Alytaus miesto biudžetas: rekordinis, lovio dalybų, o gal nepatvirtintas? (42)
Tokias mero pagyras stabdę tarybos nariai siūlė merui neprisiimti už tai nuopelnų, verčiau padėkoti alytiškiams, kurie daugiau mokesčių sumoka į miesto iždą. O į po biudžeto patvirtinimo savivaldybės vadovų surengtą spaudos konferenciją atvykęs Mišrios tarybos narių grupės vadovas Valerijus Vencius pareiškė, kad, jo nuomone, biudžetas gali būti pripažintas nepatvirtintu, nes pagal tarybos veiklos reglamentą ir atitinkamą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą būtina balsuojant priimti asmeninių interesų turinčių tarybos narių nusišalinimą, taip pat tarybos nariai turi įvardyti nusišalinimo priežastis: „To nebuvo padaryta, dėl asmeninių interesų svarstant miesto iždą panoro nusišalinti net 17 tarybos narių. Nusišalinimas nebuvo priimtas, nes biudžeto būtų neįmanoma svarstyti ir tvirtinti. Beje, toks skaičius tarybos narių ir patvirtino biudžetą. Dėl šio galimo pažeidimo kreipsiuosi į VTEK bei Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse.“
Didžioji dalis biudžeto pajamų – iš GPM
Statistiniais duomenimis, Alytuje gyvena truputį daugiau nei 49 tūkst. gyventojų. Tačiau Finansų ministerija, skirdama valstybės dotacijas miesto biudžetui, skaičiuoja, kad Dzūkijos sostinė turi per 54 tūkst. gyventojų. Ir tai yra palanku miesto iždui gaunant finansavimą iš valstybės biudžeto, nes gyventojų skaičius savivaldybėse yra vienas iš kriterijų, pagal kurį joms skiriami šalies iždo pinigai.
Visą šių metų biudžetą sudaro per 83,3 mln. eurų. Jis už pernykštį didesnis 12,5 mln. eurų arba 17,7 proc.
Didžioji dalis pajamų atkeliauja iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – per 38 mln. eurų. Pernai metų pradžioje šio mokesčio laukta 31 mln. eurų, o metų pabaigoje jo sumokėta per 33 mln. eurų. Šis mokestis liudija, kad gyventojai daugiau uždirba arba daugiau jų susiranda darbą. Kad GPM sudaro vietinio iždo liūto dalį, nėra nieko išskirtinio šiemečiame biudžete, taip yra kasmet.
Savivaldybė iš kitų mokesčių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės, per metus susirenka daugiau kaip 1 mln. eurų. Todėl visi mokesčiai šiemečiame Alytaus biudžete sudaro apie 39,5 mln. eurų. Dar apie 5 mln. eurų gaunama kitų pajamų, kurių didžioji dalis atkeliauja iš europinių fondų už savivaldybės vykdomus jų finansuojamus projektus.
Per 30 mln. eurų bus gaunama dotacijų iš valstybės biudžeto ir jų didžiąją dalį sudaro mokymosi lėšos, skiriamos mokinių ugdymui švietimo įstaigose. Beveik 7 mln. eurų perkelta iš pernykščio biudžeto kaip praėjusiais metais nepanaudotos lėšos.
Kiekvienam alytiškiui – daugiau kaip po pusantro tūkstančio eurų
Daugiau kaip 83,3 mln. eurų vertės šiemečio biudžeto pyragas padalytas trims programoms. Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programai, iš kurios lėšų finasuojamas švietimas, kultūra, sportas, bendruomeninė veikla, atiteko 55 proc. arba 45,7 mln. eurų šiemečio biudžeto. 25 proc. arba 20,7 mln. eurų skirta Administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo programai. O jos lėšos panaudojamos socialinei, sveikatos apsaugos sritims, saugumui užtikrinti, taip pat pačios savivaldybės veiklai finansuoti.
Darnaus teritorijų ir infrastruktūros vystymo programa, užtikrinanti miesto priežiūrą, atliekamus statybinius darbus savivaldybei pavaldžiuose objektuose, šiais metais gyvuos su 16,8 mln. eurų, o tai sudaro 20 proc. 2022-ųjų miesto iždo.
Kiekvienam alytiškiui iš šių programų per metus tenka po 1 tūkst. 524 eurus, daugiausia – po 836 eurus iš Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programos.
Miesto savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė, pristatydama biudžetą ir artimiausių trejų metų miesto strateginį veiklos planą, kaip svarbiausius šiemečius darbus Alytuje įvardijo įsigyjamas dvi nekenksmingas aplinkai, naudojančias elektros energiją visuomenines transporto priemones, baigiamą Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus kapitalinį remontą, ligoninėje žmonėms, turintiems negalią, įrengiamą priėmimo kabinetą, aštuoniose švietimo įstaigose ir savivaldybės administraciniame pastate atsirasiančias energiją taupančias saulės šviesos elektrines, baigiamus Putinų gimnazijos aikštyno įrengimo darbus, toliau tvarkomą Dainavos progimnazijos sporto aikštyną, pradedamus keisti Šv. Benedikto gimnazijos langus, tęsiamą Ulonų ir Santaikos gatvių rekonstrukciją.
Artimiausiuose miesto tarybos planuose nebeliko norimos prie Sporto ir rekreacijos centro įrengti Ledo arenos, kurios idėja priskiriama pačiam miesto merui. Jos investiciniam projektui parengti iš savivaldybės biudžeto sumokėta beveik 10 tūkst. eurų.
Administracijos direktorės teigimu, Ledo arenos projekto vykdymo dėl didelių kaštų atsisakyta prieš biudžeto tvirtinimą surengtame jungtiniame tarybos komitetų posėdyje. Panašu, kad iš savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ nebebus perkamas jai priklausantis Klientų aptarnavimo pastatas, esantis prie Sporto ir rekreacijos centro. Miesto taryba gruodžio pabaigoje nusprendė jį pirkti už 150 tūkst. eurų. Mišri tarybos narių grupė buvo pateikusi alternatyvų spredimo projektą dėl šiemečio miesto biudžeto lėšų dalybų. Jame buvo siūloma skirti lėšų Sporto rūmų krepšinio aikštės dangos keitimui, Sporto mokyklos A. Matučio gatvėje stogo remontui, Jurgio Kunčino bibliotekai spaudiniams prenumeruoti, Kraštotyros muziejui ryšio priemonėms, kvartalinei daugiabučių renovacijai, daugiau pinigų numatyti Šv. Benedikto gimnazijos kiauriems langams keisti (skirta 70 tūkst. eurų – A.M.), infrastruktūros objektams tvarkyti, kuriuos atnaujinant savo lėšomis prisideda fiziniai ir juridiniai asmenys.
Taip pat ši tarybos narių grupė, siekdama paremti jaunas šeimas, siūlė numatyti lėšų būsimų pirmokų dovanėlėms rugsėjo 1-osios dienos proga.
Tačiau Mišrios tarybos narių grupės pateiktai alternatyvai nebuvo pritarta.
Mero teigimu, ginčai kilo tik dėl vieno biudžeto procento
Kaip po biudžeto patvirtinimo spaudos konferencijoje teigė miesto meras N.Cesiulis, iš 83 mln. eurų šiemečio biudžeto ginčai kilo tik dėl vieno jo procento. Alytaus miesto vadovas pastebėjo, kad nuo vasario daugiau kaip 4 tūkst. darbuotojų, dirbančių švietimo, sporto, kultūros, medicinos ir socialinėse įstaigose, didės atlyginimai, beveik 1 mln. eurų daugiau skirta kompensacijoms už šildymą mažas pajamas gaunantiems alytiškiams, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems, senjorams.
Mero pasiteiravus, ar dėl minėtų darbuotojų algų didinimo yra prisidėjusi savivaldybė, nes jiems algos didinamos šalies mastu, N.Cesiulis pareiškė, kad ir savivaldybė tam skiria per 1 mln. eurų. Beje, švietimo įstaigose iš miesto biudžeto išlaikomi ūkiniai darbuotojai, o jų nemažėja, nes savivaldybės taryba nesiima šių įstaigų reorganizacijos.
Mero paklausus, ar, brangstant šildymui, savivaldybė gali savo nuopelnui prisiskirti didesnę pinigų sumą, skiriamą iš biudžeto kompensacijoms už šią paslaugą, nes vis daugiau gyventojų nepajėgia už tai susimokėti ir savivaldybė teisiškai privalo skirti paramą, N.Cesiulis atsakė, kad šiuo atveju yra perskirstomas biudžetas.
Šiais metais, palyginti su praėjusiais, savivaldybės specialistų skaičiavimu, kompensacijos už šildymą gali padidėti tris ar net keturis kartus. Ir tai rodo, kad tikrai daug alytiškių pagal gaunamas mažas pajamas negali susimokėti už šildymą. Regis, merui nevertėtų girtis didesniu lėšų skyrimu minėtoms kompensacijoms, nes tai rodo alytiškių skurdą.
Spaudos konferencijoje N.Cesiulis neatsakė, kiek šiemet padidintos lėšos savivaldybės darbų viešinimui. Tik teigė, kad šįmet Alytus yra Lietuvos kultūros sostinė, bus virš 200 renginių, reikės juos viešinti, taip pat bus viešinami verslo projektai.
Iš patvirtinto biudžeto matyti, kad savivaldybės darbų viešinimui vietoj pernykščių 47 tūkst. eurų dabar skirta 90 tūkst. eurų. O visam viešinimo projektui, į kurį patenka savivaldybės darbuotojų komandiruotės, asociacijoms mokami mokesčiai, užsienio delegacijų priėmimas, lauko reklama, Alytaus, kaip Lietuvos kultūros sostinės renginių pristatymas, numatyti 206 tūkst. eurų.
Į po biudžeto patvirtinimo surengtą spaudos konferenciją buvo atvykęs ne tik meras, administracijos direktorė O.Balevičiūtė, bet ir tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Andrius Jučas, frakcijai „Už Alytų“ vadovaujantis Tomas Pačėsas ir nė vienai tarybos frakcijai nepriklausanti liberalė Nijolė Makštutienė. Pastarųjų trijų atstovų dalyvavimas spaudos konferencijoje tik patvirtina jų bendrą darbą taryboje kartu su socialdemokratais, kuriems priklauso meras ir administracijos direktorė.
A.Jučas prisidėjo prie mero pastebėjimo, kad šįmet 10–15 proc. didės savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojų atlyginimai. N.Makštutienė, kaip tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė, pasidžiaugė švietimui skirtu finasavimu. T.Pačėsas, paklaustas, kiek šįmet iš biudžeto duota sporto klubams ir kiek lėšų pernai gavo krepšinio klubas „Dzūkija”, kurio garbės prezidentas jis yra, atsakė: „Šįmet klubams skirta 390 tūkstančių eurų, pernai – apie 480 tūkstančių. „Dzūkija“ gavo apie 200 tūkstančių.“
Minėtų asmenų spaudos konferencija greitai baigėsi, pradėjus kalbėti joje dalyvavusiam Mišrios tarybos narių grupės vadovui V.Venciui. Jo klausyti nenorėta.
Kreipėsi Į VTEK ir Vyriausybės atstovą
Prieš šiemečio biudžeto svarstymą dėl asmeninio siunteresuotumo – pačių tarybos narių, jų artimųjų darboviečių savivaldybei pavalžiose įstaigose ir gaunamo finansavimo iš miesto biudžeto nuo šio klausimo svarstymo pareiškė norą nusišalinti 17 tarybos narių. Taip atsitikus, biudžeto svarstyti ir tvirtinti būtų neįmanoma. Tad nusišalinimas nebuvo priimtas.
Spaudos konferencijoje V.Vencius pareiškė, kad, jo nuomone, nesvarstant kiekvieno tarybos nario nusišalinimo individualiai, neįvardijus konkrečių nusišalinimo priežasčių ir už tai nebalsuojant, buvo pažeistas tarybos veiklos reglamentas ir atitinkamas VTEK sprendimas. Tad kyla klausimas, ar šiemetis biudžetas yra teisėtai patvirtintas, už kurį balsavo taip pat 17 tarybos narių.
V.Vencius dėl šių galimų pažeidimų kreipėsi į VTEK bei Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Prašo pradėti tyrimą.
Svarstant biudžetą Mišrios tarybos narių grupės vadovas teigė, jog balsavimas dėl šio finansinio dokumento parodė, kas yra tarybos dauguma, o ji sudaryta palankių balsų ir pakišų principu. Jis kėlė klausimą, kodėl tiek daug – net 7 mln. eurų liko nepanaudota iš pernykščio biudžeto: „Ar blogas planavimas, ar kažkam pagailėta?“
Proveržio šiemečiame biudžete pasigedo ir Mišrios tarybos narių grupės atstovė Laura Radzevičiūtė.
Tarybos frakcijos „Sprendimai ir atsakomybė“ vadovas Sigitas Leonavičius dabartinį miesto biudžetą pavadino lovio dalybų, partinių ir lojalių tarybos narių interesų tenkinimo. „Tai, kiek tarybos narių norėjo nusišalinti, rodo, kiek yra asmeninių interesų“, – pabrėžė šios frakcijos atstovas Gediminas Daukšys.
„Man jau tenka dalyvauti tvirtinant vienuoliktą miesto biudžetą, bet niekada jis nevadintas pakišų biudžetu. Dabar bendri interesai, kur vyksta pinigų dalybos. Turėkite truputį sąžinės“, – kalbėjo Mišrios tarybos narių grupės atstovas Česlovas Daugėla.
O po biudžeto patvirtinimo merui pasigyrus rekordiniu šiemečiu miesto iždu, ne vienas valdančiajai daugumai oponuojantis tarybos narys jam siūlė už tai neprisiimti nuopelnų, verčiau padėkoti alytiškiams, kurie dirba ir moka mokesčius į iždą.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Neįtikėtinas incidentas…
Komentaras
Neįtikėtinas incidentas Lazdijų rajone: moteriai į pagalbą atvažiavo girtų medikų ekipažas vairuotojas pabėgo
Biudžetas, kaip biudžetas…
Komentaras
Biudžetas, kaip biudžetas. Kainos auga, taryba tvirtina mokesčių didėjimus alytiškiams. Tai, kad 17 tarybos narių ant interesų kirtimosi ribų rodo, biudžetas daugiau pačiai savivaldybės sistemai išsilaikyti. Pasekmės tarybos priimamų sprendimų, strategavimų makroekonominių rodiklių lygy. Būtent čia tarybos išimtinė kompetencija kiek paskolų, kaip efektyviai išnaudojamas miesto potencialas, pertvarkos ir strategavimas per es paramą. O čia slypi dideli potencialo rezervai. Tad, apie konkretų paskolų dydį pratyli. Dėl pramonės parko, vietoj strateginio ir stambaus investuotojo pritraukimo išbarstyta po smulkiais, kur didelės įtakos ir atsiperkamumo savivaldybės investuotų pramonės parko įrengimui 10 milijonų atsiperkamumas tolimas. Aerodromo 100 ha vertės per teismus praleidžiamas brangus laikas per tarybą priimt naudingus sprendimus miestui. To pasekoj nei patys daro, nei kitiems leidžia, nei... Vienok aiškiai parašyta, kad ministerija vertina, kad gyventojų virš 50 tūkstančių, kaip realybėj apie 49 tūkstančiai. Per čia išpūsta. Grubiai įsižvelgia kelios interesų grupės. Taip vadinami oligarchinių krepšiniui, pramonės parkas per smulkius ir teisme brandinamas aerodromo 100 ha vertės apie 40 milijonų- kaip iš pypkės. Partinių likučiai per reformų nevykdymą. Visi išgyvent nori. Tad jei rajonas steigia pramonės parką šiauriau ir paruošia rimtą plotą stambiam investuotojui, kaip Vilnius su Kaunu, vaizdelis ištempia Alytų. Kaip ir iš rajono mokiniai per mokinių krepšelius pereinantys į miesto mokyklas stiprina miesto mokyklas.