Jot­vin­gių gim­na­zi­jos bib­lio­te­ki­nin­kė Vi­li­ja Dran­gi­ny­tė: „Mo­kyk­los įvaiz­dis vie­šo­jo­je erd­vė­je yra la­bai svar­bus”

– Kaip kei­čia­si mo­kyk­lo­je dir­ban­čių biob­lio­te­ki­nin­kų dar­bo spe­ci­fi­ka su nau­jo­mis to­bu­lė­jan­čio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis?

– Vi­sų pir­ma, aki­vaiz­du, kad ji tik­rai kei­čia­si. Da­bar ne­už­ten­ka tik pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, bet rei­kia ir mo­kė­ti ją ana­li­zuo­ti, pri­tai­ky­ti mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų po­rei­kiams. Rei­kia bū­ti at­sa­kin­giems ir etiš­kiems, daug dė­me­sio skir­ti skai­ty­mo ska­ti­ni­mui – or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su ra­šy­to­jais, įdo­miais žmo­nė­mis, ge­bė­ti ver­tin­ti li­te­ra­tū­rą, kom­plek­tuo­ti fon­dus at­si­žvel­giant į gim­na­zi­jos ug­dy­mo pro­gra­mą ir pa­siū­ly­ti bib­lio­te­kos lan­ky­to­jams. Šiuo me­tu vy­rau­ja mo­bi­lio­sios tech­no­lo­gi­jos, šie po­ky­čiai ir­gi ska­ti­na keis­tis ir mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kus. Bū­ti­na nuo­lat do­mė­tis nau­jo­vė­mis ir jas tai­ky­ti sa­vo dar­be.

Vi­si gim­na­zi­jos bib­lio­te­kos pro­ce­sai yra au­to­ma­ti­zuo­ti: dir­ba­me MO­BIS pro­gra­ma, au­to­ma­ti­zuo­tai ka­ta­lo­guo­ja­me, kom­plek­tuo­tuo­ja­me fon­dus, ap­tar­nau­ja­me skai­ty­to­jus, pa­tei­kia­me ka­ta­lo­gą in­ter­ne­te, ap­skai­to­me ir val­do­me vi­sus bib­lio­te­ki­nio dar­bo pro­ce­sus. 

Mo­ko­me lan­ky­to­jus nau­do­tis ki­tų bib­lio­te­kų ka­ta­lo­gais, ieš­ko­ti no­ri­mos in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, mo­ko­mo­sio­se kom­piu­te­ri­nė­se pro­gra­mo­se ir pan. Ne­ma­žą da­lį fon­do su­da­ro skait­me­ni­niai iš­tek­liai: bū­ti­na mo­kė­ti jais nau­do­tis ir pa­siū­ly­ti mo­ky­to­jams.

– Iš ša­lies žiū­rint, ta­po­te me­di­jų spe­cia­lis­tais, mo­kyk­lų met­raš­ti­nin­kais – Jot­vin­gių gim­na­zi­ja šia pras­me ypač ak­ty­vi. Kas Jums svar­biau­sia šio­je veik­lo­je? Ar lie­ka jo­je vie­tos kū­ry­biš­ku­mui? 

– Mo­kyk­los įvaiz­dis vie­šo­jo­je erd­vė­je, ma­no nuo­mo­ne, yra la­bai svar­bus. Gim­na­zi­jo­je dir­bu jau vie­nuo­lik­ti me­tai (anks­čiau dir­bau tuo­me­tė­je Vidz­gi­rio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je), iš jų be­veik aš­tuo­ne­rius esu kaip ir įstai­gos met­raš­ti­nin­kė. Da­ly­vau­ju vi­suo­se gim­na­zi­jo­je vyks­tan­čiuo­se ren­gi­niuo­se, juos fik­suo­ju, fo­to­gra­fuo­ju. In­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma gim­na­zi­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, vie­ti­nė­je ži­niask­lai­do­je ir gim­na­zi­jos te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se. Daž­nai ten­ka pa­suk­ti gal­vą, kaip tą in­for­ma­ci­ją pa­teik­ti, kaip ją su­si­ste­min­ti, kad bū­tų in­for­ma­ty­vi, įdo­mi skai­ty­ti ir pa­ska­tin­tų do­mė­tis įvai­ria gim­na­zi­jos veik­la. Įvai­rių įvy­kių ir ren­gi­nių – la­bai daug, kar­tais ten­ka at­si­rink­ti ir ne vis­ką skleis­ti. Juk tai, kas įdo­mu mū­sų ben­druo­me­nės na­riams, ga­li ne­do­min­ti ki­tų.

Šiais moks­lo me­tais gim­na­zi­jo­je vei­kia jau­nų­jų žur­na­lis­tų bū­re­lis, tad šį dar­bą da­li­ja­mės su mo­ki­niais. Vi­sa in­for­ma­ci­ja apie mo­kyk­los gy­ve­ni­mą įvai­rio­se laik­me­no­se yra kau­pia­ma ir sau­go­ma bib­lio­te­ko­je, pri­ei­na­ma kiek­vie­nam pa­gei­dau­jan­čiam.

– Ar ap­skri­tai esa­te „in­ter­ne­ti­nis“ žmo­gus, ta pras­me, ar iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas ir feis­bu­kas Jums rei­ka­lin­gas ir lais­va­lai­kiu?

–Tvar­kau gim­na­zi­jos ir Aly­taus mies­to bib­lio­te­ki­nin­kų in­ter­ne­to sve­tai­nes, fik­suo­ju ir fo­to­gra­fuo­ju įvy­kius, juos vie­ši­nu feis­bu­ko ir ins­tag­ra­mo pa­sky­ro­se. Ten­ka ne­ma­žai su­si­dur­ti su iš­ma­nio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis dar­be. Vis dėl­to ma­nau, jog ne­su „in­ter­ne­ti­nis“ žmo­gus. As­me­ni­ne feis­bu­ko pa­sky­ra nau­do­juo­si la­bai re­tai, elek­tro­ni­nių kny­gų ne­skai­tau, la­biau tra­di­ci­nes.  Iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas daž­niau­siai tar­nau­ja tik skam­bin­ti ir, kar­tais, fo­to­gra­fa­vi­mui. Tie­sa, elek­tro­ni­nis pa­štas – bū­ti­nas ir dar­bi­niais, ir as­me­ni­niais rei­ka­lais.

– Kaip kei­čia­si mo­kyk­los bib­lio­te­kos vie­ta gim­na­zi­jos gy­ve­ni­me, juk da­bar po­pie­ri­nių kny­gų fon­das ir jų iš­da­vi­mas tur­būt nė­ra ta svar­biau­sio­ji bib­lio­te­ki­nin­ko dar­bo da­lis?

– Tie­sa, kad kny­gų iš­da­vi­mas tik­rai nė­ra svar­biau­sia dar­bo da­lis. Bib­lio­te­ki­nin­kui pri­va­lu nuo­lat kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, do­mė­tis nau­jau­sia li­te­ra­tū­ra, ži­no­ti sa­vo mies­to ir kraš­to ak­tu­a­li­jas, rink­ti kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą.

Ma­nau, mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kui svar­bu ži­no­ti, o gal net pa­jaus­ti ir tai, ko gim­na­zis­tas ar mo­ky­to­jas no­ri. Gal jis no­ri tie­siog pa­ben­drau­ti, kaž­kuo pa­si­da­ly­ti? O kar­tais gal no­ri kar­tu ar­ba­tos iš­ger­ti, su­ži­no­ti, ku­rio­je bib­lio­te­ko­je ras­ti no­ri­mą kny­gą, pa­si­guos­ti dėl gau­to blo­go pa­žy­mio ar... vie­nas kam­pe pa­ry­mo­ti. 

– In­ter­ne­ti­nė skai­tyk­la yra jau kas­die­ny­bė, o ko gim­na­zis­tai ap­skri­tai at­ei­na į bib­lio­te­ką?

– Pa­si­tar­ti, pa­ben­drau­ti su bib­lio­te­ki­nin­kė­mis ir drau­gais, pa­klau­sy­ti mu­zi­kos, iš­ger­ti ar­ba­tos, žiū­rė­ti fil­mų, da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se ir įvai­riuo­se su­si­ti­ki­muo­se. Kar­tu juos or­ga­ni­zuo­ti, spau­dą pa­var­ty­ti, ko­pi­juo­ti, spaus­din­ti, ske­nuo­ti do­ku­men­tus, nau­do­tis įvai­rio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, pa­si­žiū­rė­ti eks­po­nuo­ja­mų pa­ro­dų, įvai­rios li­te­ra­tū­ros pa­si­im­ti, teik­ti įvai­rius pa­siū­ly­mus ir kon­kre­čius pa­gei­da­vi­mus, spręs­ti pro­ble­mas.  As­me­niš­kai man la­bai pa­tin­ka tas nuo­la­ti­nis šur­mu­lys, kuo­met ma­tai, kad kiek­vie­nas at­ėjęs gau­na rei­kia­mą do­ku­men­tą ar su­ran­da sa­vo erd­vę tie­siog pa­bū­ti...

– Kaip ma­ty­tu­mė­te mo­kyk­los bib­lio­te­ką dar po ge­rų de­šim­ties me­tų?

– Aš ma­nau, kad spaus­din­tų kny­gų fon­das iš­liks, va­do­vė­liai spaus­din­ti ir­gi bus rei­ka­lin­gi, tie­sa, pa­laips­niui juos iš­stums elek­tro­ni­niai. Tik­riau­siai rei­kės ieš­ko­ti nau­jų pa­slau­gų, steig­ti nau­jas, mo­der­nes­nes erd­ves, pa­keis­ti bal­dus funk­cio­na­liais ir leng­vai trans­for­muo­ja­mais. Mo­kyk­los bib­lio­te­ka bus ap­rū­pin­ta nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, dau­gės elek­tro­ni­nių kny­gų ir ki­tų iš­tek­lių. Bet taip pat ti­kiu, kad čia dirbs ir jau­sis rei­ka­lin­gas žmo­gus – bib­lio­te­ki­nin­kas, įgi­jęs nau­jų kom­pe­ten­ci­jų.