Dar ne šie­met, bet Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­la tu­rės ab­sol­ven­tų, gro­jan­čių pu­čia­muo­ju in­stru­men­tu, pa­gal ku­rį de­ri­na­mas sim­fo­ni­nis or­kest­ras (267)

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė­
nuotrauka
Mu­zi­kos mo­kyk­los vy­res­ny­sis mo­ky­to­jas Min­dau­gas Ori­nas, vargonų klasės absolventas Linas Surdokas ir jo mama. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Šią sa­vai­tę Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je įteik­ti di­plo­mai dar vie­nai ab­sol­ven­tų kar­tai. Ne vi­si jie sa­vo to­les­nį ke­lią su­si­es su mu­zi­ka, ta­čiau pra­ei­ty­je lie­kan­tys me­tai šio­je mo­kyk­lo­je kiek­vie­no gy­ve­ni­me įbrėš ryš­kų pėd­sa­ką. Moks­lo me­tus Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­la už­bai­gė nuo­to­li­niu bū­du, tai bu­vo nau­jų at­ra­di­mų lai­kas. Ka­ran­ti­nas ko­re­ga­vo ir di­plo­man­tų šven­tę, ku­ri šie­met bu­vo kuk­li, ma­žes­niuo­se bū­re­liuo­se, ta­čiau taip pat džiu­gi ir mo­ky­to­jams, tė­vams, ir pa­tiems ab­sol­ven­tams.

Var­go­nai: iš­skir­ti­nis in­stru­men­tas – iš­skir­ti­niai ir ab­sol­ven­tai, jų bū­na po vie­ną

Mu­zi­kos mo­kyk­los vy­res­ny­sis mo­ky­to­jas Min­dau­gas Ori­nas sa­ko, kad jo dės­to­mas in­stru­men­tas var­go­nai, be abe­jo, yra la­bai sa­vi­tas. Var­go­nai gal­būt pa­na­šiau­si į for­te­pi­jo­ną. Mu­zi­kos mo­kyk­lo­je jie pri­klau­so For­te­pi­jo­no sky­riui.

M.Ori­nas pa­sa­ko­ja, kad kas­met mo­kyk­lą bai­gia maž­daug po vie­ną šio in­stru­men­to mo­ki­nį. Sto­jan­čių­jų – tiek pat. Var­go­nai nė­ra la­bai po­pu­lia­rus mu­zi­kos in­stru­men­tas, taip pat, kaip ir, pa­vyz­džiui, obo­jus ar val­tor­na. Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je var­go­nų kla­sė ati­da­ry­ta 2006 me­tais. Mo­kyk­la tu­ri ge­rus olan­dų „Jo­han­nus“ fir­mos kom­piu­te­ri­nius 37 bal­sų kon­cer­ti­nius var­go­nus. Jie pa­sta­ty­ti kon­cer­tų sa­lė­je, kur vyks­ta įvai­rūs mo­ki­nių at­si­skai­ty­mai ir kon­cer­tai. Nuo pat 2006-ųjų mo­kyk­lo­je su­reng­ta daug var­go­ni­nės mu­zi­kos kon­cer­tų, tiek so­li­nių, tiek ir su an­sam­bliu. Var­go­nų kon­cer­tuo­se da­ly­va­vę to­kie gar­sūs at­li­kė­jai kaip Le­o­pol­das Di­grys, Dai­nius Sver­dio­las, pa­sau­li­nio pri­pa­ži­ni­mo su­lau­ku­si As­mik Gri­go­rian. Jau tra­di­ci­ja yra ta­pę Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos var­go­nų spe­cia­ly­bės stu­den­tų pa­si­ro­dy­mai Aly­tu­je.

M.Ori­nui ten­ka su­si­dur­ti su po­žiū­riu, kad var­go­nai – tai au­ten­tiš­kas vamz­di­nis in­stru­men­tas, ko­kį ga­li­ma pa­ma­ty­ti baž­ny­čio­se, ta­čiau, pa­si­ro­do, tai yra kiek klai­din­gas įsi­vaiz­da­vi­mas. „Me­cha­ni­niai (vamz­di­niai) var­go­nai Lie­tu­vo­je yra be­veik ne­sta­to­mi, su re­to­mis iš­im­ti­mis. Dau­giau­sia tiek baž­ny­čios ar ki­tos mu­zi­ki­nės erd­vės ren­ka­si kom­piu­te­ri­nius in­stru­men­tus. Ka­dan­gi šiuo­lai­ki­nė elek­tro­ni­ka yra la­bai iš­to­bu­lė­ju­si, tai šie kom­piu­te­ri­niai in­stru­men­tai be­veik ne­nu­si­lei­džia tik­rų vamz­di­nių var­go­nų skam­be­siui“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas. Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­kyk­lų tin­klą su­da­ro apie 100 ug­dy­mo įstai­gų, tik ke­lio­se yra ati­da­ry­ta var­go­nų kla­sė.

Mo­ky­to­jas ta­ria ke­le­tą žo­džių ir apie sa­vo mo­ki­nį Li­ną Sur­do­ką, pri­si­me­na, kaip šių me­tų di­plo­man­tas prieš sep­ty­ne­rius me­tus at­ėjo į sto­ja­mų­jų kon­sul­ta­ci­ją: „Li­nas jau bu­vo pa­si­rin­kęs mo­ky­tis dai­na­vi­mą Mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, ta­čiau per in­stru­men­tų pri­sta­ty­mą pri­sė­dęs prie var­go­nų sa­vo ap­si­spren­di­mą ne­ti­kė­tai pa­kei­tė. Li­nas in­di­vi­du­a­lis­tas. La­biau­siai jam pa­tin­ka gro­ti vie­nam so­lo. Esa­me su­ren­gę ne­ma­žai pa­si­ro­dy­mų tiek Mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, tiek mies­te.“

Tri­mi­tu ir kor­ne­tu gro­jan­čios mer­gi­nos griau­na in­stru­men­tų „vy­riš­ku­mo“ mi­tus

Vy­res­ny­sis mu­zi­kos mo­ky­to­jas Gin­tau­tas Ra­kaus­kas pri­me­na, kad Pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų sky­rius Mu­zi­kos mo­kyk­lo­je įsi­kū­rė, kai 1971 me­tais į Aly­tų dirb­ti at­vy­ko mo­ky­to­jas Liu­das Vait­kus. Vė­liau sky­rius nuo­lat au­go ir plė­tė­si. Pra­džio­je bu­vo va­ri­niai pu­čia­mie­ji: trom­bo­nas, tri­mi­tas. Nuo 1977 me­tų įsi­kū­rė kor­ne­to kla­sė, šiek tiek vė­liau ir sak­so­fo­no. Sak­so­fo­nu mo­ko­si gro­ti ir mer­gi­nos. Per­nai bai­gė mo­ki­nys, gro­jan­tis sak­so­fo­nu ba­ri­to­nu. Tai – iš­ties re­tas in­stru­men­tas, la­bai di­de­lis ir sun­kus, dau­giau rei­ka­lin­gas įvai­riuo­se or­kest­ruo­se, at­lie­kan­tis bo­so par­ti­jas. Šiuo me­tu vie­nas mo­ki­nys mo­ko­si gro­ti sak­so­fo­nu te­no­ru, ku­ris ir­gi tarp mo­ki­nių re­tas, bet la­bai rei­ka­lin­gas.

Nuo 2018 me­tų Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je vei­kia obo­jaus kla­sė (mo­kyt. Eg­lė Če­po­nai­tė). Tai – vie­nas re­čiau­sių in­stru­men­tų, juo dau­giau­sia gro­ja­ma Vil­niaus, Kau­no mo­kyk­lo­se. Aly­tui di­džiu­lė gar­bė tu­rė­ti obo­jaus kla­sę, nes tai sim­fo­ni­nio or­kest­ro in­stru­men­tas ir „Sva­jo­nei“ la­bai rei­ka­lin­gas. Obo­jus gar­sus tuo, kad pa­gal jį de­ri­na­mas vi­sas sim­fo­ni­nis or­kest­ras.

G.Ra­kaus­kas pa­sa­ko­ja, kad tarp sto­jan­čių­jų pu­čia­mie­ji ga­na po­pu­lia­rūs, jais gro­ti mo­ko­si apie 100 moks­lei­vių, o pats po­pu­lia­riau­sias – sak­so­fo­nas. Ypa­tin­gų fi­zi­nių duo­me­nų pu­čia­mie­siems ne­rei­kia, iš­sky­rus mi­nė­tuo­sius sak­so­fo­ną ba­ri­to­ną ir te­no­rą. Sim­fo­ni­niam or­kest­rui bū­tų la­bai rei­ka­lin­ga tū­ba, de­ja, ne­at­si­ran­da no­rin­čių­jų ja gro­ti.

„Mes taip pat sva­jo­ja­me apie val­tor­nės, fa­go­to kla­ses, ku­rios, ma­nau, at­ei­ty­je at­si­ras ir Aly­tu­je“, – taip sa­ko Pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų sky­riaus ve­dė­jas ir mu­zi­kos mo­ky­to­jas eks­per­tas Ri­man­tas Jo­čys.

G.Ra­kaus­kas pa­ste­bi, kad pa­gal se­nes­nių lai­kų mąs­ty­mo nor­mas va­ri­nių gru­pė­je esan­tys tri­mi­tai, kor­ne­tai ar fliu­gel­hor­nai bū­da­vo lai­ko­mi iš­skir­ti­nai vy­riš­kais. Bet da­bar jau taip nė­ra, o gy­vi pa­vyz­džiai – dvi jo mo­ki­nės: Ūla Ar­ba­čiaus­kai­tė (tri­mi­tas) ir Jus­tė Ka­ti­lia­vai­tė (kor­ne­tas).

Mo­ky­to­jas džiau­gia­si, kad jos sėk­min­gai mo­kė­si šiais in­stru­men­tais gro­ti ir net­gi ap­len­kė sa­vo kla­sių drau­gus pa­siek­ta gro­ji­mo ko­ky­be. „Va­ka­rų ša­ly­se ar Ame­ri­ko­je mer­gai­tės jau se­niai gro­ja šiais in­stru­men­tais, yra net­gi ne­ma­žai or­kest­rų, ku­riuo­se gro­ja vien mer­gai­tės ir da­ro tai la­bai sėk­min­gai“, – pa­ste­bi G.Ra­kaus­kas.

„In­stru­men­tai pa­si­rin­ko mus“, – taip Jus­tė ir Ūla api­bū­di­na sa­vo pa­si­rin­ki­mus mo­ky­tis šiais in­stru­men­tais. G.Ra­kaus­kas pa­sa­ko­ja: „Pa­me­nu, at­ėjo į kla­sę to­kios ne­drą­sios, aš su­pa­žin­di­nau jas su in­stru­men­tais, ku­riais mo­kau gro­ti vai­kus, tri­mi­tu, kor­ne­tu ir fliu­gel­hor­nu. Pa­gro­jau joms, su­pa­žin­di­nau su skir­tin­gu sa­vi­tu kiek­vie­no in­stru­men­to gar­so temb­ru, da­viau pa­lies­ti juos ir jos ap­si­spren­dė pa­čios.“

Be abe­jo, la­bai leng­va mo­ky­tis iš pra­džių ne­bu­vo. Rei­kė­jo ir tė­ve­lių pa­gal­bos. Bet po 2 ar 3 me­tų, kai pra­dė­jo in­stru­men­tai „klau­sy­ti“ šių mo­ki­nių, sek­tis gro­ti, at­ėjo dar di­des­nė mo­ty­va­ci­ja ir no­ras mo­ky­tis. Ū.Ar­ba­čiaus­kai­tė gro­ti tri­mi­tu pas mo­ky­to­ją G.Ra­kaus­ką mo­kė­si aš­tuo­ne­rius me­tus, pen­ke­rius me­tus gro­jo Mu­zi­kos mo­kyk­los jau­ni­mo sim­fo­ni­nia­me or­kest­re „Sva­jo­nė“ ir ket­ve­rius – Mu­zi­kos mo­kyk­los pu­čia­mų­jų or­kest­re (va­do­vas R.Jo­čys). J.Ka­ti­lia­vai­tė mo­kė­si gro­ti kor­ne­tu sep­ty­ne­rius me­tus. Po­rą me­tų gro­jo Mu­zi­kos mo­kyk­los pu­čia­mų­jų or­kest­re.

„Šios mo­ki­nės bu­vo ma­no pir­mos mer­gai­tės, ku­rios ga­na sėk­min­gai bai­gė mo­kyk­lą su šiais in­stru­men­tais. Be­je, Aly­taus mies­to ir Mu­zi­kos mo­kyk­los is­to­ri­jo­je Ūla – tri­mi­ti­nin­kė ir Jus­tė – kor­ne­ti­nin­kė yra pir­mo­sios kregž­dės. Iki tol mo­kyk­lą baig­da­vo šiais in­stru­men­tais tik ber­niu­kai“, – sa­ko G.Ra­kaus­kas.

 

Jus­tė Ka­ti­lia­vai­tė: Mer­gi­nos la­biau lin­ku­sios į to­kius in­stru­men­tus kaip flei­ta ar sak­so­fo­nas. Pir­mus dve­jus Mu­zi­kos mo­kyk­los me­tus aš gro­jau iš­il­gi­ne flei­ta, po to mo­ky­to­jas pa­tei­kė du pa­si­rin­ki­mus: rink­tis kor­ne­tą ar­ba ei­ti pas ki­tą mo­ky­to­ją ir to­liau mo­ky­tis flei­ta. Ka­dan­gi ne­no­rė­jau keis­ti sa­vo mo­ky­to­jo, tai pa­si­rin­kau kor­ne­tą. Kor­ne­tu gro­ti tik­rai nė­ra leng­va, bet aš sun­ku­mą pa­ver­čiu ma­lo­nu­mu. Mu­zi­kos mo­kyk­lą bai­giu su min­ti­mis, kad to­liau do­mė­siuo­si ki­to­mis mu­zi­kos ša­ko­mis. Moks­las da­vė daug iš­pru­si­mo apie mu­zi­ką bei at­vė­rė ga­li­my­bių. Na, tik­rai pa­stan­gų rei­kė­jo įdė­ti. Te­ko au­ko­ti ne­ma­žai ner­vų, bet bu­vo ver­ta. At­ei­tį sieju su mu­zi­ka, šiais me­tais įsto­jau į Kau­no Juo­zo Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­ją.

Ūla Ar­ba­čiaus­kai­tė: Sun­ku pa­sa­ky­ti, kuo tri­mi­tas yra ypa­tin­gas in­stru­men­tas. Kai ėjau už­si­ra­šy­ti į Mu­zi­kos mo­kyk­lą, tur­būt net­gi ne­ži­no­jau, kad toks eg­zis­tuo­ja. Ta­čiau li­ki­mas mus su­ve­dė su šiuo in­stru­men­tu ir la­bai džiau­giuo­si! Da­bar tri­mi­tas man lyg pa­bė­gi­mas nuo sa­vo min­čių, ta­čiau ne­su tik­ra, ar šį po­vei­kį tu­ri bū­tent in­stru­men­tas, ar tie­siog mu­zi­ka.

Ko­dėl ne­si­ren­ka mer­gi­nos gro­ti tri­mi­tu? Ne­ga­liu at­sa­ky­ti, nes aš vi­sa­da rink­čiau­si tri­mi­tą. Šiuo in­stru­men­tu gro­ti nė­ra sun­ku, kaip ir nė­ra sun­ku gro­ti bet ku­riuo ki­tu, jei­gu tik įde­di šiek tiek dar­bo ir no­ro. Mu­zi­kos mo­kyk­lą bai­giu su ge­ro­mis min­ti­mis. Net ne­ži­nau, ką bū­čiau vei­ku­si gy­ve­ni­me, jei­gu ne­bū­čiau pra­dė­jus lan­ky­ti Mu­zi­kos mo­kyk­los. Gai­la, kad šis lai­kas tu­ri pa­si­baig­ti, nes, ma­nau, kad tik­rai pa­si­ge­siu vaikš­čio­ji­mo į mo­kyk­lą ir mo­ky­to­jų, ku­rie ta­po lyg drau­gais. Nie­ka­da ne­bu­vo sun­ku mo­ky­tis šio­je mo­kyk­lo­je. Tik­riau­siai dėl to, kad vi­sa­da la­bai no­rė­jau to­bu­lė­ti mu­zi­kos sri­ty­je, to­dėl da­ly­kai man bu­vo la­biau įdo­mūs, nei sun­kūs. At­ei­tį no­riu sie­ti su mu­zi­ką, dar ne­ži­nau ko­kiu bū­du, bet mu­zi­ka ir to­liau gy­vuos ma­no gy­ve­ni­me.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    kubota kh41
    4tnv94
    blog Internal combustion engines have exhaust valves on their cylinder heads. After the mixture of fuel and air in the cylinder is ignited, the exhaust gas is expelled from the engine through this valve. In a typical internal combustion engine, the exhaust valve is larger than the intake valve. That's because it's harder to get exhaust gas out of the cylinder than it is to direct fuel and air into the combustion chamber.

Kiti straipsniai