Iš Alytaus kilęs aviatorius sėkmingai užbaigė „Lituanicos“ žygį parasparniu

Rugpjūčio 5 dieną pilotas Dainius Liegus nusileido Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodrome, parasparniu įveikęs 650 kilometrų, nuo S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietos Pšelniko kaime Lenkijoje iki Kauno, ir taip simboliškai įprasminęs drąsių lakūnų žygį.

Licencijuotas pilotas D.Liegus skraido devynerius metus ir mėgsta nestandartinius, ištvermės ir pasirengimo reikalaujančius skrydžius. Jo sportinėje biografijoje jau keturis kartus iš eilės įrašytas parasparnių tikslaus nusileidimo Lietuvos čempiono titulas. Iš Alytaus kilęs, Dainavos vidurinę mokyklą baigęs ir šiuo metu Vilniuje gyvenantis aviatorius aktyviai dalyvauja Lietuvos skraidyklių ir parasparnių federacijos veikloje, yra „Laisvo skrydžio“ klubo prezidentas.

Skristi iš Pšelniko kaimo, S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietos, į Kauną Darius ketino ne vienas. Deja, jo kolegą Aivarą Akramą šiemet patykojo Baltijos jūros bangos. Rugpjūčio 2 dieną, sulaukęs tinkamo oro, jis startavo iš Lenkijos vienas.

Per dvi dienas visą atstumą įveikusiam pilotui ne viskas sekėsi sklandžiai, pirmosios dienos vakare sugedus varikliui neplanuotai teko leistis netoli Olštyno miesto, tačiau sekmadienio rytą pilotas su atsarginiu varikliu jau kilo užbaigti kelionės ir pasiekti jos tikslo.

Iki S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo likus 10 kilometrų, D.Liegų užklupo audra. Ją pilotas pralaukė ant žemės. Galiausiai parasparnininkas sėkmingai užbaigė drąsių lakūnų nutrūkusią kelionę – nuo Pšelniko, Lenkijos, iki galutinio 1933 metais numatyto maršruto pabaigos – Kauno.

Kaip D.Liegus dar prieš kelionę pasakojo žurnalui „Aviacijos pasaulis“, techninės skrydžio detalės tokios: prie motoro primontuotas 20 litrų degalų bakas, o vidutinės sąnaudos yra apie 4–5 litrai skrydžio valandai, taigi su vienu pilnu baku jam turėtų pavykti išbūti ore 4–5 valandas.

Planuota, kad visam skrydžiui turėtų užtekti trijų pilnų bakų – iš viso 60 litrų kuro. Ilgame skrydyje bus svarbiau laikyti kreiserinį ekonomišką greitį, todėl buvo laukiama tinkamų oro sąlygų, kai galima skristi pavėjui, kad vidutinis skridimo greitis būtų apie 70–80 km/val.

Kaip ir legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno, jų atminimui skirtas skrydis taip pat buvo suplanuotas dviem. „Deja, sausio  pradžioje Aivaras išskrido amžinojo skrydžio. Likau vienas su savo idėja ir ilgai svarsčiau, ar vis dar galėsiu tai padaryti, bet vis dėlto nusprendžiau bandyti tai padaryti – vardan visų, siekusių savo tikslų, vardan Lietuvos“, – viename interviu prieš skrydį sakė D.Liegus.

Alytiškiai gali ne tik pasidžiaugti „Lituanicos“ skrydžio 85-mečiui skirto aviacijos projekto, kurį įgyvendino iš Dzūkijos sostinės kilęs pilotas, sėkme, bet ir tuo, kad ši vasara apskritai turtinga aviacijos įvykių. Gegužės mėnesį virš Alytaus oro balionu buvo pakelta 100 metrų trispalvė ir tai yra neregistruotas Lietuvos rekordas. Jį buvo planuota registruoti 100 oro balionų fiestoje virš Kauno liepos 6 dieną, tačiau sutrukdė oras, o dar po dienos vėliava pakilo, bet neišsiskleidė visiškai. Rekordinį skrydį matė tik alytiškiai.

Dar vienas įvykis laukia – rugpjūčio 17 dieną 20 valandą po Alytaus pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu skris akrobatinės grupės ANBO pilotai – Rolandas Paksas, Robertas Noreika, Algimantas Žentelis ir Antanas Marčiukaitis. Bus siekiama skrydžio po tiltu gausos rekordo. Skrydis yra skirtas Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, o pirmasis šio ANBO projekto etapas vyks Druskininkuose rugpjūčio 11 dieną.