Ar rei­ka­lin­ga kon­ku­ren­ci­ja spor­te?

– Jūs bu­vo­te vai­kų spor­ti­nio ug­dy­mo krep­še­lio Aly­taus mies­te ini­cia­to­rius. Ko­dėl?

– Kad mo­ky­mo lė­šas švie­ti­mo pro­gra­moms ga­li­ma skir­ti tik krep­še­lio prin­ci­pu, nu­ro­do Švie­ti­mo įsta­ty­mas. De­ja, ši įsta­ty­mo nuo­sta­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų bu­vo ne vie­nus me­tus ig­no­ruo­ja­ma ir pi­ni­gai vai­kų ug­dy­mo įstai­goms bu­vo ski­ria­mi be jo­kios tvar­kos. Džiu­gu, kad da­bar­ti­nė mies­to ta­ry­ba įve­dė tvar­ką ir moks­lei­vio krep­še­lį pra­dė­jo skir­ti taip, kaip nu­ma­ty­ta įsta­ty­me.

Kal­bant pla­čiau apie ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą, daž­nai žmo­nių va­di­na­mą po­pa­mo­ki­niais bū­re­liais, ma­nau, ver­tė­tų pri­min­ti, kad Lie­tu­vo­je jį su­da­ro su­dė­tin­ges­nė for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­čio ug­dy­mo ir pa­pras­tes­nė ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mos. Šios pro­gra­mos ski­ria­si sa­vo ap­im­ti­mi, truk­me, už­si­ė­mi­mų per sa­vai­tę skai­čiu­mi ir ki­tais švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro nu­sta­ty­tais kri­te­ri­jais. Vai­kams, lan­kan­tiems ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pro­gra­mas, ski­ria­mas 15 ar­ba 20 eu­rų per mė­ne­sį krep­še­lis, o for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­čias ug­dy­mo pro­gra­mas – nuo 50 iki 100 eu­rų, pri­klau­so­mai nuo spor­ti­nių pa­sie­ki­mų.

– Ar ne­ky­la pa­vo­jus, kad, pa­si­nau­do­jant šia tvar­ka, vi­si tre­ne­riai su­re­gist­ruos vai­kus į bran­ges­nę pro­gra­mą ir tai bus ne­pa­ke­lia­ma naš­ta mies­to biu­dže­tui?

– Kal­bos, kad vi­si vai­kai su­si­re­gist­ruos į su­dė­tin­ges­nę ir „bran­ges­nę“ for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­čią ug­dy­mo pro­gra­mą ir Aly­taus mies­to biu­dže­te mums ne­už­teks pi­ni­gų vi­siems krep­še­liams, man ke­lia juo­ką. Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ras nu­ro­dė, kad, no­rint vyk­dy­ti šios pro­gra­mos veik­lą, pa­vyz­džiui, leng­vo­jo­je at­le­ti­ko­je, pri­va­lai da­ly­vau­ti Lie­tu­vos moks­lei­vių čem­pio­na­te ir pa­siek­ti mi­nist­ro įsa­ky­me nu­ro­dy­tus re­zul­ta­tus. Ki­tas pa­vyz­dys, jei­gu ug­dai vai­kus fut­bo­le, pri­va­lai žais­ti vai­kų Eli­ti­nės ar­ba I ly­gos Lie­tu­vos pir­me­ny­bė­se. Ži­nant, kad Eli­ti­nę ly­gą su­da­ro 8 ko­man­dos, o I ly­gą 12–16 ko­man­dų kiek­vie­no­je am­žiaus gru­pė­je, tai ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je kiek­vie­no­je am­žiaus gru­pė­je ga­li bū­ti ne dau­giau kaip 20–26 gru­pės, pre­ten­duo­jan­čios į moks­lei­vių krep­še­lius. Šiuo me­tu šio­se ly­go­se vi­so­se am­žiaus gru­pė­se žai­džia 15 Aly­taus ber­niu­kų ir mer­gai­čių ko­man­dų ir kal­bė­ti, kad ar­ti­miau­siu me­tu ga­li 2–3 kar­tus pa­dau­gė­ti Aly­taus ko­man­dų šio­se vai­kų fut­bo­lo ly­go­se, yra dau­giau ne­gu nai­vu, nes to­kiu at­ve­ju ki­tiems mies­tams ne­lik­tų vie­tos jo­se. 

Ar ga­li kas nors pa­ti­kė­ti, kad Aly­tu­je at­si­ras tiek vai­kų ir jie žais taip ge­rai, kad iš Eli­ti­nės ir I ly­gos iš­stums vi­sas Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos ir ki­tų mies­tų ko­man­das? Kas ga­li skleis­ti to­kias ne­są­mo­nes? Kai apie „ne­kon­tro­liuo­ja­mą“ spor­to švie­ti­mą pa­pil­dan­čio ug­dy­mo gru­pių di­dė­ji­mą kal­ba ei­li­nis funk­cio­nie­rius – ga­li­ma nu­ra­šy­ti ne­kom­pe­ten­ci­jai. Bet kai to­kius „bau­bus“ ir me­la­gie­nas pra­de­da skleis­ti bu­vu­si Aly­taus mies­to vi­ce­me­rė ar­ba Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, no­ri­si pa­sa­ky­ti: skai­ty­ki­te švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro įsa­ky­mus. 

– Sa­ko­ma, kad Fut­bo­lo aka­de­mi­ja – pri­va­tus ver­slas ir be sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos jis ne­iš­gy­ven­tų?

– Min­tys, kad vai­kų ug­dy­mas yra kaž­koks ver­slas, ma­ne, kaip tris vai­kus už­au­gi­nu­sį tė­vą, la­bai glu­mi­na ir ste­bi­na. Ma­nau, su ma­nim su­tiks dau­ge­lis vai­kus au­gi­nan­čių tė­vų. Ypa­tin­gai ne­ma­lo­nu, kai taip kal­ba švie­ti­mie­čiai. Tai tur­būt ir ro­do jų pa­čių po­žiū­rį į vai­kų ug­dy­mą, kaip į jų sa­vo­tiš­ką „ver­slą“.

Vai­kų ug­dy­mas yra vie­šo­ji pa­slau­ga ir vi­sos mo­kyk­los vie­no­dai fi­nan­suo­ja­mos vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šo­mis. Be biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mo ne­iš­gy­ven­tų ir ne­ga­lė­tų veik­ti jo­kia mo­kyk­la ar ug­dy­mo įstai­ga. Mo­kes­čius mes ir mo­ka­me tam, kad veik­tų švie­ti­mo įstai­gos, kad vai­kams bū­tų pri­ei­na­mos vi­sos švie­ti­mo pa­slau­gos, kad ga­lė­tu­me rink­tis mums la­biau­siai tin­kan­čią  mo­kyk­lą ar bū­re­lį. Fut­bo­lo aka­de­mi­ja „Dai­na­va“ pir­mo­ji vi­siš­kai įvyk­dė ir ati­tin­ka vi­sus švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, jos vyk­do­mą pro­gra­mą no­riai ren­ka­si jau­nie­ji aly­tiš­kiai, ir šie vai­kai tu­ri gau­ti to­kį pa­tį mū­sų mo­kes­čių fi­nan­sa­vi­mą, kaip ir bet ku­ris ki­tas aly­tiš­kis, spor­tuo­jan­tis pa­gal to­kią pa­čią pro­gra­mą. 

Ne­slėp­siu, ta­ry­bo­je yra da­lis, ku­ri vis dar ma­no, kad jie, o ne tė­vai, ga­li nu­spręs­ti, į ku­rią mo­kyk­lą tu­ri ei­ti vai­kas, ko­kį bū­re­lį jam lan­ky­ti ar ku­ris tre­ne­ris jiems ge­riau­sias. To­kie po­li­ti­kai gal­vo­ja, kad mū­sų su­mo­kė­tus mo­kes­čius ga­li nau­do­ti kaip sa­vo ir skirs­ty­ti ne pa­gal įsta­ty­mą, o pa­gal sa­vo už­gai­das. Ti­kiuo­si, toks po­žiū­ris yra pra­ei­tis, o ne mū­sų mies­to at­ei­tis.

– Ar šį krep­še­lį ga­lės gau­ti tik Aly­taus spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tre bei Fut­bo­lo aka­de­mi­jo­je „Dai­na­va“ spor­tuo­jan­tys vai­kai ar vi­si?

– Ta­ry­bos nu­sta­ty­tą krep­še­lį gaus vi­si Aly­taus vai­kai, pa­si­rin­kę bet ku­rią spor­to ša­ką švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro įsa­ky­mų kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Jį vie­no­do­mis są­ly­go­mis ga­lės gau­ti ir dvi­ra­ti­nin­kai, ir krep­ši­nin­kai, ir ki­tų spor­to ša­kų jau­nie­ji spor­ti­nin­kai. Jis bus nau­do­ja­mas tre­ne­rių at­ly­gi­ni­mams ir ki­toms ug­dy­mo reik­mėms. Aiš­ku, kuo dau­giau vai­kų ug­dys tre­ne­ris, kuo aukš­tes­nį meist­riš­ku­mą jo ug­dy­ti­niai pa­sieks, tuo di­des­nį at­ly­gi­ni­mą jis ga­lės gau­ti. Bet ar ne taip ir tu­ri bū­ti?

– Ar tik­rai rei­ka­lin­ga kon­ku­ren­ci­ja spor­te ar ji ne­pa­kenks vi­sai sis­te­mai?

– Jūs įsi­vaiz­duo­ki­te – da­bar Aly­tu­je bū­tų vie­na par­duo­tu­vė ar­ba vie­na kir­pyk­la, ku­rio­je vi­sus kirp­tų pa­gal vie­ną brai­žą ar­ba plau­kus da­žy­tų vie­no­da spal­va. Ar no­rė­tu­mė­te gy­ven­ti to­kia­me mies­te? Kon­ku­ren­ci­ja ver­čia pa­si­temp­ti ir nuo­lat ge­rin­ti pa­slau­gų ko­ky­bę bei įvai­ro­vę. Už no­ro iš­veng­ti bet ko­kios kon­ku­ren­ci­jos sly­pi no­ras su­si­kur­ti sau iš­skir­ti­nes są­ly­gas, tam tik­rą kom­for­to zo­ną. 

Keis­ta, kai kon­ku­ren­ci­jos bi­jo spor­ti­nin­kai, juk spor­tas sa­vo pri­gim­ti­mi yra kon­ku­ren­ci­ja. Val­di­nin­kai sa­ko: mes nu­me­si­me jums da­lį jū­sų su­mo­kė­tų mo­kes­čių ir vi­si „ei­li­niai“ tre­ne­riai kon­ku­ruo­ki­te tar­pu­sa­vy­je, tik ne­kon­ku­ruo­ki­te su įstai­ga, ku­rio­je dir­ba Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kės vy­ras, ki­tų val­di­nin­kų ben­dra­par­tie­čiai ar gi­mi­nai­čiai. Jiems pri­va­lo­me su­da­ry­ti ki­to­kias – ge­res­nes ne­gu vi­siems „ei­li­niams“ aly­tiš­kiams – są­ly­gas. Tai yra kla­si­ki­nis po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos ir ne­po­tiz­mo pa­vyz­dys.

Aly­tu­je dau­ge­lis ži­no – Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas spor­tui, šio sky­riaus spe­cia­lis­tė spor­tui, „Spor­to rū­mų“ di­rek­to­rius, jo pa­va­duo­to­jai, me­to­di­nin­kai ir dau­ge­lis ad­mi­nist­ra­to­rių yra vie­nos par­ti­jos na­riai, yra ir ki­tų par­ti­jų at­sto­vų. Ne­gi ge­ri va­dy­bi­nin­kai ir ad­mi­nist­ra­to­riai Aly­tu­je yra tik par­ti­niai? Aiš­ku, ne, bet ne­par­ti­nių nie­kas į ten ne­pri­ima.

Mano nuomone, tai yra ydinga, neorientuota į paslaugų kokybę ir socialinę atskirtį didinanti sistema, liaudyje vadinama „partijų lesyklėlė“, o vaikai ir treneriai jiems dažnai tik priedanga. Biudžeto pinigai vaikus ir jų trenerius pasiekia stipriai aptirpę, nes nemažą jų dalį „suvalgo“ šitas politinis anstatas. Štai dėl šios „lesyklėlės“ ir kovoja senoji sistema.

Futbolo apranga vaikams