Vakarė Jarmalavičiūtė: „Mes tiesiog nieko nebandėm apgauti, nei žiūrovo, nei savęs. Nebandėm niekam įtikti, mums buvo gera būti scenoje” (242)
– Kodėl nusprendei dalyvauti laidoje „Dainuok su manim“?
– Prieš tai sėkmingai dalyvavau TV projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“, ten užėmiau II vietą, viskam staiga pasibaigus, man labai trūko scenos ir žiūrovų.
– Papasakok, kaip tu ruošdavaisi kiekvienam pasirodymui.
– Kiekvienas pasirodymas, kiekviena idėja reikalauja skirtingo pasiruošimo. Vieniems pasirodymams repetuoti į Vilnių važiuodavau kasdien, kitiems užtekdavo tik vieno susitikimo su Edgaru. Abu esame labai panašūs, tačiau daugiausia laiko praleisdavome rinkdamiesi dainas.
– Kas rūpindavosi tavo sceniniu įvaizdžiu? Kaip vykdavo šis procesas?
– Stiliumi viso projekto metu, išskyrus pirmąją atrankų laidą, rūpinosi projekto stilistai. Ne visada mūsų nuomonės sutapdavo, tačiau rasdavome bendrą sprendimą, ant scenos jausdavausi labai patogiai.
– Kaip tau sekėsi bendrauti su kitais laidos dalyviais? Su kuriais iš jų vis dar palaikai ryšį?
– Puikiai. Su dauguma dalyvių būti LRT studijoje būdavo labai smagu, visada susirasdavome veiklos, niekada nebūdavo nuobodu. Žinoma, su kai kuriais buvo nemažai nesutarimų, bet į konfliktus niekada nesiveldavome, greitai išspręsdavome visas problemas. Ryšį palaikau su visais, daugiausia bendraujame su Dominyku, jis ir jo šeima projekte buvo patys nuoširdžiausi, visuomet padėdavo, esu labai laiminga, kad jie buvo šalia.
– Linksmiausias nuotykis, įvykęs projekto metu.
– Buvo labai daug linksmų akimirkų. Repeticijos su choreografu Pauliumi, kelionės automobilyje su Edgaru, visi kvailiojimai su projekto draugais.
– Kaip tu bandydavai suderinti dalyvavimą laidoje su mokslais, kitomis veiklomis?
– Susidėliojau prioritetus. Mokslai nenukentėjo, nes į repeticijas važiuodavau po pamokų, o užklasines veiklas palikau trumpai pertraukai.
– Kas projekto metu tau būdavo sunkiausia? Kodėl?
– Sunkiausia būdavo išlaikyti šypseną sunkiais momentais ir nepamesti sveiko proto, kai aplinkui tiek daug įtampos. Labai sunkiai ištveriu konkurenciją, o televizija kaip tik to ir nestokoja.
– Kaip reaguodavai į tau skiriamus neigiamus komentarus, kritiką? Kaip visa tai išgyvendavai?
– Sunkiai. Manau, kad visi sunkiai išgyvename kritiką. Man patinka gera kritika, ji moko, veda į priekį. Blogus komentarus ilgai prisimenu, graužiuosi. Tačiau laikui bėgant supratau, kad naudingos kritikos komentaruose sunkiai surasi, todėl nustojau juos skaityti, dabar miegu daug ramiau.
– Kokios mintys sukosi tavo galvoje po to, kai sužinojai, jog tau teks dainuoti kartu su Edgaru Lubiu?
– Labai norėjau pradėti su juo dirbti, labai džiaugiausi, iškart pajutau ryšį.
– Kokie jums su Edgaru skirti komisijos narių komentarai labiausiai įsiminė? Kodėl?
– Po mūsų lemtingo, visus nustebinusio pusfinalio pasirodymo komisijos narė Dovilė Filmanavičiūtė pasakė, kad ji jau buvo mus nurašiusi, kad mes buvome dugne. Šis komentaras buvo labai skaudus, bet po jo norėjau visiems įrodyti, kad nurašyti mūsų tikrai neverta. Ir atrodo, kad pavyko.
– Kieno inciatyva ir pagal ką paprastai būdavo parenkamos dainos, kurias jūs kartu su Edgaru atlikdavote ant scenos?
– Rinkdavomės kartu, bet dažnai mano pasirinkimas būdavo paskutinis. Dėl dainų ilgai ginčydavomės, bet rezultatas visada patikdavo abiem.
– Viso projekto metu tavo ir Edgaro pasirodymai išsiskirdavo paprastumu, švelnumu, jausmingumu. Kaip jums pavykdavo dainuojant visa tai parodyti?
– Mes tiesiog nieko nebandėm apgauti, nei žiūrovo, nei savęs. Nebandėm niekam įtikti, mums buvo gera būti scenoje. Džiaugiuosi, jog tai pajautė ir žiūrovai.
– Ar jaudindavaisi prieš įžengdama į sceną? Jei taip, kaip pavykdavo su tuo susitvarkyti?
– Visada jaudinuosi, labai. Man patinka jaudulys, nebandau jo atsikratyti, tai labai sumenkintų pasirodymą. Prieš lipant į sceną bandau nuvyti blogas emocijas, tam turiu savų „ritualų“.
– Kaip tu jauteisi prieš pat finalą bei jo metu?
– Kaip ir prieš bet kokį kitą pasirodymą. Tai buvo dar viena ilga, sunki emociškai diena. Prieš lipant į sceną jaučiausi saugi, nes žinojau, kad tai paskutinis pasirodymas čia, kad ir kas benutiktų, mes jau finale.
– Kokios emocijos tave užplūdo tada, kai paaiškėjo, jog tu esi laidos ,,Dainuok su manim“ nugalėtoja?
– Buvo sunku kvėpuoti. Buvau labai laiminga.
– Kaip atšventei pergalę šiame projekte? Kaip į ją reagavo tavo artimieji, bendraklasiai, mokytojai?
– Atšvęsti dar nespėjau. Projektą laimėjau ne aš, o mūsų duetas, todėl kartu turime ir atšvęsti, tačiau kol kas to negalime padaryti, vis nespėju nuvykti į Vilnių. Šeima ir draugai be galo džiaugėsi, vis kartojo: „Pagaliau tu įvertinta.“ Man labai pasisekė, kad turiu tokius žmones šalia!
– Kas, tavo manymu, labiausiai prisidėjo prie jūsų su Edgaru sėkmės šiame projekte?
– Mes ir mūsų artimieji. Mūsų užsispyrimas ir artimųjų palaikymas vedė mus pirmyn.
– Kokius įspūdžius tau paliko bendradarbiavimas su Edgaru?
– Mane vis dar stebina mūsų panašumai ir vienas kito supratimas. Liko labai daug gražių prisiminimų.
– Kuris pasirodymas šiame projekte tau labiausiai įsiminė? Kodėl?
– Visi pasirodymai buvo ypatingi. Bet pats įsimintiniausias, žinoma, pats paskutinis. Viso pasirodymo metu visiškai negirdėjome vienas kito, bet, nepaisant to, jaučiausi lyg ant sparnų, jaučiau, kad galiu viską.
– Ko tikėjaisi eidama į šį projektą? Ar visi tavo lūkesčiai pasitvirtino?
– Turiu keistą savybę – beveik visur, kur einu, tikiuosi labai mažai. Galbūt todėl, kad ir kaip viskas pasibaigtų, jaučiuosi laiminga. Tikėjausi labai nedaug – padainuoti duetu su kauke. Kiekviename etape tikėjausi vis daugiau. Taip ir nukeliavau iki nugalėtojos titulo.
– Ką tau davė šis projektas?
– Daug patirties, scenos partnerį, naujų pažinčių bei draugų.
– Jei būtų galimybė dar kartą sudalyvauti šioje laidoje, ar dalyvautum? Kodėl?
– Ne. Aš pasiekiau tiek, kiek man užtenka, nereikia stovėti vietoje, reikia judėti pirmyn.
– Jei būtų tokia proga, ar norėtum pabūti Edgaro vietoje ir dainuoti ant scenos kartu su už save jaunesniu atlikėju?
– Labai. Man labai patinka vaikai, dažnai su jais dainuoju. Mano mama vokalo moko vaikus, mėgstu su jais pabūti ant scenos, pasidalinti patirtimi.
– Ar šiuo metu turi kūrybinių planų kartu su Edgaru Lubiu? Jei taip, tai kokių?
– Labai džiaugiuosi, kad nenustojome bendrauti, turime šiokių tokių planų ateičiai, bet, mano manymu, laimė mėgsta tylą, todėl naujienų reiks šiek tiek palaukti.
– Ar šiuo metu ruošiesi kitiems muzikiniams konkursams? Jei taip, tai kokiems?
– Ne, dabar noriu sugrįžti į paprastą tempą, praleisti daugiau laiko su draugais ir šeima.
– Kas tave Alytuje mokė dainavimo? Kas tave skatino eiti muzikiniu keliu?
– Nuo pat gimimo mane lavino mama, dažnai dalyvavau jos mokinių koncertuose, būdama trejų metukų pirmąkart konkurse uždainavau ir pati, vėliau aštuonerius metus dainavau vokalo studijoje „Bel Canto“, ten dainuoti mokė mokytoja Aldona Ramanauskaitė. Dabar pasirodymams vėl ruošiuosi kartu su mama.
– Ką patartum tiems vaikams, kurie norėtų dalyvauti tokiuose projektuose kaip „Dainuok su manim“?
– Išmokti judėti po truputį, tikėti savo jėgomis.
– Kodėl rekomenduotum šio interviu skaitytojams sudalyvauti TV projektuose?
– Projektai – labai geras savęs išbandymas, čia labai greitai supranti, ko nori, ką gali, kas nepavyksta.
Taja Tamkevičiūtė
Alytaus jaunimo centras
Jaunųjų žurnalistų kursai
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Sveikinu
Komentaras
Sveikinu
sveikinu ir linkiu sėkmės,…
Komentaras
sveikinu ir linkiu sėkmės, garsinki Alytų.