Eva­kuo­ti se­ne­liai sve­čiuo­se su­teik­tas są­ly­gas gi­ria, bet jau il­gi­si sa­vo na­mų, ku­riuos va­lo „Eš­va­ra”

Per­si­kė­li­mas vy­ko sklan­džiai ir be pa­ni­kos

Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tro di­rek­to­rė Ir­ma Mas­ke­liū­nie­nė tei­gia, kad eva­kuo­ti 93 įstai­gos gy­ven­to­jai. Aly­taus ap­skri­ties S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė pri­ėmė dvy­li­ka žmo­nių, tuos, ku­riems rei­kia me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos, Šei­mos cen­tre ap­si­sto­jo de­vy­nio­li­ka, o try­li­ka – So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tre. Spor­to vieš­bu­ty­je Bi­ru­tės gat­vė­je įkur­din­ta pen­kio­li­ka. Ki­tus į na­mus pa­si­ė­mė ar­ti­mie­ji. Pa­sak di­rek­to­rės, skai­čiai ga­li kis­ti, nes vie­ni ki­ti ar­ti­mie­ji grą­ži­na li­go­nius į cen­trą.

Nė vie­nas kal­bin­tas So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tre lai­ki­nai įsi­kū­ręs žmo­gus ne­pei­kė su­da­ry­tų jiems gy­ve­ni­mo są­ly­gų, bet at­vi­ra­vo, kad jau pa­si­il­gę sa­vo kam­pe­lio cen­tre, jo erd­vių, įpras­to gy­ve­ni­mo.

Re­gos ne­ga­lią tu­rin­ti Zo­fi­ja Ru­šec­ka­ja tei­gia, kad iš­gir­du­si, jog lai­ki­nai teks pa­lik­ti sa­vo kam­ba­rė­lį, pa­ty­rė šo­ką. „Net ba­riau­si, kad lik­siu sa­vo lo­vo­je, ir vis­kas. Nie­kur ne­va­žiuo­siu, bū­siu čia. Ma­ne ka­rei­viai ra­gi­na grei­čiau kil­ti, o aš kal­bu sa­vo, kad nie­kur ne­va­žiuo­siu. Ir toks Pra­ne­lis ne­no­rė­jo va­žiuo­ti“, – šian­dien ją pa­čią juo­kas ima iš to­kios bū­se­nos. Zo­fi­ja sa­ko, kad da­bar su­pran­ta rei­ka­lo es­mę, klau­so­si ra­di­jo, ži­no, kad ki­lo la­bai di­de­lis gais­ras pa­dan­gų ir gra­nu­lių įmo­nė­je, kad dū­mai ne­ša daug pa­vo­jin­gų me­džia­gų. Jai vis­kas šia­me cen­tre ge­rai, gi sa­vos ir dar­buo­to­jos, sten­gia­si, va­kar bu­vo iš­mau­dy­ta, per­reng­ta, ap­kirp­ta, bet vis tiek jau no­ri­si na­mo. Ten li­ku­sios jos šu­kos, nau­do­ja­mas kre­mas, ki­ti daik­tai.

Kam­ba­rio bi­čiu­lės Onu­tė Ši­mu­kaus­kie­nė, Onu­tė Meš­kė­nie­nė ir­gi dė­kin­gos, kad ne­te­ko pa­tir­ti pek­los, ku­ri bu­vo už­kur­ta vi­sai gre­ta jų ben­drų na­mų.

„Pa­si­ro­dę ka­rei­viai ir pa­jaus­tas kva­pas iš­da­vė, kas vyks­ta, kad ne­to­lie­se gais­ras ir teks eva­kuo­tis. Aš ju­du ra­tu­kais, bet ne­pa­ty­riau jo­kio stre­so, jo­kio jau­du­lio, nes per­si­kė­li­mas vy­ko la­bai sklan­džiai, ra­miai, be jo­kios pa­ni­kos. Nie­kas ne­lin­do į pir­mų­jų gre­tas, ne­pra­šė, kad vež­ki­te pir­miau ma­ne. Ste­bė­ti­nai gra­žiai dir­bo di­rek­to­rė Ir­ma Mas­ke­liū­nie­nė, psi­cho­lo­gė Ni­jo­lė Ja­ku­bai­tie­nė ir ki­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai. La­bai iš­min­tin­gai vis­kas bu­vo su­sty­guo­ta, su­ri­kiuo­ta ir iš­vež­ta“, – kal­bė­jo še­šio­li­ka me­tų cen­tre gy­ve­nan­tis Gin­tas Ru­čins­kas. Jis ak­cen­ta­vo, kad glo­bos na­mai yra jo na­mai ir jų jau la­bai pa­si­il­gęs.

Gin­tas tei­gė ne­pei­kian­tis gy­ve­ni­mo sve­čiuo­se, tik­rai vi­si gra­žiai pri­im­ti, ap­šok­ti, bet no­ri­si su­grįž­ti į nuo­la­ti­nę vie­tą, kur li­ko jo daik­tai.

Ne­mo­ka­mai pa­tal­pas va­lo va­ly­mo įmo­nė „Eš­va­ra“

Sa­vo kam­ba­rė­lio Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tre il­gi­si ir 87-uo­sius ei­nan­ti Onu­tė Ma­ri­jo­na Bar­dzi­laus­kie­nė: „Vi­sai ge­rai čia, bet tik tiek, kad ne sa­vo. Trau­kia na­mai, ku­riuo­se jau ant­rus gy­ve­ni­mo me­tus bai­giu. Ten ma­ne la­bai gra­žiai pa­svei­ki­no su gim­ta­die­niu, įtei­kė gė­lių“, – links­mai kal­ba Onu­tė Ma­ri­jo­na.

Lai­ki­nas ne­ga­la­vi­mas pa­gul­dė į lo­vą aly­tiš­kę Elę Ja­ku­tie­nę. „Kai pra­dė­jo eva­kuo­ti, ne­ri­mo bu­vo, kas degs, kiek il­gai degs. Aš vaikš­tau  tik su vaikš­ty­ne, net ste­bė­jau­si, kaip gra­žiai su mu­mis el­gė­si nuo­sta­būs, pui­kūs jau­ni ka­rei­viai. Ma­ni­mi ypač rū­pi­na­si se­su­tė Vil­ma, jai esu dė­kin­ga ir vi­liuo­si pa­ma­žu at­gau­ti jė­gas. Ir su­grįž­ti į sa­vo na­mus. Ge­rai ir čia, bet trau­kia kam­ba­rė­lis, ku­ria­me yra vi­sa, ko rei­kia sun­kiai ju­dan­čiam žmo­gui. Už­si­mir­šu­si daž­nai ke­liu ran­ką, ieš­kau ger­vės, ku­rios pa­si­lai­ky­da­ma leng­viau pa­ky­lu iš lo­vos. Bet vis­kas ei­na ir vis­kas pra­ei­na“, – ne­pra­ran­da nuo­tai­kos Elė.

Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tro gy­ven­to­jus pas­ku­ti­nį mė­ne­sio ket­vir­ta­die­nį ap­lan­ky­da­vo dva­si­nin­kas. Mo­te­rys vi­lia­si, kad iki tol jos bus par­ga­ben­tos į sa­vo na­mus. Cen­tro di­rek­to­rė I.Mas­ke­liū­nie­nė, pa­klaus­ta, ar ga­li­mas toks va­rian­tas, vil­tin­gai iš­ta­rė: „La­bai no­rė­tu­me.“

Nuo spa­lio 23 die­nos ry­to cen­tre bu­vo in­ten­sy­viai vė­di­na­mos vi­sos pa­tal­pos. Tam pri­ta­rė vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. Pas­kui dar­bo ėmė­si va­ly­mo įmo­nė „Eš­va­ra“, ku­ri pa­si­siū­lė pa­tal­pas iš­va­ly­ti ne­mo­ka­mai. Aly­tiš­kių ko­man­da ma­no už­truk­sian­ti čia po­rą die­nų. Jiems tal­ki­na ir da­lis cen­tro dar­buo­to­jų. Po va­ly­mo dar­bų bus at­lie­ka­mi ty­ri­mai dėl už­terš­tu­mo nu­sta­ty­mo.

Pa­si­do­mė­jo­me, ar li­ku­siais sa­vais daik­tais su­grį­žu­sie­ji ga­lės nau­do­tis, at­sa­ky­ta, kad tais, ku­rie bu­vo sau­giai už­suk­ti ar pa­dė­ti, ga­lės nau­do­tis, mais­to pro­duk­tai, ku­rie li­ko ne šal­dy­tu­ve, nau­do­ti ne­tin­ka­mi.