Vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tų nak­tis iš ar­ti: ar tik­rai jų tiks­las – at­im­ti vai­kus? (276)

Laura BALIUKONIENĖ, laura@ana.lt
Vaiko teisės
Vaiko teisių apsaugos specialistai paneigė faktą, kad net jeigu abu tėvai kokia nors proga išgers po vyno taurę, tačiau nebus akivaizdžiai neblaivūs ir gebės tinkamai pasirūpinti vaikais, adekvačiai kalbėti, mąstyti, atžalos iš jų nebus paimtos ir perduotos kitų asmenų globai.   Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Penk­ta­die­nis. 22 val. 12 min. Su­skam­ba vi­suo­met po ran­ka esan­tis tar­ny­bi­nis te­le­fo­nas. Bu­din­čiam vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tui jau aiš­ku, kad teks sku­biai vyk­ti į iš­kvie­ti­mą. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas pra­ne­ša, kad rei­ka­lin­ga vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų pa­gal­ba Laz­di­juo­se, kur 12 me­tų mer­gai­tę rei­kia pa­im­ti iš ne­sau­gios na­mų ap­lin­kos, mat jos mo­ti­na to­kia ne­blai­vi, kad ne­su­ge­ba net pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį. „Tai vie­na iš stan­dar­ti­nių ir pa­pras­tes­nių si­tu­a­ci­jų“, – tvir­ti­na vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai, ku­rių dar­bą šio­je si­tu­a­ci­jo­je iš ar­ti te­ko ste­bė­ti „Aly­taus nau­jie­nų“ žur­na­lis­tei.

Per mė­ne­sį – ant­ras iš­kvie­ti­mas pas tą pa­čią šei­mą

Prieš iš­vyk­da­mi į įvy­kio vie­tą, vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai pa­tik­ri­na in­for­ma­ci­ją apie šei­mą, pas ku­rią lau­kia vi­zi­tas.

Ko­vo mė­ne­sį tai jau ant­ras iš­kvie­ti­mas pas tą pa­čią šei­mą, ku­rio­je vie­nin­te­lis vai­kas – 12 me­tų mer­gai­tė, virš de­vy­nias­de­šimt me­tų se­ne­lė, ku­riai rei­ka­lin­ga glo­ba ir prie­žiū­ra, nes sa­vi­mi sa­va­ran­kiš­kai ji pa­si­rū­pin­ti ne­ga­li, ir be­dar­bė mo­ti­na.

Pa­si­im­ti mer­gai­tę iš ne­sau­gios na­mų ap­lin­kos pa­si­ry­žęs jos krikš­ta­tė­vis.

Kol vyks­ta­ma į įvy­kio vie­tą, vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai te­le­fo­nu tiks­li­na in­for­ma­ci­ją apie šei­mą, įvy­kį ir mer­gai­te ga­lin­tį pa­si­rū­pin­ti as­me­nį.

Vel­nio la­šais mė­gau­ja­si vie­na

At­vy­kus į vie­tą, tam­sio­je laip­ti­nė­je prie bu­to du­rų pa­si­tin­ka jau krikš­ta­duk­ros pa­si­im­ti at­vy­kęs vy­riš­kis. Jis ma­lo­niai pri­ima spe­cia­lis­tus ir pa­aiš­ki­na si­tu­a­ci­ją, jiems pa­pa­sa­ko­ja dau­giau apie šios šei­mos is­to­ri­ją.

Pa­si­ro­do, mer­gai­tės mo­ti­na iš al­ko­ho­lio liū­no ne­iš­bren­da jau vi­są sa­vai­tę ir vel­nio la­šais su nie­kuo ne­si­da­li­ja, ge­ria vie­na. Dar tą pa­čią die­ną iš par­duo­tu­vės su krep­šiu al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ją su­ti­ko so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, nuo­lat ben­drau­jan­ti su šia šei­ma. Vy­riš­kis mi­nė­jo, kad dar­buo­to­ja pra­šė mo­ters jai ati­duo­ti al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, kad ši ne­si­svai­gin­tų, ta­čiau ar­šiai nu­si­tei­ku­si mo­te­ris ne­bu­vo lin­ku­si pa­klus­ti.

Kol vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai vie­šė­jo pas šei­mą, mo­te­ris tik gu­lė­jo lo­vo­je ir ne­ju­dė­da­ma žiū­rė­jo į vie­ną taš­ką. Kiek vė­liau ji ne­by­liai pra­vir­ko, ta­čiau ir to­liau li­ko dryb­so­ti lo­vo­je.

Mer­gai­tės krikš­ta­tė­vis vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tams pa­ro­dė vir­tu­vė­je su­kaup­tą al­ko­ho­lio bu­te­lių ko­lek­ci­ją. Na­muo­se, ga­li­ma sa­ky­ti, bu­vo šva­ru, nors ap­link ir tvy­ro­jo pe­lė­sio kva­pas, o sie­nos ta­me kam­ba­ry­je, kur gu­lė­jo mo­ti­na, bu­vo ap­im­tos pe­lė­sio.

Na­mai pra­šy­te pra­šo­si re­mon­to, ta­čiau mer­gai­tės kam­ba­rys – švie­sus, tvar­kin­gas. Tar­si gy­ve­ni­mo są­ly­gos bū­tų tin­ka­mos, jei­gu ne mo­ti­nos gir­ta­vi­mai. Mer­gai­tės kam­ba­ry­je sto­vė­jo dar vie­na lo­va, ant ku­rios vi­są lai­ką ty­lė­da­ma sė­dė­jo gar­baus am­žiaus se­no­lė, mer­gai­tės mo­čiu­tė.

Pa­si­ro­do, ne­blai­vi mo­te­ris ap­si­ė­mė glo­bo­ti sa­vo se­ny­vą mo­ti­ną. Už tai ji gau­na pi­ni­gų.

Mer­gai­tės krikš­ta­tė­vis tu­ri sa­vo šei­mą, ku­rio­je mer­gai­tei jau ne kar­tą te­ko glaus­tis.

Už­sie­ny­je pa­te­ko į glo­bė­jų ran­kas

Mer­gai­tės is­to­ri­ją spe­cia­lis­tams pa­sa­ko­jęs vy­ras bu­vo nuo­šir­dus. Ma­tė­si, kad jam – ne tas pats, koks mer­gai­tės li­ki­mas, juo­lab da­bar, kai pra­si­de­da pa­aug­lys­tės am­žius ir bū­tent šia­me am­žiaus tarps­ny­je ty­ko tiek pa­gun­dų ir pa­vo­jų.

Mer­gai­tės tė­tis jau daug me­tų mi­ręs. Mo­ti­na ka­dai­se bu­vo iš­vy­ku­si dirb­ti į už­sie­nį ir, kaip tei­gė vy­ras, ten pra­si­dė­jo pir­mo­sios mer­gai­tės prie­žiū­ros pro­ble­mos. Tą­kart dėl pro­ble­mų su al­ko­ho­liu mo­ti­na pra­ra­do ga­li­my­bę pa­ti rū­pin­tis sa­vo at­ža­la. Bū­da­ma vos ke­lių me­tu­kų ma­žy­lė pa­te­ko į glo­bė­jų ran­kas. Su jais gy­ve­no il­gą lai­ką, ga­liau­siai ji net ne­mo­kė­jo kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Mer­gai­tės gi­mi­nai­čiams – krikš­ta­tė­viui ir jos te­tai – te­ko pra­ei­ti van­de­nį ir ug­nį, kol pa­vy­ko at­gau­ti glo­bos tei­ses ir ja pa­si­rū­pin­ti.

Spe­cia­lis­tų ap­klaus­ta mer­gai­tė pa­sa­ko­jo, kad smur­to ji ne­pa­ti­ria, tik ma­mai blo­gai su ner­vais, tad gy­dy­to­jai jai pa­sky­rė ger­ti ra­mi­na­muo­sius vais­tus. Sa­kė ir tai, kad ma­ma ge­ria daž­nai, ta­čiau bū­na ir blai­vaus pro­to die­nų. To­mis die­no­mis, kai mo­ti­na ge­ria, ji ku­rį lai­ką pa­gy­ve­na pas ne­to­lie­se gy­ve­nan­čią mo­ti­nos se­se­rį ar­ba krikš­ta­tė­vio na­muo­se.

Vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai už­pil­dė do­ku­men­tus ir mer­gai­tės lai­ki­ną glo­bą per­da­vė krikš­ta­tė­viui, o mo­ti­nai ant sta­lo pa­li­ko kvie­ti­mą ar­ti­miau­siu me­tu ap­si­lan­ky­ti vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bo­je.

Tie­sa, at­vyks­tan­čių vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tų lau­kė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ku­rie juos ir iš­kvie­tė. Apie tai, kad vi­siš­kai ne­blai­vi mo­ti­na ne­ga­li pa­si­rū­pin­ti sa­vo dvy­li­ka­me­te duk­ra, ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu pra­ne­šė pats krikš­ta­tė­vis.

Tai kla­si­ki­nis at­ve­jis

Šiai mer­gai­tei pa­si­se­kė, kad tu­ri ar­ti­mus gi­mi­nai­čius, ku­rie ga­li ir no­ri ja pa­si­rū­pin­ti. Ta­čiau jei­gu jų ne­bū­tų, ta­da ją tek­tų vež­ti į lai­ki­nų glo­bė­jų na­mus tam lai­kui, kol mo­ti­na iš­si­blai­vys.

Pa­sak vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų, tai kla­si­ki­nis ir, ga­li­ma sa­ky­ti, pa­pras­tas at­ve­jis. Ta­čiau pa­si­tai­ko ir to­kių iš­kvie­ti­mų, kur lau­kia eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos, kai iš ne­sau­gios ap­lin­kos ten­ka pa­im­ti kū­di­kius. To­kiais at­ve­jais vi­si jie pir­miau­sia ve­ža­mi į gy­dy­mo įstai­gas, kur me­di­kai ap­žiū­ri svei­ka­tos būk­lę. Vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai nuo­lat au­to­mo­bi­ly­je tu­ri ir kū­di­kio krep­še­lį, ku­ria­me – vi­si bū­ti­niau­si daik­tai. Tar­ny­bi­nia­me au­to­mo­bi­ly­je yra ir au­to­mo­bi­li­nės kė­du­tės, kad iš ne­sau­gios į sau­gią ap­lin­ką ve­ža­mi vai­kai bū­tų sau­gūs.

Spe­cia­lis­tams nuo­lat ten­ka su­si­dur­ti su ne­blai­viais, ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­siais, kon­flik­tuo­jan­čiais as­me­ni­mis, ku­rie ki­tų at­žvil­giu ne­ven­gia tiek fi­zi­nio, tiek psi­cho­lo­gi­nio smur­to. To­kiais at­ve­jais su vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tais vi­są lai­ką bū­na po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ku­rie iš­vyks­ta tik ta­da, kai pa­vo­jaus ne­be­lie­ka.

Apie kerš­tin­gus kai­my­nus ir vy­no tau­rę

Lau­kiant skam­bu­čių į iš­kvie­ti­mus, su vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tais dis­ku­ta­vo­me apie da­ly­kus, ku­rie vi­suo­me­nę pa­lie­čia la­bai skau­džiai ir vie­šo­jo­je erd­vė­je yra nu­švie­čia­mi vi­sai ne­tei­sin­gai.

„Ne­tie­sa, kad vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tus ga­li iš­kvies­ti bet kas – kerš­tin­gi kai­my­nai, gi­mi­nai­čiai. Nak­ti­mis ir sa­vait­ga­liais pir­miau­sia vi­sus pra­ne­ši­mus apie ga­li­mą ne­sau­gią ap­lin­ką vai­kams gau­na ben­dra­sis pa­gal­bos cen­tras, ku­ris į įvy­kio vie­tą nu­krei­pia po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Tik nu­vy­kę į vie­tą, ją ap­žiū­rė­ję ir nu­sta­tę ga­li­mą grės­mę ne­pil­na­me­čiams vai­kams, pa­rei­gū­nai iš­kvie­čia vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tus. Jei­gu spe­cia­lis­tai at­vyks­ta į šei­mą, va­di­na­si, jie iš­kvies­ti ne be rei­ka­lo, juos pa­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, me­di­kai ar­ba ki­ti kva­li­fi­kuo­ti as­me­nys“, – pa­sa­ko­jo Vi­ja Ku­dzie­nė, Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos Vie­šų­jų ry­šių ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus Aly­taus ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­čių vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Ji pa­ti­ki­no, kad net jei­gu abu tė­vai ko­kia nors pro­ga iš­gers po vy­no tau­rę, ta­čiau ne­bus aki­vaiz­džiai ne­blai­vūs ir ge­bės tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti vai­kais, adek­va­čiai kal­bė­ti, mąs­ty­ti, at­ža­los iš jų ne­bus pa­im­tos ir per­duo­tos ki­tų as­me­nų glo­bai.

Griež­čiau žiū­ri­ma į si­tu­a­ci­jas, kai šei­mo­se yra kū­di­kių, mat ne­blai­vūs tė­vai jiems ga­li tie­sio­giai su­kel­ti pa­vo­jų svei­ka­tai ir gy­vy­bei.

„Net ir nu­sta­čius, jog ap­lin­ka bet ko­kio am­žiaus vai­kui nė­ra sau­gi, dar ne­reiš­kia, kad jie bus iš­plėš­ti iš šei­mos. To­kiais at­ve­jais vai­kų glo­ba, kol tė­vai iš­si­blai­vys, lai­ki­nai pa­ti­ki­ma ar­ti­miau­siems gi­mi­nai­čiams – se­ne­liams, dė­dėms, te­toms ir pan. Prieš tai pa­si­tei­rau­ja­ma, ar vai­kas no­ri pas juos lik­ti, ste­bi­mas vai­ko kon­tak­tas, ar vai­kas pri­si­lei­džia tuos žmo­nes, ar tei­gia­mai į juos re­a­guo­ja. Tik to­kiu at­ve­ju, kai to­kių gi­mi­nai­čių ne­at­si­ran­da, vai­kai nu­ve­ža­mi lai­ki­niems vi­są pa­rą bu­din­tiems glo­bė­jams. Tė­vų tei­sės ap­ri­bo­ja­mos tik kraš­tu­ti­niais at­ve­jais, ta­čiau iki tol šei­mai bū­na su­teik­tos vi­sos ga­li­my­bės iš­tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją, kruopš­čiai at­lie­ka­ma at­ve­jo va­dy­ba, su­tei­kia­ma rei­kia­ma pa­gal­ba, siū­lo­mas ne­mo­ka­mas įvai­rių pa­slau­gų šei­mai pa­ke­tas“, – pa­sa­ko­jo tą naktį budėjusi Asta Šakalienė, vaiko teisių apsaugos specialistė.

Smur­to ir ne­ty­či­nio su­ža­lo­ji­mo žy­mės ski­ria­si

Kal­bė­jo­mės ir apie smur­tą prieš vai­kus. V.Ku­dzie­nė pa­tvir­ti­no, kad tarp smur­to žy­mių ir pa­ties vai­ko ne­ty­či­nio su­si­ža­lo­ji­mo me­tu at­si­ra­du­sių krau­jos­ru­vų yra skir­tu­mų, tad spe­cia­lis­tai ge­ba at­skir­ti to­kius at­ve­jus. Tad ir bai­min­tis, kad vai­kui ne­ty­čia su­si­mu­šus, tė­vai ga­li su­lauk­ti ne­ma­lo­nu­mų, nė­ra pa­grin­do.

„Ži­no­ma, vai­kui ne­ty­čia stip­riai su­si­ža­lo­jus ir pa­te­kus į li­go­ni­nę, vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų vi­zi­to vei­kiau­siai šei­ma tik­rai su­lauks. Li­go­ni­nės gy­dy­to­jai vi­sa­da apie to­kius at­ve­jus pra­ne­ša vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tams, nes to­kia nu­sta­ty­ta tvar­ka. Ta­čiau tik­rai ne­ver­tė­tų jų bai­min­tis. Ži­no­ma, jie, jei­gu yra ga­li­my­bė, ap­klaus vai­ką, tė­vus, gy­dy­to­jus ir pa­da­rys ati­tin­ka­mas iš­va­das. Gal­būt spe­cia­lis­tai ap­si­lan­kys šei­mos na­muo­se, ta­čiau ne­nu­sta­čius pa­vo­jaus, grės­mių vai­kui, jie iš­eis ir to­kia šei­ma to­liau gy­vens kaip gy­ve­nu­si. Ne­bus įtrau­kia­ma į jo­kius są­ra­šus“, – ti­ki­no Romualdas Jučas, kitas tą naktį budėjęs specialistas.

Ji pa­ta­rė bet ko­kiu at­ve­ju ben­dra­dar­biau­ti su vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tais, įsi­klau­sy­ti į jų pa­ta­ri­mus ir iš to­kios šei­mos vai­kai nie­ka­da ne­bus at­im­ti.

Ko­dėl vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai ta­po „monst­rais“?

„Da­bar vi­suo­me­nė­je vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­to įvaiz­dis yra su­for­muo­tas tar­si kaž­ko­kio šei­mos prie­šo, monst­ro, at­ei­nan­čio at­im­ti vai­kų. Ta­čiau mū­sų pa­grin­di­nė mi­si­ja – pa­dė­ti vai­kams. Su­au­gu­sie­ji ge­ba pa­si­rū­pin­ti pa­tys sa­vi­mi. O kas pa­dės vai­kui, kai tė­vai ne­pa­jė­gūs juo pa­si­rū­pin­ti? Mes tik­rai ne­sa­me su­in­te­re­suo­ti iš šei­mų at­im­ti kuo dau­giau vai­kų. Lai­ko­mės prin­ci­po, kad vai­kui ge­riau­sia aug­ti šei­mo­je. Ta­čiau tais at­ve­jais, kai iš­ki­lu­si grės­mė jo svei­ka­tai ir gy­vy­bei, vai­kui, lai­ki­nai, kol šei­ma iš­si­kaps­tys iš kri­zės, su­ran­da­ma sau­gi ap­lin­ka“, – pa­sa­ko­jo V.Ku­dzie­nė ir pri­dū­rė, kad vei­kiau­siai prie to­kio įvaiz­džio kū­ri­mo pri­si­dė­jo vie­šu­mo­je nars­to­mos gar­sio­sios vai­kų „at­ėmi­mo“ is­to­ri­jos.

„Ne­abe­jo­ju, kad vi­sos įvai­riau­siais mi­tais api­pin­tos is­to­ri­jos nu­ti­ko tik­rai ne be pa­grin­do. Ta­čiau, sau­gant vai­ko, šei­mos pri­va­tu­mą, lai­kan­tis As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo, juo­lab kad vyks­tant iki­teis­mi­niams ty­ri­mams, teis­mi­niams pro­ce­sams, ne­ga­li­ma vie­šin­ti įvy­kių de­ta­lių, ki­tų ap­lin­ky­bių, kad ne­bū­tų pa­žeis­tos tei­sės nor­mos, pa­kenk­ta ty­ri­mui, o svar­biau­sia – vai­kui, dau­gy­bė de­ta­lių nu­ty­li­mos. Gal­būt dėl to ir ku­ria­mos klai­din­gos in­ter­pre­ta­ci­jos, ku­rios vie­ši­na­mos vi­suo­me­nei ir taip ji įaud­ri­na­ma“, – sa­vo nuo­mo­ne da­li­jo­si spe­cia­lis­tė.

Tą nak­tį bu­dė­ju­sių vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų Astos ir Romualdo klau­sė­me, ar tais at­ve­jais, kai vai­kus rei­kia at­im­ti iš šei­mos, jiems pa­tiems ne­bū­na psi­cho­lo­giš­kai ir emo­ciš­kai sun­ku, jie pa­ti­ki­no, kad tik­rai ne. Prie­šin­gai, net pa­leng­vė­ja, nes jie su­pran­ta, kad tiems vai­kams da­ro kaip ge­riau, už­tik­ri­na jų sau­gu­mą. To­kiais at­ve­jais net ne­bū­na vai­kų aša­rų, kad jie su sve­ti­mais žmo­nė­mis kaž­kur iš­va­žiuo­ja iš na­mų, nes na­muo­se pa­ti­ria bai­mę ir smur­tą. Prieš tai su vai­kais spe­cia­lis­tai daug kal­ba­si ir la­bai at­sar­giai.

Vai­kas – vals­ty­bės. Ką tai reiš­kia?

Į vie­šu­mą pa­lei­dus po­sa­kį, kad vai­kas yra vals­ty­bės, ne vie­niems tė­vams, ypač mo­ti­noms, su­ky­la prieš­ta­rin­gos emo­ci­jos ir net pa­si­pik­ti­ni­mų ban­ga. Ten­ka iš­girs­ti ar­gu­men­tų, kad juk ne vals­ty­bė de­vy­nis mė­ne­sius ne­šio­ja gy­vy­bę įsčio­se, daž­nu at­ve­ju ne vals­ty­bė, o tė­vai dir­ba ir iš­lai­ko sa­vo vai­kus, juos gi­na, auk­lė­ja, mo­ko ir ruo­šia gy­ve­ni­mui, at­ei­čiai.

Pa­aiš­kin­ti to­kio po­sa­kio es­mę pra­šė­me vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų, mat tai pir­mą kar­tą bu­vo iš­leis­ta bū­tent iš šios sri­ties žmo­nių lū­pų.

„Pir­miau­sia, tai ne tik vai­kai, bet vi­si mes esa­me vals­ty­bės pi­lie­čiai, nes jo­je gy­ve­na­me, ji mus sau­go, gi­na, rū­pi­na­si. Vals­ty­bė mums su­tei­kia ga­li­my­bių mo­ky­tis, gy­dy­tis ir dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų. Jo­je gi­mę tu­ri­me sa­vo tei­ses ir pa­rei­gas. O vai­kai nė­ra tė­vų nuo­sa­vy­bė, jie yra ly­gia­ver­čiai Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čiai, kaip ir su­au­gu­sie­ji, to­dėl ne­ga­li­ma sa­vin­tis ir jų gy­vy­bės, tei­sių, gy­ve­ni­mo. De­ja, daž­na so­cia­li­nę ri­zi­ką pa­ti­rian­ti šei­ma lai­ko­si bū­tent to­kio ydin­go po­žiū­rio. Ta­čiau iš nė vie­no tė­vo ar mo­ti­nos vals­ty­bė nie­ka­da ne­atims tei­sės jais bū­ti sa­vo vai­kams, kol ne­ky­la pa­vo­jus jų sau­gu­mui“, – pa­aiš­ki­no V.Ku­dzie­nė.

Ka­da vai­kai at­ima­mi?

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, ga­vę pra­ne­ši­mą apie ga­li­mą vai­ko tei­sių pa­žei­di­mą, vyks­ta į šei­mą, ben­drau­ja su vai­ku (at­si­žvel­giant į vai­ko am­žių ir bran­dą, svei­ka­tos būk­lę), vai­ko įsta­ty­mi­niais at­sto­vais, ver­ti­na su vai­ku ir jo so­cia­li­ne ap­lin­ka su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją. Bu­din­tys vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai pa­brė­žė, jog nu­sta­čius, kad ky­la pa­vo­jus vai­ko gy­vy­bei ir svei­ka­tai, vai­kas pa­lik­tas as­me­nims, ku­rie ne­tin­ka­mai juo rū­pi­na­si, tė­vams aki­vaiz­džiai esant ap­svai­gu­siems nuo al­ko­ho­lio, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, dėl ko ky­la grės­mė vai­ko sau­gu­mui, gy­vy­bei, svei­ka­tai, vai­kas pa­ima­mas iš ne­sau­gios ap­lin­kos ne­del­siant ir lai­ki­nai ap­gy­ven­di­na­mas gi­mi­nai­čių, as­me­nų, emo­ci­niais ry­šiais su­si­ju­sių su vai­ku, šei­mo­se, so­cia­li­nių ar bu­din­čių glo­bė­jų šei­mo­se ir tik ne­sant to­kios ga­li­my­bės – pa­lie­ka­mas glo­bos ins­ti­tu­ci­jo­je.

Spe­cia­lis­tai vie­to­je pil­do „Grės­mės vai­kui ly­gio nu­sta­ty­mo an­ke­tą“ ir spren­džia klau­si­mą, ar vai­kas ga­li grįž­ti į šei­mą, ar si­tu­a­ci­ja to­kia, kad bū­ti­na kreip­tis į teis­mą dėl lei­di­mo pa­im­ti vai­ką iš šei­mos. Jei­gu nu­sta­to­mas pir­mas grės­mės vai­kui ly­gis, vai­kas iš tė­vų (glo­bė­jų) nė­ra pa­ima­mas, šei­mai tei­kia­ma sa­vi­val­dy­bė­se dir­ban­čio at­ve­jo va­dy­bi­nin­ko ko­or­di­nuo­ja­ma pa­gal­ba. Kai nu­sta­to­mas ant­ras grės­mės ly­gis, tai reiš­kia, kad ma­no­ma, jog vai­ko sau­gu­mui, svei­ka­tai ar gy­vy­bei yra ki­lu­si re­a­li grės­mė, vai­kas yra pa­ima­mas iš tė­vų (glo­bė­jų) ir krei­pia­ma­si į teis­mą dėl lei­di­mo pa­im­ti vai­ką iš įsta­ty­mi­nių at­sto­vų ga­vi­mo. Ta­da šei­mai pra­de­da­ma teik­ti mo­bi­lio­sios ko­man­dos pa­gal­ba, ku­rią su­da­ro so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, psi­cho­lo­gas ir pri­klau­so­my­bių spe­cia­lis­tas. In­ten­sy­vi pa­gal­ba tei­kia­ma 14 ka­len­do­ri­nių die­nų. Su spe­cia­lis­tų pa­gal­ba yra ver­ti­na­ma ri­zi­ka ir sau­gu­mas šei­mo­je, vyk­do­ma kri­zės in­ter­ven­ci­ja, ver­ti­na­mos šei­mos stip­ry­bės ir pa­gal­bos jai po­rei­kiai. Šei­ma, ku­ri pri­ima pa­gal­bą, daž­nai ryž­ta­si sva­riems po­ky­čiams, pra­de­da gy­dy­tis pri­klau­so­my­bes. Tuo pa­čiu me­tu ini­ci­juo­ja­ma at­ve­jo va­dy­ba sa­vi­val­dy­bė­je. Ta­da at­ve­jo va­dy­bi­nin­kai, pa­si­telk­da­mi įvai­rios sri­ties spe­cia­lis­tus, kar­tu su šei­ma pa­ren­gia pa­gal­bos šei­mai pla­ną ir pa­de­da šei­mai jį įgy­ven­din­ti.

„Kai grės­mės ly­gis vai­kui ne­nu­sta­to­mas, tai reiš­kia, kad pra­ne­ši­mas nepa­si­tvir­ti­no. La­bai svar­bu ži­no­ti, kad, ver­ti­nant grės­mės ly­gį vai­kui, vi­suo­met yra ver­ti­na­ma ap­lin­ky­bių vi­su­ma ir at­si­žvel­gia­ma į vai­ko am­žių, nes tai, kas ga­li kel­ti di­de­lę grės­mę kū­di­kiui, bus ma­žiau pa­vo­jin­ga pa­aug­liui. Be­je, už me­la­gin­gus pra­ne­ši­mus as­me­nims gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė“, – api­ben­drin­da­ma si­tu­a­ci­ją aiš­ki­no V.Ku­dzie­nė.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai