Gintaro Potelio kolekcijoje – ir buvusio Lietuvos policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus tarnybinė kepurė ()

Lukas DULSKAS
Kolekcininkas Gintaras Potelis prie savo surinktų istorinių kepurių. Luko Dulsko nuotr.
Gintaras Potelis
Kolekcionavimas dažnam jaunosios kartos atstovui gali priminti nuobodų užsiėmimą. Juk rinkti skirtingus radinius ir vėliau juos laikyti lentynoje iš tiesų gali pasirodyti neįdomu. Šis nusiteikimas dažnai net nepriverčia susimąstyti, kad kolekcionavimas gali būti ne tik įdomi laisvalaikio praleidimo forma, bet ir galimybė praturtinti intelektinių žinių bagažą. Išgirdęs nuoširdų kolekcininko, buvusio Alytaus policijos pareigūno Gintaro Potelio pasakojimą apie nuo pat 1991 metų pradėtą kaupti militaristinių ir kitų institucijų atributiką, tuo nė kiek nesuabejojau. Įėjus į erdvę, nukrautą kolekcijomis, vaizdas bent minutei atima amą. Kiek vėliau, pradėjus mąstyti racionaliai, kyla daugybė klausimų: iš kur, kaip, kodėl?
  • Nuo ko viskas prasidėjo? Ar kolekcionuojate tik militaristines kepures?

Kolega, išeidamas į pensiją, atidavė vokiečių šalmą – nuo to viskas ir prasidėjo.

Iš pradžių kolekcionavau visas kepures iš eilės – ne tik militaristines, bet ir gamtos apsaugos specialistų, gaisrininkų, policininkų. Vėliau pastebėjau, jog kolekcijos kaupimui neužtenka vietos, todėl nutariau rinkti tik man įdomesnes militaristines kepures, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo atributiką.

Taip pat anksčiau rinkau uniformas, tačiau jos taip pat netilpo, todėl kolekcijoje palikau tik savo tarnybinę policijos aprangą.

  • Iš kur pavyksta gauti ne tik kepurių kopijas, bet ir jų originalus?
    Internetas visagalis (juokiasi). Taip pat randu ir mugėse, bet daugiausia sužinau iš pažįstamų.
    Žmona netgi kartais pyksta, sako, kad kur tik nuvažiuojam, ten tu apie savo kepures pradedi kalbėti.
    O štai vieną kartą paskambinau draugui į Angliją, kad nupirktų dvi kepures. Po kiek laiko jis sako, kad ateičiau į kolekcininkų klubo susirinkimą, nes parvežė užsakytą atributiką. Atėjau, o jis man duoda krepšelį. Sakau jam: „Palauk, palauk, o kur kepurės?“ Jis padavė tą maišelį, o ten tebuvo suvenyrinės, mažos kepuraitės...
  • Papasakokite apie derybų meną – kaip pavyksta išsikeisti kolekcionuojamą atributiką?
    Derybos vyksta paprastai: pavyzdžiui, aš pirkėjui pasiūlau vieną kepurę už tris kitas to paties arba skirtingo laikotarpio kepures.
    Arba štai, komplektuodamas Antrojo pasaulinio karo geto policijos kepurę, iš Vokietijos kilusiam kolekcininkui nusiunčiau antsiuvus, o jis man atsiuntė kitas reikiamas detales, skirtas galutiniam kepurės paruošimui.
    Kartais pavyksta tiesiog įkalbinti kitus kolekcininkus, kad šie atiduotų norimą kepurę – taip buvo ir Seinuose, Lenkijoje. Iš pradžių žmogus nenorėjo padovanoti savo kolekcinės atributikos, bet po ilgų kalbų ir įtikinėjimų mano kolekciją papildė Seinų vyr. policininko kepurė.
  • Kiek iš viso kolekcijoje turite kepurių? Kokių tai šalių atributika?
    Iš viso turiu sukaupęs 444 kepures. Daugelis jų yra iš įvairių šalių: Vietnamo, Kinijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos, Belgijos, Prancūzijos, Austrijos, Amerikos, Ukrainos, Anglijos, Airijos, Škotijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos.
    Vieną amerikietišką kepurę kaip tik šiuo metu renku iš dalių – trūksta tik kokardos.
    Taip pat turiu ir originalią Anglijos princo Henrio kepurę.
  • Kuri kepurė iš Jūsų sukauptos kolekcijos yra mėgstamiausia, kažkuo įsimintina?
    Kurias nešiojau, tos ir mylimiausios – tai mobilaus policijos būrio kepurės, uniforma. Juk policijoje tarnavau 20 metų ir 8 dienas.
    Yra ir kita įdomi kolekcinė kepurė, ypač jos ženkliukas – tai 1980 metais Tarybų Sąjungos sostinėje Maskvoje vykusių žaidynių metu specialiai sukurta milicininkų būrio atributika. Baigėsi varžybos – nebeliko ir tokio tipo kepurės ženklinimo.
    Be galo įsimintina ir dar viena – tai buvusio generalinio policijos komisaro, dabartinio Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus tarnybinė kepurė.
  • Ar galima sakyti, jog kolekcijos rinkimas yra Jūsų pomėgis?
     Čia jau ne hobis, o liga. Pomėgiu jau to negalima pavadinti (juokiasi).
     Ar planuojate ir toliau rinkti kolekcines kepures?
  •  Tikrai taip.
  •  

Kiti straipsniai