Mies­to cen­tre du­ris at­vė­ręs Čes­lo­vo Dau­gė­los ir jo ko­man­dos rin­ki­mų šta­bas – at­vi­ras vi­suo­me­nei

Pa­ben­drau­ti – drau­giš­ko­je ap­lin­ko­je

„Pir­mo­ji rin­ki­mų eta­po pu­sė įveik­ta sėk­min­gai, – sa­vo kal­bą pra­dė­jo šta­bo šei­mi­nin­kas. – Pa­vy­ko rin­kė­jams pri­min­ti, kad man va­do­vau­jant sa­vi­val­dy­bė pa­ren­gė ir įgy­ven­di­no dau­giau in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų ne­gu prie bet ku­rio ki­to me­ro. Šim­tai mi­li­jo­nų li­tų bu­vo skir­ta gat­vėms ties­ti ir tvar­ky­ti, dviem nau­jiems til­tams sta­ty­ti, Spor­to rū­mų re­konst­ruk­ci­jai, Pra­mo­nės par­kui ir ki­tiems Aly­taus ob­jek­tams. Vis dau­giau žmo­nių do­mi­si mū­sų rin­ki­mų pro­gra­ma, nes su­pran­ta, kad nuo jų pa­si­rin­ki­mo pri­klau­sys, kaip gy­ven­si­me ir į ką ly­giuo­si­mės ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus.

No­rė­čiau tik vie­no da­ly­ko – tar­pu­sa­vio su­si­klau­sy­mo, su­pra­ti­mo, san­tar­vės Aly­tu­je, kad baig­tų­si drabs­ty­ma­sis pur­vais ir šiukš­lė­mis, kad rin­ki­mai bū­tų są­ži­nin­gi ir kad vie­ni ki­tus su­pras­tu­me, nes vi­si sie­kia­me tų pa­čių tiks­lų – kad mies­tui ir jo žmo­nėms bū­tų ge­riau“.

Šta­bo šei­mi­nin­kas vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius kvie­tė pa­ben­drau­ti, vai­šin­tis dzū­kiš­ko­mis ban­do­mis ir vi­sų pra­šė jaus­tis lyg na­muo­se.

Č.Dau­gė­los ir jo ko­man­dos šta­bas įkur­tas mies­to cen­tre, bu­vu­sios pi­ce­ri­jos pa­tal­po­se. Kiek­vie­nas pra­ei­vis pro stik­li­nes vit­ri­nas ga­li pa­ma­ty­ti ant sie­nų iš­ka­bin­tas nuo­trau­kas, pa­sa­ko­jan­čias bu­vu­sio mies­to me­ro pas­ta­ro­jo de­šimt­me­čio is­to­ri­ją – šei­mos gy­ve­ni­mo, su­si­ti­ki­mų su iš­ki­lio­mis as­me­ny­bė­mis, ap­do­va­no­ji­mų ir net sun­kiau­sias aki­mir­kas, iš ku­rių Č.Dau­gė­lai te­ko skau­džiai pa­si­mo­ky­ti.

Šta­bas – vi­suo­me­nei

„Vi­si žmo­nės, ku­rie no­ri dau­giau su­ži­no­ti apie ma­ne, mū­sų ko­man­dą, mū­sų tiks­lus ir sie­kius, lau­kia­mi čia, šta­be, kiek­vie­ną dar­bo die­ną nuo vi­dur­die­nio iki 16 val., o šeš­ta­die­niais iki 14 val. Esa­me pa­si­ruo­šę at­sa­ky­ti į kiek­vie­no gy­ven­to­jo klau­si­mus, pri­im­ti pa­siū­ly­mus, iš­klau­sy­ti, ko­kios pro­ble­mos sle­gia jų pe­čius, kad nau­jo­je iš­rink­to­je sa­vi­val­do­je ga­lė­tu­me ini­ci­juo­ti jų spren­di­mą.

Su ki­to­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis esa­me pa­si­ruo­šę ben­dra­dar­biau­ti, nes tik su­vie­ni­ję jė­gas ga­lė­si­me mies­to ir jo žmo­nių la­bui nu­veik­ti kuo dau­giau pras­min­gų dar­bų“, – sa­kė Č.Dau­gė­la.

Rin­ki­muo­se ti­ki­si sėk­mės

Vi­suo­me­ni­nis rin­ki­mų ko­mi­te­tas „Ži­nau ir ga­liu – Čes­lo­vas Dau­gė­la“ – pir­ma­sis mies­te apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jai ati­da­vė gy­ven­to­jų pa­ra­šų la­pus. „Rink­ti pa­ra­šus bu­vo leng­va, nes dau­gy­bė žmo­nių pa­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą mū­sų ko­man­da ir svei­ki­no ap­si­spren­dus grįž­ti į po­li­ti­ką. Džiau­giuo­si to­kiu di­de­liu aly­tiš­kių pa­lai­ky­mu“, – ti­ki­no Č.Dau­gė­la.

 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Česlovas Daugėla: „Pasitikiu žmonių išmintimi“

Tai Česlovo Daugėlos, buvusio Alytaus miesto mero, žodžiai. Jam prireikė daugiau kaip aštuonerių metų pertraukos, kad, daug ką apmąstęs ir pasimokęs iš klaidų, galėtų vėl drąsiai iškelti galvą ir ramia sąžine pažvelgti žmonėms į akis. Šiandien jis yra pasiruošęs atsakyti į visus alytiškių klausimus, kad ir kokie jie būtų „nepatogūs“. 

Jūs esate verslininkas. Kodėl vėl nusprendėte kandidatuoti į Alytaus miesto tarybą ir mero postą?

Sprogus išpūstos bylos burbului ir pasibaigus teismams, ne vienas garbus žmogus kalbino mane sugrįžti į politiką. Stengiausi į tokius raginimus dėmesio nekreipti, kol nesulaukiau klausimo: „Česlovai, ko tu sėdi šitam savo kaime? Žmonės galvoja, gal esi prisivogęs, prisidirbęs. Jeigu nieko nepavogei, tai iškelk galvą ir pirmyn į rinkimus. Juk matai – Alytuje reikia daug ką keisti.“

Gal būčiau nekreipęs dėmesio ir į šituos žodžius, jei tai nebūtų žodžiai mero, kuris Druskininkus pavertė klestinčiu kurortu...

Iš tiesų, dirbti meru man sekėsi puikiai – 2007–2010 metai Alytui buvo ekonominio pakilimo laikas, nors Lietuva tuo metu išgyveno ekonomikos krizę. Aš į Alytų pritraukiau daugiau investicijų nei bet kuris kitas meras. Tokį rezultatą pasiekiau negailėdamas nei savęs, nei savo pavaldinių. Prieš rinkėjus mano sąžinė yra švari. Vienintelis dalykas, kurį pavogiau, – tai laikas iš mano šeimos.

Į politiką grįžtate, įkūręs judėjimą „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ bei turėdamas vieną didžiausių komandų, kurios sąrašuose – daug žinomų žmonių. Kaip apibūdintumėte savo komandą?

Komandą būriau atsižvelgdamas ne į žmonių žinomumą, bet į jų kompetenciją. Mano komandos struktūra labai konkreti – rinkimų štabas, sporto, kultūros, švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos, jaunimo reikalų, miesto strategijos ir infrastruktūros bei verslo komitetai.

Jeigu būsite išrinktas, tapsite 8-uoju miesto vadovu po atkurtos Lietuvos nepriklausomybės. Kaip vertinate buvusius merus ir jų nuveiktus darbus?

Manau, kad visi stengėsi pagal išgales. Pavyzdžiui, Vytautas Kirkliauskas buvo ūkiškas vadovas. Dirbti po jo buvo lengva. Man jis buvo ir vadovas, ir mokytojas, ir tiesiog puikus žmogus.

Taip pat manau, kad visų nuopelnų ar nesėkmių nereikėtų priskirti vien tik merams, nes labai svarbi ir komanda. Nors buvau sunkmečio meras, aš sugebėjau išlaikyti žmones, nes vertinau jų patirtis ir išmanymą. Nesistengiau į postus susodinti savų ir dėl to atleisti seniai dirbusių. Ieškojau ryšio su kiekvienu darbuotoju. Bet buvo visko, ir konfliktų, to neišvengsi.

Turint teistumą turbūt nelengva aukštai iškelti galvą ir ryžtis vėl žengti į politiką? Juk yra piktavalių žmonių, kurie visada primena tai, kas buvo skaudu, nemalonu?

Kiekvienas esame tik žmogus, kiekvienas – su savo pliusais ir minusais, klaidomis ir laimėjimais. Idealių žmonių, idealių merų nėra.

Viskas, kas vyko per pastaruosius metus, iš manęs pareikalavo daug jėgų, ištvermės. Tai buvo skaudi pamoka, kurią išmokau. Neketinu gręžiotis atgal ir aiškintis piktavaliams. Dabar – mano laikas atsitiesti, nes tapau stipresnis ir išmintingesnis. 

Kaip manote, ar tai turės reikšmės rinkėjų pasitikėjimui Jumis?

Pasitikiu žmonių išmintimi. Žinau, kad esu reikalingas savo gimtajam miestui.

Na, o tiems, kam svarbu formalus teistumas, galiu pasakyti, kad buvau nuteistas už gerus darbus miestui – už įgaliojimų viršijimą ir dokumentų klastojimą, nes, spaudžiant terminams, savivaldybei reikėjo išsaugoti „per kraują“ gautus 6 milijonus litų projektinių lėšų.

Taip, padarėme formalų pažeidimą, už kurį kliuvo daug kam. Aš asmeniškai gavau 3 tūkst. 389 eurų baudą. Viso labo tik tiek, jei neskaičiuotume, kad nukentėjo mano reputacija, su manimi dirbę žmonės, mano įmonių grupė ir mano miestas.

Kokios naudos iš to turėjau? Tokios naudos nelinkiu niekam – tai buvo klaida, už kurią teko labai skaudžiai susimokėti.

Kuriais savo darbais Alytuje didžiuojatės labiausiai?

Didžiuojuosi visų pirma žmonėmis, kurie prisimena ne tik mano nelemtą klaidą, bet ir gerus darbus. Didžiuojuosi visais darbais, dėl kurių Alytus tapo jaukesnis, gražesnis, patogesnis: tai ir Tūkstantmečio tiltas, ir Sporto rūmų, senamiesčio aikštės, Žaliosios gatvės rekonstrukcijos, tai ir  nutiesta nauja Raudonkalnio gatvė bei stadiono, Pirmojo Alytaus aikštės rekonstrukcija, tai ir pėsčiųjų ir dviratininkų takai, Kultūros ir komunikacijos centro amfiteatras...

Išvardijau dar tik pusę darbų, kuriuos man pavyko padaryti ekonomikos nuosmukio metais... Bet labiausiai gaila tų projektų, kurių nespėjau užbaigti, o kitų – net ir pradėti. Turėjau planą kartu su Gardino savivaldybe pirkti garlaivį, pastatyti funikulierių per Nemuną... Tie ir kiti planai niekur nedingo – aš juos tebeturiu.

Kokias savo politines klaidas galėtumėte įvardyti? Ką keistumėte?

Pagal Zodiaką esu Ožiaragis, man trūko lankstumo, glaudesnio bendravimo su miesto bendruomene. Per darbo rutiną nesugebėjau daug ko išgirsti, pamatyti. Kai kuriuos gerus sumanymus, projektus anuomet pateikiau ne taip, kaip reikia, nepasitaręs su alytiškiais, negavęs jų pritarimo. Dabar taip nesielgčiau.

Dabar jau išmokau ne tik klausytis, bet ir girdėti. Noriu būti ne arčiau žmonių, kaip skelbiasi „valstiečiai“, bet tarp žmonių. Noriu geriau suprasti kasdienius miestiečių poreikius.

Koks turi būti miesto vadovas? Koks meras būsite šįkart?

Manau, kad esu geriausias kandidatas į Alytaus miesto merus, nes turiu ne tik Alytaus viziją, bet ir strategiją, kaip ją įgyvendinti. Man netinka sparnuota frazė: „Kam tau pinigai, jeigu neturi vaizduotės?“ Aš turiu ne tik vaizduotę, bet ir žinių, kaip tvarkyti miestą, – esu vienintelis kandidatas, baigęs miestų statybos inžinerijos studijas. Taigi galiu sakyti, kad apie savo miestą žinau beveik viską. Čia – mano pastatytas ne vienas svarbus objektas, įrengta daugybė komunikacijų.

Kokį Alytų įsivaizduojate po 10 ar 20 metų?

Šiuolaikinį, patogų, augantį, su užbaigta senųjų kvartalų renovacija, sutvarkytomis poilsio zonomis, naujomis urbanistinėmis idėjomis, drąsiais architektūriniais sprendimais.

Smagu, kai miesto svečiai ir patys alytiškiai pastebi, kad Alytus keičiasi, gražėja, bet tvarkytinų vietų yra dar daug. Reikia iš naujo, pagal šių laikų reikalavimus suprojektuoti privažiavimus ir automobilių parkavimovietas prie daugiabučių, atsikratyti nebaigtomis statybomis ir atgyvenusiais pastatais prestižinėse miesto vietose.

Susisiekimas yra labai svarbi sfera. Alytus neturi automagistralės, bet turi du nestandartinius variantus – Nemuną ir aerodromą. Į juos reikia atsigręžti, galvojant apie ateitį.

Kaip manote, ar merui pakanka galių tvarkyti miestą, įgyvendinti savo idėjas?

Pakanka, jei turi tam noro, gebėjimų ir patirties. Pirmas darbas yra suburti darnią savivaldybės administraciją ir sutarti dėl miesto prioritetų su gyventojais ir taryba.

Vieniems atrodo, kad Alytus turi būti žalias, kitiems – šeimos, tretiems – pramonės miestas. Koks jis turėtų būti Jūsų akimis?

Man atrodo, kad Alytus turi būti žalias šeimos miestas su klestinčiu verslu ir pramone. Esu įsitikinęs, kad mūsų miestas visomis prasmėmis turi būti Pietų Lietuvos centras su išskirtiniu dėmesiu jaunimui, išplėsta savivaldos demokratija ir ryškiomis tradicijomis, niekuo nenusileidžiančiomis Jūros šventei Klaipėdoje ar Kaziuko turgui Vilniuje.

Kaip vertinate idėją sujungti Alytaus miesto ir rajono savivaldybes?

Esu regioninės plėtros tarybos narys. Neseniai buvo tarybos susitikimas, kur pristatytas Lietuvos Respublikos bendrasis plėtros planas. Mane jis nuliūdino, nes atsakymų į iškeltus klausimus negavau.

Tik kalbėdami apie visos šalies perspektyvą galime vertinti planuojamas atskirų regionų permainas, ir jas reikia derinti su savivaldos institucijomis. Savivaldybių jungimas ar atskyrimas – vienas iš tokių klausimų.

Dar vienas nepatogus, bet alytiškiams ne mažiau rūpimas klausimas – kokia situacija Jūsų šeimoje? Jūs su žmona kartu ar atskirai? Juk skleidžiamos paskalos apie Jūsų tariamus nuotykius su kita moterimi?

Taip, mūsų šeimos gyvenime buvo sunkus periodas. Tiesos neatitinkančios paskalos atnešė dar daugiau skausmo. Norėjau atsitraukti, pabėgti nuo visko, kas vyko aplinkui. Išsikrausčiau į sodybą kaime. Prireikė laiko, bet vis dėlto išaušo diena, kai žmona pas mane atvažiavo. Esu labai jai dėkingas už meilę, išmintį ir krikščionišką moralę. Nebūna namų be dūmų, bet viską ištvėrėme, ir toliau esame kartu – ne tik šeima, bet ir labai geri draugai.

Kaip sudėtingi gyvenimo įvykiai paveikė Jūsų tikėjimą?

Kai susidūriau su man nesuvokiama neteisybe ir mėnesį buvau uždarytas areštinėje, atrodė, jog praradau tikėjimą. Vėliau supratau, jog tai buvo net ne pagrūmojimas, o veikiau ištiesta ranka, kad nenusirisčiau į bedugnę, kad perkainočiau vertybes, išmokčiau kitaip vertinti žmones ir įvykius. Iš tiesų Dievas manęs niekada neapleido, nes neatskyrė nuo šeimos ir tikrų draugų. 

Savo statybų ir viešbučių versluose esate žinomas kaip itin reiklus ir griežtas vadovas. Dėl šių savybių įgijote nemažai priešų, o tarp draugų, tikriausiai atsirado išdavikų? Kaip elgiatės, kai vėl susikerta Jūsų ir priešų keliai?

 Noriu patikslinti, kad dabar esu ūkininkas, „laisvo oro direktorius“. Turiu ketvirtį etato „Korte“, kitus verslus išpardaviau.

Aš nė vieno žmogaus nelaikau savo priešu, nors ne visi man yra vienodai simpatiški. Aš niekam nekerštauju, bendrauju su visais, kurie bendrauja su manimi. Nenoriu su niekuo kariauti, nes karas man jau neįdomus.

Alytaus rajone turite savo sodybą, kurioje ūkininkaujate – auginate avių, elnių, mėsinių galvijų. Tai Jūsų mėgstama veikla?

Gyvenimas su gamta yra atgaiva širdžiai. Daug dirbu pats, padeda mano sūnus, keletas darbininkų. Rašau projektus, skirtus ūkio modernizavimui.

Turite tris vaikus. Kaip jie reagavo į Jūsų pasirinkimą vėl kandidatuoti į mero postą?

Vaikais džiaugiuosi ir jais didžiuojuosi. Vidurinioji sakė: „Tėti, žinau, kad kitaip nebus, bet elgiesi neapgalvotai.“ Vyriausioji barė: „Nekalbėk apie šitą reikalą!“ O sūnus reagavo ramiai: „Tu nusprendei, vadinasi, taip ir bus.“

Žmona pyko ilgiausiai – dvi dienas nekalbėjo. Dabar susitaikė, bet miega neramiai – sapnuose už mane agituoja...

Visuomeninėje veikloje vis dar aktyvi ir Jūsų mama. Kaip ji reagavo?

Mama – stipri moteris. Tėtis man irgi buvo Dievo dovana. Jų dėka esu toks, koks esu.

Beje, mamai nesakiau, kad vėl eisiu į rinkimus. Apie tai ji sužinojo iš aplinkinių. Kai paskambino, galvojau, dabar tai jau bus, mažai nepasirodys. Na, išbarė, bet išgyvenau (juokiasi).

Ko palinkėtumėte alytiškiams?

Linkiu išsirinkti gerą merą, gerą tarybą. Linkiu, kad pasirinkimas būtų teisingas ir nenuviltų žmonių. Todėl reikia patiems eiti į rinkimus, balsuoti ir neleisti, kad už jus nuspręstų mažuma. Aš iš anksto dėkingas visiems, kurie rinkimuose balsuos už mane.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio rinkimų komiteto „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ sąskaitos. Užs. Nr. 0032