – kaip bu­vo ski­na­mos lau­ko gė­lės, ku­rių pa­ieš­kos vy­ko sa­vai­tę – ko­man­dos na­riai dai­rė­si, ku­ria­me lau­ke ko­kie au­ga­lai au­ga ir žy­di. Žval­gy­ba pa­vy­ko, ir penk­ta­die­nio ry­te gė­lės jau bu­vo ski­na­mos, ši už­duo­tis te­ko Ka­ro­li­nai Ven­ciū­tei, As­tai Gvaz­dai­tie­nei, Al­mai Pur­vi­ny­tei, AK­VA na­rėms – Ku­ror­to se­niū­nai­tei Ge­no­vai­tei Žiu­rins­kie­nei, Do­vi­lei Bal­čiū­nai­tei, Ry­te­nei Mor­kū­nai­tei.

Ins­ta­lia­ci­jai rei­kė­jo daug bi­jū­nų žie­dų, tai­gi mies­to te­at­ro dar­buo­to­jų ar­ti­mie­ji bu­vo siun­čia­mi į kai­mus pas mo­čiu­tes.

Dau­giau kaip 56 kvad­ra­ti­nius met­rus (100 ri­ti­nių) žo­lės Aly­taus gim­ta­die­nio šven­tei pa­puoš­ti do­va­no­jo rė­mė­jas – Anykš­čiuo­se įsi­kū­ręs „Se­nų­jų Kal­ve­lių ūkis“. Jo sa­vi­nin­kams bu­vo la­bai svar­bu, kad jų žo­lė ne šiaip sau augs, o bus pa­nau­do­ta kū­ry­biš­kai – me­ni­nėms ins­ta­lia­ci­joms. Tai­gi te­at­ra­lams te­ko per­va­žiuo­ti pu­sę Lie­tu­vos, kad žo­lė pa­puoš­tų sim­bo­li­nius Ro­tu­šės aikš­tės na­mus – kur­tų jau­ku­mą ir kon­tras­tą be­to­nui.

Ži­no­ma, nors ir kaip ge­rai be­bū­tų su­pla­nuo­ta šven­tė, jo­je vi­sa­da lie­ka vie­tos eks­prom­tui, sma­giems nu­ti­ki­mams. Taip bu­vo ir šį­kart: vė­jas nu­ro­vė tor­še­rui gė­lių ka­rū­ną, su­dau­žė veid­ro­dį, var­tė gė­les. Or­ga­ni­za­to­riai džiau­gia­si, kad, nors ins­ta­lia­ci­jo­je pa­nau­do­ta daug de­ta­lių, vis­kas li­ko sa­vo vie­to­se, o pra­ei­viai daž­niau­siai klau­sė: kiek lai­ko bus ga­li­ma ma­ty­ti šį gro­žį? Jau gal­vo­ja­ma at­ski­ras ins­ta­lia­ci­jos da­lis pa­sko­lin­ti ki­toms erd­vėms, to­kių pa­mąs­ty­mų, ma­tyt, gi­mė ir žiū­ro­vų gal­vo­se. Pa­vyz­džiui, vie­nas aly­tiš­kis juo­kais skun­dė­si or­ga­ni­za­to­riams: „Ką jūs čia pri­da­rėt? Žmo­na pa­si­žiū­rė­jo ir jau be­veik man dar­bų są­ra­šą pa­tei­kė, ką reiks na­muo­se pa­da­ry­ti“…

Dar vie­na min­tis, ku­ri gal­būt ki­lo žiū­rint į „ru­ža­vą“ erd­vi­nę ins­ta­lia­ci­ją – ši­tą žy­din­čią erd­vę kū­rė mo­te­rys, ta­čiau pa­tys or­ga­ni­za­to­riai lin­kę pa­si­gin­čy­ti su pa­na­šiais ste­re­o­ti­pais: „Jus klai­di­na raus­va spal­va? Bet tai ne tik mo­te­riš­kas pa­jau­ti­mas, ir ro­ži­nė spal­va – ne tik mo­te­riš­ka. Ji pa­si­rink­ta dėl to, kad at­gy­ja nie­ka­da to­kios spal­vos ne­tu­rė­ję daik­tai, at­si­ran­da daug ne­ti­kė­tu­mo. Be­je, ar ma­tė­te kiek prie ins­ta­lia­ci­jos fo­to­gra­fa­vo­si vy­rų?“

Pre­li­mi­na­rus šių me­tų Aly­taus mies­to šven­tės biu­dže­tas – 11 tūkst. eu­rų, spren­džiant iš at­si­lie­pi­mų – at­ei­ty­je mies­to gim­ta­die­nius or­ga­ni­zuo­ti bus vis sun­kiau, nes yra su kuo ly­gin­ti, kar­te­lė pa­kel­ta aukš­tai, kal­ba­ma, kad šie­met jis bu­vo pats jau­kiau­si ir šil­čiau­sias iš vi­sų iki šiol bu­vu­sių. La­bai ne­ma­žas rė­mė­jų in­dė­lis, ačiū jiems: Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų in­ku­ba­to­riui „Me­nų pir­tis“, „Se­nų­jų Kal­ve­lių ūkiui“, UAB „Ra­mi­rent“, AB „Vol­fas En­gel­man“, an­ti­kva­ri­nių bal­dų par­duo­tu­vei „Se­no­ji pra­ban­ga“, „Ti­ko­Tiks“, „Dzū­ki­jos rie­šu­tui“– Da­riui Ba­ry­sui už trans­por­to pa­slau­gos, Al­gi­man­to Že­mai­čio gė­li­nin­kys­tės ūkiui, VšĮ „Tė­viš­kės na­mai“, Di­džio­sios ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės ulo­nų ba­ta­lio­nui.

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.