„Tam nak­tis il­ga, ku­ris ne­mie­ga, il­gas ke­lias tam, ku­ris pa­var­go”

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
2018 Spalis 25
sodininke
Įvairiaspalvių bei įvairiaformių patisonų savo gimtuosiuose Papėčiuose užaugino Gitana Stramskienė. Kai apie jos su seserimi ir mama surinktą derlių parašėme „Alytaus naujienose“, sulaukėme tokios nuotraukos su prierašu: „Ačiū, jog pastebėjote ir įvertinote darbą bei pastangas. Ne veltui, pasirodo, stengiuosi išlaikyti iš tėvelio paveldėtą ūkį, kurį jis labai mylėjo. Ačiū Jums. Pagarbiai Gitana.“ Kviečiame ir kitus skaitytojus pasidalyti savo derliaus nuotraukomis.
Ar­ti­na­si dvi krikš­čio­niš­kos šven­tės, ku­rių es­mę daž­nas pai­nio­ja, nes tarp jų nė­ra aiš­kios ri­bos. Lap­kri­čio 1-ąją mi­ni­ma Vi­sų šven­tų­jų die­na, tai baž­ny­ti­nė šven­tė, pri­klau­san­ti krikš­čio­niš­ka­jai li­tur­gi­jai. Vė­li­nės, ku­rios šven­čia­mos lap­kri­čio 2 die­ną, ki­lo iš se­no­vė­je mi­ni­mos lau­ko dar­bų se­zo­no pa­bai­gos šven­tės, jos tik vė­liau svar­bios ta­po krikš­čio­nims. Šio­mis die­no­mis ne tik ti­kin­tie­ji, bet ir ne­ti­kin­tie­ji sa­vo pa­rei­ga lai­ko nu­ei­ti į ka­pi­nes pa­gerb­ti ne tik ar­ti­mų­jų at­mi­ni­mo, bet ir iš­reikš­ti pa­gar­bą ša­liai ir mies­tui nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms. Čia esan­tiems pa­bū­ti prie jau esan­čių­jų ten ir pa­mąs­ty­ti apie gy­ve­ni­mo es­mę bei pras­mę. Juk kaip tei­gia vie­nos Wil­lia­mo Sha­kes­pe­a­re‘o tra­ge­di­jos he­ro­jus Ham­le­tas: „Yra ste­buk­lų že­mėj ir dan­guj, ku­rių net ne­sap­na­vo jū­sų pro­tas.“

Per­ša­lę ne­pa­mirš­ki­te juo­dų­jų ri­di­kų nau­dos

Vi­si pa­sa­kys, kad daug ma­lo­niau žva­ke­lę už­deg­ti ant su­tvar­ky­to ka­po, pa­puoš­to vie­nu ki­tu gė­lės žie­du, tik jo­kiu bū­du ne­ap­krau­to jo­mis tiek, kad net ne­si­ma­to, kas šia­me ka­pe at­gu­lė am­ži­no­jo po­il­sio.

„Sun­ku at­si­spir­ti ne­pri­si­pir­kus gė­lių, kai to­kia gau­si pa­siū­la, kai kai­nos dar ne­iš­pūs­tos. Štai gra­žiau­sių chri­zan­te­mų ir vir­žių pri­pir­kau, nuo eu­ro iki tri­jų už krū­mą mo­kė­jau. Bran­ges­nių už tris eu­rus gal net ne­bu­vo, ne­ma­čiau. Tik­rai ne per daug pri­pir­ko­me, juk ma­no tė­vų, jo tė­vų, dar ke­lių ar­ti­mų­jų ka­pus ap­lan­ky­si­me, vė­jo pri­neš­tus la­pus ir ša­pus nu­rink­si­me, mat vėl vi­sas ka­pa­vie­tes jau su žva­kė­mis ap­lan­ky­si­me tik Vi­sų šven­tų­jų die­ną“, – už sa­ve ir už vy­rą at­kal­bė­jo iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­ma gė­lių pir­kė­ja.

Ir šio­kio­mis die­no­mis Aly­taus tur­guo­se ka­pams puoš­ti gė­lių pa­si­rin­ki­mas di­de­lis. Žmo­nės jas per­ka, vi­lia­si, kad ne­bus di­de­lio at­ša­li­mo, o ma­žas šal­ne­les ru­dens gė­lės at­lai­kys.

Jot­vin­gių tur­gus ant­ra­die­nio ryt­me­tį nu­ste­bi­no ši­lo ba­ra­vy­kais, di­džiu­lis krep­šys svei­kų, gra­žių ru­da­gal­vių  pir­kė­jų akis ma­lo­ni­no nuo pre­kiau­to­jos Ri­mos pre­kys­ta­lio. Dau­ge­lis gė­ri­si, bet pirk­ti ne­sku­ba. „Už ki­log­ra­mą pra­šau 4,5 eu­ro. Jei teks ne­iš­par­duo­tus neš­tis na­mo, tik­rai ne­liū­dė­siu, par­si­ne­šus iš­vir­siu ir į stik­lai­nius su­dė­siu“, – nuo­tai­kin­gai kal­ba Ri­ma.

Dar vie­na par­da­vė­ja siū­lė dau­ge­lio meš­ku­tė­mis va­di­na­mų gry­bų. Ne­ma­žą krep­še­lį ža­dė­jo ati­duo­ti tik už eu­rą.

Šie­met sė­ju­sie­ji juo­dų­jų ri­di­kų su­lau­kė ge­ro jų der­liaus. Vie­nur ki­log­ra­mas šių šak­nia­vai­sių – 2,5 eu­ro, ki­tur – vi­su eu­ru pi­ges­nis. Ne vi­si ži­no, kaip šią dar­žo­vę pa­ruoš­ti. Bet ją par­duo­dan­tie­ji ir per­kan­tie­ji no­riai da­li­jo­si re­cep­tais. Pir­miau­sia pri­min­siu, kad juo­die­ji ri­di­kai tu­ri daug žmo­gaus or­ga­niz­mui nau­din­gų me­džia­gų. Pa­si­žy­mi B, C gru­pės vi­ta­mi­nų, ete­ri­nių alie­jų, an­glia­van­de­nių, fer­men­tų gau­sa, ke­lia ape­ti­tą ir ge­ri­na virš­ki­ni­mą.

Juo­duo­siuo­se ri­di­kuo­se yra dau­giau ka­lio ne­gu ki­to­se dar­žo­vė­se. Šis ele­men­tas pa­de­da pa­ša­lin­ti iš or­ga­niz­mo nat­rio per­tek­lių ir van­de­nį, to­dėl ri­di­kai tin­ka nuo pa­ti­ni­mų, at­si­ra­du­sių dėl šir­dies li­gų. Vy­res­ni žmo­nės juo­dą­jį ri­di­ką su me­du­mi nau­do­da­vo nuo per­ša­li­mo bei ko­su­lio.

Ne vie­nas aly­tiš­kis me­na ge­rai ži­no­mos bu­vu­sios no­sies, ger­klės ir au­sų gy­dy­to­jos Ire­nos Men­se­vi­čie­nės pa­ta­ri­mą: iš­skap­tuo­ti šio ri­di­ko vi­du­rį, apa­čio­je pa­da­ry­ti ma­žą sky­lu­tę, tar­si pil­tu­vė­lį, pri­pil­dy­ti me­daus ir įtvir­tin­ti ant in­do taip, kad at­si­ra­dęs gy­do­ma­sis skys­tis lė­tai į jį su­var­vė­tų.

Par­da­vė­ja Ne­rin­ga taip pat pa­gal šį re­cep­tą per­ša­lu­sius šei­mos na­rius svei­ka­ti­na. Dar juo­do­jo ri­di­ko pa­si­ruo­šia ir ki­to­kiu bū­du: ge­rai nu­plau­tą, bet ne­nu­lup­tą plo­no­mis rie­ke­lė­mis su­pjaus­to, už­pi­la me­du­mi ir pa­rą lai­ko šil­tai tam­sio­je vie­to­je. Pas­kui įde­da į šal­dy­tu­vą iki ku­riam nors šei­mos na­riui pri­reiks mal­šin­ti ko­su­lį.

Pir­kė­ja Na­ta­li­ja ne tik ge­rai nu­plau­na juo­duo­sius ri­di­kus, bet ir nu­lu­pa, ta­da su­tar­kuo­ja, įde­da me­daus ir cit­ri­nos. Ge­rai iš­mai­šiu­si lai­ko šal­dy­tu­ve.

Juo­da­sis ri­di­kas nau­do­ja­mas ir sa­lo­toms su grie­ti­ne, ma­jo­ne­zu, ga­li­ma mai­šy­ti čes­na­ko, obuo­lio, po­ro ar svo­gū­no, mor­kos. Pa­gar­din­ti pet­ra­žo­lėms, kra­pais.

Tur­gu­je me­daus – aps­tu ir pa­va­sa­ri­nio, ir va­sa­ri­nio, kai­na ne­kin­ta, ki­log­ra­mas par­duo­da­mas už 5 eu­rus.

Il­gas veng­ri­nių sly­vų se­zo­nas

Gau­su tur­guo­se įvai­rių dar­žo­vių, kai­nos jau ku­rį lai­ką ne­kin­ta. Mo­liū­gi­niai, kaip tei­gia pa­tys par­da­vė­jai, nė­ra la­bai per­ka­mi, nors pa­tie­ka­lai iš jų svei­ki ir tin­ka­mai pa­ruo­šus la­bai ska­nūs.

Dar­ži­nin­kė Ire­na pa­si­da­li­jo sa­vo pa­tir­ti­mi, ką ji ruo­šia iš pa­ti­so­nų. „Tai ma­no mėgs­ta­miau­sia dar­žo­vė. Jau­nu­čius pa­ti­so­nus su­pjaus­tau juos­te­lė­mis, api­be­riu mėgs­ta­mais prie­sko­niais ir ap­vo­lio­ju­si ku­ku­rū­zų mil­tuo­se iš­ke­pu alie­ju­je. Kol ke­pu ant­rą­ją kep­tu­vę, ne­iš­ken­tu­si pir­mą­ją su­švei­čiu, nes pa­tys ska­niau­si dar karš­ti, traš­kūs. Tie­sa, drus­ka pa­bars­tau tik iš­ėmu­si iš kep­tu­vės.

Se­nes­nius pa­ti­so­nus ke­pu įda­ry­tus, nu­pjau­nu vir­šū­nė­les ir iš­sko­biu minkš­ti­mą su sėk­lo­mis. Jį iš­me­tu. Šiek tiek api­pjaus­tau ode­lę, vie­tas, ku­rios ne­la­bai gra­žios, ir įtri­nu prie­sko­niais. Pa­ke­pi­nu smul­kin­tą svo­gū­ną, čes­na­ką, smul­kiai su­pjaus­ty­tus po­mi­do­rus ir mal­tą mė­są. Ta­da įde­du džiū­vė­sė­lių, pet­ra­žo­lių ir ba­zi­li­kų. Vi­sa tai pa­ska­ni­nu drus­ka, pi­pi­rais ir su­mai­šau. Iš­skob­tą pa­ti­so­ną pri­kem­šu įda­ro ir ke­pu apie 30 mi­nu­čių iki 180 laips­nių įkai­tin­to­je or­kai­tė­je. Prieš pat pa­bai­gą pa­ti­so­nus api­bars­tau tar­kuo­tu kie­tuo­ju sū­riu ir pa­lau­kiu, kol sū­ris iš­si­ly­dys. Bet la­bai ska­nus pa­tie­ka­las yra ir be šio už­bai­gi­mo“, – pa­sa­ko­ja Ire­na.

Šia­me tur­gu­je tik vie­nur ki­tur ma­čiau pu­ti­nų uo­gų, ki­log­ra­mas – 5 eu­rai. Par­da­vė­ja Ne­rin­ga sa­ko, kad jas per­ka tie, ku­rie tu­ri on­ko­lo­gi­nių pro­ble­mų. Bet pu­ti­nai su me­du­mi leng­vi­na ir per­ša­li­mo simp­to­mus. Ver­ta nors kiek jų pa­si­ruoš­ti žie­mai. Net ant ke­lių pre­kys­ta­lių ma­to­si krie­nų, ki­log­ra­mas – 2,5 eu­ro. Tu­rin­tys lai­ko jų ga­li pri­si­džio­vin­ti ir va­ka­rais kram­sno­ti tar­si sal­dai­nius. Džio­vin­tus krie­nus la­bai ver­ti­na į Žo­lin­čių aka­de­mi­ją su­si­bū­rę svei­kuo­liai.

Šak­ni­nių sa­lie­rų ki­log­ra­mas – 1,2 eu­ro. Tai ir­gi sa­vo su­kaup­tais tur­tais nau­din­ga dar­žo­vė. Mo­te­rys vie­na per ki­tą dės­tė, kaip pa­ke­pin­ti jie pa­ska­ni­na sil­kę, ko­kios pui­kios sa­lie­rų ir mor­kų sa­lo­tos su ma­jo­ne­zu, grie­ti­ne ar alie­ju­mi.

Dar ma­tė­si ir veng­ri­nių sly­vų, ki­log­ra­mas – 50 eu­ro cen­tų. „Pas­ku­ti­nės la­bai sal­džios, ki­bi­rui sly­vų pa­kan­ka ki­log­ra­mo cuk­raus“, – aiš­ki­no uo­gie­nės pri­si­vi­ru­si mo­te­ris. Ki­ta po­ri­no, kad la­bai ska­nios uo­gie­nės iš­si­vi­rė iš sly­vų ir kriau­šių. Ki­log­ra­mas kriau­šių – kaip ir sly­vų – tik 50 eu­ro cen­tų. Span­guo­lių, ku­rios ypač pa­klau­sios, ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 3 eu­rus.

La­pės ir usū­ri­niai šu­nys – uo­lūs pa­ke­lių tik­rin­to­jai

Nak­tis spar­čiai tirp­do švie­sų­jį pa­ros lai­ką. Į ant­rą­ją pu­sę per­si­ri­tęs ru­duo pa­dau­gi­na smul­kių­jų žvė­re­lių žū­čių ypač jud­riuo­se ke­liuo­se. Ne vie­nam ke­lei­viui ir vai­ruo­to­jui ki­lo klau­si­mas, kas tu­ri nu­rink­ti nuo ke­lių va­žiuo­ja­mo­sios da­lies ka­čių, la­pių, šu­nų, kiau­nių ir ki­tų gy­vū­nė­lių la­vo­nus? 

Vie­na vai­ruo­jan­ti mo­te­ris at­vi­ra­vo, kad taip akis pri­ra­ki­no prie ne­lai­mė­lio kū­ne­lio, kad vos iš­ven­gė ava­ri­jos.

„Iš tie­sų tie prie as­fal­to au­to­mo­bi­lių plo­ja­mi kū­ne­liai nė­ra ma­lo­nus vaiz­de­lis. Ne­ži­nau, kas tu­rė­tų nu­ran­kio­ti tuos žu­vu­sius gy­vū­nė­lius“, – klau­sė vai­ruo­to­ja. Ban­dė­me iš­si­aiš­kin­ti, kas tuo tu­ri pa­si­rū­pin­ti.

„Pa­pras­tai per nak­tį juos nu­ran­kio­ja ki­ti gy­vū­nė­liai, nes la­pės, usū­ri­niai šu­nys yra įpra­tę re­gu­lia­riai tik­rin­ti pa­ke­les. Bet jei iš ofi­cia­lios po­zi­ci­jos, tai, be abe­jo, ke­li­nin­kų dar­bas. Me­džio­to­jai juk yra at­sa­kin­gi už stam­bius me­džio­ja­muo­sius žvė­ris“, – taip pa­ko­men­ta­vo Arū­nas Pra­nai­tis, Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­to­rius.

Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ko­mu­ni­ka­ci­jos gru­pės vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Eg­lė Ka­čins­kie­nė in­for­ma­vo, kad Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 11 punk­tas tei­gia: „Eis­mo da­ly­viai, su­da­rę ar pa­ste­bė­ję kliū­tį ke­ly­je, su­kė­lę ar pa­ste­bė­ję ja­me pa­vo­jų, pri­va­lo šią kliū­tį ar pa­vo­jų pa­ša­lin­ti, o ne­ga­lė­da­mi to pa­da­ry­ti – pra­neš­ti po­li­ci­jai, ke­lio sa­vi­nin­kui ar ke­lią pri­žiū­rin­čiai įmo­nei, pa­žy­mė­ti kliū­tį ar pa­vo­jin­gą vie­tą ir vi­sais įma­no­mais bū­dais įspė­ti apie kliū­tį ar pa­vo­jų ki­tus eis­mo da­ly­vius.“

Jos tei­gi­mu, vai­ruo­to­jai tu­rė­tų pa­teik­ti šią in­for­ma­ci­ją ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu, ati­tin­ka­mai yra in­for­muo­ja­mi ke­li­nin­kai apie to­kias kliū­tis, o pri­rei­kus pa­gal­bos ar sie­kiant už­fik­suo­ti įvy­kį kvie­čia­ma po­li­ci­ja.

Lan­gai į gat­vę – dau­giau be­mie­gių nak­tų

Pra­ei­tą sa­vai­tę da­ly­va­vau Aly­tu­je vy­ku­sia­me se­mi­na­re, į ku­rį su­gu­žė­jo daug įvai­rių spe­cia­lis­tų iš vi­sos Dzū­ki­jos ir dar iš ato­kiau. Ša­lia įsi­tai­siu­si kau­nie­tė pa­si­džiau­gė, kad anks­čiau at­va­žia­vu­si ga­lė­jo mies­to cen­trą ap­žiū­rė­ti. „Koks gro­žis gė­ly­nų ir ap­skri­tai vi­sos cen­tro erd­vės. Ar tu­rė­jo­te ga­li­my­bę pa­si­vaikš­čio­ti?“ – klau­sė ma­nęs kau­nie­tė ir ėmė ro­dy­ti įsi­am­žin­tus Mies­to so­do vaiz­dus. Iš­gir­du­si, kad čia gy­ve­nu, dar dau­giau pa­gy­rų Aly­taus gro­žiui pa­bė­rė.

Ir man pa­tin­ka ma­no mies­tas. Tik liūd­na tuo­met, kai nak­vo­ti ten­ka na­muo­se prie pa­grin­di­nių gat­vių. Trans­por­to srau­tas tar­si ne­su­sto­ja. Kai kaž­ku­riam lai­kui nu­ty­la vil­ki­kų gaus­mas, pra­si­de­da mo­to­cik­lų, leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nės.

„Mus sau­go po­li­ci­ja, pa­sa­ky­si­te? Kas tuos lenk­ty­ni­nin­kus pa­vys – lė­kė nu­lė­kė ir tiek juos te­ma­ty­si. Bet kaž­ku­riam lai­kui nu­ti­lo. Vi­sai kas ki­ta, kai po lan­gais nak­čiai gat­vė­je įsi­tai­so vil­ki­kas-di­džiu­lis šal­dy­tu­vas, ku­rio šal­dy­mo ag­re­ga­tai dir­ba be pa­lio­vos ir triukš­min­gai. Kar­tą pa­vy­ko, pa­skam­bi­nus at­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ži­bin­tais pa­si­švies­da­mi pa­ža­di­no vai­ruo­to­ją ir pri­ver­tė įsuk­ti į aikš­te­lę, ato­kiau nuo dau­gia­bu­čių lan­gų, už ku­rių ne­už­mie­ga se­ne­liai, blaš­ko­si tė­vai ir vai­kai, juk anks­ti teks kel­tis. Bet ki­tą kar­tą pa­kvies­tas pa­rei­gū­nų eki­pa­žas ne­si­var­gi­no net iš tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio iš­lip­ti, ma­tyt, šal­dy­mo įran­gos triukš­ma­vi­mas jiems, dir­ban­tiems, ne­pa­si­ro­dė toks įky­rus kaip no­rin­tie­siems kaip nors už­mig­ti“, – ne vie­no Kal­niš­kės gat­vės gy­ven­to­jo nak­ti­nį ne­ri­mą iš­sa­kė sen­jo­rė Ni­jo­lė.

„Tam nak­tis il­ga, ku­ris ne­mie­ga, il­gas ke­lias tam, ku­ris pa­var­go“, – ma­nau, kad to­kiu Va­cio Rei­me­rio pos­mu sun­kiai dėl triukš­mo va­ka­rais už­mie­gan­čių gy­ven­to­jų laiš­ką pa­ko­men­tuo­tų ma­no bi­čiu­lė Ma­ri­jo­na.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.