An­drius Sta­siu­ky­nas apie Aly­tu­je pla­nuo­ja­mą kur­ti nau­ją ga­myk­lą: „Aš ne­ži­nau, ko bai­mi­na­ma­si” (200)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
nuotrauka
Iškastinės mineralinės uolienos perdirbimo gamyklos Alytuje, Pramonės rajone, vizualizacija.
Šią sa­vai­tę Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bę pa­sie­kė Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos pre­zi­den­to Jū­ro Ba­nio su­da­ry­tos aš­tuo­nių che­mi­jos, eko­lo­gi­jos, che­mi­nės in­ži­ne­ri­jos, ap­lin­kos ap­sau­gos pro­fe­so­rių ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Pra­mo­nės ra­jo­ne, Pra­mo­nės g. 1 no­ri­mos kur­ti iš­kas­ti­nės mi­ne­ra­li­nės uo­lie­nos ar­ba gra­ni­to per­dir­bi­mo ga­myk­los. To­kią įmo­nę, ku­riai jau pa­reng­ta po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta, su ja su­pa­žin­din­ta vi­suo­me­nė, pla­nuo­ja kur­ti Aly­tu­je re­gist­ruo­ta ben­dro­vė „MS LT01“, ku­riai va­do­vau­ja An­drius Sta­siu­ky­nas. Moks­li­nin­kų ver­ti­ni­mo pra­šė sa­vi­val­dy­bė, su­lau­ku­si gy­ven­to­jų, Pra­mo­nės ra­jo­ne vei­kian­čių įmo­nių, vi­suo­me­nės svei­ka­tos, prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tų, van­dens tie­kė­jų nuo­gąs­ta­vi­mų dėl bū­si­mos ga­myk­los ga­li­mo pa­vo­jaus ap­lin­kai ir vi­suo­me­nės svei­ka­tai. Ar po gau­to moks­li­nin­kų įver­ti­ni­mo mi­nė­tą ata­skai­tą pa­si­ren­gu­si de­rin­ti sa­vi­val­dy­bė, ko­kios nuo­sta­tos lai­ko­si no­ri­mos kur­ti nau­jos ga­myk­los di­rek­to­rius An­drius Sta­siu­ky­nas?

„Moks­li­nin­kų pa­ste­bė­ji­mais pa­si­nau­do­si­me pa­tei­kus de­rin­ti ata­skai­tą“

Jau pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos pre­zi­den­to J.Ba­nio su­da­ry­ta moks­li­nin­kų ko­mi­si­ja bu­vo pa­ren­gu­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bei teik­ti­nas iš­va­das dėl mies­te no­ri­mos kur­ti iš­kas­ti­nės mi­ne­ra­li­nės uo­lie­nos per­dir­bi­mo ga­myk­los ga­li­mo pavo­jaus ap­lin­kai ir vi­suo­me­nės svei­ka­tai.

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pro­fe­so­rius, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Che­mi­jos ir ge­o­moks­lų fa­kul­te­to Che­mi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius, Ne­or­ga­ni­nės che­mi­jos ka­ted­ros va­do­vas Ai­va­ras Ka­rei­va tvir­ti­no: jei įmo­nė veiks pa­gal vi­sus rei­ka­la­vi­mus, ga­my­bi­niai pro­ce­sai tik­rai ne­kels pa­vo­jaus ap­lin­kai ir vi­suo­me­nės svei­ka­tai, pa­vo­jin­gų me­džia­gų ga­my­bos pro­ce­se ne­tu­rė­tų iš­si­skir­ti, yra ga­li­my­bė su­si­da­ry­ti sie­ros ir azo­to ok­si­dams, ku­rie su­kel­tų rūgš­čius lie­tus, ta­čiau įmo­nė­je nu­ma­to­ma be­at­lie­kė ga­my­ba.

Pro­fe­so­rius pa­žy­mė­jo, kad nau­jos įmo­nės po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tos ren­gė­jams tu­ri­ma klau­si­mų ir pa­siū­ly­mų dėl pre­ven­ci­nių ap­sau­gos prie­mo­nių, ne­nu­ma­ty­ta, kaip bū­tų el­gia­ma­si ava­ri­jų at­ve­ju.

Šią sa­vai­tę moks­li­nin­kų iš­va­dos, ku­rios sa­vi­val­dy­bei pa­reng­tos ne­mo­ka­mai, pa­gal sa­vi­val­dy­bės ir Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, jau pa­sie­kė sa­vi­val­dy­bės va­do­vus.

Aly­taus mies­to me­ro pa­va­duo­to­jo Ša­rū­no Klė­ge­rio tei­gi­mu, moks­li­nin­kai ap­ra­šė tech­no­lo­gi­nį pro­ce­są nu­ma­to­mo­je kur­ti ga­myk­lo­je ir pa­tei­kė ne­ma­žai re­ko­men­da­ci­jų ir pa­siū­ly­mų šios įmo­nės po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tos ren­gė­jams – Vil­niaus ben­dro­vei „Ap­lin­kos va­dy­ba“: „Pro­fe­so­rių pa­ste­bė­ji­mai prak­tiš­kai to­kie pat, kaip ir iš­sa­ky­ti gy­ven­to­jų, Pra­mo­nės ra­jo­ne vei­kian­čių įmo­nių, Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro, Aly­taus prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos, „Dzū­ki­jos van­de­nų“ at­sto­vų. Moks­li­nin­kų pa­ste­bė­ji­mais pa­si­nau­do­si­me pa­tei­kus de­rin­ti ata­skai­tą.“

Vi­ce­me­ras įvar­di­jo kon­kre­čius iš­va­dų ren­gė­jų pa­ste­bė­ji­mus dėl no­ri­mos kur­ti nau­jos ga­myk­los: ne­at­sa­ky­ta, kaip bus sau­go­mos che­mi­nių me­džia­gų tal­pyk­los, kaip įmo­nė ap­si­rū­pins ap­sau­gos prie­mo­nė­mis sau­gant, trans­por­tuo­jant ir ga­my­bi­nia­me pro­ce­se nau­do­jant šias me­džia­gas, bus su­nau­do­ja­mi di­de­li van­dens kie­kiai, ne­aiš­ku, kaip bus at­lie­ka­mas jo ir dum­blo už­terš­tu­mo mo­ni­to­rin­gas, nu­ma­ty­ta per ma­ža įmo­nės sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos zo­na.

Kaip sa­kė Š.Klė­ge­ris, moks­li­nin­kai pa­ste­bė­jo, jog tai po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tos ren­gė­jai ver­ti­no pa­vir­šu­ti­niš­kai, ne­pa­kan­ka­mai iš­ana­li­za­vo.

Šią ata­skai­tą tu­ri de­rin­ti sa­vi­val­dy­bė, Na­cio­na­li­nis vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tras, Aly­taus prieš­gais­ri­nė gel­bė­ji­mo tar­ny­ba, o ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl jos tvir­ti­ni­mo tu­ri pri­im­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra.


„Vis­kas yra ap­skai­čiuo­ta ir iš­nag­ri­nė­ta“

Iš­kas­ti­nės mi­ne­ra­li­nės uo­lie­nos ar­ba gra­ni­to per­dir­bi­mo ga­myk­lą Pra­mo­nės ra­jo­ne, Pra­mo­nės g. 1 ren­gia­si sta­ty­ti Aly­tu­je re­gist­ruo­ta ben­dro­vė „MS LT01“. Į klau­si­mus at­sa­ko šios ben­dro­vės di­rek­to­rius A.Sta­siu­ky­nas.

– Esa­te sa­kęs, kad Aly­tu­je kur­ti iš­kas­ti­nės mi­ne­ra­li­nės uo­lie­nos ar­ba gra­ni­to per­dir­bi­mo ga­myk­lą Jums idė­ja ki­lo prieš tre­jus me­tus. Ar Jums vie­nam ki­lo to­kia idė­ja, ar tu­rė­jo­te ben­dra­min­čių?

– To­kia idė­ja ki­lo ben­drau­jant su pro­fe­so­riais, moks­li­nin­kais, ku­rie pro­jek­tui re­a­li­zuo­ti ieš­ko­jo pa­tal­pų.

Su šiuo pro­jek­tu dir­bo 18 žmo­nių – Kau­no tech­no­lo­gi­jos, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tų at­sto­vų, moks­lo žmo­nių iš Suo­mi­jos, Ru­si­jos, Es­ti­jos, Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos.

Aš su­pran­tu, kad nau­jo­vės ke­lia abe­jo­nių ir įta­ri­mų, ta­čiau rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad ši tech­no­lo­gi­ja yra la­bai sau­gi, nes ne­vyks­ta de­gi­mo pro­ce­sas, ku­ris ga­li tap­ti gais­ro ar spro­gi­mo prie­žas­ti­mi.

Be to ši ga­my­ba yra be­at­lie­kė – iš uo­lie­nos bus pa­ga­min­ta net ke­le­tas pro­duk­tų, ku­rie bus iš­vež­ti ir par­duo­ti.

Pro­ce­se ne­su­si­da­rys ga­my­bi­nių nuo­te­kų, nes van­duo bus va­lo­mas ir grą­ži­na­mas į ga­my­bą.

– Kaip Jums pa­vy­ko su­si­pa­žin­ti su pro­fe­so­riais ir ki­tais moks­li­nin­kais, ku­rie dir­bo su šiuo pro­jek­tu?

– Aš pats esu so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius, tre­ti me­tai dir­bu Vil­niu­je esan­čio­je pri­va­čio­je aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­je – Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­te. Taip su­si­pa­ži­nau su moks­lo žmo­nė­mis.

– Ar tie­sa, kad Jūs su bū­si­mos ga­myk­los veik­la dar per­nai esa­te su­pa­žin­di­nęs Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Ap­lin­kos ir plėt­ros ko­mi­te­tą?

– Taip, tai bu­vo per­nai, spa­lio mė­ne­sį. Iš­dės­čiau, kad tai bus ne­tar­ši, ne­spro­gi įmo­nė, ku­rio­je vyks be­at­lie­kė ga­my­ba.

Tuo­met dar bu­vo pa­reng­ta tik šios įmo­nės pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­gra­ma. Nie­kas iš ko­mi­te­to na­rių prie­kaiš­tų to­kios įmo­nės kū­ri­mui ne­tu­rė­jo.

Da­bar kaž­kas pa­sa­ko, kad tai bus vos ne Čer­no­by­lis, ir daug kas pa­ti­ki.

– La­biau­siai gąs­di­na ga­my­bos pro­ce­se nu­ma­to­mos nau­do­ti sie­ros ir azo­to rūgš­tys.

– Pa­čios šios rūgš­tys nė­ra de­gios ar spro­gios. Jų iš­kro­vi­mas ir san­dė­lia­vi­mas vyks už­da­ro­se pa­tal­po­se pa­gal nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.

Aš ne­ži­nau, ko bai­mi­na­ma­si. Taip, abe­jo­jan­tys baks­no­ja į sie­ros rūgš­tį, ta­čiau pra­mo­nė­je šis che­mi­nis jun­gi­nys nau­do­ja­mas la­bai pla­čiai, Lie­tu­vo­je ne vie­na ga­myk­la nau­do­ja tūks­tan­čius to­nų sie­ros rūgš­ties sa­vo pro­ce­suo­se. Kė­dai­nių „Li­fo­sa“ per me­tus pa­ga­mi­na dau­giau kaip 1 mi­li­jo­ną to­nų sie­ros rūgš­ties, Jo­na­vos „Ache­ma“ – 1 mi­li­jo­ną 400 to­nų azo­to rūgš­ties, ir tuo­se mies­tuo­se te­ka ne­už­terš­tos upės, au­ga me­džiai, žy­di gė­lės.

– Gal aly­tiš­kiai ir Pra­mo­nės ra­jo­ne vei­kian­čios įmo­nės ne­no­ri ša­lia tu­rė­ti to­kių įmo­nių kaip Kė­dai­niuo­se ar Jo­na­vo­je?

– Gal­būt. Bet dar­bo vie­tų rei­kia ir aly­tiš­kiams.

Te­ko ben­drau­ti ne su vie­nos mū­sų bū­si­mos įmo­nės kai­my­nys­tė­je esan­čios ga­myk­los va­do­vais, pa­aiš­kin­ti mū­sų bū­si­mos ga­my­bos pro­ce­są, ir jie tar­si ne­tu­rė­jo jo­kių prie­kaiš­tų, o da­bar ima­ma nuo­gąs­tau­ti.

Su kai ku­rių ša­lia esan­čių įmo­nių at­sto­vais net bu­vo tar­ta­si dėl ben­drai tvar­ko­mo ke­lio.

– Jūs nau­ją įmo­nę iš ju­ri­di­nių as­me­nų nuo­mo­ja­mo­se maž­daug 40 tūkst. kv. met­rų bu­vu­sio med­vil­nės kom­bi­na­to ver­pi­mo ce­cho pa­tal­po­se nu­ma­to­te steig­ti ne­to­li pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nės „Eko­lo­gis­ti­ka“, ku­rio­je per­nai ki­lo gais­ras. Ar tai bus sau­gios pa­tal­pos?

– Esa­me at­li­kę šių pa­tal­pų eks­per­ti­zę prieš gais­rą ir po gais­ro. Tai tik­rai mū­sų nu­ma­to­mai ga­my­bai sau­gios pa­tal­pos. Ga­my­bi­nių pa­tal­pų sie­nas iš­da­žy­si­me rūgš­tims at­spa­riais da­žais, grin­dys bus iš spe­cia­laus be­to­no.

Vis­kas yra ap­skai­čiuo­ta ir iš­nag­ri­nė­ta. Be to, iš­ban­dy­ta de­šimt­me­čiais įmo­nių, ku­rios nau­do­ja to­kią tech­no­lo­gi­ją.

– Bai­mi­na­ma­si ir stip­riai pa­di­dė­sian­čio au­to­mo­bi­lių srau­to Pra­mo­nės ra­jo­ne, jei­gu pra­dės veik­ti Jū­sų įmo­nė.

– Per pa­rą at­vyks 15 au­to­mo­bi­lių, o ne 50, kaip ban­do­ma pa­teik­ti, nes pir­miau­sia bus pa­leis­ta vie­na li­ni­ja, ku­riai rei­kia tik 15 au­to­mo­bi­lių. Ir tik po ke­le­rių me­tų, jei­gu ver­slas pa­si­tei­sins, ga­my­ba bus ple­čia­ma.

Tai­gi bus pa­kan­ka­mai daug lai­ko ste­bė­ti įmo­nės veik­lą ir pri­rei­kus ją to­bu­lin­ti.

Ar Aly­taus mies­tui yra daug 15 au­to­mo­bi­lių per pa­rą? O kiek au­to­mo­bi­lių at­vyks­ta į ki­tas čia vei­kian­čias įmo­nes, ar kas skai­čia­vo? Ulo­nų gat­ve per pa­rą pra­va­žiuo­ja nuo 300 iki 600 au­to­mo­bi­lių ir nie­ko.

No­ri­me, kad bū­tų Pra­mo­nės ra­jo­nas, Pra­mo­nės par­kas be au­to­mo­bi­lių?

– Kaip vyks ga­my­ba bū­si­mo­je įmo­nė­je, ku­rio­je iš iš­kas­ti­nės mi­ne­ra­li­nės uo­lie­nos pro­duk­ci­jos per me­tus bus ga­mi­na­ma tūks­tan­čiais ir šim­tais tūks­tan­čių to­nų?

– Iš Vo­kie­ti­jos ir ki­tų ša­lių at­si­ve­ši­me smul­kią gra­ni­to frak­ci­ją, di­džiau­sią – iki 5 mi­li­met­rų sker­smens. Ji bus tech­niš­kai ap­do­ro­ja­ma be triukš­mo.

Skie­džiant su van­de­niu ir įpi­lant sie­ros rūgš­ties bus iš­gau­na­mas mag­nio sul­fa­tas, ku­ris pas­ta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rus ga­mi­na­miems gy­vu­lių pa­ša­rų prie­dams. Mū­sų sie­kia­my­bė – šį pro­duk­tą iš­gry­nin­ti tiek, kad tik­tų me­di­ci­nos pra­mo­nei.

Po to fil­truo­jant lieka sta­ty­bi­niams tin­ka­vi­mo mi­ši­niams rei­ka­lin­gas kvar­ci­nis smė­lis, dar fil­truo­jant ma­sę su­si­da­ro me­ta­lur­gi­niai mil­te­liai, nau­do­ja­mi sto­gų čer­pėms, klin­ke­rio ply­te­lėms ir ki­tiems mo­lio ga­mi­niams ga­min­ti. O po tre­čio fil­tra­vi­mo jau iš­gau­na­mi gro­žio pra­mo­nė­je, že­mės ūky­je, pa­ša­rų ga­my­bo­je nau­do­ja­mi mag­nio sul­fa­to kris­ta­lai.

Si­li­cio ok­si­das, ku­ris nau­do­ja­mas stik­lo pra­mo­nė­je, laik­ro­džių, sau­lės ele­men­tų ga­my­bo­je, at­si­ran­da to­liau per­dir­bant kvar­ci­nį smė­lį.

Mes jau vi­siems nu­ma­to­miems ga­min­ti pro­duk­tams tu­ri­me iš­anks­ti­nes su­tar­tis su Pran­cū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Bel­gi­jos, Uk­rai­nos įmo­nė­mis.

– Ar vi­suo­me­nės svei­ka­tos, prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, sa­vi­val­dy­bė su­de­rins bū­si­mos įmo­nės po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tą, ar bus Jums pa­lan­kus ga­lu­ti­nis ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų spren­di­mas, pa­aiš­kės po ke­lių mė­ne­sių. Kaip bus su iš­anks­ti­nė­mis su­tar­ti­mis su bū­si­mos pro­duk­ci­jos pir­kė­jais?

– Ta­da ga­my­bai dar šiais me­tais pa­lei­si­me vie­ną li­ni­ją, ku­riai ne­rei­kia po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo. Įdar­bin­si­me apie 70 žmo­nių. Jei su po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta bū­tų vis­kas ge­rai, įdar­bin­tu­me iki 500 žmo­nių.

– Šiam pro­jek­tui, ku­rio ver­tė – be­veik 9 mln. eu­rų, ne­ga­vo­te pra­šo­mos dau­giau kaip 4 mln. eu­rų eu­ro­pi­nės pa­ra­mos. Iš ko­kių lė­šų kur­si­te įmo­nę?

– Lie­tu­vos ver­slo pa­ra­mos agen­tū­ros spren­di­mą dėl ne­skir­tos pa­ra­mos ap­skun­dė­me Lie­tu­vos ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų ko­mi­si­jai.

Pa­ra­ma pa­gal moks­li­nių ty­ri­mų eks­pe­ri­men­to prie­mo­nę ne­skir­ta to­dėl, kad mū­sų pro­jek­to sta­di­ja jau ne ti­ria­mo­ji, o ga­my­bi­nė.

Jei eu­ro­pi­nė pa­ra­ma vis dėl­to ne­bus skir­ta, nau­ją įmo­nę kur­si­me iš „MS LT01“ lė­šų.

– Kas yra šios ben­dro­vės ak­ci­nin­kai?

– „MS LT01“ tu­ri vie­nin­te­lį ak­ci­nin­ką – kau­nie­tį Mar­ty­ną Sko­rups­ką. Jis yra įstei­gęs šią įmo­nę, o aš pa­skir­tas jos di­rek­to­riu­mi, esa­me su juo pa­žįs­ta­mi, tai žmo­gus, moks­lus bai­gęs už­sie­ny­je, dau­giau nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    P. Linai,
    straipsnyje aiškiai parašyta: "Aš pats esu so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius, tre­ti me­tai dir­bu Vil­niu­je esan­čio­je pri­va­čio­je aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­je – Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­te."
    Apie jokį Simono Stanevičiaus universitetą kalbos nėra.

    Komentaras

    Alytaus naujienoms: prašome patikslinti (ir, reikalui esant, pataisyti interviu tekste), nuo kada Andrius Stasiukynas yra mokslų daktaras, profesorius, dirbantis Simono Stanevičiaus universitete?

    Komentaras

    Norėtųsi sužinoti, kodėl tokia įmonė nestatoma Vokietijoje ? vokiečiams chemijos nereikia, bet Alytuje ir Pramonės rajone gyvenantiems gyventojams tiks? Daugiau nei juokinga p. Stasiukynai. Pats gyveni Vilniuje, o planuoji teršti Alytų. Tau svarbu pinigai, mes puikiai suprantame ir seniai žinome mulkinkit tuos kurie nieko nesupranta.

    Komentaras

    Jau vien tai kad Klėgerį partija siunčia atstovauti derinant šitą galimą aferą, rodo, kad dielo pahniet kierasinom. Kraštiniš Klėgeris partijos nurodymu už gautą postą rašysis ant bet ko

    Komentaras

    Aloe vera platinimo virtuozą kKlėgerį partija siunčia visada ten, kur reikia rašytis ant bile kokių sprendimų. Kiti bijo, kad ateitį gali būti rimtų bėdų. Aloe vera atidyrba už postą ir rašosi ant bet ko. Durnesnio vicemero kaip Aloe Vera klėgeris Alytj dar nebuvo Visiškas buk......

    Komentaras

    Kam iš jūsų teko gyventi Kėdainiuose? tikras melas, kad ten viskas tvarkoje,kai atsisuka vėjas nuo chemijos kombinato sklinda baisi smarvė.Aplink jį išdžiūvę medžiai suniokota gamta.Ar Alytaus žaliam miestui reikia dar ir šios nelaimės?matu, kad Stasiukynui svarbu tik pinigai, o ne alytiškiai.....

    Komentaras

    Šitas "profesorius" gal ir raukia ką nors apie socialinius mokslus, bet chemija - jam tolimas kosmosas. Stasiukynas kaip pavyzdį pateikia Kėdainių "Lifosą" ir sako, kad ten "teka neužterštos upės, auga medžiai ir žydi gėlės" ! ! ! Visi pasiskaitykit apie tą "Lifosą" http://www.jasiukevicius.lt/lifosa-radioaktyvi-kedainiu-virsukalne/
    O po to pažiūrėkit nuotraukas internete. O po to nusiųskit mintyse linkėjimą Stasiukynui, kad jis pats apsigyventų tokioje "Lifosos" aplinkoje, kokią ruošiasi padovanoti mūsų miestui, mums ir mūsų vaikams

    Komentaras

    Anskdotas. Aloe vera Klėgeris pamiegojo kabinete po mankštos ryte, pasikalbėjo su afer Stasiukynu ir viską suprato, gamykla bus. Pinigų bus. Po kilimu viskas ok.

    Komentaras

    Baikit Alytaus miesto valdyme cirkus krėst. Tokio neatsakingumo per Lietuvą nėra, kaip Alytuj. Niekur visuomenės, kurių atstovai dirba vietos valdžios ir kontroliuojančiose institucijose, neprileistų. Kaip Alytuj per 30 metų netekt tiek įmonių, nesukontroliuotas padangų gaisras..Leist savivaldybę praskolinėt nedarant reformų, niekas neleidžia. Neišaiškint visuomenei dėl žemės sklypų ir padangų gaisro, biojėgainės..- čia pasityčiojimai iš savivaldos. Kaip ir dabar visuomenė turi reikalaut iš savivaldybės reikiamos struktūrų ir švietimo pertvarkos ir kaip gražins 5milijonų eurų prisiimtą trumpalaikę paskolą. Kurią turi gražint po kelių mėnesių ir nebloginant miesto interesų. O šį veikėją su už jo..- pastatyt jiems paminklus. Bėda, kažkada prisipirko patalpų ir nėr per kur iškišt. Štai kodėl jie prie valdymo neprileidžia kompetentingų ir principingesnių? Nes per tokius cirkus net nedrystų šokdint miesto interesų. Per ką prarandama daug brangaus laiko, kur ir gerus darbus padaryt galima. O čia klouniados tasa, kaip nuo padangų gaisro pasekmių dar kosėt, kosėt..Nors iš valstybės rezervo jau 4 milijonai išleista pasekmėm likviduot. Bet reali regiono vertė per tai jau smukus.

Kiti straipsniai