Alytaus verslininkas Andrius Stasiukynas išrinktas į didžiausios pasaulyje klubinės labdaros organizacijos LIONS Lietuvos valdybą ()

Vilma Venckutonytė
Andrius Stasiukynas: „Prieš daugiau kaip 20 metų kartu su tėčiu Algirdu Stasiukynu Alytuje įkūrėme LEO – vaikų ir jaunimo labdaros klubą, esantį po LIONS sparnu. Suaugęs perėjau į Alytaus Dzūkijos LIONS klubą.
Andrius Stasiukynas
Alytaus verslininkas Andrius Stasiukynas jau 20 metų aktyviai pluša visuomeninėje veikloje. Jo aktyvumas, organizuotumas, entuziazmas ir plačiaregis mąstymas neliko nepastebėta ir neseniai visų LIONS klubų Lietuvoje vadovas Gintautas Piragius pakvietė jį eiti vadovaujamas pareigas visos šalies mastu – alytiškis tapo Lietuvos LIONS klubų valdybos nariu bei pradėjo vadovauti LIONS organizacijos Jungtinei zonai, kuriai priklauso Alytaus, Druskininkų, Marijampolės, Jurbarko ir Šakių LIONS klubai. LIONS yra didžiausia pasaulyje labdaringa veikla užsiimanti klubinė organizacija, veikianti jau daugiau kaip 100 metų, 202 valstybėse, turinti 1,4 mln. narių ir suteikusi pagalbą jau daugiau kaip 250 mln. žemės gyventojų. Lietuvoje 18-oje miestų veikia 32 LIONS klubai. Tad alytiškio A.Stasiukyno paprašėme plačiau papasakoti apie jo patirtį šioje pasaulinėje labdaringoje organizacijoje.

Kas, kaip ir kada Jus paskatino prisijungti prie LIONS veiklos?

Prieš daugiau kaip 20 metų kartu su tėčiu Algirdu Stasiukynu Alytuje įkūrėme LEO – vaikų ir jaunimo labdaros klubą, esantį po LIONS sparnu. Suaugęs perėjau į Alytaus Dzūkijos LIONS klubą ir jau 12 metų esu jo narys. Mano a. a. tėtis buvo pirmasis šio klubo prezidentas – jis lionizmo idėją atnešė į Alytų.

 Kas Jus motyvuoja jau daugiau kaip 20 metų dalyvauti „liūtų“ judėjime?

 LIONS veikloje man labiausiai patinka bendraminčių ratas. Į klubą susibūrę puikūs žmonės: susitinkame kas dvi savaites, pasiilgstame vieni kitų, turime bendrą supratimą apie pagalbą. Susitikimų metu ieškome variantų, kaip padėti žmonėms, kuriems to tikrai reikia. Galvojame apie bendrus, didelius projektus Lietuvos mastu. Alytuje per renginius surenkame pilnas teatro sales, ir faktas, kad galime pritraukti ir suvienyti didelę bendruomenę, įkvepia tolesniems darbams.

 Mane motyvuoja bendro tikslo turėjimas, kad tikrai sugebame suvienyti jėgas ir pasiekti rezultatų. Mūsų įgyvendinti projektai – ilgametė pagalba Alytaus aklųjų bendruomenei, socialiai remtiniems vaikams bei kaimo bendruomenėms, drauge su Alytaus „Rotary“ ir „Zontos“ klubais senelių namams, sutvarkyti Alytaus ligoninės ir poliklinikos kiemai, už didelę sumą Alytaus muzikos mokyklai nupirktas fortepijonas – džiugina visus klubo narius.

 Turtingas ne tas, kuris turi, o tas, kuris moka pasidalinti.

 Mūsų klubas labai draugiškas: su šeimomis vykstame į kitas šalis, kur susipažįstame su kitų LIONS klubų nariais, taip plečiame savo pažinčių ratą, kuris natūraliai padeda į Lietuvą pritraukti daugiau rėmėjų iš kaimyninių šalių. LIONS judėjimas yra didžiausias visame pasaulyje, vienijantis per 1,4 mln. narių, tad gera jaustis jo dalimi.

Su LIONS klubu galime padaryti ir tai, kas iš pradžių atrodo nerealu. Pavyzdžiui, su savo brolišku LIONS klubu Prancūzijoje bendradarbiaujame jau daugybę metų, taigi kilo idėja Alytuje vieną gatvę jų garbei pavadinti Normandijos Nemuno gatve, o Velizi mieste šalia Paryžiaus įregistravome Alytaus gatvę.

 Už ką esate atsakingas nacionalinėje LIONS valdyboje?

 Esu Jungtinės zonos vadovas. Jai priklauso Alytaus, Druskininkų, Marijampolės, Jurbarko ir Šakių LIONS klubai.

 Būdamas valdyboje turiu artimesnį kontaktą su klubais, galiu juos išklausyti, išgirsti jų problemas ir valdyboje išnagrinėti tai, ko klubų nariai pageidauja, kaip galime padėti. Dirbsiu valdyboje, kad galėčiau duoti atsakymus klubams. Visus 32 Lietuvos klubus suburti vienu metu – sudėtinga, o sujungę į zonas klubų atstovus sukviesime dažniau. Šį sezoną planuojame daugiau bendrų, ne vieno miesto, labdaringų renginių.

 Stengsiuosi, kad su valdyba įgyvendintume bendrų didelių projektų šalies mastu. Turiu vieną galingą idėją, kurią įgyvendinę mes būsime matomi ir už Lietuvos ribų. Tik reikia bendro darbo įdėti.

 Valdybos pareiga visiems klubams perteikti bendrą viziją, bendrą tikslą, iškelti LIONS vėliavą ir klubams perduoti žinią apie pasaulinę LIONS jėgą. Tikiu, kad daugiau kaip 600 LIONS narių Lietuvoje yra didelė jėga, o valdyba turi palaikyti tą vienijančią idėją, su kuria tik „imam ir darom!“

 Kas būdinga LIONS veiklai būtent Alytuje?

 Manau, kad mes viską darome labai tyliai. Todėl visuomenėje susidaręs klaidingas požiūris: „chebra“ susirinko, turi pinigų, uždaras klubas.

 Džiaugiuosi, kad tarp žinančiųjų mūsų klubas turi puikią reputaciją – eilėje laukia nauji kandidatai, norintys tapti klubo nariais. Šiuo metu klube yra 32 nariai. Vykdome griežtą narių atranką: klube gali būti tik po vieną tam tikroje srityje dirbantį žmogų, siekiame atsijauninti – priimame ir jaunesnius nei 30 metų žmones. Kandidatas į mūsų klubo narius turi suprasti, kas yra labdara, parama, lionizmo judėjimas. Jeigu mūsų regalijų saugotojas paklaus ir kandidatas nežinos pačios LIONS idėjos – tokiam nemotyvuotam žmogui nėra šansų tapti klubo nariu. Jeigu nors vienas klubo narys balsuoja „prieš“ – naujo nario nepriimame.

 Kokį matote ryšį tarp savo veiklos LIONS klube ir kitų gyvenimo sričių – šeimos, profesinės veiklos?

 Jeigu kažko reikia profesinėje srityje – pirmiausia skambiname savo klubo nariui. Visų narių sutuoktiniai, vaikai yra įtraukti į LIONS veiklą. Pavyzdžiui, per Užgavėnes dirba visi šeimos nariai: kepa ir parduoda blynus, uždirba pinigų labdarai. Pati lionizmo idėja apima visą šeimą. 

 Paaugo iniciatyvūs mūsų klubo narių vaikai ir Alytuje atgaivino „liūtukų“ klubą LEO. Regis, dabar Lietuvoje turime tik du LEO klubus – Kaune ir Alytuje.

 Manau, kad kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turi užsiimti visuomenine veikla – teikti pagalbą, dalintis.

 Per mūsų LIONS klubų veiklą užsienyje žmonės sužino ir apie Lietuvą – geras jausmas gerais darbais reprezentuoti savo šalį.

 Kokį poveikį dalyvavimams LIONS veikloje daro Jums kaip asmenybei?

 Pabuvęs klubo prezidentu tapau nuovokesnis, įgijau daugiau supratimo. Vis dėlto vadovauti kolektyvui savo darbe ir vadovauti 30 klubo vyrų, kurie irgi turi savo verslus, yra du skirtingi dalykai. Tai paskatino mane pasitempti, daug ką permąstyti, atsakingai ruoštis susirinkimams, kūrybiškiau mąstyti, kaip su 30 vyrų leistis į keliones.

 Kaip paaiškintumėte nepažįstamajam – kas yra LIONS, kuo ši organizacija užsiima, kokie žmonės gali tapti LIONS nariais?

 Nariais gali tapti visi, kurie nori padėti kitiems.

 LIONS klubai vienija bendraminčius, kuriems svarbus žodis „tarnauti“. Tarnauti visomis prasmėmis: padėti silpnesniam, vaikui, seneliui ar jaunam talentui. Visi dirbame vieningai, nebijome ir daug darbų nuveikiame savo rankomis, dažnai klubo nariai net neprašyti iš savo asmeninių lėšų prisideda ar nuperka kažkam gyvybiškai reikalingą daiktą.

 Remiame ne tik tuos žmones, kuriems sunku, bet ir tuos, kuriuos norime paskatinti (pavyzdžiui, fortepijono pirkimas Muzikos mokyklai drauge su „Rotary“ ir „Zontos“ klubais).

 LIONS klubai tikrai nėra uždari – lionizmo judėjimas atveria didelių galimybių, bendraujame tarptautiniu mastu, pamatome pasaulio, plečiame akiratį. Ypač teigiamas lionizmo poveikis vaikams.

 Ką įdomaus pastebite užsienio LIONS klubų veikloje?

 Džiaugiuosi, kad prieš 10 metų pamatėme, kaip yra gerbiamas LIONS judėjimas Paryžiuje ir kitur Prancūzijoje. Iš prancūzų mokomės, kaip tenykščiai LIONS klubai sėkmingai vykdo veiklas išvien su savivaldybėmis. O kad mūsų miestų ir rajonų politikai suprastų, jog savivaldybės kartu su LIONS judėjimu gali kur kas daugiau nuveikti!

 Vis dėlto šiokią tokią pažangą su vietine valdžia pasiekėme ir mes. Pavyzdžiui, tiek tvarkydami ligoninės kiemą, tiek pirkdami fortepijoną Muzikos mokyklai drauge su kitais alytiškių klubais, įtraukėme ir savivaldybę. Juk jeigu miesto gyventojai ir svečiai finansiškai prisideda prie šios paramos, tai ir miesto valdžia turi prisidėti.

 

Kiti straipsniai