Alytus per metus susitraukė 1 023 gyventojais (5)
Išlieka mažėjimo tendencija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus – nuo 2017-ųjų iki 2018-ųjų liepos – iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Tai – kiek daugiau nei gyventojų Varėnos savivaldybėje (palyginimui: 2001 metais čia gyveno 31 tūkst. 137 žmonės).
Alytuje 2018 metų pradžioje gyveno 51,5 tūkst. nuolatinių gyventojų. Iš jų 61,9 proc. darbingo amžiaus, 24,2 proc. – pensinio ir 13,9 proc. vaikų (iki 15 metų). Gyventojų sudėtis pagal lytį – 1 tūkst. vyrų teko 1 tūkst. 190 moterų.
Demografinės senatvės koeficientas, tai yra pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų, 2014 metais buvo 159, o 2018 – jau 178. (Šis koeficientas išvestas remiantis visos Alytaus apskrities duomenimis).
Per metus Alytus susitraukė 1 tūkst. 23 gyventojais: 2017-ųjų liepos 1 dieną mūsų mieste gyveno 52 tūkst. 51, o 2018-ųjų liepos 1 dieną – jau tik 51 tūkst. 28.
Lėčiau, tačiau mažėja gyventojų ir Alytaus rajono savivaldybėje: 2017 metų liepos 1 dieną čia gyveno 26 tūkst. 280, o po metų – 26 tūkst. 13, tai yra jų skaičius sumažėjo 267.
Įvertinant gyventojų vidaus ir užsienio migraciją bei atvykstančius į Dzūkijos sostinę gyventi, per 2017 metus sumažėjimas yra 2 tūkst. 431 asmeniu. Palyginimui, iš visos Alytaus apskrities 2017 metais išvyko 3 tūkst. 498 asmenys.
Nepaisant to, kad gyventojų akivaizdžiai mažėja, mirčių skaičius išlieka panašus: 2013 metais Alytuje mirė 2 tūkst. 332, o 2017 metais – 2 tūkst. 324 žmonės. Mūsų mieste rečiau lankosi gandrai (Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje į pasaulį ateina viso regiono, ne tik mažieji alytiškiai). 2018 metais gimė 596 kūdikiai, tai yra 74 mažiau nei 2017-aisiais.
Mažėja ir moksleivių Alytaus bendrojo lavinimo mokyklose: 2017–2018 mokslo metais jose mokėsi 6 tūkst. 939, o 2018–2019 metais – 6 tūkst. 743 moksleiviai.
Kas penkerius metus Alytus augo po 10 tūkst. gyventojų
Apie miesto dydį visais laikais buvo sprendžiama pagal jo gyventojų skaičių, o Alytus dar ir turėjo gražias tradicijas, kaip pagerbti vadinamuosius jubiliejinius gyventojus.
1959 metais Alytuje gyveno vos 12,3 tūkst. gyventojų, o atvažiuoti gyventi mieste buvo leidžiama tik su Vykdomojo komiteto leidimu, nes trūko gyvenamojo ploto.
Viskas pasikeitė 7-ajame dešimtmetyje, kai pradėjo augti pramonės gigantai, reikėjo darbo jėgos. 1976 metais Dzūkijos sostinėje būta jau 47,8 tūkst. gyventojų ir pradėta laukti 50-tūkstantojo. Kai jis gimė, poetas Anzelmas Matutis dedikavo eilėraštį, buvo sudarytos draudimo sutartys, įteikti vardiniai atminimo medaliai.
60-tūkstantasis alytiškis įregistruotas 1981 metais, o 70-asis – 1986 metais. Kitaip sakant, Alytus augo kaip ant mielių ir kas penkerius metus gyventojų gretas papildydavo dešimt tūkstančių alytiškių. Tiesa, 80-tūkstantojo gyventojo gandras Alytui taip ir nebeatnešė.
1988 metais Alytuje buvo 72,4 tūkst., o 2010-aisiais – jau tik 66 tūkst. gyventojų.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
VARYKIT NORS I GRUZIJA BEI…
Komentaras
VARYKIT NORS I GRUZIJA BEI ARMENIJA
Vilija Ramanauskienė…
Komentaras
Vilija Ramanauskienė dešimtis kartų tinkamesnė, protingesnė ir naudingesnė kaip merė palyginus su Laura Radzevičiūte. Daugėlą reikėtų iš viso išbraukti iš kandidatų į merus lyginant pagal sąžiningumą su Ramanauskiene.
Kaip savivaldybės sugeba…
Komentaras
Kaip savivaldybės sugeba ekonomiškai vystyt regionus - taip ir gyvena. Ar kaip užsidirba - tiek išlaiko biudžetinių. nes iš vietoj registruotų gyventojų pajamų mokesčio biudžetas formuojamas ir per tai priklauso nuo gyventojų skaičiaus kitimo. Yra savivaldybių kur gyventojų mažėjimas sušvelnintas ar net didėja. Biudžeto skolos sumažintos reiškia užsidirba ant savęs. išlaiko iš biudžeto išlaikomus valdininkus. Alytaus mieste jei biudžeto paskolų kažkur prieš kelis metus buvo apie 16 milijonų eurų tai yra daug. Nes paskolas savivaldybė ima refinansuot projektams. Tad projektai didieji pasibaigę reiškia lėšos sugrįžę. Normaliai tų paskolų gali laikytis keli milijonai. Tada kažkur normalu. Dabar gaunas kad kaip pertekliniai apie pusę iš biudžeto išlaikomų. Tame tarpe ir savivaldybės valdininkai. Kur nesulaikydami gyventojų mažėjimo jie ir lieka kaip pertekliniai. Tad daugumoj valstybinių institucijų prasidėję restruktūrizacijos, kur per pus retina. Reiškia jei ir toliau leidžia smukt ekonomikai -rodikliai dar prastėja. Dar daugiau nerimo likusiems išgyvent Alytuj. Tad jei nori alytiškiai užsitikrint geresnę ateity - per rinkimus turi rinkt atsakingus. Sugebančius. Sustabdyt sąstingį ir per ES paramos projektus kol eina ES parama, stengtis gyvint ekonomiką. Vystyt efektyviai atsiperkančius projektus. Kas šioje kadencijoj silpna vieta. Nes ir būsimiems rinkimams iš didelio kandidatų sąrašo su rimtom asmenybėm - kur tiesiai prisiimtų atsakomybes ir nors bandytų užvest - net per mažai tokių. Tad ir rinkimuose svarbiausia -kaip lyderiai elges. Ar patys eina į priekį ar per..? Kokio lygio kadrus rinkiminiuose sąrašuose surikiavę. Vadinas toks jų ir požiūris į savivaldą. Ypač mero poste, kuris pirmas turi būt problemų sprendime ir siūlyt jų sprendimų variantus ir esant reikalui kompromisų ieškot su interesų pusėm - problema šioje kadencijoj. Kur kuo daugiau užkuliusių - tuo daugiau įtampos, susipriešinimų, intrigų.. kas visumoj silpnina Alytų per savivaldą. Tad rinkimuose 2 keliai -ar alytiškiai nori stiprėt, ar ir toliau silpnėt.. Ir kaip bejėgiai tik konstatuot - sumažėjo per metus tiek ir tiek...? Dar daugiau pustuščių mokyklų ir...? O tai, jei tik kelių šeimų interesai dominuoja reiškia valdyme toli iki rimtos savivaldos. Nes rimta savivalda kaip gerinama bendra, daugumos alytiškių kur sudaro prie 50 tūkstančių -gerovė. ir jei tūkstančių per metus mažėja gyventojų -reiškia tūkstančiams blogėja. Valdomasi taip, kad dalis išgyvent Alytuj negali.
Pagirtina, kad nagrinėjama…
Komentaras
Pagirtina, kad nagrinėjama gyventojų mažėjimo tendencija. Nes yra savivaldybių, kur pasiekė gyventojų didėjimą ir biudžeto skolos minimalios. Kur apie tai pratylima Alytuj. Viskas priklauso nuo gyventojų mentalitetų. Kaip atsakingai renkas merą -tarybą. Nuo kurių kompetencijų ir priklauso gyventojų kitimas. Ar jiems gerėja savam regione, ar blogėja? Tad jei alytiškiai per rinkimus ir toliau stagnuoja, užtenka iš šou Svaro lygio valdžioje. Kur iš kart parodo kaip atsakingai atsineša į miesto valdymą. Jei nori pasiekt, kad nors lygiai galėtų konkuruot su gretimų kaimiškų savivaldybių merais kur stiprūs strategijose. Ir Alytų kaip atgal riedantį lenkia - miniapklausos parodė. Kad nemaža dalis alytiškių nenori stagnuot. Kaip ši kadencija baigia neįveikus švietimo pertvarkų, ką aplink savivaldybės sugebėjo pasidaryt. Na apie rimtas strategijas ir biudžeto paskolas mažint - neklausk ... Per ką Alytuj likusi dirbančiųjų biudžetinėse įstaigos didžioji dalis priešpensijinio amžiaus. Reikia pratraukt kelis metus nori -nenori.. Nes kitur nėra kur eit, su emigracija ir...? Tad per rinkimus pasirinkimas šia kryptim tik ..ką ir didžiausi reitingai rodo. Gaila, kad tokio stambesnio kalibro politikų daugiau neišsiugdyta. Kažkaip nepriauga rimtesnių.. O ir ši kadencija, kur jų veiklos rodiklis tik žvilgtelt į savivaldybės Etikos komisijos sprendimus per paskutinius metus - kur superaktyvūs savi skundinėjime lyginant su prieš buvusiom kadencijom, čia ne tas kelias per savivaldą. Ir ar to reikia alytiškiams?
paklauskit politikų ar jiem…
Komentaras
paklauskit politikų ar jiem tai įdomu. Tokia į meres kur eina Makštutienė yra kyšininko Masiulio statytinė. Alytuj daro panašiai kaip Masiulis Vilniuj. Įdarbinus žentą Matažinską miesto architektu. Tas renka kyšius ir dalijasi.