2011-03-10, straipsnio nr. 6880

Pa­bal­ti­jo cir­ko tra­gin­gos ka­tast­ro­fos vaiz­das ne­to­li Aly­taus

Bi­ru­tė Ma­laš­ke­vi­čiū­tė

Taip buvo parašyta ant vienos 1936 metų liepos 9 dienos nuotraukos. Tą ketvirtadienį apie 10 val. netoli Alytaus, prie Kaniūkų tilto, sunkvežimis Nr. 1783, registruotas Rygoje, vežė Pabaltijo cirko reikmenis, ant kurių sėdėjo 23 artistai ir pagalbiniai darbininkai. Važiuodamas į pakalnę, prieš įsukdamas į tiltą, vengdamas susidūrimo su dvikinkiu vežimu, nuvažiavo į kelkraštį, numušė keturis kelio apsauginius stulpelius ir versdamasis nugarmėjo 6 metrų aukščio ir 85 laipsnių statumo šlaitu žemyn. Tai buvo viena šiurpiausių autoavarijų tarpukario Lietuvoje.

 Įsu­ki­mas į Ka­niū­kų til­tą - siau­ras ke­lias, stai­gus po­sū­kis, sta­tūs ir aukš­ti šlai­tai bei ke­ly­je su­tik­tas dvi­kin­kis lė­mė skau­džią Pa­bal­ti­jo cir­ko ne­lai­mę. Nuotr. iš Al­gi­man­to An­ta­ne­vi­čiaus ko­lek­ci­jos

Cirkas važiavo iš Kauno į Alytų

Pabaltijo cirkas su mini zoologijos sodu iš Kauno, kur Žemės ūkio ir pramonės parodos metu Žaliakalnyje, prie Kipro Petrausko gatvės, vienoje palapinėje visus kvietė pasižiūrėti pasirodymų, kitoje - mini zoologijos sodo, vyko į Alytų penkių dienų gastrolių. Kaune cirkas turėjo didelį pasisekimą, jame buvo aukšto meistriškumo artistų. Tiems laikams prašmatnus ir įdomus mini zoologijos sodas: liūtai (Neronas, Cezaris ir Kleopatra), pantera, tigrai, smaugliai (vienas - devynių, kitas - aštuonių metrų ilgio; smauglius maitindavo kas 23 dienas, kiekvienam tekdavo po dešimt triušių), meška, įvairios beždžionės, jūrų liūtas ir kt. Liepos 1 dieną 21 val. pasibaigus parodai cirko savininkas latvis Adolfas Azis iš Rygos ir dalininkas direktorius Pranas Končius iš Joniškio nutarė ilgai laikinojoje sostinėje neužsibūti, ir kiek pailsėjus, suleisti palapines, susirinkti visą inventorių ir perkelti pasirodymus į Alytų. Dalis cirko - artistai, darbininkai, inventorius bei gyvūnai - išvažiavo liepos 8 dieną (trečiadienį) ir sėkmingai pasiekė užsibrėžtą tikslą. Rytojaus dieną pajudėjo ir antrasis sunkvežimis su rekvizitais, palapinių tentais, stiebais, arenos patiesalais, butaforijomis ir kita buitine smulkme. Ant visų rakandų įsitaisė likę 23 žmonės - cirko artistai ir pagalbiniai darbininkai. Nieko negalima buvo palikti, nes liepos 9-ąją, ketvirtadienį, buvo numatytas pirmasis pasirodymas Alytuje. Kaip kokybiškesnis ir tiems laikams įprastesnis kelias į Alytų buvo pasirinktas per Prienus ir Birštoną.

 

Nelaimė

Tuometis medinis miesto tiltas per Nemuną (jį 1915 metais, po rusų armijos susprogdinimo, atstatė miestą užėmusi vokiečių armija) buvo laikomas nesaugiu ir labai dažnai remontuojamas. Todėl pavasariais per jį buvo visiškai uždrausta važiuoti bet kokiam transportui, galėjo vaikščioti tik pėstieji ir važiuoti arkliuko traukiami vežimai, o krovininėms mašinoms apskritai visus metus buvo draudžiama važiuoti šiuo tiltu. Tad ir cirko sunkvežimis pasuko aplinkkeliu, per Kaniūkų tiltą. Anuomet kelias iki tilto ėjo senuoju bruku (akmenimis grįstu keliu), kuris dabar tik pervažiavus tiltą (važiuojant iš Alytaus Daugų link) yra dešinėje pusėje ir veda iki Ūkininkų turgaus. Kelio plotis buvo 6 metrai. Vienų šaltinių teigimu, cirko sunkvežimis važiavo nuo kalno ir prie pat tilto, kur kelias suka į tiltą, o kelio pylimas aukštas ir status, sunkvežimis lenkė ūkininko vežimą, kurio arkliai pasibaidė. Vairuotojas Pranas Valančius bandė išvengti nelaimės. Kaip spėjama, tuo metu sugedo vairas, o gal ir stabdžiai nebuvo tvarkingi ir automobilis, numušęs keturis kelio apsauginius stulpelius, versdamasis nugarmėjo 6 metrų aukščio ir 85 laipsnių statumo šlaitu žemyn. Niekas iš važiavusių žmonių nespėjo nei iššokti, nei kaip kitaip išsigelbėti. Nors vairuotojas, supratęs, kad negalima bus išvengti nelaimės, šaukė, jog visiems reikia šokti iš sunkvežimio, tačiau jo nieks, išskyrus artistą liliputą, sėdėjusį greta kabinoje, neišgirdo. Iš sunkvežimio iššoko tik vairuotojas ir liliputas.

 

Kiti šaltiniai, vėliau aprašę nelaimę, teigia, kad sunkvežimiui važiuojant pakalnėn, staiga vairuotojas pamatė 15 m atstumu nuo tilto dešinėje pusėje stovintį be arklių vežimą, kuris buvo prikrautas rąstų. Kitoje pusėje poriniu vežimu važiavo ūkininkas. Tad sunkvežimis, negalėdamas prasilenkti pro vežimus, trenkėsi į kelio apsauginius stulpelius. Šiame variante taip pat išsigelbėjo tik vairuotojas ir liliputas. Kaip ten bebūtų, tačiau labiau tikėtina pirmoji versija, kuri labiau pabrėžiama vėliau aiškinantis nelaimės priežastis. Baisiu trenksmu prikrautas sunkių cirko reikmenų sunkvežimis risdamasis dužo, malė, laužė, ką tik galėjo. Iš karto vietoje žuvo 3 žmonės, ketvirtas, nuvežtas į Alytaus apskrities ligoninę, netrukus mirė. Buvo sužeista 19 žmonių, kurių 13 - sunkiai. Visi sužeistieji buvo paguldyti Alytaus apskrities ligoninėje. Cirkui padaryta nemažai nuostolių, nes be įvairaus inventoriaus sulaužymo, sunaikinimo ir sunkvežimio sudaužymo, direkcijai teko gydyti sužeistuosius ir šelpti žuvusiųjų šeimas. Cirkas buvo neapdraustas.

 

Apie žuvusius artistus, nelaimės priežastis ir ar tai buvo vieninteliai Pabaltijo cirko nemalonumai bei kaip cirkui sekėsi vėliau, skaitykite „Slenksčiuose“ kovo 18 dieną.

 

 

Kultūros puslapį „Slenksčiai” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas