I. Pirmojo gimnazijos pastato detektyvas

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojas Antanas JURČYS
Komentarai (1)
2019 Sausis 8
Pastatas
Dabartinis pastatas iš kiemo pusės.
Ar­tė­ja Aly­taus se­no­sios gim­na­zi­jos šimt­me­tis. Pir­mą­ją vi­du­ri­ni­ą­ją 4 kla­sių mo­kyk­lą ban­dy­ta įsteig­ti dar 1918 me­tais. Sa­vo at­si­mi­ni­muo­se Ka­zys Kli­ma­vi­čius to me­to si­tu­a­ci­ją api­bū­di­na taip (Ci­tuo­ja­mų teks­tų kal­ba ne­tai­sy­ta): „Dar 1918 m. pa­bai­go­je Aly­tu­je su­si­da­rė lie­tu­vių mo­ky­to­jų švie­ti­mo ko­mi­te­tas, į ku­rį įė­jo tuo­met ėję mo­kyk­lų ins­pek­to­rių pa­rei­gas a. a. Ado­mas Ba­ly­nas ir a. a. Juo­zas Ge­niu­šas, o taip pat mo­ky­to­jai S. Sla­vė­nas, Vl. Ar­mi­nai­tė, J. Sa­bas, J. Ce­lie­šius. Jie pa­lai­kė ry­šį su tik ką su­si­kū­ru­sia Švie­ti­mo Mi­nis­te­ri­ja Kau­ne. Bu­vo nu­ma­ty­ta Dzū­ki­jos cen­tre, Aly­tu­je, steig­ti vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Švie­ti­mo Mi­nis­te­ri­ja tam pri­ta­rė. Va­do­vau­ti mo­kyk­lai pra­džio­je bu­vo pa­skir­tas Au­gus­ti­nas Ja­ku­cia­vi­čius (Ja­ku­čio­nis-AJ), bet jis kaž­ku­riais su­me­ti­mais (ruo­šė ir lei­do va­do­vė­lius) ne­no­rė­jo iš kai­mo iš­vyk­ti. Ta­da pa­siū­ly­ta Vla­dzei­Ar­mi­nai­tei ar­ba Sa­bui. Dėl sun­kios pa­dė­ties tie taip pat at­si­sa­kė. Taip I9I8 m. nie­ko ne­iš­ėjo.“ (At­si­mi­ni­mai. Aly­taus gim­na­zi­jai 70 (1919–1989)

Aly­taus vi­du­ri­ni­ą­ją 4 kla­sių mo­kyk­lą pa­vy­ko įsteig­ti tik 1919 me­tais. Ra­šan­tie­ji apie mo­kyk­los įkū­ri­mą be­veik vi­suo­met pri­me­na vi­du­ri­nio­sios mo­kyk­los stei­gė­jus, pės­čio­mis mo­kyk­los rei­ka­lais į Kau­ną nu­žy­gia­vu­sį Jo­ną Mak­nic­ką (vie­nas iš mo­kyk­los įstei­gi­mo ini­cia­to­rių), pir­mą­jį di­rek­to­rių (ta­da – ve­dė­ją) K.Kli­ma­vi­čių ir, ži­no­ma, Ža­li­ą­ją (ki­taip dar va­din­tą Ar­kli­de) gim­na­zi­ją ir jo­je 1927 me­tais iš­leis­tą 1-ąją tik­ro­sios gim­na­zi­jos lai­dą. Ir lyg ne­ty­čiom už­mirš­ta­mas pir­ma­sis gim­na­zi­jos pa­sta­tas, ku­ria­me ir pra­si­dė­jo aly­tiš­kių tik­rie­ji moks­lai.

Tie­sa, dau­giau­sia Aly­taus švie­ti­mo rai­dą ty­ri­nė­ju­si El­vy­ra Bi­liū­tė-Alek­na­vi­čie­nė sa­vo dar­buo­se yra ne kar­tą pa­mi­nė­ju­si, kad pa­sta­tas bu­vęs vie­na­me iš ca­ri­nių ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių pa­sta­tų Ulo­nų gat­vė­je, nu­ro­do­mas ir pa­sta­to nu­me­ris – 33. Be­veik vi­sur pa­brė­žia­ma, kad sta­ti­nys bu­vęs mū­ri­nis, di­de­lis, tri­jų aukš­tų. Yra šio­kių to­kių užuo­mi­nų ir apie pa­sta­to vi­dų. Ir vis­kas? O ku­ris pa­sta­tas yra tas 33? Vie­nas ki­tas, ati­džiau ty­ri­nė­jęs ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių is­to­ri­ją, ži­no, kad ne apie gat­vės na­mų nu­me­rius kal­ba­ma – dau­ge­lis ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių pa­sta­tų bu­vo su­nu­me­ruo­ti. De­ja, nu­me­rių nė­ra iš­li­kę, da­lis ka­rei­vi­nių pa­sta­tų aud­rin­gos XX am­žiaus is­to­ri­jos šėl­smo ir ki­tų sti­chi­jų (pir­miau­sia gais­rų) bu­vo su­nai­kin­ti. Ne kar­tą to­je te­ri­to­ri­jo­je vy­ko in­ven­to­ri­za­ci­jos... Tur­būt dėl to nė­ra iš­li­ku­sios jo­kios įsi­min­ti­nes­nės gim­na­zi­jos sta­ti­nio nuo­trau­kos, jo­kios aiš­kes­nės nuo­ro­dos.

Dar įdo­miau, kad dvie­jo­se mo­kyk­lo­se, ku­rios yra pir­mo­sios gim­na­zi­jos tra­di­ci­jų tę­sė­jos, eks­po­nuo­ja­mos nuo­trau­kos be­veik ne­su­sie­tos su pir­muo­ju gim­na­zi­jos pa­sta­tu – vie­nur gim­na­zi­jos sta­ti­niu lai­ko­mas da­bar­ti­nis Ulo­nų gat­vės na­mas, pa­žy­mė­tas 6 nu­me­riu, ki­tur – 8. O kaip yra iš tik­rų­jų? Ar įma­no­ma be pa­klai­dos nu­sta­ty­ti pa­sta­tą, ku­ria­me ir bu­vo įsi­kū­ru­si pir­mo­ji Aly­taus vi­du­ri­nio­ji (Aly­tu­je iki to lai­ko bu­vo tik ke­lios pra­džios mo­kyk­los) mo­kyk­la?

Aly­taus Dzū­ki­jos pro­gim­na­zi­jos mu­zie­ju­je yra 1924 me­tų nuo­trau­ka. Už mo­ki­nių nu­ga­rų – pir­mie­ji gim­na­zi­jos rū­mai. Nuo­trau­ko­je gim­na­zi­jos pa­sta­tas ne­ryš­kus, jį ne­leng­va su­sie­ti su kon­kre­čiu tri­aukš­čiu ca­ro ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių sta­ti­niu. Ir vis dėl­to to­je nuo­trau­ko­je yra vie­na de­ta­lė, lei­džian­ti pa­sta­tą at­pa­žin­ti: nors ir ne­ryš­kiai, bet ma­to­mas tik tam pa­sta­tui bū­din­gas ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tas – po sto­gu esan­tis ply­ti­nis puo­šy­bi­nis ele­men­tas fri­zas. To­kį ele­men­tą tu­ri tik vie­nas iš vi­sų tri­aukš­čių iš­li­ku­sių ka­rei­vi­nių pa­sta­tų, ku­ria­me da­bar yra įsi­kū­ru­si KASP Dai­na­vos apy­gar­dos 1-oji rink­ti­nė.

Už­čiuo­pus ši­tą ne­žy­mų pa­na­šu­mą pa­pras­čiau ieš­ko­ti ir ki­tų tą ver­si­ją pa­tvir­ti­nan­čių šal­ti­nių. To­kių nuo­ro­dų yra bu­vu­sių to lai­ko mo­ki­nių, pir­mo­jo di­rek­to­riaus / ve­dė­jo K.Kli­ma­vi­čiaus pri­si­mi­ni­muo­se ir įvai­rio­se Aly­taus 4 kla­sių vi­du­ri­nio­sios mo­kyk­los, o vė­liau ir gim­na­zi­jos, ata­skai­to­se, siųs­to­se Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jai. In­for­ma­ty­vūs yra įvai­rių tarp­ži­ny­bi­nių mi­nis­te­ri­jų su­si­ra­ši­nė­ji­mai.

1969 me­tais, kai bu­vo mi­ni­mas gim­na­zi­jos 50 me­tų ju­bi­lie­jus, bu­vu­sie­ji A­ly­taus 4 kla­sių vi­du­ri­nio­sios mo­kyk­los ir gim­na­zi­jos 1-osios lai­dos mo­ki­niai Aly­taus 1-ajai vi­du­ri­nei mo­kyk­lai (da­ba­r Aly­taus Dzū­ki­jos pro­gim­na­zi­ja) pa­do­va­no­jo pri­si­mi­ni­mų al­bu­mą. Ja­me yra ke­le­tas pir­mo­jo gim­na­zi­jos pa­sta­to ap­ra­šy­mų, ku­riuo­se ga­li­ma ras­ti ne vie­ną pa­tiks­li­nan­čią nuo­ro­dą. Pa­vyz­džiui, Vy­tau­tas Mak­nic­kas, pir­ma­sis Aly­taus gim­na­zi­jos mo­ki­nys ir pir­mo­sios lai­dos ab­sol­ven­tas, mi­nė­tuo­se pri­si­mi­ni­muo­se tei­gia:

„Aly­tus te­bu­vo men­kas baž­nyt­kai­mis, gais­rų ir ka­ro nu­nio­ko­tas už­kam­pis, ku­ria­me tarp da­bar­ti­nio siu­vi­mo fab­ri­ko li­gi baž­ny­čios bu­vo kel­my­nai, miš­ko plo­tai, ke­le­tas su­kniu­bu­sių ba­kū­žė­lių<...>

Mū­sų mo­kyk­lai bu­vo pa­skir­ta pa­tal­pos ka­rei­vi­nė­je. Tai bu­vo di­de­lis tri­jų aukš­tų pa­sta­tas, ge­ro­kai ap­nai­kin­tas. Sti­go lan­gų, du­rų, bet mes tai grei­tai su­si­ra­do­me ki­to­se tuš­čio­se ka­rei­vi­nė­se. Šia­me di­džiu­lia­me pa­sta­te til­po mū­sų dvi kla­sės, ap­si­gy­ve­no mo­ky­to­jai, ne­ma­ža dar vie­tos li­ko ir mo­ki­nių ben­dra­bu­čiui. Mies­te gy­ve­no tik mies­tie­čiai, tuo tar­pu di­džiu­ma mo­ki­nių ap­si­gy­ve­no ben­dra­bu­ty­je.

 Ka­rei­vi­nių kam­ba­riai di­de­li – te­ko gy­ven­ti po ke­lis ar net po ke­lio­li­ka vie­na­me kam­ba­ry­je. <...>  Pir­ma­me aukš­te bu­vo vir­tu­vė, kur iš mū­sų at­vež­tų pro­duk­tų iš­vir­da­vo pie­tus...“ (Aly­taus Vi­du­ri­nei Mo­kyk­lai, mi­nin­čiai sa­vo įkū­ri­mo pen­kias­de­šimt­me­čio su­kak­tu­ves. Aly­taus Gim­na­zi­jos I-osios – 1927 m. – lai­dos ab­sol­ven­tai. 1969 m. Aly­taus Dzū­ki­jos pro­gim­na­zi­jos mu­zie­jaus fon­dai)

Pa­na­šiai pir­mą­jį gim­na­zi­jos pa­sta­tą api­bū­di­na ki­ta tų lai­kų mo­ki­nė Ona Na­ru­šy­tė:

„Mo­kyk­lai skir­ta di­de­lė, tri­jų aukš­tų, rau­do­nų ply­tų ka­rei­vi­nė sto­vė­jo ne­to­li plen­to ir žio­jo­jo tuš­čio­mis lan­gų bei du­rų sky­lė­mis...<...>

Pa­skli­do tė­vai, vai­kai ir mo­ky­to­jai po miš­ką ap­žiū­ri­nė­da­mi ten ki­tas esan­čias tuš­čias ka­rei­vi­nes, nu­ka­bi­nė­da­mi jų du­ris, lan­gus, rink­da­mi ran­ke­nas, kab­lius, vi­sa, ką ga­li­ma pa­nau­do­ti bū­si­mai mo­kyk­lai. <...>

Pir­mo aukš­to di­de­lė sa­lė ti­ko bū­ti val­go­muo­ju, o ki­tuo­se kam­ba­riuo­se tu­rė­jo ap­si­gy­ven­ti mo­kyk­lą ir ben­dra­bu­tį ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las. Čia bu­vo ir ne­ma­ža vir­tu­vė, taip pat san­dė­lis, ant­ra­sis aukš­tas ati­te­ko mo­ky­to­jų šei­moms ir mer­gai­čių ben­dra­bu­čiui, tre­čia­me aukš­te įsi­kū­rė mo­ky­to­jas Sla­vė­nas su ber­niu­kais: čia bu­vo nu­ma­ty­ti ir mo­kyk­li­niam dar­bui skir­ti kam­ba­riai“

(Ci­ta­ta iš E.Bi­liū­tės-Alek­na­vi­čie­nės kny­gos „Aly­taus švie­ti­mo ari­muo­se, 33–34  psl.)

Dar įdo­mes­nę in­for­ma­ci­ją pa­tei­kė ki­tas 1927 me­tų ab­sol­ven­tas Sta­sys Griš­ke­vi­čius:

„Aly­tų pa­ži­no­jau ma­žai – gal tik po­rą kar­tų sa­vo gy­ve­ni­me ja­me lan­kiau­si. Mo­kyk­la bu­vo ka­rei­vi­nė­se, to­liau nuo mies­to. Ten aš vi­sai ne­bu­vau bu­vęs. To­dėl, va­žiuo­jant pa­ti ap­lin­ka ma­ne ste­bi­no. Pra­va­žia­vo­me ei­lę ka­rei­vi­nių – vis di­džiu­liai, nie­kad ne­ma­ty­ti mū­rai <...>

Ben­dra­bu­ty­je gy­ve­no­me ga­na daug mo­ki­nių, už­im­da­mi III-me aukš­te ke­lis kam­ba­rius. Mes gy­ve­no­me pen­kie­se. Pa­na­šiai ir ki­tuo­se kam­ba­riuo­se. Tik vie­nas kam­ba­rys bu­vo di­de­lis, tie­siog sa­lė. „Sei­miš­kiai“ gy­ve­no vi­si vie­na­me kam­ba­ry­je. III-me aukš­te, be to, bu­vo mo­ky­to­jo Sla­vė­no bu­tas, ro­dos, mo­ky­to­jų kam­ba­rys ir vi­sos trys, o ki­tais me­tais – ke­tu­rios kla­sės. Tuo bū­du, be­veik vi­sas III-is aukš­tas bu­vo už­im­tas. II-me aukš­te gy­ve­no pats ve­dė­jas, mo­ky­to­jas Ba­ly­nas ir Bu­taus­kai­tė. Dau­ge­lis kam­ba­rių bu­vo tuš­ti, be du­rų, lan­gai be stik­lų. O I-me aukš­te ir­gi bu­vo tik ben­dra­bu­čio val­go­ma­sis, vir­tu­vė ir vir­tu­vės pa­tar­nau­to­jų kam­ba­rys. Taip pat mo­kyk­los sar­go, ro­dos, Apo­na­vi­čiaus, bu­tas. Pa­ti ka­rei­vi­nė, man ro­dos, bu­vo skir­ta ne ka­rei­viams gy­ven­ti, bet ka­ri­nin­kams ar ka­ri­nėms įstai­goms. Vie­no­je, pa­na­šio­je į mū­siš­kę, bu­vo ap­skri­ties li­go­ni­nė, ki­to­se gy­ve­no ka­rei­viai, ka­ri­nin­kai. Bet gal ir jiems bu­vo erd­va, nes tuo­met ka­riuo­me­nės bu­vo ne­daug. Mat vy­ko ne­pri­klau­so­my­bės ko­vos, tai da­lys, ma­tyt, daž­nai keis­da­vo­si, bū­da­vo fron­tuo­se...“

„1922-1923 moks­lo me­tus pra­de­dant, ben­dra­bu­čio jau ne­bu­vo <...> Į mo­kyk­lą vaikš­čio­ti rei­kė­jo da­bar­ti­nės Da­riaus-Gi­rė­no gat­vės vie­to­mis. Ne­at­si­me­nu, ar ji anais lai­kais tu­rė­jo pa­va­di­ni­mą, nes tai bu­vo ma­žai pa­na­ši į gat­vę – vos ke­li na­me­liai bei tvar­te­liai at­si­ša­ko­ję iš pa­grin­di­nės Vil­niaus gat­vės ir pa­si­tū­mė­ję į pu­šy­ną. Rei­kė­jo ei­ti pro da­bar­ti­nį par­ką, tuo­met dar pa­pras­tą nu­su­sį pu­šy­nė­lį, ku­ria­me gy­ven­to­jai vers­da­vo šiukš­les, o či­go­nai ker­mo­šių die­no­mis „mušt­ra­vo­jo“ sa­vo kui­ne­lius, kad vik­res­ni bū­tų, kad kai­mie­čiams leng­viau įpirš­tų. Da­bar­ti­nės (prieš uni­ver­sa­li­nę par­duo­tu­vę (da­bar­ti­nė par­duo­tu­vė Ne­mu­nas – A.J.) aikš­tės ne­bu­vo nė užuo­maz­gos. Jo­kių na­mų iki ka­rei­vi­nių! Tik prie ge­le­žin­ke­lio sto­ties ke­li. Mes trauk­da­vo­me į mo­kyk­lą per­kirs­da­mi ge­le­žin­ke­lį – ka­du­gy­nais, smė­ly­nais, pro įgu­los baž­ny­čią <...> Ne­to­li kai­rė­je lik­da­vo ge­le­žin­ke­lio sto­tis, o to­lo­kai de­ši­nė­je – Pul­ko gat­vė su sa­vo ma­žo­mis ba­kū­žė­lė­mis. Ir dau­giau nie­ko ta­me vi­sa­me di­džiu­lia­me tri­kam­py­je. <...> Ka­rei­vi­nių ra­jo­nas bu­vęs ga­na to­li nuo mies­to <...>“ (Aly­taus Vi­du­ri­nei Mo­kyk­lai, mi­nin­čiai sa­vo įkū­ri­mo pen­kias­de­šimt­me­čio su­kak­tu­ves. Aly­taus Gim­na­zi­jos I-osios – 1927 m. – lai­dos ab­sol­ven­tai. 1969 m. Aly­taus Dzū­ki­jos pro­gim­na­zi­jos mu­zie­jaus fon­dai)

Pa­na­šiai mo­kyk­lą api­bū­di­na ir K.Kli­ma­vi­čius. (Be­je, ta jo pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja pa­si­nau­do­jo ne vie­nas apie pir­mą­ją Aly­taus gim­na­zi­ją ra­šęs ty­ri­nė­to­jas):

„Mies­te­ly­je jo­kių pa­tal­pų ne­bu­vo, pra­di­nės pa­tal­pos ties šven­to­riu­mi bu­vo ma­žy­tės ir ankš­tos, su mo­ky­to­ju S. Sla­vė­nu apė­jo­me vi­sas ka­rei­vi­nes ir ap­si­sto­jo­me prie vie­nų. Jos tuo­met bu­vo tuš­čios, o lan­gai iš­plėš­ti. Vi­du­je bu­vo daug skied­rų ir drož­lių, pa­lik­tų vo­kie­čių ir ru­sų be­lais­vių.

La­bai daug du­rų bu­vo iš­im­ta ir iš jų ar­kli­dė­se padary­tos per­tva­ros. Tuo­jau su­rin­ko­me du­ris, lan­gų rė­mus ir juos tai­kė­me mo­kyk­los pa­tal­poms. Ga­vo­me ga­na ge­rą se­ną stik­lio­rių­ Gor­bi­ką, ku­ris il­gą lai­ką ir tvar­kė tuos lan­gus. Kros­nys taip pat bu­vo ap­ga­din­tos. Vis­ką te­ko per­dirb­ti, o lė­šų tam ma­ža: pra­džio­je tė­vai su­dė­jo apie 900 mar­kių ir Švieti­mo Mi­nis­te­ri­ja da­vė pra­džiai I500 mar­kių, vė­liau, susitvar­kius, kiek pa­dė­jo ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė.

Ka­dan­gi pra­džio­je suo­lų ne­bu­vo, tai mes su mo­ki­niais par­si­ne­šė­me iš bu­vu­sios ru­sų įgu­los cerk­vės „lom­kas“ ir su­dė­jo­me į kla­ses. Be to, vie­nas Aly­taus sta­lius tuoj pa­da­rė kiek pa­pras­tes­nių suo­lų.“ K.Kli­ma­vi­čius „Iš at­si­mi­ni­mų“ (At­si­mi­ni­mai pa­ra­šy­ti apie 1962 m. At­si­mi­ni­mai ne­baig­ti, iš­leis­ti gim­na­zi­jos 70-me­čio pro­ga)

 

Aly­taus Dzū­ki­jos pro­gim­na­zi­jos mu­zie­jaus fon­duo­se yra di­plo­mi­nis­ dar­bas apie Aly­taus švie­ti­mą. Dar­be už­si­min­ta apie K.Kli­ma­vi­čiaus spau­dai ruoš­to lei­di­nio „Iš at­si­mi­ni­mų“ va­rian­tą, ku­ria­me ga­na tiks­liai nu­sa­ko­ma gim­na­zi­jos pir­mo­jo pa­sta­to dis­lo­ka­ci­jos vie­ta:

„Pa­tal­pos pa­si­rink­tos vie­no­je ka­ri­nin­kams skir­to­je ka­rei­vi­nė­je (kai nuo bu­vu­sios įgu­los baž­ny­čios (da­bar Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia – AJ) žiū­ri stat­me­nai į plen­tą, tai prie­šais, tuo­jaus už plen­to, yra vie­naukš­tė bu­vu­si ka­ri­nin­kų ra­mo­vė, o nuo jos į kai­rę bu­vu­si mo­kyk­los pa­tal­pa). Ka­rei­vi­nės bu­vo tuš­čios, be lan­gų ir be du­rų, iš­griau­to­mis kros­ni­mis, iš­tru­pė­ju­sio­mis sie­no­mis...“  K.Kli­ma­vi­čius „Iš at­si­mi­ni­mų“ (spau­dai ruoš­to lei­di­nio va­rian­tas, apie 1962 m.)

Pri­si­mi­ni­muo­se ne­už­si­min­ta apie na­mą žy­mė­ju­sį nu­me­rį. To­kią in­for­ma­ci­ją ga­li­ma ras­ti apy­skai­to­se, ku­rias kiek­vie­nais me­tais mo­kyk­los va­do­vas siųs­da­vo Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jai. Pa­vyz­džiui, 1919 me­tų apy­skai­to­je­ ra­šo­ma: „<...> an­tru kart bu­vo kreip­ta­si į Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, tik tuo­met lei­do mums nau­do­tis ka­zar­me. Ji yra di­de­lė, 3-jų aukš­tų, tu­ri virš 10 di­de­lių kam­ba­rių, ku­riuo­se ga­li­me įtai­sy­ti kla­ses, ir daug ma­žes­nių kam­ba­rių, tik rei­ka­lau­ja di­de­lio re­mon­to“. (LCVA. F-391/2/1)

1920 me­tų apy­skai­to­je ran­da­me to­kį­ į­ra­šą:

Mo­kyk­la yra nuo Aly­taus miest. 11/2 ki­lom. at­stu­mo esa­mo­se b. ru­sų ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nė­se, na­me Nr. 38, ku­riuo nau­do­tis lai­ki­niai lei­do Ge­ne­ra­li­nis šta­bas.

Mo­kyk­los na­mas pa­ly­gi­na­mai la­bai di­de­lis: il­gas, 3 aukš­tuo­se. Hi­gie­nos at­žvil­giu vi­sai ge­ras, jei­gu tin­ka­miau su­tvar­ky­ti iš­ei­na­mas vie­tas (lau­ko tu­a­le­tus – AJ), įtai­sy­ti prau­syk­les ir su­dė­ti apa­ti­nia­me aukš­te ir vi­suo­se ko­ri­do­riuo­se lan­gus ir du­ris, kad vė­jas ne­trauk­tų. Švie­sos ir oro daug, drėg­nu­mo taip pat nė­ra. Pa­to­gu­mo žvilgs­niu trū­ku­mais skai­ty­ti rei­kia tas, kad rū­sių vi­sai nė­ra, tai­gi na­mo gy­ven­to­jams (tar­nau­to­jams ir mo­ki­niams) nė­ra kur pro­duk­tų pa­dė­ti. Bet svar­biau­sia tai tas, kad vis­gi na­mas ati­duo­tas mo­kyk­lai dar ne­ga­lu­ti­nai, bet tik lai­ki­nai. Dėl­to tan­kiai ten­ka su ka­riš­kiais vi­so­kių nesu­si­pra­ti­mų ir ne­sma­gu­mų tu­rė­ti“. (LCVA. F-391/2/1)

1921 me­tais siųs­ta­me do­ku­men­te iš da­lies pa­kar­to­ta ta pa­ti in­for­ma­ci­ja, tik ne­be­mi­ni­mas na­mo nu­me­ris.

„Mo­kyk­la yra b. ru­sų ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nė­je, 11/2 ki­lom. nuo Aly­taus miest. at­stu­me. Hi­gie­nos ir pa­to­gu­mo at­žvil­giu na­mas ne­la­bai tin­ka­mas: rei­ka­lin­ga daug re­mon­to du­rų, ko­ri­do­rių, iš­ei­na­mų­jų vie­tų, kros­nių ir t.t. Be­to ta­me pat na­me yra dvie­jų pul­kų šta­bai, tai­gi la­bai daug kėb­lu­mų su­da­ro vaikš­čio­ji­mas tais pat ko­ri­do­riais ir ka­rei­vių.“

La­bai ul­ti­ma­ty­vus yra 1921 me­tų rug­pjū­čio 27 die­ną Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos raš­tas, pa­siųs­tas švie­ti­mo, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rams:

„Ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių ra­jo­ne Aly­tu­je, be ka­riš­kių da­lių yra ap­si­gy­ve­nu­sios trys įstai­gos, pri­gu­lian­čios kiek­vie­na ki­tai mi­nis­te­ri­jai, bū­tent: gim­na­zi­ja (Švie­ti­mo M-jai), ka­lė­ji­mas (Tei­sin­gu­mo M-jai) ir ap­skri­ties li­go­ni­nė (Vi­daus Rei­ka­lų M-jai) ir u­ži­ma tris ge­riau­sius ka­rei­vi­nių ru­mus (Nr. 31, Nr.63 ir Nr. 60).

Dis­lo­ka­ci­ja ski­ria­mos ka­riuo­me­nės pa­tal­pi­ni­mui ne­iš­ven­gia­ma yra pa­liuo­suo­ti mi­nė­tų­jų įstai­gų už­ima­mie­ji ru­mai ir, rei­kia­mai pa­re­mon­ta­vus, pri­reng­ti jie ka­rei­vių ir ka­ri­nin­kų ap­gy­ven­di­ni­mui.“

Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mas-pra­šy­mas

„Švie­ti­mo Mi­nis­te­ri­ja pra­šo Kraš­to Ap­sau­gos Mi­nis­te­ri­ją pa­lik­ti Aly­taus rei­ka­lams ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nes Nr. 31, nes jei­gu bū­tų ka­rei­vi­nės iš Aly­taus gim­na­zi­jos at­im­tos, tai Švie­ti­mo Mis­te­ri­ja, ne­tu­rė­da­ma gim­na­zi­jai ki­to bu­to, tu­rė­tų už­da­ry­ti mo­kyk­lą, ku­rią lan­ko 230 mo­ki­nių.

Tas mo­kyk­los už­da­ry­mas tu­rė­tų la­bai blo­gas pa­sek­mes Aly­taus su­len­kė­ju­siam kraš­tui.“

Švie­ti­mo Mi­nis­te­ris,

De­par­ta­men­to Di­rek­to­rius

 

Itin įdo­mus yra 1922 me­tų su­si­ra­ši­nė­ji­mas, kai ka­riš­kiai pa­rei­ka­la­vo, kad gim­na­zi­ja iš ca­ri­nių ka­rei­vi­nių mies­te­lio bū­tų iš­kel­din­ta. K.Kli­ma­vi­čius ta pro­ga ra­šo:

„Mo­kyk­la yra mū­ri­nė­je b. ru­sų ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nė­je, 11/2 ki­lom. at­stu­mo nuo Aly­taus mies­te­lio. Dėl pa­čios ka­rei­vi­nės var­žo­ma­si su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Na­mas pa­to­gu­mo at­žvil­giu ne­la­bai tin­ka, nes ap­lin­kui ka­rei­viai gy­ve­na, hi­gie­nos gi at­žvil­giu, jei su­tvar­ky­ti iš­ei­na­mą­sias vie­tas, įtai­sy­ti prau­syk­les ir su­dė­ti vi­sur, ypač ko­ri­do­riuo­se, du­ris ir lan­gus, kad vė­jas ir šal­tis ne trauk­tų, tai tik­tų. Re­mon­to rei­ka­lau­ja taip pat be­veik vi­sos kros­nys, nes jų vi­du­ri­niai iš­de­gę ir net iš­griu­vę, dėl­to kai ku­rios kla­sės šal­tos.“

„Prie mo­kyk­los ta­me pa­čia­me na­me (ka­rei­vi­nė­je) bu­vo mo­ki­nių ben­dra­bu­tis, ku­ria­me bu­vo virš 80 mo­ki­nių. Už­ėmus ka­riš­kiams 1922 m. va­sa­rą prie­var­ta ben­dra­bu­čio kam­ba­rius, ben­dra­bu­tis iš­iro ir da­bar nau­do­ja­si bu­vu­sio ben­dra­bu­čio vir­tu­ve vos apie 10 mo­ki­nių.“

Mums, mo­ky­to­jui An­ta­nui Jur­čiui, gim­na­zi­jos mu­zie­jaus va­do­vui­ Vy­tau­tui­ Bi­gai­lai ir gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui ug­dy­mui Alek­san­drui Ki­ri­lo­vui, ieš­kan­tiems tiks­les­nės me­džia­gos apie gim­na­zi­jos pra­džių pra­džią, Lie­tu­vos cen­tri­nia­me vals­ty­bės ar­chy­ve pa­vy­ko ras­ti net to me­to ka­rei­vi­nių da­lies pla­ną, ku­ria­me aiš­kiai nu­ro­dy­ta, ko­kia­me na­me bu­vo įsi­kū­ru­si gim­na­zi­ja,–abie­jų mi­nis­te­ri­jų raš­tuo­se tas pa­sta­tas pa­žy­mė­tas 31 nu­me­riu.

1922 me­tų do­ku­men­tuo­se yra už­si­min­ta ir apie ga­li­mą gim­na­zi­jos per­kė­li­mą į ki­tas ka­rei­vi­nes. Tik­riau­siai tu­ri­mas ome­ny­je va­di­na­ma­sis lai­ki­na­sis Aly­taus gim­na­zi­jos pa­sta­tas, ku­rio nuo­trau­ka­ per daug ties­mu­kiš­kai sie­ja­ma su gim­na­zi­ja, nes iš to­les­nio su­si­ra­ši­nė­ji­mo pa­aiš­kė­ja, kad gim­na­zi­jai se­no­se pa­tal­po­se lei­do už­si­lik­ti iki 1924 me­tų lie­pos 15 die­nos. Iš že­miau pa­teik­to K.Kli­ma­vi­čiaus ap­ra­šy­mo ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad siū­lo­mas gim­na­zi­jai pa­sta­tas bu­vo da­bar­ti­nė­je AB „Dai­na­vos siu­vi­mas“ te­ri­to­ri­jo­je: „Jau da­bar mo­kyk­la per to­li nuo mies­te­lio (2 ki­lo­met­rai nuo Su­val­kų pu­sės ir apie 4 ki­lo­met­rai nuo Vil­niaus pu­sės), o jei­gu per­kel­ti į da­bar ski­ria­mą ka­rei­vi­nę, tai to­lu­mo apie ½ ki­lo­met­ro dar pri­si­de­da; to­kiu bū­du la­bai to­li bū­tų iš mies­te­lio mo­ki­niams vaikš­čio­ti žie­mą, o ypa­tin­gai pa­va­sa­rį, kuo­met čia pa­ke­lėj į mies­te­lį pra­tvins­ta upe­lis ir prie vi­so mi­nė­to to­lu­mo pri­si­de­da dar apie 2 ki­lo­met­rus (rei­kia ei­ti ap­link); to­dėl jau da­bar kai ku­rie tė­vai net pa­reiš­kė, kad pri­vers­ti at­si­sa­ky­ti vai­kus mo­ky­tis leis­ti dėl ne­pa­to­gu­mo...“

Daug in­for­ma­ci­jos yra 1923 me­tų su­si­ra­ši­nė­ji­mo do­ku­men­tuo­se:

1923 lap­kri­čio 12 d.

Po­nui Švie­ti­mo Mi­nis­te­riui

„Švie­ti­mo ir Kraš­to Ap­sau­gos Mi­nis­te­ri­joms  š. m. spa­lių 17 d. su­si­ta­rus pa­lik­ti Aly­taus gim­na­zi­ją ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nė­je Nr. 33 tik li­gi 1924 me­tų lie­pos 15 d., ap­skri­ties Val­dy­ba sa­vo š.m. rug­sė­jo 25 d. raš­tui Nr. 4025 pa­pil­dy­ti pra­šo po­no Mi­nis­te­rio pa­rė­dy­mo asig­nuo­ti Pan­to­no ka­rei­vi­nių re­mon­tui lė­šų, tar­pi­nin­kau­ti ga­vi­mui iš Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ne­mo­ka­mai rei­ka­lin­gos jų re­mon­tui me­džia­gos ir per­lei­di­mui ka­rei­vi­nių Ap­skri­ties Sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bėn, ki­taip gre­sian­tis gim­na­zi­jos už­da­ry­mo pa­vo­jus ne­ga­lės bū­ti pa­ša­lin­tas, nes, Ap­skri­ties Sa­vi­val­dy­bės fi­nan­sams su­lie­sė­jus, val­dy­ba ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės mi­nė­tam rei­ka­lui lė­šų skir­ti.“

Ap­skri­ties Val­dy­bos

Pir­mi­nin­kas, Sky­riaus Ve­dė­jas

(Vi­sų ci­tuo­ja­mų pri­si­mi­ni­mų ir do­ku­men­tų kal­ba ne­tai­sy­ta)

At­ro­dy­tų, kad daug kas pa­aiš­kė­jo. Bet kaip su pa­sta­to nu­me­ra­ci­ja? Vie­nuo­se šal­ti­niuo­se gim­na­zi­ja pa­žy­mė­ta 38 nu­me­riu, ki­tuo­se šal­ti­niuo­se – 31, dar­ ki­tuo­se – 33. Gal kal­ba­ma ne apie tą pa­tį sta­ti­nį? Iš tik­rų­jų ir mū­sų su­ras­ta­me 1922 me­tų pla­ne, ir mums at­siųs­ta­me N.Ste­po­nai­ty­tės 1934 me­tų ka­rei­vi­nių pla­ne­tas pats pa­sta­tas pa­žy­mė­tas skir­tin­gais nu­me­riais – vie­nur – 31, ki­tur – 33. Kad tai tas pat­s pas­ta­tas, lei­džia teig­ti na­mo pla­nas– toks pla­nas­ bū­din­gas tik vie­nam tri­aukš­čiam ka­rei­vi­nių­ pas­ta­tui, ku­ris tik­riau­siai dėl in­ven­to­ri­za­ci­jos, o gal ir dėl ki­to­kių prie­žas­čių iš pra­džių bu­vo žy­mi­mas 31, pas­kui – 33 ar 38 nu­me­riais. Na­mų nu­me­ra­ci­ja šiuo at­ve­ju ne­la­bai pa­ti­ki­mas šal­ti­nis, nes do­ku­men­tuo­se, ku­riuo­se be­veik tuo pa­čiu me­tu svars­to­mas gim­na­zi­jos ir li­go­ni­nės iš­kė­li­mo iš ka­rei­vi­nių klau­si­mas, gim­na­zi­ja api­bū­di­na­ma ir kaip 31, ir kaip 38 nu­me­riu pa­žy­mė­tas pa­sta­tas. Tai­gi iš­sa­miau su­si­pa­ži­nus su vi­du­ri­nio­sios 4 kla­sių mo­kyk­los ve­dė­jo K.Kli­ma­vi­čiaus, bu­vu­sių mo­ki­nių pri­si­mi­ni­mais ir Vals­ty­bi­nio cen­tri­nio ar­chy­vo do­ku­men­tais, klau­si­mų, kur bu­vo pir­ma­sis Aly­taus gim­na­zi­jos pa­sta­tas, ne­be­tu­rė­tų kil­ti. O jei­gu kam ky­la abe­jo­nių, pra­šo­me pa­si­da­ly­ti tu­ri­mais do­ku­men­tais ir ki­ta is­to­ri­ne me­džia­ga apie pir­mą­ją Aly­taus gim­na­zi­ją.

Ko­dėl taip iš­sa­miai pa­pa­sa­ko­ta vie­no Aly­taus mies­to pa­sta­to is­to­ri­ja? Aly­tus, de­ja, per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo be­veik nu­šluo­tas nuo že­mės pa­vir­šiaus. Pa­ra­dok­sas, ta­čiau pa­grin­di­niai ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių pa­sta­tai li­ko be­veik ne­kliu­dy­ti. Iš­ei­tų, kad tai vie­ni se­niau­sių­ iš­li­ku­sių Aly­taus mies­to sta­ti­nių. Kai ku­rie jų jau tu­ri in­for­ma­ci­nes len­tas. Ma­no­me, kad ar­ti­le­ri­jos ka­rei­vi­nių pa­sta­tas, ku­ria­me bu­vo ženg­ti pir­mie­ji Aly­taus gim­na­zi­jos žings­niai, tu­rė­tų bū­ti pa­žy­mė­tas at­mi­ni­mo len­ta, nes tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos lai­ko­tar­piu Aly­taus, kaip mies­to ir Pie­tų Dzū­ki­jos cen­tro, su­kles­tė­ji­mas, kul­tū­ri­nis pa­gy­vė­ji­mas­ tie­sio­giai yra su­sie­ta­s ir su pir­mą­ja Aly­taus gim­na­zi­ja. Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad 100 me­tų ju­bi­lie­jus, ku­rį mi­nės ne tik Dzū­ki­jos pro­gim­na­zi­ja ir Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja, bet ir vi­sa­ A­ly­taus mies­to ben­druo­me­nė, yra la­bai tin­ka­mas me­tas pa­ro­dy­ti pa­gar­bą pir­mie­siems Aly­taus moks­lo ir kul­tū­ros ži­di­niams. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad su bu­vu­siu KASP va­du pul­ki­nin­ku Ar­tu­ru Ja­sins­ku ir Dai­na­vos apy­gar­dos 1-osios rink­ti­nės va­du plk. ltn. Ar­nu Mi­kai­la Laz­di­juo­se Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ka­bi­ne­to ati­da­ry­mo Mo­tie­jaus Gus­tai­čio gim­na­zi­jo­je me­tu bu­vo kal­bė­ta­si ir apie tai, kad da­bar­ti­nė­se KASP pa­tal­po­se Aly­tu­je 1919 me­tais bu­vo įkur­ta Aly­taus 4 kla­sių vi­du­ri­nio­ji mo­kyk­la (vė­liau iš­au­gu­si iki pro­gim­na­zi­jos ir gim­na­zi­jos). Bu­vo kal­bė­ta ir apie tai, kad in­ten­sy­viai ieš­ko­ma tą in­for­ma­ci­ją pa­tvir­ti­nan­čių do­ku­men­tų,o juos su­ra­dus ke­ti­na­ma tą is­to­ri­nį fak­tą įam­žin­ti at­mi­ni­mo len­ta. Su­ma­ny­mui KASP va­do­vy­bė, su ku­ria 2018 me­tais ge­gu­žės 23 die­ną kal­bė­jo­si Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ug­dy­mui Alek­san­dras Ki­ri­lo­vas, pri­ta­rė.

P. S. Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja ieš­ko nuo­trau­kų, ku­rio­se bū­tų nu­si­fo­tog­ra­fa­vę (nu­fo­tog­ra­fuo­ti) įvai­rių gim­na­zi­jos lai­dų mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai. Ati­des­ni in­ter­nau­tai tur­būt yra pa­ste­bė­ję, kad Aly­taus pir­mo­sios – ir vė­les­nių – gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tų lai­dų vin­je­čių­nė­ra daug. Tą spra­gą Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos mo­ky­to­jai iki gim­na­zi­jos šimt­me­čio no­rė­tų už­pil­dy­ti... Ti­ki­mės su­lauk­ti bu­vu­sių gim­na­zi­jos mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų pa­ra­mos. Tu­ri­mą me­džia­gą ga­li­ma at­siųs­ti šiais ad­re­sais:

mo­kyk­la@va­na­go­gim­na­zi­ja.lt

alek­san­dras.ki­ri­lo­vas@va­na­go­gim­na­zi­ja.lt

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.