Gyventi į gimtinę grįžusi alytiškė Sonata Buzaitienė: „Geresnio gyvenimo nei Alytuje nesuradau“

Alytus – apdovanotas

Gyvenimo užsienyje patirtis alytiškei parodė, kad svetur būna ir blogiau. Kaip vieną pavyzdžių, kodėl Alytuje gyventi gera, pašnekovė įvardijo sveikatos sistemą ir prieinamumą prie jos. Tiek Amerikoje, tiek Anglijoje jai teko lankytis ligoninėse, kur laukimo valandos neprilygsta tam, kiek reikia, galima sakyti, luktelėti čia.

„Nesvarbu, ar kraujuoja, ar miršta, laukiamuosiuose pacientai laukia mažiausiai po 5 valandas, nes tokių kiekvienoje ligoninėje – dešimtys, o gal net šimtai. Be to, nepaisant pastaruoju metu Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių problemų, pas mus yra viskas paprasčiau nei užsienyje. Ten sunku patekti į mokyklas, tai neatitinki kažkokių kriterijų, tai dar dėl kokių nors kitų priežasčių“, – patirtimi dalijosi alytiškė.

Dar ji pastebėjo, kad užsienyje žmonės mažai domisi politika, nepažįsta ir jos svarbiausių veikėjų. Taip pat žmonės ten daug dirba, dažnai turi net kelias darbovietes, ne taip kaip Lietuvoje įsikibę į vieną darbą.

Daug brangaus laiko atima ilgos kelionės į darbus ir iš jų, tad labai mažai laiko lieka šeimai, vaikams, jau nekalbant apie sveiko, šviežio maisto gaminimą namuose. „Alytus šiuo atveju yra apdovanotas palankiomis sąlygomis šeimoms. Čia gyvenimas kokybiškesnis, tad tikrai kviečiu visus emigravusius grįžti į savo gimtąjį Alytų ir kurti laimingesnį gyvenimą savo mieste, kur visuomet gali jaustis savas“, – pabrėžė Sonata ir pridūrė, kad išsikelti iš Alytaus nenorėtų niekur, o į užsienį važiavo tik norėdama greičiau pasikloti tvirtesnius gyvenimo pamatus šeimai, tačiau visada žinojusi, kad sugrįš.

Pašnekovė įsitikinusi, kad sugrįžti gyventi į Alytų dabar – palankus metas, nes kuriamos naujos darbo vietos, o darbo jėgos trūkumas – išties jaučiamas. Trinkelių klojimo darbus atliekančią įmonę turintis Sonatos vyras jau ne vienerius metus susiduria su šia problema.

Moteris sako dažnai tarp miestiečių pasigendanti pozityvaus mąstymo, vis akcentuojamos problemos. „Taip, jų yra, tačiau vien skųsdamiesi jų neišspręsime, todėl būtina pakelti galvą aukštyn, imti labiau pasitikėti savimi ir kažką nuveikti, kad gyventi taptų geriau. Niekada nevalia nuleisti rankų, jeigu užsidarys durys, svarbu suprasti, kad jos nėra paskutinės, kad dar yra langų“, – pabrėžė alytiškė.

Įvardijo miesto skaudulius

S.Būzaitienės manymu, vienos problemiškiausių sričių Alytuje yra mokesčiai už šiukšles, senųjų, jau per amžius netvarkomų gatvių rekonstrukcija. Didžiausią susirūpinimą pastaruoju metu alytiškei kelia chaotiška švietimo sistema tiek visos šalies, tiek miesto mastu.

„Visa tai, kas sena, nebūtinai yra blogai. Mokyklas taip suardė, išskaidė klases, kad sukėlė daug nepatogumų ir chaotiškumo vaikams. Seniau vaikas, į mokyklą atėjęs nuo pirmos klasės, tą pačią lankė iki pabaigos ir nereikėjo šokinėti per skirtingas švietimo įstaigas. O tai sukelia papildomai streso ir nepatogumų tiek vaikams, tiek tėvams“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji nepritarė Piliakalnio progimnazijos uždarymui. Pasak jos, juk tai vienintelė mokykla šiame miesto pakraštyje, o miestas plečiasi.

„Sutinku, kad švietimo tinklą išties reikia optimizuoti ir aukų išvengti čia nepavyks, tačiau prieš svarstant, ką uždaryti, reikia gerai pasverti visus argumentus, gerai išanalizuoti kiekvienos įstaigos situaciją. O gal reikia pradėti nuo mokyklų, kurios stovi viena šalia kitos?“ – svarstė alytiškė.

Pasak jos, vienas nesėkmingiausių įvairių sričių optimizavimo rezultatų yra tas, kad žmogus atitolinamas nuo žmogaus, kad viskas valdoma per sistemas, skaitmenines, internetines erdves. „Kai tau iškyla kokia nors problema ir tu nori patekti pas specialistą, kurio tau reikia, pirmiausia tenka registruotis per sistemas, pildyti prašymus, suformuluoti užklausas. O gal man paprasčiau ateiti, nusišypsoti, akis į akį pabendrauti su žmogumi, su juo užmegzti kontaktą, išsakyti savo problemą, paprašyti patarimo? Sutinku, kad reikia tų sistemų, skaitmenizavimo, tačiau visko turi būti su saiku“, –  įsitikinusi moteris.

Svarbiausia – eiti savo linkme

Moteris gyvena Pirmajame Alytuje nuosavame name, turi du trylikos ir dešimties metų vaikus – sūnų Eriką ir dukrą Ivetą, mylintį vyrą Dalių. Namuose jau ketverius metus šalia sukiojasi keturkojis augintinis – nykštukinių pinčerių veislės kalytė Čika.

Sonata savo gyvenimo neįsivaizduoja be gėlynų, kurie puošia namų aplinką, ir didelio akvariumo bei tvenkinio su juose esančiomis žuvimis. Laisvalaikiu jai patinka keliauti, būti gamtoje, o vieta, kurioje ji labiausiai pailsi ir atsipalaiduoja, yra namai.

Verslo vadybos studijas Alytaus kolegijoje baigusi moteris toliau tobulinosi ištęstinėse studijose, o vėliau ji dar Kauno technologijos universitete baigė ekonomikos specialybės magistrą.

Paprašyta pasidalyti savo sėkmingo gyvenimo receptu, moteris nė negalvodama akcentavo: „Svarbiausia visada eiti savo nusibrėžta linkme. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus save užsirekomenduoja kiekvienoje gyvenimo srityje. Grįžusi į Lietuvą, darbo net neieškojau. Anglijoje turėjau darbą, kurį galėjau dirbti nuotoliniu būdu ir gyvendama kitame pasaulio krašte. Tad tai tęsiau ir grįžusi į gimtinę. Vėliau visai atsitiktinai žmonės iš mano aukštosios mokyklos, kur mokiausi, mane rekomendavo vienam darbdaviui, tad darbas, galima sakyti, mane susirado pats.“

Dabar moteris dirba Alytaus pataisos namuose Administracijos reikalų skyriaus vedėja. Jos pareigos apima daugybę atsakomybių pradedant nuo ūkio reikalų, baigiant administracine sritimi. „Plati darbo patirtis man leido pamatyti daugybę vidinių dalykų iš arčiau, praplėčiau savo kompetencijas“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasiteiravus, kokie svarbiausi jos artimiausios ateities planai, moteris nė kiek nesudvejojo – jos vaikai, užauginti juos, kad jie irgi eitų teisingu keliu, kad geri pavyzdžiai užkrėstų ne tik juos, bet ir kuo daugiau aplinkinių.