Dėl Aly­taus švie­ti­mo ko­ky­bės gal­vos pe­le­nais bars­ty­ti ne­ver­ta, kie­ky­bės ro­dik­liai ga­lė­tų bū­ti ir ge­res­ni (7305)

Saulė Pinkevičienė
Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Mokinių atrankos nevykdančių geriausių Lietuvos gimnazijų 50-uke – trys Alytaus mokyklos. Zitos Stankevičienės nuotr.
Žur­na­las „Rei­tin­gai“ pa­skel­bė Lie­tu­vos mo­kyk­lų ver­ti­ni­mus. Ko­kias ži­nu­tes jie siun­čia apie Aly­taus mies­to ir ra­jo­no švie­ti­mo pa­sie­ki­mus ir pro­ble­mas?

Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę va­di­na pa­vyz­džiu

Ku­rios sa­vi­val­dy­bės ken­kia sa­vo vai­kams? – at­sa­ky­mo į to­kį klau­si­mą ieš­ko­ma pa­si­tel­kiant sta­tis­ti­ką. „Skir­tu­mai tarp at­ski­rų mo­ki­nių pa­sie­ki­mų ir įvai­rių mo­kyk­lų ly­gių Lie­tu­vo­je tik au­ga“, – kon­sta­tuo­ja vals­ty­bės kon­tro­lie­rius Arū­nas Dul­kys. Vie­na pa­grin­di­nių šio reiš­ki­nio prie­žas­čių – mo­kyk­lų tin­klo ne­to­ly­gu­mai at­ski­ruo­se re­gio­nuo­se.

Pa­si­ro­do, Lie­tu­vo­je yra sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se gy­vuo­ja mo­kyk­los, tu­rin­čios vos ke­lis mo­ki­nius, la­biau­siai mo­kyk­lų tin­klas iš­dri­kęs ma­žo­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se. Dar prieš ke­le­rius me­tus tarp to­kių bu­vo mi­ni­ma ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, o šių me­tų rei­tin­ge (pa­gal 2019 me­tų re­zul­ta­tus) įvar­di­ja­ma kaip pa­vyz­dys ki­toms.

Šiuo me­tu Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je vie­no­je mo­kyk­lo­je vi­du­ti­niš­kai mo­ko­si 487 mo­ki­niai. Žur­na­lui „Rei­tin­gai“ me­ras Al­gir­das Vrub­liaus­kas sa­kė, kad si­tu­a­ci­ja ne­bu­vo leng­va, jam bu­vo gra­si­na­ma, bu­vo puo­la­mas, pas­kui se­kio­jo te­le­vi­zi­jos, ta­čiau pa­vy­ko at­si­lai­ky­ti ir įgy­ven­din­ti tin­klo per­tvar­ką.

Aly­taus ra­jo­ne už­da­ry­tos 10 pra­di­nių mo­kyk­lų, ke­le­tas ma­žų pa­grin­di­nių, da­lis ne­di­de­lių mo­kyk­lų pa­vers­tos di­džių­jų sky­riais. Me­ras sa­ko, kad re­zul­ta­tais yra pa­ten­kin­tas, nes mo­kyk­los tvar­ko­si ga­na ge­rai, o fi­nan­si­nė naš­ta sa­vi­val­dy­bei yra pa­ke­lia­ma.

Aly­taus švie­ti­mas – ir pir­mas po sos­ti­nės

Kaip švie­ti­mo rei­tin­gų kon­teks­te at­ro­do Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė?

Ji bu­vo rei­tin­guo­ja­ma tarp še­šių did­mies­čių pa­gal mo­ki­nių skai­čių įvai­riais as­pek­tais. Ma­žiau­sio­je Aly­taus mo­kyk­lo­je mo­ko­si 80 mo­ki­nių (pa­ly­gi­ni­mui Vil­niu­je – 32, Kau­ne – 34). Tie­sa, pa­gal vi­du­ti­nį mo­ki­nių skai­čių vie­nai mo­kyk­lai esa­me pas­ku­ti­niai iš did­mies­čių še­še­to: Aly­tu­je – 358, Šiau­liuo­se – 369, Pa­ne­vė­žy­je – 527 mo­ki­niai lan­ko vie­ną įstai­gą.

Sa­vi­val­dy­bių rei­tin­ge pa­gal švie­ti­mo ro­dik­lius Aly­tus už­ima ket­vir­tą vie­tą iš še­šių, iš es­mės nie­kuo per daug ne­si­ski­ria­me nuo ki­tų di­džių­jų mies­tų. Su­si­mąs­ty­ti ver­čia ne­bent da­ly­kų olim­pia­dų ir kon­kur­sų pri­zi­nin­kų skai­čius (nu­ro­do­mas 10 tūks­tan­čių mo­ki­nių). Aly­tu­je šiuo me­tu jis tri­skart ma­žes­nis nei, pa­vyz­džiui, Šiau­liuo­se. Ta­čiau Aly­tus len­kia Kau­ną pa­gal mo­kyk­lų, tu­rin­čių la­bo­ra­to­ri­jas, skai­čių.

Ne­ver­tė­tų gal­vų pe­le­nais bars­ty­tis ir dėl vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų – pa­gal juos Aly­tus nu­si­lei­džia tik Vil­niui, pats ge­riau­sias iš vi­sų še­šių di­džių­jų mies­tų ir aly­tiš­kių abi­tu­rien­tų, įsto­ju­sių į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas stu­di­jų vie­tas abi­tu­rien­tų pro­cen­tas – 60.5. Be­je, pa­gal stu­di­juo­ti įsto­ju­sių moks­lei­vių skai­čių ly­de­ris yra ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, ku­ri rei­tin­guo­ja­ma tarp 6 žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių ir už­ima 6 vie­tą.

„Dre­vi­nu­kas“: mik­ro­kli­ma­tas ge­ras, pa­sie­ki­mai aukš­ti, o mo­kyk­los ne­liks?!

Aly­tu­je vei­kian­čios ne­di­de­lės pa­gal moks­lei­vių skai­čių mo­kyk­los įvar­di­ja­mos kaip vie­na di­džiau­sių sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­nių pro­ble­mų ir tai nu­ro­do­ma kaip prie­žas­tis, ko­dėl rei­kia švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­kos. Pa­tvir­ti­nus „Sa­ka­lė­lio“ pra­di­nės mo­kyk­los ir „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio re­or­ga­ni­za­ci­ją, jų są­skai­ta ban­do­ma gel­bė­ti Vidz­gi­rio pro­gim­na­zi­ją, ta­čiau yra vie­nas „bet“ – vai­kų jai už­teks tik to­kiu at­ve­ju, jei tė­vai pa­si­rinks šią mo­kyk­lą, o rink­tis, kaip ro­do švie­ti­mo rei­tin­gai, Aly­tu­je yra iš ko.

Pra­di­nių mo­kyk­lų ir pro­gim­na­zi­jų pa­ly­gi­na­mie­ji ver­ti­ni­mai yra su­da­ry­ti pa­gal 4 ir 6 kla­sių na­cio­na­li­nio moks­lei­vių pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tus. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad da­lis mo­kyk­lų (gal­būt ir ne pa­čios ge­riau­sios – ta­čiau tai jau žur­na­lo „Rei­tin­gai“ prie­lai­da) ne­no­ri bū­ti ly­gi­na­mos, tai­gi sa­vo duo­me­nų ir ne­pa­tei­kia. 2019 me­tų duo­me­nis pa­vy­ko su­rink­ti iš maž­daug dvie­jų treč­da­lių pro­gim­na­zi­jų ir pu­sės pra­di­nių mo­kyk­lų.

Aukš­čiau­sią vie­tą 4 kla­sių rei­tin­ge iš Aly­taus mo­kyk­lų už­ima „Vo­lun­gės“ pro­gim­na­zi­ja (53 vie­ta iš 157), 68-ta vie­ta šie­met džiau­gia­si „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­la-dar­že­lis, 120-ąją vie­tą už­ima Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­ja, 155-ąją – Pi­lia­kal­nio pro­gim­na­zi­ja.

„Dre­vi­nu­kas“ pel­nė ir dar vie­ną įver­ti­ni­mą – tarp ge­rą mik­ro­kli­ma­tą su­kū­ru­sių pra­di­nių mo­kyk­lų ji už­ima de­šim­tą vie­tą iš dvi­de­šim­ties. Na­cio­na­li­nė švie­ti­mo agen­tū­ra nu­ro­dė 80 Lie­tu­vos mo­kyk­lų, ku­rios iš­si­ski­ria stip­riau­siu pri­klau­sy­mo mo­kyk­lai jaus­mu. Ki­taip sa­kant, mo­ki­niai jo­se jau­čia­si ge­riau­siai, o tė­vai – la­biau­siai pa­ten­kin­ti.

Kaip lai­vai be ka­pi­to­no

Į mo­kyk­lų, ne­bi­jan­čių vie­šin­ti šeš­to­kų pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tų, šim­tu­ką pa­ten­ka Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­ja (4–5 vie­ta), „Vo­lun­gės“ pro­gim­na­zi­ja (16 vie­ta), Pi­lia­kal­nio pro­gim­na­zi­ja (43 vie­ta). Šeš­to­kai, kaip ir ket­vir­to­kai, yra rei­tin­guo­ja­mi pa­gal ma­te­ma­ti­kos, skai­ty­mo ir ra­šy­mo pa­sie­ki­mus, skir­tu­mas tas, kad di­dė­ja ne­pa­ten­ki­na­mo lyg­mens pro­cen­tas. Taip, pa­vyz­džiui, aukš­tą rei­tin­gą tu­rin­čios „Vo­lun­gės“ pro­gim­na­zi­jos šeš­to­kų ma­te­ma­ti­kos ir ra­šy­mo ne­pa­ten­ki­na­mas lyg­muo ati­tin­ka­mai – 2.8 ir 4.6 pro­cen­tų.

Iš Na­cio­na­li­nio eg­za­mi­nų cen­tro ty­ri­mo aiš­kė­ja, kad di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę su­ku­ria pra­di­nės mo­kyk­los, to­liau se­ka pro­gim­na­zi­jos ir pra­di­nės mo­kyk­los (pas­ta­ro­jo ti­po švie­ti­mo įstai­gų Aly­tu­je nė­ra).

Kaip vie­na iš es­mi­nių pro­ble­mų ver­ti­nant pra­di­nes mo­kyk­las ir pro­gim­na­zi­jas kaip vi­su­mą ryš­kė­ja tai, kad reikš­min­ga da­lis mo­kyk­lų ne­tu­ri nuo­la­ti­nių di­rek­to­rių – to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je šiuo me­tų at­si­dū­rę net ket­vir­ta­da­lis Lie­tu­vos mo­kyk­lų. Kaip tei­gia­ma švie­ti­mo rei­tin­gų ver­ti­ni­me, šios mo­kyk­los pa­na­šios į lai­vus be ka­pi­to­no, plau­kian­čius ne­ži­nia kur, nes bū­tent va­do­vas tu­ri tu­rė­ti įstai­gos vi­zi­ją ir stra­te­gi­ją, tiks­lus, mo­kė­ti už­deg­ti.

Aly­tu­je nuo­la­ti­nių va­do­vų šiuo me­tu ne­tu­ri „Dre­vi­nu­kas“, Vidz­gi­rio ir Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jos.

Ge­ri rei­tin­gai – il­ga­me­tis įdir­bis

Rei­tin­gų di­džio­ji nau­jie­na – pa­gal 2019 me­tų re­zul­ta­tus Aly­taus Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja pa­te­ko į ge­riau­sių­jų Lie­tu­vos mo­kyk­lų de­šim­tu­ką, ver­ti­nant įstai­gas, ku­rios ne­vyk­do mo­ki­nių at­ran­kos. Per­nai gim­na­zi­ja bu­vo 48-oje rei­tin­go vie­to­je. Ko­dėl „sėk­mė ją per­se­kio­ja“ šie­met?

Gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Skrob­las sa­ko, jog aukš­ta vie­ta ma­lo­niai nu­ste­bi­no, fak­tas, kad to­kios po­zi­ci­jos nė­ra tu­rė­ju­si nė vie­na Aly­taus mo­kyk­la. 2019 me­tais gim­na­zi­ją bai­gė stip­ri lai­da, ku­rio­je bu­vo daug ga­bių mo­ki­nių, du gim­na­zis­tai ga­vo po 5 vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų šim­tu­kus, o tai ir­gi nu­ti­ko pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je.

Di­rek­to­rius sa­ko vi­sų pir­ma esan­tis dė­kin­gas mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vui, ku­ris gim­na­zi­jo­je tik­rai pa­ty­ręs. Re­zul­ta­tas nė­ra at­si­tik­ti­nis, jį le­mia il­ga­me­tis įdir­bis. Tai ir mo­kyk­los at­mo­sfe­ra, ir po­žiū­ris, ir at­sa­ko­my­bė, pa­rei­gin­gu­mas, ku­rie die­gia­mi gim­na­zis­tams. V.Skrob­las pa­ste­bi, kad ir ki­tų Aly­taus mo­kyk­lų re­zul­ta­tai yra pui­kūs ir ben­dra­me ša­lies kon­teks­te mies­to švie­ti­mo tin­klas ge­rai at­ro­do.

Gal­būt pras­min­ga bū­tų tuo daž­niau džiaug­tis, o ne be jo­kių įro­dy­mų re­to­riš­kai kal­bė­ti apie tai, kad Aly­tu­je ug­dy­mo ko­ky­bė pra­stė­ja? Po­li­ti­kai to ne­ven­gia. Per 7 rei­tin­go po­zi­ci­ja aukš­tyn pa­ki­lu­sios (per­nai – 49, šie­met - 42) Jot­vin­gių gim­na­zi­jos direktoriaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Re­na­ta Ro­ma­no­vie­nė pa­ste­bi, kad var­giai ar yra pa­sau­ly­je ki­ta to­kia ša­lis, ku­ri taip nu­ver­tin­tų sa­vo švie­ti­mą.

Jai ke­lia ne­ri­mą po­žiū­ris, kai vie­nos mo­kyk­los dėl pa­siek­tų re­zul­ta­tų aukš­ti­na­mos, o ki­ti – že­mi­na­mos, taip di­di­na­ma at­skir­tis švie­ti­me. Pa­va­duo­to­ja pa­ste­bi, kad, ypač šian­die­nos si­tu­a­ci­jo­je, ne­sau­gu­mo jaus­mo mo­kyk­lo­se ir taip už­ten­ka, o ir pats rei­tin­gų skai­čia­vi­mas tu­ri įvai­rių sub­ti­ly­bių.

Per­nai 14-oje vie­to­je bu­vu­si Aly­taus šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­ja šie­met rei­tin­guo­se už­ėmė 25 vie­tą. Aly­taus ra­jo­no Sim­no gim­na­zi­ja už­ima 53 vietą.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Alytaus miestp partinukai ne tik per švietimo sistemą nuvairavo, kad daugumą pedagogų sudaro priešpensijinio amžiaus. Kur po metų kitų išėjus į pensiją vienu metu daugumai, lieka nepadengtas vakumas. Ir tradiciškai vaidins aukojančiais dirbt, kadangi nėra kam. Nors pro retą kur ir jų jaunimas prieina, kaip miesto valdyme, dar tragiškiau. Taip dirbtinis deficitas dėl kadrų išlaikomas, kad neprieit principingesni ir sugebantys. Galintys klaninei sistemai trukdyt..lengvai gyvent. Ir politiką imituot. Kas per 30 metų jiems sekasi.

    Komentaras

    Abiejų Alytaus savivaldybių švietimo sistemų išugdytų lygius mato per Alytaus savivaldybių merų ir tarybos sudėčių komandas. Kur auklėtiniai vietos mokyklų. Bendras lygis - neįkanda šiuolaikiškų savivaldybių vystymo pagrindų ypač pagal šalies vystymo bd prioritetus per es paramą. Ką dauguma savivaldybių nesunkiai perpratę sėkmingam vystymui naudoja. Už tai už Alytaus silpnesni intrigose, vienas kitą parduot.., net nepagarba regiono eiliniams gyvetojams. Bet stiprūs šeimų susibūrimuose po partiniais klanais. Feodalijos bruožai.

    Komentaras

    Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės veržliai vystos per es paramos projektus, ko dėka ženkliai mažina paskolas ir daugėja gyventojų. Kur vietom mokyklų ir darželių naujų stato. Alytuj intelektualiai nesugeba vystytis per es paramą ir nusibaiginėdami mandravoja. Lietuvos bėda.

    Komentaras

    Politizuoti ar galimai komerciniai reitingai. Neatspindintys tikros padėties. Abiejų Alytaus savivaldybių vystymai ir švietimo reformų imitacijos kaip pagal vieną modelį. Mieste kaip dirbtinis deficitas darželių pasiektas. Ir rajone kur per miesto potwncialą persipynę imituoja. Dėl mokyklų ir panašus stiliukas išlaikyt rinkimams palankius pedagogų sluoksnius. Kur pedagogai pagrinde klaninių partijų branduoliai ir rinkėjai. Alytaus savivaldybės išsiskiria iš kitų, kad tampriai su Vilniuj partijų lyderiukų interesais surišti ir to dėka tik išsilaiko. Nes prie rimto valdymo būt sujungtos abi pavieniui perteklinės savivaldybės ir baigtųs imitacijos dubliuojant vieni kitus. Po rinkimų rajonas galėtų būt išdalintas gretimoms savivaldymės pagal jau nustatytas rinkimų apygardų ribas. Šiuo metu galėtų būt vystomas savivaldybių vandentvarkos ūkio sujungimas. Kaip ir bibliotekų, medicinos įstaigų ir panašiai.

Kiti straipsniai