Logo
Gruodžio 20 d., šeštadienis
arrow Skaitykite šiandien
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Prenumerata
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Argaudas, Tolvina, Boleslovas (Balys)
Reklama








gerumo žvaigždė
Skaitykite šiandien
toliau2010-04-02  SpausdintiSpausdinti

Širdyje išnešiotos poezijos popietė

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Kovo 24 d. ,,Draugystės“ sanatorijoje vyko renginys „Per kryžių į džiaugsmą pakilti norėčiau“, skirtas Pasaulinei poezijos dienai pažymėti. Renginį suruošė Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos (PMMA) „Branduma“ Druskininkų filialo nariai kartu su Druskininkų viešąja biblioteka.

Laikinai einanti bibliotekos direktorės pareigas Laima Žėkienė papasakojo apie Pasaulinės poezijos dienos ištakas. 2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, UNESCO būstinėje. Kaip rašo istoriniai šaltiniai, poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Žmonės taip išsikraudavo, atsipalaiduodavo, pagarbindavo dievus. Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas. Graikų teoretikai teigė, jog poetu reikia gimti. Nuo to laiko vyko ir vyksta daug ginčių, prikurta teorijų.
„Poezija visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų.... Viskas kas žmogiška“, - teigė pranešėja.
Pirmoje renginio dalyje literatai skaitė įvairių laikotarpių poezijos dainių eiles: J. V. Gėtės, A. Feto, R.M. Rylkės, Maironio, B. Brazdžionio, J. Marcinkevičiaus ir kitų. Poetai pasaulio istorijos vingiuose iškabino, o laikas nugludino jų poezijos varpelių skambėjimą. Žmogiškos vertybės buvo ir amžinai bus gyvos, aktualios. Žmonės pasaulio gėrybių apsvaiginti savo dvasios lobius paskandina kasdienybės verpetuose, nesupranta laiko „nepaprastumų paprastų“, pamiršta, kad yra pasaulyje viena Tiesa, Taika, Šviesa, kurios neša žodį Meilė. Poeto žodis pagauna ir palieka sielos išgyvenimų lobį, žolelės kvapnumą. Primena, jog nei vienas žmogaus nesutelpa vienoj reikšmėj, vienoj tiesoj... Literatai žmogaus kelionę palygino su kryžiaus nešimu ir iš žvakelių sudėliojo degantį kryžių. Prie jo „pavargusi širdis“ gali rasti pavėsį ir pasisemti „kovoms jėgų naujų“ (Lacrima).
Popietėje dalyvavo poetas, rašytojas, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys kun. Vitas Kaknevičius. Jis priminė Kristaus Kančios istoriją, Izraelio tautos vadų ir fariziejų nusistatymą prieš Jėzų. Jėzus mirė labiausiai pažeminta mirtimi. Tik Jis prisikėlė. Jis – Pasaulio atpirkėjas. Kryžius – tai ugningas Dievo meilės laiškas mums už mūsų nuodėmes. Pateikė pavyzdžių, kaip žmonės, pasirinkę kančią, patyrė didelių malonių. Kančia jiems tapo stiprybė ir šviesa.
„Kad aš galėčiau surašyti pasaulio išmintį į vieną knygą, o jos turinį į vieną puslapį. Tame puslapyje parašyti vieną žodį, tai jis būtų ne koks kitas, kaip Nukryžiuotasis,“ - užbaigė savo pasakojimą kunigas. Perskaitė keletą savos kūrybos eilėraščių.
Antroje dalyje pas kiekvieną šventės dalyvį „atskrido“ poezijos balandis su prasmingais H. J. M. Nouweno žodžiais. Paukšteliai tai - brandumietės Dianos Lukošiūnaitės rankomis sušildyti burkuolėliai. O įvairaus amžiaus literatai padovanojo susirinkusiems po keletą savos poezijos lašelių. Žinoma, jie – paprasti, bet visi išnešioti širdyje, išgyventi kančioje ir nutyrinti meile. Tai – gyvenimo prasmės, laiko, meilės gimtinei, Dzūkijai, žmogui ir Dievui, poetiniu rūbu apvilktos krizės, ligos nutyrintos širdies atliepai. Gražu ir gera buvo stebėti šventiškai apsirengusius, gerumu spinduliuojančius brandumiečių veidus. Savo kūrybą skaitė Ona Bleizgienė, Liudas Viršilas, Emilija Klimavičienė, Ona Karaliūnienė, Stasys Šukys, Janina Žilionienė. Debiutavo Rūta Jamantienė. Dalyvavo skaitovės Bronė Kurlavičienė, Laima Žėkienė. S. Šukys jausmingai padainavo savos kūrybos odę. Visi šie žmonės nuėjo ilgesnį ar trumpesnį gyvenimo kelią, visiems jų kelionėje pasitaikė momentų, kai kryžių nešti buvo labai sunku. Tik jie nepalūžo. Jie dalinasi meile. O „meilė yra vienintelis turtas, kuris dalijamas didėja“ (Bruno Ferrero). Tikrai meilei nereikia pinigų, materialinių turtų, nereikia rašyti projektų ir gauti Europos ar Pasaulio finansinę paramą. Meilei reikia meilės. Žmogui reikia Žmogaus, kuris ta meile dalintųsi. Pasauliui meilę dovanojo Kristus ant kryžiaus.
Savo širdies meilę dar dovanojo Dzūkijos lakštingala, muzikos mokytoja Birutė Zalanskaitė. Ji visada suranda laiko „Brandumos“ renginiams. Šį kartą taip pat jos parinktos melodijos derinosi prie poezijos posmų ir žadino žmonių sielas... Su ja pirmą kartą dainavo šaunus jaunuolis Karolis Kasabuckas.
Poetiškai nuteikė, pamalonino akį Druskininkų parapijos klebono Broniaus Krakevičiaus įspūdingos nuotraukos, kurias demonstravo ekrane L. Žėkienė.
Norėčiau užbaigti popiežiaus Jono Pauliaus II, kurio mirimo metines minime balandžio 2 d., maldos žodžiais: „Tėve, priimk mus visus.../ Priimk kiekvieną iš mūsų/ Kristaus kryžiuje./ Nepaisydamas to, kas dedasi žmogaus širdyje,/ nepaisydamas jo darbo vaisių/ ir šiuolaikinio pasaulio įvykių,/ priimk žmogų!“

toliau2010-04-02  commSkaityti komentarus (0)
Prisijungti
Prisiminti
commPriminti slaptažodį  registruotisRegistruotis
Apklausos
Siūlykite temą

Neišnagrinėjome aktualios jums temos? Pasiūlykite jums aktualias temas, stengsimės paliesti ir jas...

commSiulyti temą

TOP 100
 
 

© 2006–2007 UAB "Alytaus naujienos". Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus. Tel.: (8-315) 51 449, 956,

info@ana.lt . Sprendimas: Rodiklis | ESC