Te­le­fo­nas va­gi­šių gniauž­tuo­se: ar įma­no­ma ap­sau­go­ti duo­me­nis?

Ra­my­bės ne­da­vė duo­me­nys

Lie­pos pa­bai­go­je ir man te­ko su­si­dur­ti su to­kiu ne­ma­lo­niu įvy­kiu – įta­riu, Aly­tu­je, lau­kiant au­to­bu­sų sto­te­lė­je, iš ran­ki­nės bu­vo pa­vog­tas ma­no te­le­fo­nas „Sam­sung SM J320FN.“ Gal tai tik su­ta­pi­mas, o gal ir ne, bet tai nu­ti­ko li­kus vos ke­lioms die­noms iki mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rių Lie­tu­vo­je pra­dė­to ma­si­nio to­kių įren­gi­nių blo­ka­vi­mo.

Po­li­ci­ja, dar prieš pra­de­dant veik­ti šiai blo­ka­vi­mo sis­te­mai, gy­ven­to­jus vie­šai įspė­jo, kad ga­li itin su­ak­ty­vė­ti pre­ky­ba vog­tais mo­bi­liai­siais įren­gi­niais, plan­še­ti­niais kom­piu­te­riais, to­dėl tu­rė­tų iš­lik­ti bud­rūs ir ne­su­si­vi­lio­ti ma­žo­mis kai­no­mis.

Ma­no pa­vog­to įren­gi­nio ver­tė ne­bu­vo di­de­lė, tad iš pir­mo žvilgs­nio, ir ža­la ne­tu­rė­tų bū­ti to­kia jau skau­di. Ta­čiau te­le­fo­no apa­ra­te bu­vo daug as­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos – nuo­trau­kų, kon­tak­tų, pri­ėji­mai prie so­cia­li­nio tin­klo, elek­tro­ni­nio pa­što ir juo­se bu­vu­sių kon­fi­den­cia­lių laiš­kų. Jei­gu kam nors bū­tų bu­vę la­bai įdo­mu, iš ma­no te­le­fo­no apa­ra­to bu­vo ga­li­ma su­ži­no­ti ma­no var­dą, pa­var­dę, in­for­ma­ci­ją apie šei­mą, dar­bo­vie­tę.

Su­pra­tu­si, kad ne­te­kau te­le­fo­no, pir­miau­sia pra­dė­jau jau­din­tis dėl ja­me bu­vu­sių duo­me­nų. Ra­mi­no vie­nin­te­lė min­tis, kad te­le­fo­no at­ra­ki­ni­mui rei­ka­lin­gas ko­das, ku­rio gal­būt il­ga­pirš­čiui taip grei­tai įveik­ti ne­pa­vyks. Dar sa­ve ra­mi­nau, kad jam tik­riau­siai yra įdo­mus tik ma­no te­le­fo­no apa­ra­tas, o ne jo tu­ri­nys.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, ne­dels­da­ma krei­piau­si į sa­vo ry­šio pa­slau­gų ope­ra­to­rių, kad bū­tų už­blo­kuo­ta SIM kor­te­lė, pas­kui krei­piau­si ir į po­li­ci­ją.

Ma­ne ap­klau­sęs ty­rė­jas ra­mi­no, kad da­bar, jei­gu te­le­fo­nas tik­rai pa­vog­tas, jį su­ras­ti di­de­lė ti­ki­my­bė. Sa­kė, kad jei­gu kas nors ban­dy­tų į apa­ra­tą įdė­ti bet ko­kią ki­tą SIM kor­te­lę, iš kar­to bū­tų pa­siųs­tas sig­na­las, kur ieš­ko­mas te­le­fo­nas yra.

Šio­kia to­kia pa­guo­da bu­vo, kad ma­no ga­li­mai pa­vog­tas te­le­fo­nas bu­vo draus­tas, to­dėl drau­di­mo ben­dro­vė man da­vė nau­ją to­kios pat ver­tės įren­gi­nį. Kai ku­rie duo­me­nys au­to­ma­tiš­kai bu­vo per­kel­ti į nau­ją­jį įren­gi­nį, mat bu­vo pa­da­ry­tos at­sar­gi­nės duo­me­nų ko­pi­jos.

Tik, de­ja, man vis tiek ra­my­bės ne­da­vė din­gu­sia­me te­le­fo­ne bu­vu­sių duo­me­nų ap­sau­ga, to­dėl ėmiau aiš­kin­tis, kaip ga­li­ma mak­si­ma­liai ap­sau­go­ti te­le­fo­nų įren­gi­niuo­se su­kaup­tą in­for­ma­ci­ją.

Jau vei­kia įren­gi­nių ap­sau­ga

Di­džiau­sios Lie­tu­vos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ben­dro­vės „Bi­tė Lie­tu­va“, „Te­le2“ ir „Te­lia Lie­tu­va“ dar va­sa­rą pri­si­jun­gė prie tarp­tau­ti­nės ini­cia­ty­vos keis­tis vog­tų ar pa­mes­tų te­le­fo­nų IMEI nu­me­riais ir nuo šių me­tų lie­pos 25 die­nos pra­dė­jo tai­ky­ti duo­me­nų ana­li­zės ir dirb­ti­nio in­te­lek­to spren­di­mų kū­rė­jos „Sco­ri­fy“ su­kur­tą sis­te­mą.

Lie­tu­vos mo­bi­lio­jo ry­šio ben­dro­vės, po­li­ci­jos pra­šy­mu, pra­dė­jo blo­kuo­ti vi­sus Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je pa­vog­tus, pa­mes­tus ar ne­tei­sė­tai įsi­gy­tus mo­bi­lio­jo ry­šio įren­gi­nius, o tai reiš­kia, kad į vog­tą ar pa­mes­tą te­le­fo­ną įdė­jus SIM kor­te­lę, įren­gi­nys yra blo­kuo­ja­mas ir ne­vei­kia.

Ta­čiau IMEI ko­dų blo­ka­vi­mas ne­ap­sau­go įren­gi­niuo­se esan­čios in­for­ma­ci­jos ir duo­me­nų.

Pa­sak Žil­vi­no Mi­le­riaus, „Sco­ri­fy“ di­rek­to­riaus, už tei­sin­gą IMEI ko­dų į sis­te­mą įve­di­mą at­sa­kin­gi ope­ra­to­riai: „Šie duo­me­nys kas kaž­kiek lai­ko at­si­nau­ji­na tarp­tau­ti­nia­me dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių vie­ni­jan­čia­me tin­kle. Jei­gu te­le­fo­nas bu­vo pa­vog­tas ir jis įre­gist­ruo­tas mi­nė­to­je sis­te­mo­je, jis ne­veiks net iš­vež­tas į ki­tą ša­lį ir juo nau­do­tis ga­li­my­bės ne­bus. Ana­lo­giš­kai Lie­tu­vo­je ne­veiks ir iš už­sie­nio at­vež­ti vog­ti ar ki­taip pra­ras­ti te­le­fo­nai.“

Di­rek­to­rius pa­brė­žė, kad, per­kant te­le­fo­nus iš an­trų ran­kų, vi­suo­met ga­li­ma pa­si­tik­rin­ti, ar jie nė­ra vog­ti ar ki­taip pra­ras­ti įve­dant jo IMEI ko­dą į sis­te­mą, ku­ri pa­ro­dys, ar pir­ki­nys yra le­ga­lus.

„Ki­tų ša­lių pa­tir­tis ro­do, kad, įdie­gus to­kias sis­te­mas, te­le­fo­nų va­gys­čių su­ma­žė­ja maž­daug 40 pro­cen­tų“, – pa­sa­ko­jo Ž.Mi­le­rius.

Pa­si­tei­ra­vus, ar pro­gra­mi­šiai ga­li per­prog­ra­muo­ti vog­tų įren­gi­nių IMEI ko­dus ir taip to­liau sėk­min­gai juos eks­plo­a­tuo­ti, va­do­vas tvir­ti­no gir­dė­jęs to­kių kal­bų, ta­čiau to pa­tvir­tin­ti kon­kre­čiai ne­ga­li.  

O kaip ap­sau­go­tiduo­me­nis?

Sis­te­ma, kaip ap­sau­go­ti įren­gi­nius, kaip ir yra, ji jau vei­kia. Tad lie­ka svar­biau­sias klau­si­mas – kaip ap­sau­go­ti tuo­se įren­gi­niuo­se su­kaup­tus as­me­ni­nius duo­me­nis?

Au­re­li­ja Ge­fe­nie­nė, Vil­niaus uni­ver­si­te­to In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­slau­gų cen­tro kom­piu­te­rių tin­klų spe­cia­lis­tė, ti­ki­na, kad nau­jau­siuo­se įren­gi­niuo­se jau yra įdieg­tos pro­gra­mos, lei­džian­čios ap­sau­go­ti duo­me­nis nuo ne­tei­sė­to pa­nau­do­ji­mo: „Pir­miau­sia la­bai svar­bu sa­vo įren­gi­niuo­se įves­ti at­ra­ki­ni­mo ap­sau­gos ko­dą, ku­ris įren­gi­nio pra­ra­di­mo at­ve­ju ga­li ge­ro­kai ap­sun­kin­ti ja­me esan­čių duo­me­nų pa­sie­ki­mą. Da­bar nau­jau­sių įren­gi­nių nu­sta­ty­muo­se yra ga­li­my­bė pa­si­rink­ti, kad ke­le­tą kar­tų ne­tei­sin­gai su­ve­dus įren­gi­nio at­ra­ki­ni­mo ko­dą, vi­si ja­me esan­tys duo­me­nys bū­tų pa­nai­ki­na­mi. Tas pats ga­lio­ja ir plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams. Tie­sa, kai ku­rie ga­min­to­jai tai nu­sta­to au­to­ma­tiš­kai, tik pa­lie­ka­ma ga­li­my­bė pa­si­rink­ti ne­tei­sin­gų ko­dų įve­di­mų skai­čių.“

A.Ge­fe­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad yra ir ki­tų bū­dų ap­sau­go­ti sa­vo įren­gi­nius. Jei­gu pra­ras­tas įren­gi­nys yra su­sais­ty­tas su ki­tu įren­gi­niu, pa­vyz­džiui, ki­tu te­le­fo­nu, plan­še­ti­niu ar ne­šio­ja­muo­ju kom­piu­te­riu, tai ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kad bū­tų ste­bi­ma pra­ras­to įren­gi­nio bu­vi­mo vie­ta. Tuo­met pa­mes­tą ar pa­vog­tą įren­gi­nį ga­li­ma su­ras­ti. Ži­no­ma, pa­si­nau­do­ti to­kia ga­li­my­be ga­li­ma tik ta­da, jei­gu įren­gi­nys nė­ra iš­jung­tas.

„Kai ku­rie pa­slau­gų tie­kė­jai taip pat ga­li su­teik­ti in­for­ma­ci­ją, kur pas­ku­ti­nį kar­tą bu­vo nau­do­ta­si įren­gi­niu“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vė.

Spe­cia­lis­tė pri­pa­žįs­ta, kad duo­me­nų nu­te­kė­ji­mo pa­vo­jus pra­ra­dus įren­gi­nį yra di­de­lis, ta­čiau pa­grin­di­nis da­ly­kas yra in­ten­ci­ja, ko­dėl il­ga­pirš­čiai įren­gi­nius va­gia. Jei­gu įren­gi­nys va­gia­mas kaip daik­tas, ku­rį ke­ti­na­ma par­duo­ti, tuo­met ri­zi­ka nė­ra to­kia di­de­lė.

Sie­kiant ap­sau­go­ti pra­ras­tuo­se įren­gi­niuo­se esan­čias at­vi­ras so­cia­li­nių tin­klų ar elek­tro­ni­nių pa­štų pa­sky­ras, taip pat yra ga­li­my­bė nu­sta­ty­muo­se pa­si­rink­ti tam tik­rą kon­tro­lę, iš ku­rių įren­gi­nių jais bus nau­do­ja­ma­si.

„Tai tar­si ana­lo­gas, kai pra­ran­di ban­ko kor­te­lę ir pa­pra­šai, kad ją blo­kuo­tų. Tur­būt ne vie­nas yra su­si­dū­ręs su si­tu­a­ci­ja, kai jun­gie­si prie sa­vo elek­tro­ni­nio pa­što iš nau­jo kom­piu­te­rio, daž­niau­siai į te­le­fo­ną gau­na­mas pra­ne­ši­mas apie ban­dy­mą pri­si­jung­ti prie pa­što ir pra­šy­mas pa­tvir­tin­ti, kad tą da­ry­ti lei­džia­ma. Va­di­na­si, taip vei­kia elek­tro­ni­nio pa­što ap­sau­ga, ir žmo­gus pats ga­li kon­tro­liuo­ti vi­sus sa­vo pri­si­jun­gi­mus. Yra me­cha­niz­mas, kai ga­li­ma pra­neš­ti apie ki­to as­mens ban­dy­mą pri­si­jung­ti prie pa­sky­ros. Vi­sa­da ga­li­ma kreip­tis į elek­tro­ni­nio pa­što ar so­cia­li­nio tin­klo pa­gal­bos tar­ny­bą ir pra­neš­ti, kad bu­vo pra­ras­tas te­le­fo­nas, nu­ro­dy­ti jo pra­šo­mus duo­me­nis ir iš to įren­gi­nio pri­ėji­mai prie pa­sky­rų bus už­blo­kuo­ja­mi“, – aiš­ki­na spe­cia­lis­tė.  

Pa­sak A.Ge­fe­nie­nės, dau­giau pro­ble­mų ga­li su­kel­ti į te­le­fo­nų apa­ra­tus įde­da­mos ir pa­lie­ka­mos pa­pil­do­mos at­min­ties kor­te­lės, ku­rių daž­niau­siai nie­kas ne­ban­do ap­sau­go­ti jo­kiais ko­dais. Nu­skai­ty­ti jo­je esan­čią in­for­ma­ci­ją yra pa­pras­ta.

Duo­me­nų ko­pi­jos sle­pia pa­vo­jus

Duo­me­nys kau­pia­mi te­le­fo­ne ga­li bū­ti ne­sau­gūs ir dėl jų ko­pi­ja­vi­mo į de­be­sis. Pa­sak A.Ge­fe­nie­nės, tai yra dar vie­nas itin svar­bus as­pek­tas, apie ku­rį kiek­vie­nas to­kių pa­slau­gų var­to­to­jas tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti dau­giau. Taip, įren­gi­nio pra­ra­di­mo at­ve­ju tai lei­džia su­sig­rą­žin­ti da­lį pra­ras­tų duo­me­nų, ta­čiau čia sly­pi ir pa­vo­jai.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, kai ku­rie nau­ji įren­gi­niai au­to­ma­tiš­kai vi­są ja­me kau­pia­mą in­for­ma­ci­ją „pri­ka­bi­na“ prie va­di­na­mo­jo de­be­sies. Ta­čiau, kai ku­rių ga­min­to­jų įren­gi­niai la­biau rū­pi­na­si duo­me­nų kon­fi­den­cia­lu­mu ir daž­niau te­le­fo­nų sa­vi­nin­kams tei­kia už­klau­sas, ar jis no­ri pa­si­nau­do­ti at­sar­gi­nė­mis duo­me­nų ko­pi­jo­mis, ar ne.

Dau­gu­ma įren­gi­nių at­sar­gi­nes duo­me­nų ko­pi­jas pa­tei­kia kaip di­de­lį pri­va­lu­mą, to­dėl daž­nas var­to­to­jas net ne­su­si­mąs­to ir su­tin­ka, kad jos bū­tų pa­da­ro­mos.

„Aš, ži­no­da­ma, kas de­da­si va­di­na­muo­siuo­se de­be­sy­se, kas yra so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, pir­mas da­ly­kas, ku­rį pa­da­riau sa­vo te­le­fo­ne, vis­ką už­blo­ka­vau. Gal­būt taip yra dėl to, kad sa­vo dar­be per die­ną su­si­du­riu su dau­gy­be ki­ber­ne­ti­nių ata­kų. Pa­ma­čiau, kiek daug da­ly­kų mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas per sa­vo ope­ra­ci­nes sis­te­mas pa­da­ro mums už nu­ga­ros. Jei­gu žmo­gus są­mo­nin­gai ne­si­i­ma žings­nių, tai vi­si duo­me­nys ir ke­liau­ja per so­cia­li­nius tin­klus, in­ter­ne­ti­nę erd­vę. Pa­vyz­džiui, te­ko ma­ty­ti, kai su­si­ti­ki­mo me­tu pa­da­ry­tos nuo­trau­kos su vi­so­mis vie­tos, lai­ko, žmo­nių žy­mė­mis iš­kart at­si­ra­do in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je. Var­gu ar vi­si su­si­ti­ki­mo da­ly­viai to no­rė­jo. Ši pro­ble­ma yra la­bai ak­tu­a­li, tai ga­li tu­rė­ti ir pa­da­ri­nių, nu­ma­ty­tų ben­dra­ja­me duo­me­nų reg­la­men­te (BDR)“, – pa­brė­žė A.Ge­fe­nie­nė ir pri­dū­rė, kad nors ši si­tu­a­ci­ja ga­li pa­si­ro­dy­ti smul­kme­niš­ka, ta­čiau ver­tė­tų su­si­mąs­ty­ti, kas da­ro­ma su ki­tais įren­gi­ny­je esan­čiais duo­me­ni­mis, kur jie nu­ke­liau­ja ir ko­kiais tiks­lais yra nau­do­ja­mi. To­dėl la­bai svar­bu kiek įma­no­ma la­biau duo­me­nis ap­sau­go­ti, o į at­sar­gi­nes duo­me­nų ko­pi­jas žiū­rė­ti at­sar­giai ir at­sa­kin­gai.

Aly­taus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai at­sa­ko įklau­si­mus apie mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų va­gys­tes:

– Kiek šie­met Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te yra tir­ta mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų va­gys­čių at­ve­jų?

– Aly­taus ap­skri­ty­je iki šiol už­re­gist­ruo­tos 52 mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų va­gys­tės, iš jų 30 bu­vo įvyk­dy­ta Aly­taus mies­te.

– Ko­kio­se Aly­taus vie­to­se daž­niau­siai įgy­ven­di­na­mos te­le­fo­nų va­gys­tės?

– Te­le­fo­nų va­gys­čių skai­čius ne­žy­miai iš­au­ga va­sa­ros se­zo­no, taip pat ma­si­nių ren­gi­nių me­tu. Kon­kre­čių Aly­taus vie­to­vių, ku­rio­se bū­tų vyk­do­ma dau­giau mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų va­gys­čių nei ki­to­se, nė­ra už­fik­suo­ta.

– Ko­kie mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai va­gia­mi daž­niau­siai? Ar yra koks nors po­pu­lia­riau­sias mo­de­lis?

– Aly­taus ap­skri­ties po­li­ci­ja ne­ga­lė­tų iš­skir­ti vie­no ar ke­le­to mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų mo­de­lių, ku­rie yra po­pu­lia­res­ni tarp il­ga­pirš­čių. As­me­nys krei­pia­si tiek dėl nau­jau­sių, tiek ir ne dėl itin nau­jų mo­de­lių, ku­riuos pra­ran­da.

– Kiek pro­cen­tų pa­vog­tų mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų yra su­ran­da­ma ir grą­ži­na­ma sa­vi­nin­kams? Ko­kia ti­ki­my­bė juos su­ras­ti?

– Pa­skel­bus pa­ieš­ką, daž­niau­siai su­ran­da­ma dau­giau nei pu­sė pra­ras­tų mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų, ku­rie grą­ži­na­mi sa­vi­nin­kams.

– Ar už­blo­ka­vus mo­bi­lio­jo apa­ra­to IMEI ko­dą, sėk­min­ga vog­to te­le­fo­no pa­ieš­ka yra įma­no­ma?

– Ka­dan­gi po­li­ci­ja te­le­fo­no pa­ieš­ką vyk­dy­da­vo pa­gal IMEI ko­dą, tai ga­li­my­bė su­ras­ti šiek tiek su­ma­žė­ja. Ta­čiau pats te­le­fo­nas tam­pa ne­nau­din­gu apa­ra­tu ir tai ga­li tu­rė­ti įta­kos va­gys­čių skai­čiaus ma­žė­ji­mui.

– Kaip ma­no­te, kas svar­biau, ar ap­sau­go­ti ja­me esan­čius as­me­ni­nius sa­vi­nin­ko duo­me­nis, ar su­ras­ti mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną ir to­kį pa­žei­di­mą pa­da­riu­sį as­me­nį?

– Va­gys­tės at­ve­ju po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams svar­biau­sia su­ras­ti ir grą­žin­ti mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną sa­vi­nin­kui, taip pat pri­tai­ky­ti ati­tin­ka­mas sank­ci­jas pa­žei­di­mą pa­da­riu­siam as­me­niui. Ta­čiau pa­čiam te­le­fo­no sa­vi­nin­kui, ma­ny­ti­na, kad svar­biau­sia yra jo as­me­ni­niai duo­me­nys.

To­dėl po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ra­gi­na ne­pra­ras­ti bud­ru­mo šil­tuo­ju va­sa­ros me­tu ir at­sa­kin­gai elg­tis su sa­vo daik­tais. Re­ko­men­duo­ja­me mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne įves­ti ap­sau­gos ko­dą, kad prieš nau­do­jan­tis apa­ra­tu bū­tų pra­šo­mas Jums vie­nam ži­no­mas ko­das. To­kiu bū­du Jū­sų as­me­ni­niai duo­me­nys bus la­biau ap­sau­go­ti. Taip pat ne­pa­lik­ti sa­vo daik­tų vie­šo­se vie­to­se po­il­siau­jant ar pra­mo­gau­jant.

– Už­blo­ka­vus IMEI ko­dą, te­le­fo­nas tam­pa ne­nau­din­gu apa­ra­tu. Ta­čiau IMEI ko­do už­blo­ka­vi­mas te­le­fo­ne esan­čių duo­me­nų ne­ap­sau­go?

– Už­blo­ka­vus te­le­fo­no IMEI, te­le­fo­nas ne­ga­li pri­si­jung­ti prie ope­ra­to­riaus ir nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­go­mis. Te­le­fo­no vi­sos funk­ci­jos vei­kia, ku­rios ne­su­si­ju­sios su mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riaus pa­slau­go­mis (skam­bu­čiai, sms, in­ter­ne­tas). Iš­sky­rus at­ve­jus, kai te­le­fo­nas su ap­sau­gos ko­du, ta­da ne­pa­sie­kia­mi ja­me esan­tys as­me­ni­niai duo­me­nys.

– Jei­gu kas nors to ne­ži­no­da­mas įsi­gy­ja vog­tą mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, ar tai reiš­kia, kad to­kiu pir­ki­niu il­gai nepri­si­džiaugs, nes po­li­ci­ja jį grei­tai su­ras ir kon­fis­kuos? Kas pa­dengs pir­kė­jui pa­tir­tus pi­ni­gi­nius nuos­to­lius, ar pir­kė­jas yra tas, ku­ris la­biau­siai nu­ken­čia?

– Prieš įsi­gy­jant to­kio po­bū­džio pir­ki­nį pra­var­tu įsi­ti­kin­ti, ar te­le­fo­nas nė­ra vog­tas. Jei­gu te­le­fo­nas par­duo­da­mas be do­ku­men­tų, pir­ki­mo su­tar­ties ar ki­tų prie­dų (pvz., kro­vik­lio), jau rei­kė­tų su­si­mąs­ty­ti.

Taip pat rei­kia ra­cio­na­liai ver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir įver­tin­ti nau­jo pir­ki­nio kai­ną sa­lo­ne bei Jū­sų mo­ka­mą kai­ną už pir­ki­nį iš ne­pa­žįs­ta­mo as­mens. Pir­kė­jui įsi­gi­jus vog­tą daik­tą nie­kas ne­at­ly­gi­na pa­tir­tų nuos­to­lių.

– Ko­kia at­sa­ko­my­bė ir ko­kio dy­džio bau­da ga­li grės­ti te­le­fo­nų va­gi­šiams?

˜– Jei­gu te­le­fo­no ver­tė iki 150 eu­rų, pa­gal LR ANK 108 str. sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta iki 300 eu­rų, jei te­le­fo­no ver­tė yra di­des­nė nei 150 eu­rų, at­sa­ko­my­bė at­si­ran­da pa­gal LR BK 178 str. Tai ga­li bū­ti ir vie­šie­ji dar­bai ar­ba bau­da, lais­vės ap­ri­bo­ji­mas ar­ba areš­tas, ar­ba lais­vės at­ėmi­mas iki tre­jų me­tų.