„Pal­mių alie­jaus pra­keiks­mas” – vir­tu­a­lios re­a­ly­bės fil­mas apie lau­ki­nės gam­tos ka­pi­nes

Ur­tė Ba­ri­se­vi­čiū­tė
Komentarai (1)
2019 Liepa 26
nuotrauka
Ju­dė­ji­mo „Be pal­mių alie­jaus“ va­do­vas Do­man­tas Tra­ce­vi­čius: „Re­tai su­si­mąs­to­me, kad ato­grą­žų miš­kų nai­ki­ni­mas le­mia glo­ba­lų kli­ma­to at­ši­li­mą, ku­rio pa­da­ri­nius jau­čia­me vis la­biau.“
Pir­ma­die­nį MO mu­zie­ju­je pri­sta­ty­tas lie­tu­vės žur­na­lis­tės ir re­ži­sie­rės Vik­to­ri­jos Mic­ku­tės vir­tu­a­lios re­a­ly­bės fil­mas „Pal­mių alie­jaus pra­keiks­mas“. Ju­dė­ji­mas „Be pal­mių alie­jaus“ kvie­čia pa­ma­ty­ti trum­pa­met­ra­žį fil­mą, ku­rį vi­są sa­vai­tę (lie­pos 22–26 die­no­mis) ga­lės iš­vys­ti mu­zie­jaus lan­ky­to­jai ir akis į akį su­si­dur­ti su de­gan­čiais ato­grą­žų miš­kais bei žūs­tan­čiais jų gy­ven­to­jais.

Šo­ki­ruo­jan­tys miš­kų kir­ti­mo mas­tai

Kai ku­riems miš­kas – tai tik ne­iš­nau­do­tas že­mės plo­tas. Ta­čiau gen­tims, gy­ve­nan­čioms Ma­lai­zi­jos miš­kuo­se, tai – na­mai ir pa­grin­di­nis pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

Fil­mas „Pal­mių alie­jaus pra­keiks­mas“ at­vi­rai pa­ro­do, kaip pal­mių alie­jaus pra­mo­nė ska­ti­na ma­si­nį ato­grą­žų miš­kų nai­ki­ni­mą ir ken­kia šių gen­čių ge­ro­vei.

Sa­vo fil­mu au­to­rė V.Mic­ku­tė at­krei­pia dė­me­sį į opią pal­mių alie­jaus pro­ble­mą – dėl au­gan­čios šio pro­duk­to pa­klau­sos Piet­ry­čių Azi­jo­je ma­siš­kai iš­ker­ta­mi ato­grą­žų miš­kai, nyks­ta ver­tin­ga au­ga­li­ja ir gy­vū­ni­ja. Vie­toj ato­grą­žų miš­ko so­di­na­mos alyv­pal­mių plan­ta­ci­jos.

Au­to­rės tei­gi­mu, ją la­biau­siai šo­ki­ra­vo miš­kų kir­ti­mų mas­tai: „Kai sto­vi ant kal­no ir ma­tai tik ru­dai rau­do­ną že­mę be jo­kios au­ga­li­jos, ap­ima jaus­mas, tar­si ste­bi lau­ki­nės gam­tos ka­pi­nes. Te­ko fil­muo­ti, kaip bul­do­ze­riu nai­ki­na­mas miš­kas – vis­kas su­ly­gi­na­ma su že­me. To­kie vaiz­dai la­bai pa­vei­kia.“

Trum­pa­met­ra­žis do­ku­men­ti­nis fil­mas in­ter­ne­to me­di­jų „os­ka­rais“ va­di­na­muo­se „The We­eb­ly Awards“ no­mi­nuo­tas ge­riau­sio pa­no­ra­mi­nio (360 laips­nių) fil­mo ka­te­go­ri­jo­je ir įtrauk­tas į Še­fil­do (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) do­ku­men­ti­nių fil­mų fes­ti­va­lio pro­gra­mą.

Ga­li­my­bė „pa­si­vaikš­čio­ti“ po džiun­gles

Nau­do­da­mie­si vir­tu­a­lios re­a­ly­bės aki­niais, žiū­ro­vai tu­rė­jo ga­li­my­bę „pa­si­vaikš­čio­ti“ po džiun­gles, pa­ma­ty­ti iš ar­ti, kaip nai­ki­na­mi ato­grą­žų miš­kai ir kaip dėl to ken­čia vie­tos ben­druo­me­nė.

Ren­gi­nio me­tu pri­sta­ty­ta ir me­ni­nė ins­ta­lia­ci­ja apie pal­mių alie­jaus grės­mę, vy­ko dis­ku­si­ja, ku­rio­je ra­gin­ta at­kreip­ti dė­me­sį į miš­kų nai­ki­ni­mą.

„Pik­ti­na­mės lie­tu­viš­kų miš­kų nai­ki­ni­mu, ta­čiau re­tai su­si­mąs­to­me, kad ato­grą­žų miš­kų nai­ki­ni­mas le­mia glo­ba­lų kli­ma­to at­ši­li­mą, ku­rio pa­da­ri­nius jau­čia­me vis la­biau. Kli­ma­to kai­ta ne­pri­pa­žįs­ta vals­ty­bių sie­nų. Ir tai, kas vyks­ta ki­tuo­se re­gio­nuo­se, at­si­lie­pia mums tie­sio­giai. Ra­gi­na­me ne­pirk­ti mais­to, kos­me­ti­kos, bio­dy­ze­li­no ir ki­tų ga­mi­nių, ku­rių su­dė­ty­je yra pal­mių alie­jaus. Gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu­mas – stip­rus gin­klas“, – tei­gė Do­man­tas Tra­ce­vi­čius, „Be pal­mių alie­jaus“ ju­dė­ji­mo va­do­vas.

Dis­ku­si­jos me­tu su­si­rin­ku­sie­ji mąs­tė, kaip bū­tų ga­li­ma švies­ti vi­suo­me­nę apie šią pro­ble­mą. An­tai žmo­nėms trūks­ta ži­nių, su­vo­ki­mo apie tai, kas yra pal­mių alie­jus, kaip jis gau­na­mas ir ko­kia da­ro­ma ža­la gam­tai bei žmo­gaus or­ga­niz­mui.

Vie­nas iš siū­ly­mų – fil­mo pri­sta­ty­mą ir me­ni­nę ins­ta­lia­ci­ją de­monst­ruo­ti mo­kyk­lo­se, taip for­muo­jant jau­niau­sių­jų įpro­tį veng­ti pal­mių alie­jaus kas­die­nia­me gy­ve­ni­me.

„Rei­kia su­pras­ti, kad ne tik pal­mių alie­jaus ga­mi­ni­mas, bet ir nau­do­ji­mas yra di­džiu­lis blo­gis. Tu­ri­me do­mė­tis ir in­for­muo­ti, to­dėl itin svar­bi edu­ka­ci­ja ir švie­ti­mas Lie­tu­vo­je“, – tei­gė Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­nin­kas, Pa­sau­lio bio­ma­sės ener­ge­ti­kos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Re­mi­gi­jus La­pins­kas.

Alyv­pal­mių plan­ta­ci­jos to­liau ple­čia­mos

Skai­čiuo­ja­ma, jog alyv­pal­mių plan­ta­ci­jos už­ima per 27 mln. ha, ku­riuo­se kaž­ka­da au­go ato­grą­žų miš­kai, to­kia te­ri­to­ri­ja pri­lygs­ta Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos plo­tui. Ta­čiau te­ri­to­ri­jos alyv­pal­mių plan­ta­ci­joms to­liau ple­čia­mos, ne tik ker­ta­mos džiun­glės, bet ir sau­si­na­mi dur­py­nai – dėl šios prie­žas­ties di­dė­ja šilt­na­mio du­jų kon­cen­tra­ci­ja ir dau­gė­ja gais­rų.

Eks­por­tui į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) skir­to alyv­pal­mių alie­jaus ga­my­ba su­si­ju­si su be­veik 1 mln. ha ato­grą­žų miš­kų iš­kir­ti­mu. Ko­ne pu­sė ES im­por­tuo­ja­mo alie­jaus nau­do­ja­ma bio­de­ga­lų ga­my­bai.

Dėl alyv­pal­mių au­gi­ni­mui ker­ta­mų miš­kų plo­tų kas­met pa­sau­ly­je iš­nyks­ta ir dau­gy­bė gy­vū­nų rū­šių. Pri­sta­ty­mo me­tu dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si Tarp­tau­ti­nio Bi­ru­tė Gal­di­kas gam­to­sau­gos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do at­sto­vė Al­vy­da An­drie­ku­tė pa­sa­ko­jo, jog šiuo me­tu iš­ny­ki­mas gre­sia vi­soms oran­gu­ta­nų rū­šims – 2016 me­tais pa­sau­ly­je lais­vė­je gy­ve­no apie 100 tūkst. oran­gu­ta­nų, 1973-iai­siais – apie 288,5 tūkst.

Nai­ki­nant miš­kus šie gy­vū­nai ne tik žu­do­mi – daž­nai jau­nik­liai oran­gu­ta­nai iš­plė­šia­mi iš tė­vų ran­kų ir par­duo­da­mi juo­do­jo­je rin­ko­je kaip na­mi­niai gy­vū­nai, ku­riuos nu­si­pir­ku­sie­ji au­gi­na nar­vuo­se.

Net 50 proc. pro­duk­tų, esan­čių pre­ky­bos cen­truo­se, su­dė­ty­je tu­ri pal­mių alie­jaus. Kas­dien su­var­to­jant pro­duk­tų, ku­riuo­se yra bent 5 gra­mai pal­mių alie­jaus, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ka pa­di­dė­ja net 25 proc. Aki­vaiz­du – ža­la di­džiu­lė ne tik gam­tai, bet ir žmo­gaus or­ga­niz­mui.

2000–2001 me­tais me­ti­nė pal­mių alie­jaus ga­my­ba su­da­rė 24,3 mln. to­nų. Nuo to lai­ko pa­sau­li­nė pal­mių alie­jaus ga­my­ba spar­čiai au­go. 2012–2013 me­tais pa­sau­li­nė pro­duk­ci­ja su­da­rė jau 56,378 mln. to­nų. Šiuo me­tu pa­sau­li­nė pro­duk­ci­ja sie­kia 65,495 mln. to­nų.

Ana­li­ti­kų skai­čia­vi­mais, iki 2020-ųjų ga­my­ba pa­di­dės dvi­gu­bai, o iki 2050 me­tų – net tri­gu­bai. Dėl ma­siš­ko ir ne­gai­les­tin­go miš­kų kir­ti­mo kas­die­ną iš­nyks­ta 137 gy­vū­nų rū­šys.

Ju­dė­ji­mas „Be pal­mių alie­jaus“ ska­ti­na lie­tu­vius do­mė­tis opia pro­ble­ma ir keis­ti skau­džią sta­tis­ti­ką. „Ne­bū­ti­na va­žiuo­ti į ato­grą­žų miš­kus, sa­va­no­riau­ti In­do­ne­zi­jo­je ar Ma­lai­zi­jo­je. Pa­dė­ti ga­li­te ir čia, Lie­tu­vo­je, pra­dė­da­mi nuo sa­vęs. Ma­žin­ki­me pal­mių alie­jaus var­to­ji­mą, skai­ty­ki­te mais­to pro­duk­tų eti­ke­tes“, – siū­lo „Be pal­mių alie­jaus“ ju­dė­ji­mo at­sto­vai.

    Komentaras

    Ir vis tas prakeiktas žmonių gobšumas! tie visi geitsai, rokfeleriai, cukermanai leisdami po milioną per dieną , neišleistų nei pusės turimų pinigų, o jiems vis maža! Nieko nesimoko iš istorijos ,kai tas gobšumas jų gentainiams gyvybes kainavo... Ar kad ir Lietuvoje: maximų savininkas net į Londoną nudulkėjo, kad tik nereikėtų Lietuvoje mokėti pajamų mokesčių! Ir dar stebisi ,kad žmones tokių nekenčia...

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.