Baliniai vėžliukai saugiai žiemos zoologijos sode
Šį rudenį iškastos penkios vasaros pabaigoje iš kiaušinių išsiritusių vėžliukų dėtys, kuriose rasta beveik pusšimtis mažų vėžliukų. Tarp jų buvo ir dėtis rekordininkė, kurioje rasta net 17 gyvybingų vėžliukų. Paprastai vienoje dėtyje būna 8–12 kiaušinių, iš kurių dar ir ne visi būna apvaisinti.
Zoologijos sode peržiemoję vėžliukai į natūralias gamtos buveines bus paleisti ateinančių metų vasaros pradžioje.
Didžiausią grėsmę baliniams vėžliams mūsų šalyje kelia apleistos ir netvarkomos žemės, nes kiaušinius jie deda reta augalija apžėlusiuose, smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose. Jei pievos nenušienaujamos ir nenuganomos, aukšta žolė trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį, o šaltakraujų vėžlių kiaušiniams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą saulės energijos kiekį.
Vėžliukai išsirita vasaros pabaigoje, tačiau dažniausiai lieka žiemoti apie 10 centimetrų po žeme. Pirmoji gyvenimo žiema vėžliukams ypač svarbi, nes jie gali žūti dėl permainingų žiemos orų ar tapti lengvu plėšrūnų grobiu.
Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis pasakojo, kad parko darbuotojai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis jau apie 10 metų gelbėdami balinių vėžlių jauniklius stengiasi išsaugoti ir padidinti šių gyvūnų populiaciją Lietuvoje.
„Kai susirūpinta balinių vėžlių išsaugojimu, jų buvo priskaičiuojama vos pora šimtų. Dabar, prabėgus dešimtmečiams, laisvėje gyvenančių vėžliukų galima priskaičiuoti apie 800. Tačiau šis skaičius gali drastiškai pasikeisti per vieną žiemą, nes dėl hidrologinės sausros išdžiūvo daug vandenviečių, susidarė kitos nepalankios sąlygos“, – sakė R.Krugelis.
Siekiant padidinti balinių vėžlių populiaciją, 2017 metų spalio mėnesį prasidėjo projektas „Gamtosauginių bei gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas išsaugojant ir pagausinant balinių vėžlių bei raudonpilvių kūmučių populiacijas“, kurio vienas iš tikslų yra išauginti ir grąžinti į gamtą virš 320 raudonpilvių kūmučių ir 300 balinių vėžliukų.
Komentuoti