„Nuo kiek­vie­no iš mū­sų po­žiū­rio pri­klau­so, ko­kio­je Lie­tu­vo­je no­ri­me ir ga­li­me gy­ven­ti...”

...kad var­to­to­jai ne­mo­kė­tų du kar­tus

An­drius Pa­lio­nis į Sei­mą iš­rink­tas tre­či­ą­kart. Pra­ėju­sią ka­den­ci­ją bai­gė at­sa­kin­go­mis že­mės ūkio mi­nist­ro pa­rei­go­mis, o šio­je – dar­buo­ja­si Lie­tu­vos re­gio­nų frak­ci­jos su­dė­ty­je ir at­sto­vau­ja opo­zi­ci­jai.

– Va­do­va­vi­mo Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai lai­ko­tar­pis bu­vo la­bai at­sa­kin­gas, to­dėl ma­žiau lai­ko sky­riau par­la­men­ti­nei veik­lai, o da­bar vi­są sa­vo dė­me­sį ga­liu skir­ti Sei­mo na­rio pa­rei­goms. Tie­sa, da­bar­ti­nės ka­den­ci­jos pra­džia bu­vo ne­leng­va, nes bu­vau pa­skir­tas į Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą, po aš­tuo­ne­rių me­tų dar­bo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te te­ko iš nau­jo gi­lin­tis į ne­ži­no­mą sri­tį, per­vers­ti daug do­ku­men­tų ir iš­si­aiš­kin­ti, kaip ją reg­la­men­tuo­ja eu­ro­pi­nė tei­sė. Man tai bu­vo ne­ma­žas iš­šū­kis. Ga­liau­siai nuo šio bir­že­lio vėl ta­pau Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­riu, esu ten, kur tu­riu dau­giau­sia kom­pe­ten­ci­jos“, – pa­ly­gi­no dvi pas­ku­ti­nes ka­den­ci­jas par­la­men­ta­ras A.Pa­lio­nis.

Sei­mo na­rio tei­gi­mu, dar­bas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te pa­ska­ti­no ati­džiau pa­stu­di­juo­ti at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mą.

– Su­si­pa­ži­nęs su eu­ro­pi­ne tei­se, pa­ma­čiau, kad Lie­tu­vo­je at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma yra reg­la­men­tuo­ja­ma kiek ki­taip nei ES di­rek­ty­vo­se, ku­rio­se juo­du ant bal­to pa­ra­šy­ta, kad ter­šė­jai yra ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai. Mes, var­to­to­jai, pirk­da­mi įvai­rias pre­kes, su­si­mo­ka­me ir už pa­kuo­čių su­tvar­ky­mą, ku­ris įskai­čiuo­tas į kai­ną. Pi­ni­gai ati­ten­ka pre­kių ga­min­to­jams ir im­por­tuo­to­jams, ku­rie yra įsi­pa­rei­go­ję to­kias pa­kuo­tes su­tvar­ky­ti ir per­dirb­ti, ta­čiau at­lie­kų su­tvar­ky­mo už­duo­tys, ku­rias nu­ma­to Vy­riau­sy­bė, nė­ra am­bi­cin­gos. Kai ku­rių pa­kuo­čių su­tvar­ky­mas sie­kia 50 proc., ki­ta da­lis ke­liau­ja į są­var­ty­ną, – tei­gė A.Pa­lio­nis.

Anot jo, ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai ei­na leng­viau­siu ke­liu: jiems nu­ro­dy­tą 50 proc. nor­mą pa­sie­kia su­tvar­ky­da­mi ko­mer­ci­nia­me srau­te su­si­da­ran­čias pa­kuo­tes ir yra ne­su­in­te­re­suo­ti su­mo­kė­ti at­lie­kų tvar­ky­to­jams už ko­mu­na­li­nio srau­to pa­kuo­čių su­tvar­ky­mą.

To­dėl, pa­sak A.Pa­lio­nio, į miš­rių at­lie­kų srau­tą pa­te­ku­sių ir rū­šia­vi­mo įren­gi­nių at­skir­tų pa­kuo­čių tvar­ky­mas fi­nan­suo­ja­mas per vie­ti­nę rin­klia­vą. At­lie­kų tvar­ky­to­jai per­dir­bi­mui ne­tin­ka­mas pa­kuo­tes ve­ža su­de­gin­ti, o są­skai­tas pa­tei­kia sa­vi­val­dy­bėms, šios au­to­ma­tiš­kai mo­kes­tį per­ke­lia ant mo­kes­čių mo­kė­to­jų pe­čių. To­dėl gy­ven­to­jai su­si­mo­ka du kar­tus: ir už pa­kuo­tę, ir už jos su­tvar­ky­mą.

– Šį pa­va­sa­rį už­re­gist­ra­vau pa­siū­ly­mą dėl Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas pri­ta­rė, kad vi­sos pa­kuo­čių at­lie­kos tu­ri bū­ti su­tvar­ko­mos ne gy­ven­to­jų, o ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų są­skai­ta. Vis dėl­to ko­mi­te­to pri­im­tas spren­di­mas bu­vo pa­keis­tas an­trą kar­tą ini­ci­juo­to bal­sa­vi­mo me­tu. Da­bar nu­ei­ta ki­tu ke­liu – ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai pri­va­lės skir­ti fi­nan­sa­vi­mą sa­vi­val­dy­bių at­lie­kų su­rin­ki­mo in­fra­struk­tū­rai ge­rin­ti, at­lie­kų su­rin­ki­mui ir su­tvar­ky­mui or­ga­ni­zuo­ti. Vis dėl­to, ma­tau ri­zi­ką, kad sis­te­ma ne­su­veiks, nes įsta­ty­me nė­ra api­brėž­ti fi­nan­sa­vi­mo kri­te­ri­jai ir ne­nu­ma­ty­tas kon­tro­lės me­cha­niz­mas, – pa­ste­bė­jo A.Pa­lio­nis.

Jo ma­ny­mu, sie­kiant iš­veng­ti dvi­gu­bo gy­ven­to­jų ap­mo­kes­ti­ni­mo, Vy­riau­sy­bė sa­vo nu­ta­ri­mu ga­lė­tų įpa­rei­go­ti ga­min­to­jus ir im­por­tuo­to­jus pri­va­lo­mai pa­di­din­ti su­tvar­ko­mų pa­kuo­čių at­lie­kų kie­kius, pvz., nuo 50 proc. iki 90 proc., tuo­met bū­tų vyk­do­mos ir ko­mu­na­li­nio srau­to pa­kuo­čių tvar­ky­mo už­duo­tys. Ki­ta ver­tus, per­ei­nant prie žie­di­nės eko­no­mi­kos, rei­ka­lin­gas ir ga­min­to­jų su­in­te­re­suo­tu­mas ga­min­ti dau­giau per­dir­ba­mų pa­kuo­čių.

Pel­no mo­kes­čio leng­va­ta – pa­ska­ta per­kel­ti ver­slus į re­gio­nus

Su­grį­žęs į Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą, par­la­men­ta­ras dir­bo prie rein­ves­tuo­ja­mo pel­no įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­rio pa­siū­ly­mus už­re­gist­ra­vo šį ru­de­nį. Lie­tu­vo­je rein­ves­tuo­ja­mas pel­nas yra ap­mo­kes­tin­tas 15 proc. pel­no mo­kes­čiu. Ka­dan­gi dau­gu­ma pra­mo­nės par­kų, LEZ-ų su­telk­ta apie di­džiuo­sius mies­tus, A.Pa­lio­nis vi­lia­si, kad šiuo įsta­ty­mu nu­ma­ty­ta pel­no mo­kes­čio leng­va­ta pa­ska­tin­tų ver­slus dau­giau in­ves­tuo­ti re­gio­nuo­se. Pel­no mo­kes­čio leng­va­ta ga­li pa­si­nau­do­ti tos įmo­nės, ku­rių me­ti­nė apy­var­ta ne di­des­nė nei 10 mln. eu­rų, to­kių įmo­nių 95 proc. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je tai­ko­mos tiks­li­nės, į aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas, trans­por­to sek­to­riaus at­nau­ji­ni­mą nu­kreip­tos pel­no mo­kes­čio leng­va­tos.

Ak­va­kul­tū­ros ūkiai dir­ba skir­tin­go­mis kon­ku­ren­ci­jos są­ly­go­mis

A.Pa­lio­nio nuo­mo­ne, dar vie­na tai­sy­ti­na sri­tis: me­ti­niai že­mės mo­kes­čių ta­ri­fai ak­va­kul­tū­ros ūkiams, ku­rie at­ski­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se ski­ria­si net ke­lis kar­tus, to­dėl žu­vi­nin­kys­tės ūkiai dir­ba ne­vie­no­do­mis kon­ku­ren­ci­nė­mis są­ly­go­mis. Pa­vyz­džiui, UAB „Iš­lau­žo žu­vis“, ku­rios tven­ki­niai yra dvie­jų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se, ki­tais me­tais Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei mo­kės pa­gal nu­sta­ty­tą 0,6 proc. ta­ri­fą, o Prie­nų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei – pa­gal 3 proc. ta­ri­fą. Anot Sei­mo na­rio, ki­tos ša­lies sa­vi­val­dy­bės ak­va­kul­tū­ros ūkiams tai­ko 0,7–2,5 proc. že­mės mo­kes­čio ko­e­fi­cien­tą. Ka­dan­gi ne­ma­žai ūkių yra eko­lo­gi­niai, ku­riuo­se vei­sia­mos žu­vys mai­ti­na­si gam­to­je ran­da­mu mais­tu ir pa­pil­do­mai be­veik ne­še­ria­mos, A.Pa­lio­nis siū­lo jiems nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lų že­mės mo­kes­čio ta­ri­fą (nuo 0,01 iki 0,2 proc.).

Siū­lo už­draus­ti ply­nus ir at­ve­ji­nius kir­ti­mus sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se

Pra­ėju­sią sa­vai­tę par­la­men­ta­ras už­re­gist­ra­vo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tą, ku­riuo nuo 2023 me­tų sau­sio 1 die­nos siū­lo­ma už­draus­ti ply­nus ir at­ve­ji­nius kir­ti­mus sau­go­mų te­ri­to­ri­jų miš­kuo­se. A.Pa­lio­nio tei­gi­mu, va­sa­rą pa­ki­lęs oro ba­lio­nu virš Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko, jis pats įsi­ti­ki­no, kiek daug yra ply­nų kir­ti­mų, kaip ap­gai­lė­ti­nai at­ro­do iš­re­tin­ti miš­kai. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­ja, val­dan­ti apie 50 proc. vi­sų miš­kų plo­tų, dėl to ne­nu­ken­tės, nes ga­lės vyk­dy­ti kir­ti­mus ūki­niuo­se miš­kuo­se. O ir sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se pa­gal pa­reng­tus pro­jek­tus bū­tų lei­džia­ma at­ran­kos bū­du kirs­ti bran­džius ir li­gų bei ken­kė­jų pa­kenk­tus me­džius, taip pat mal­kau­ti. Sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se ne­bū­tų ga­li­ma dirb­ti su miš­ko tech­ni­ka, ta­čiau at­si­ver­tų dau­giau už­im­tu­mo ga­li­my­bių gy­ven­to­jams.

Tie­sa, pa­sak A.Pa­lio­nio, Sei­me dar lau­kia dis­ku­si­jos su pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kais, nes, sie­kiant už­draus­ti jiems iš­kirs­ti miš­kus, rei­kia nu­ma­ty­ti ir kom­pen­sa­ci­jų me­cha­niz­mą.

– Drau­di­mas kirs­ti ply­nai ir at­ve­ji­niu kir­ti­mu ne­ga­lio­tų tiems pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kams, ku­rie miš­ką įsi­gi­jo iki 2023 me­tų sau­sio 1 die­nos, – tei­gė A.Pa­lio­nis.

Jis pa­ko­men­ta­vo Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos už­sa­ky­mu at­lik­tą stu­di­ją, ku­ri pa­tvir­ti­na, kad miš­kai ge­ne­ruo­ja pa­ja­mas ne tik iš par­duo­tos me­die­nos, ne ma­žiau jų, tie­sa, per il­ges­nį lai­ko­tar­pį, ga­li­ma gau­ti ker­tant tik bran­džius me­džius, taip pat iš rek­re­a­ci­jos, tu­riz­mo bei ki­tų pa­slau­gų.

– Mū­sų var­to­to­jiš­kas po­žiū­ris pri­va­lo keis­tis. Re­gio­ni­nių par­kų, ki­tų sau­go­mų te­ri­to­ri­jų miš­kai tu­ri tap­ti sa­vo­tiš­kais pi­lo­ti­niais pro­jek­tais – juo­se rei­kia su­stab­dy­ti ply­nus ir at­ve­ji­nius kir­ti­mus, o ūki­nę veik­lą pa­kreip­ti į ža­li­ą­jį kur­są, juk miš­kai dau­giau­sia ab­sor­buo­ja CO2, – ak­cen­ta­vo par­la­men­ta­ras.

Au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­tis – so­cia­liai ne­tei­sin­gas

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mu nuo 2023 me­tų au­to­mo­bi­lių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­tis ga­lė­tų bū­ti pa­keis­tas au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­čiu. Tam pri­ta­rė ir Vy­riau­sy­bė, klau­si­mas bus svars­to­mas Sei­me. Re­gio­nų frak­ci­jos na­rys A.Pa­lio­nis pa­si­sa­ko prieš mo­kes­tį, ku­ris, jo nuo­mo­ne, bū­tų so­cia­liai ne­tei­sin­gas re­gio­nų kai­miš­ko­se vie­to­vė­se gy­ve­nan­čių žmo­nių at­žvil­giu, nes, pa­vyz­džiui, pen­si­nio am­žiaus gy­ven­to­jai, tu­rin­tys se­nes­nius ir tar­šes­nius au­to­mo­bi­lius, mo­kė­tų dau­giau, nors į ke­lius iš­va­žiuo­ja vos ke­le­tą kar­tų per mė­ne­sį ap­si­pirk­ti ar pas gy­dy­to­jus. Tuo tar­pu vai­ruo­jan­tys dy­ze­li­nius au­to­mo­bi­lius, ku­rių CO2 iš­me­ti­mai ne­vir­ši­ja 100 g ki­lo­met­rui, nu­sta­ty­to mo­kes­čio ne­mo­kė­tų, nors au­to­mo­bi­lius nau­do­ja kas­dien, ter­šia orą ku­rą de­gin­da­mi did­mies­čių spūs­ty­se.

To­dėl A.Pa­lio­nis drau­ge su Re­gio­nų frak­ci­jos pir­mi­nin­ku Jo­nu Pins­ku­mi ke­ti­na siū­ly­ti ki­tą spren­di­mą.

– Jei­gu ju­da­me eko­lo­gi­jos link, bū­tų tei­sin­ga, jei ter­šė­jai mo­kė­tų pa­gal tai, kiek nu­va­žiuo­ja ki­lo­met­rų ir su­de­gi­na ku­ro. Tar­šos mo­kes­tis tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tas į ku­ro kai­ną, o at­ski­ro­je biu­dže­to ei­lu­tė­je su­rink­tos lė­šos pa­skirs­ty­tos ap­lin­kos ne­ter­šian­čioms, dar­naus ju­du­mo prie­mo­nėms, dvi­ra­čių ta­kų ir kt. in­fra­struk­tū­rai re­gio­nuo­se ge­rin­ti.

Apie vie­ti­nes ak­tu­a­li­jas, ben­dra­dar­bia­vi­mą su sa­vi­val­dy­bė­mis

Ap­ta­rus ren­gia­mas įsta­ty­mų pa­tai­sas, Sei­mo ka­bi­ne­tuo­se ir už­ku­li­siuo­se vyks­tan­tį po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pa­lies­tos ir mū­sų kraš­to ak­tu­a­li­jos.

A.Pa­lio­nis tvir­ti­no pa­lai­kan­tis Prie­nų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sie­kį tap­ti ku­ror­ti­ne te­ri­to­ri­ja, ir ne vien dėl di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo iš vals­ty­bės biu­dže­to, bet ir dėl gra­žios šio kraš­to gam­tos, ku­rios iš­skir­ti­nu­mas – vaiz­din­gos Ne­mu­no kil­pos. Tik, anot jo, ky­la klau­si­mas, kaip šią idė­ją įgy­ven­din­ti ir pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų rei­kia­mos in­fra­struk­tū­ros su­kū­ri­mui, ką pa­siū­ly­ti ver­slui, nes vie­na sa­vi­val­dy­bė ne­bus pa­jė­gi įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tų tiks­lų.

Sei­mo na­rys tei­gia­mai at­si­lie­pė ir apie Prie­nų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės už­si­spy­ri­mą iš­sau­go­ti Prie­nų li­go­ni­nę ir gy­ven­to­jams rei­ka­lin­gas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas bei tu­rė­ti spren­džia­mą­ją ga­lią.

Pa­sak A.Pa­lio­nio, apie svei­ka­tos sis­te­mos re­for­mą pra­dė­ta kal­bė­ti dar anks­tes­nės ka­den­ci­jos me­tu – ir tuo­met, ir da­bar jis nu­si­sta­tęs prieš spren­di­mus, ku­rie re­gio­nų gy­ven­to­jams pa­blo­gin­tų pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, ra­jo­ni­nė li­go­ni­nė tu­ri iš­lik­ti, dar dau­giau – jo­je yra tin­ka­mos są­ly­gos at­lik­ti ko­mer­ci­nes ope­ra­ci­jas, po ku­rių pa­cien­tai vyk­tų re­a­bi­li­ta­ci­jai į Birš­to­no sa­na­to­ri­jas. Ta­čiau tam rei­kė­tų abie­jų sa­vi­val­dy­bių ini­cia­ty­vos ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pri­ta­ri­mo.

Pa­si­tei­ra­vus, ar vien­man­da­tė­je Dai­na­vos apy­gar­do­je iš­rink­tą Sei­mo na­rį su sa­vi­val­dy­bė­mis sie­ja glau­dus ben­dra­dar­bia­vi­mas, ypač spren­džiant opius vie­tos klau­si­mus, su­si­ju­sius ir su fi­nan­sa­vi­mu, A.Pa­lio­nis ko­rek­tiš­kai at­sa­kė, kad ben­dra­vi­mas su Prie­nų ra­jo­no ir Birš­to­no sa­vi­val­dy­bė­mis ga­nė­ti­nai ban­guo­tas, ma­žiau­siai „ban­gų“ – su Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Jo tei­gi­mu, ne­re­tai jis dau­giau su­ži­no apie sa­vi­val­dy­bių po­rei­kius, tie­sio­giai ben­drau­da­mas su įstai­gų va­do­vais.

– Ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tas pra­de­da­mas for­muo­ti dar ko­vo–ba­lan­džio mė­ne­siais, sa­vi­val­dy­bės gau­na už­klau­sas apie lė­šų po­rei­kį, rei­ka­lin­gą in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams. Jei­gu sa­vi­val­dy­bės ne­tu­rės vi­zi­jos, ne­pa­teiks po­rei­kio raš­tu, lė­šos ne­bus ski­ria­mos, net jei Sei­mo na­rys ir kreip­sis į Vy­riau­sy­bę, – ak­cen­ta­vo A.Pa­lio­nis.

Sie­kia įtei­sin­ti tie­sio­gi­nius me­ro rin­ki­mus

Vie­šu­mo­je kurs­to­ma in­tri­ga, ko­kie bus A.Pa­lio­nio pla­nai po šios ka­den­ci­jos Sei­me: ar jis tęs par­la­men­ta­ro veik­lą, ar gal­būt ban­dys kan­di­da­tuo­ti į vie­nos iš sa­vo kraš­to sa­vi­val­dy­bių me­ro pos­tą. Į tai Sei­mo na­rys kon­kre­čiai ne­at­sa­kė, ta­čiau iš­dės­tė sa­vo po­žiū­rį dėl tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų. Anot jo, me­rai tu­ri bū­ti ren­ka­mi tie­sio­giai ir bū­ti at­sto­vau­ja­mo­sios, o ne vyk­do­mo­sios val­džios pa­rei­gū­nai.

Jo tei­gi­mu, kar­tu su ruo­šia­mo­mis kon­sti­tu­ci­nė­mis pa­tai­so­mis, ku­rio­mis sie­kia­ma įtvir­tin­ti tie­sio­gi­nius me­rų rin­ki­mus, ki­tą pa­va­sa­rį rei­kia pri­im­ti ir Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­tai­sas, api­brė­žian­čias tie­sio­giai ren­ka­mo me­ro funk­ci­jas, įga­lio­ji­mus, at­sa­ko­my­bę ir pa­rei­gas.

– Kas­die­nia­me gy­ve­ni­me pi­lie­čiai va­do­vau­ja­si LR Sei­mo iš­leis­tais įsta­ty­mais, to­dėl esu at­sa­kin­gas už kiek­vie­ną Sei­me pri­im­tą įsta­ty­mą, ku­ris pri­si­de­da prie Lie­tu­vos žmo­nių ku­ria­mos ge­ro­vės, – A.Pa­lio­nis sa­ko, kad, dirb­da­mas Sei­me, at­sto­vau­ja ne tik Dai­na­vos rin­ki­mi­nės apy­lin­kės gy­ven­to­jams, bet ir kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui.

Lin­ki dos­nių šven­čių

Ar­tė­ja gra­žiau­sios me­tų šven­tės, jų pro­ga Sei­mo na­rys A.Pa­lio­nis siun­čia svei­ki­ni­mus iš­skir­ti­nai vi­siems Prie­nų ir Aly­taus ra­jo­nų bei Birš­to­no sa­vi­val­dy­bių žmo­nėms.

– Lin­kiu bū­ti svei­kiems, drą­siems, pi­lie­tiš­kiems, prin­ci­pin­giems ir at­sa­kin­giems. Gra­žius dar­bus dir­ba­me kas­dien. Ir nuo kiek­vie­no iš mū­sų po­žiū­rio į už­si­brėž­to tiks­lo sie­kį pri­klau­so, ko­kio­je Lie­tu­vo­je no­ri­me ir ga­li­me gy­ven­ti. Grū­das prie grū­do – ir, žiū­rėk, aruo­das jau pil­nas!, – su artėjančiomis šven­to­mis Ka­lė­do­mis ir Nau­jai­siais 2022 me­tais svei­ki­na An­drius Pa­lio­nis, prie­nie­čiams, birš­to­nie­čiams ir aly­tiš­kiams lin­kė­da­mas, kad šven­tės bū­tų dos­nios ir žmo­nių ran­ko­mis su­kur­to­mis do­va­no­mis, ir šil­ta ben­drys­te.

Da­lė La­zaus­kie­nė