arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Tarvinas, Virmantė, Tomas

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2012-07-07  SpausdintiSpausdinti

„Jotvos vartus” alytiškis atvėrė gimtajame Pirmajame Alytuje

Saulė PINKEVIČIENĖ
 Ne­pai­sant pir­mą­sias lie­pos die­nas mer­kian­čių va­sa­ros liū­čių, prie Aly­taus pi­lia­kal­nio vir­te ver­da dar­bas. Šią sa­vai­tę čia iš­au­go me­di­niai pi­lies var­tai su bokš­tais, ypač gra­žiai ne­įpras­tas vaiz­das at­si­ve­ria nuo kai­rio­jo Ne­mu­no kran­to. „Jums pa­ti­ko? Džiau­giuo­si! Ir pats la­bai no­rė­čiau pa­ma­ty­ti iš ki­tos pu­sės, bet vis ne­iš­tai­kau lai­ko”, – sa­ko į or­ga­ni­za­ci­nių rei­ka­lų ver­pe­tą įsi­su­kęs se­nų­jų (XII–XI­II a.) ama­tų, ar­cha­ji­nės mu­zi­kos ir ka­ry­bos fes­ti­va­lio „Jot­vos var­tai“ su­ma­ny­to­jas, „Ar­gos­tu­dio“ va­do­vas To­mas Sut­kai­tis.

Gy­vo­sios is­to­ri­jos bei ar­che­o­lo­gi­jos ren­gi­nių en­tu­zias­tas gim­ta­ja­me mies­te or­ga­ni­zuo­ja pir­mą to­kį fes­ti­va­lį, ta­čiau tvir­tai ti­ki, kad bly­nas ne­pri­svils, ir „Jot­vos var­tai” kas­met tra­di­ciš­kai at­si­vers Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną, su­do­min­da­mi ne tik aly­tiš­kius, bet ir bū­rį mies­to sve­čių. Ren­gi­nio iš­va­ka­rė­se ži­niask­lai­dos dė­me­sio cen­tre at­si­dū­rė pats or­ga­ni­za­to­rius, jį kal­bin­ti no­rė­ju­sius žur­na­lis­tus sve­tin­gai pa­kvie­tęs: „Pra­šo­me at­va­žiuo­ti į pi­lį!”

 

Tomas Sutkaitis – „Jotvos vartų“ festivalio, rengiamo prie Alytaus piliakalnio, sumanytojas.    Zenono ŠILINSKO nuotr.– To­mai, įdo­mu bū­tų dau­giau su­ži­no­ti ne tik apie ren­gi­nį, bet ir apie jo su­ma­ny­to­ją, juk esa­te aly­tiš­kis, tie­sa?

 

– Taip, už­au­gau Pir­ma­ja­me Aly­tu­je, At­ei­ties gat­vė­je, bai­giau Pi­lia­kal­nio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Pi­lia­kal­nio apy­lin­kės ma­no iš­vaikš­čio­tos ir ini­cia­ty­vų įvai­riau­sių tu­rė­jo­me, is­to­ri­nę vie­tą tvar­ky­ti no­rė­jo­me dar ta­da, kai ne­bu­vo įreng­ta laip­te­lių, in­for­ma­ci­nių sten­dų. Te­ko ne­ma­žai pa­ben­drau­ti su aly­tiš­kiu is­to­ri­ku Eu­ge­ni­ju­mi Sve­ti­ku, ku­ris ty­ri­nė­jo šią vie­to­vę. Vi­sa tai vy­ko dar mo­kyk­los lai­kais, mums ta­da po „-nio­li­ka” me­tų bu­vo. Vė­liau gy­ve­ni­mas vė­tė ir mė­tė, bai­giau et­no­lo­gi­jos stu­di­jas Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te Kau­ne, pas­kui iš­va­žia­vau į Vil­nių ir pra­dė­jau dirb­ti vie­no­je tu­riz­mo agen­tū­ro­je. Ve­žio­ju po Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ti­ją iš ki­tų ša­lių at­vyks­tan­čius tu­ris­tus, ži­no­jau, ką žmo­nės no­ri mū­sų ša­ly­je pa­ma­ty­ti. Į Aly­tų tu­ris­tų nie­ka­da ne­vež­da­vo­me, nes čia tie­siog nė­ra ką pa­ro­dy­ti. Pie­tų Lie­tu­vos re­gio­ne jiems įdo­mūs tik Drus­ki­nin­kai ir Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nis par­kas. Su­pra­tau, kad tu­ri bū­ti kaž­koks „high­light of re­gion”, kaip sa­ko an­glai, tai yra kaž­kas ypa­tin­go. Štai Ker­na­vė­je yra ne tik gra­žus slė­nis, bet ir gy­vo­sios ar­che­olo­gi­jos die­nos, ku­rias įtrau­kė­me į marš­ru­tus už­sie­nio tu­ris­tams, tai­gi ren­gi­nys ga­li tap­ti trau­kos ob­jek­tu. Gal­būt ir „Jot­vos var­tai” ka­da nors to­kiu taps.

 

– Tu­ri­te ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­tir­ties?

 

– Pats gro­ju gi­ta­ra, te­ko or­ga­ni­zuo­ti įvai­rių už­sie­nio at­li­kė­jų kon­cer­tus Lie­tu­vo­je. Ši veik­la pra­si­dė­jo nuo gi­ta­ros vir­tuo­zo aust­ra­lo Tom­my Em­ma­nu­e­lio, ku­ris man la­bai im­po­nuo­ja. Mu­zi­kan­tas daž­nai at­va­žiuo­da­vo į Lat­vi­ją, bet ne­už­suk­da­vo į Lie­tu­vą, taip ki­lo min­tis su­reng­ti jo kon­cer­tą. Kal­bant apie gy­vo­sios is­to­ri­jos šven­tes, te­ko ne­ma­žai jų ap­lan­ky­ti tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je, ži­nau jų vir­tu­vę. Pa­tį pir­mą­jį Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no se­no­vės gen­čių ka­ry­bos ir ama­tų fes­ti­va­lį, ku­ris vyks­ta ant Apuo­lės pi­lia­kal­nio, pra­dė­jo­me da­ry­ti kar­tu. Tam tik­ros pa­tir­ties yra, o vi­sa ki­ta – iš­moks­ta­ma.

 

– Pa­na­šių gy­vo­sios is­to­ri­jos ir ar­che­o­lo­gi­jos ren­gi­nių Lie­tu­vo­je vyks­ta ne­daug, tur­būt to­dėl aly­tiš­kiai dar ne vi­sai su­pran­ta, ką jie pa­ma­tys „Jot­vos var­tuo­se”, sa­ko – žiū­ri­me į pro­gra­mą, spė­lio­ja­me, tai­gi bent jau in­tri­ga ga­ran­tuo­ta.

 

– Kaž­kas pa­na­šaus vyks­ta tik Ker­na­vė­je, Apuo­lė­je ir Tra­kuo­se. Lie­tu­vo­je šis ren­gi­nių for­ma­tas gal dar tik­rai ne­la­bai ži­no­mas, o štai Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se, Skan­di­na­vi­jo­je – įpras­tas ir po­pu­lia­rus. Ta­čiau ir gy­vo­sios is­to­ri­jos ren­gi­niai bū­na skir­tin­gi, kai ku­rie – net­gi ne­skir­ti žiū­ro­vams. Pa­pras­tai fes­ti­va­liuo­se da­ly­vau­ja ama­ti­nin­kai, ka­ri­niai is­to­ri­niai klu­bai ir mu­zi­ki­niai ko­lek­ty­vai, o kas ak­cen­tuo­ja­ma – pri­klau­so nuo su­ma­ny­mo, pa­si­rink­tos vie­tos ir pa­na­šiai. Daž­nai jie bū­na skir­ti pa­mi­nė­ti kon­kre­čią is­to­ri­nę da­tą, po­pu­lia­rin­ti eks­pe­ri­men­ti­nę ar­che­o­lo­gi­ją – re­mian­tis ra­di­niais ban­do­ma at­kur­ti tam tik­ro is­to­ri­nio pe­ri­odo kos­tiu­mus, bui­ties apy­vo­kos daik­tus. Ki­taip ta­riant, sie­kia­ma pri­kel­ti is­to­ri­ją nau­jam gy­ve­ni­mui, pri­ar­tin­ti ją prie šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus, nes mu­zie­ju­je ra­di­nys tik sau­go­mas, bet jis ne­gy­vas. Pa­na­šius ren­gi­nius kon­sul­tuo­ja is­to­ri­kai, ku­rie pa­de­da ama­ti­nin­kams, ka­ri­nių is­to­ri­nių klu­bų na­riams ne­nu­tol­ti nuo is­to­ri­nės tie­sos.

 

– Ko­dėl ama­tų, ar­cha­ji­nės mu­zi­kos ir ka­ry­bos fes­ti­va­lis „Jot­vos var­tai“ vyks­ta Aly­tu­je? Ar pa­čiam bu­vo svar­bu jį su­reng­ti gim­ta­ja­me mies­te?

 

– Taip, no­rė­jo­si pa­da­ry­ti kaž­ką ki­to­kio, iš­skir­ti­nio, juo­lab kad Pie­tų Lie­tu­vo­je, kiek aš ži­nau, gy­vo­sios is­to­ri­jos ren­gi­nių ne­vyks­ta. At­kreip­siu dė­me­sį, kad pa­na­šių fes­ti­va­lių pres­ti­žas – ne tik jų da­ly­viai („Jot­vos var­tuo­se” da­ly­vau­ja be­veik vi­si Lie­tu­vos ka­ri­niai is­to­ri­niai klu­bai – iš vi­so apie 200 žmo­nių), bet ir pa­sta­tai. Dau­ge­lio akį jau at­krei­pė pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je pa­sta­ty­ti pi­lies var­tai su bokš­tais. Tai – uni­ka­lus sta­ti­nys, aš pats su­gal­vo­jau idė­ją, rė­miau­si is­to­ri­niais šal­ti­niais, do­mė­jau­si, ko­kia sta­ty­ba ga­lė­jo bū­ti tuo is­to­ri­niu pe­ri­odu. Ži­no­ma, ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad bu­vo taip, bet – taip ga­lė­jo bū­ti.

 

– Ar ne­pla­nuo­ja­te var­tų pa­lik­ti ir po ren­gi­nio, nes aly­tiš­kiai kal­ba, kad jie – kaip čia bu­vę?

 

– Te­ko ir man to­kių at­si­lie­pi­mų gir­dė­ti, apie tai kal­bė­jo­me ir su Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės žmo­nė­mis, bet iš es­mės pro­ble­ma yra ta, kad pa­na­šus sta­ti­nys il­gai ne­bus sau­gus. Pa­gal mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­vel­do­sau­gi­nin­kams, ne­ga­li­me nie­ko kas­ti į že­mę, to­dėl var­tai pa­sta­ty­ti pa­vir­šiu­je su at­ra­mo­mis, jie nė­ra il­ga­lai­kiai.

 

– Šven­tė – ne­mo­ka­ma?

 

– Tik­rai taip, bet gal­būt rei­kė­jo la­biau ak­cen­tuo­ti šią in­for­ma­ci­ją di­džio­sio­mis rai­dė­mis. La­bai kvie­čiu ap­si­lan­ky­ti! Pa­tei­kė­me pro­jek­tą mies­to sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros pro­gra­mos pro­jek­tų kon­kur­sui, fes­ti­va­liui bu­vo skir­tas fi­nan­sa­vi­mas. Džiau­giuo­si, kad ga­vo­me pa­ra­mą, nors ko­mi­si­jai, ži­no­ma, ki­lo abe­jo­nių, koks čia ren­gi­nys ir pa­na­šiai. Be­lie­ka pa­si­džiaug­ti, kad at­si­ra­do ži­nan­čių, ką aš da­rau, ir kaip at­sa­kin­gai mes žiū­ri­me į tai. Ki­ta ver­tus, pro­jek­ti­niai pi­ni­gai – tik ne­di­de­lė fes­ti­va­lio biu­dže­to da­lis. Jei mo­kė­tu­me da­ly­viams ho­no­ra­rus bent po 100 li­tų, nie­ko ne­pa­vyk­tų pa­da­ry­ti. Ren­gi­nys lai­ko­si en­tu­ziaz­mu. Ka­ri­nių is­to­ri­nių klu­bų na­riai, ama­ti­nin­kai, at­li­kė­jai at­va­žiuo­ja to­dėl, kad pa­žįs­ta ma­ne ar ki­tus žmo­nes, ku­riuos įtrau­kė­me į ben­dra­or­ga­ni­za­to­rius. Vi­sų pra­šiau, kad ge­ra­no­riš­kai pa­dė­tų su­reng­ti pir­mą­jį fes­ti­va­lį. Pa­gar­ba tiems žmo­nėms, ku­rie pri­si­dė­jo.

 

– Ar fes­ti­va­lis taps tra­di­ci­nis?

 

– No­rė­tų­si. Jau­čiu di­de­lę at­sa­ko­my­bę už tai, kaip jis pa­vyks, juo­lab sa­va­me kraš­te – at­sa­ko­my­bė dar di­des­nė. No­ri­si, kad „Jot­vos var­tai” tap­tų uni­ka­liu ren­gi­niu, ta­čiau vi­sų pir­ma tai yra pres­ti­žas prieš da­ly­vius, se­no­vės ka­rių klu­bų at­sto­vus, ku­rie pui­kiai ži­no, koks gy­vo­sios is­to­ri­jos ir ar­che­o­lo­gi­jos fes­ti­va­lis tu­ri bū­ti. Jei ne­pa­vyks, ki­tą kar­tą nie­kas ne­va­žiuos, sa­kys, ai, dis­ko­te­ka kaž­ko­kia... Tai sa­kau to­dėl, kad lan­ky­to­jai su­pras­tų, jog prie jų no­rų ne­la­bai ir ga­li­me de­rin­tis, kvies­ti su ba­tu­tais ar gat­vės mu­zi­kos at­li­kė­jų, nes ki­tas žmo­gus gal ir ne­su­vo­kia, ką jis pa­na­šio­je šven­tė­je ga­lė­tų pa­ma­ty­ti.

 

– Tai­gi ko­kiam žiū­ro­vui skir­ti „Jot­vos var­tai”?

 

– Am­žiaus ri­bų nė­ra, o šiaip – vi­sų pir­ma in­te­lek­tu­a­liam žiū­ro­vui, be­si­do­min­čiam is­to­ri­ja, ne tiems, ku­rie nu­si­tei­kę var­to­to­jiš­kai – su­val­gy­ti deš­rai­nį, iš­ger­ti alaus, pa­šėl­ti, kaž­ką su­lau­žy­ti. Jiems fes­ti­va­lis ne­skir­tas, vi­sų ki­tų – la­bai lau­kia­me ir ti­ki­mės, kad kiek­vie­nas ras sau kaž­ką įdo­maus, pri­si­lies prie is­to­ri­jos ne va­do­vė­lio pus­la­py­je, ne mu­zie­jaus sa­lė­je, o pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je.

 

toliau2012-07-07  commSkaityti komentarus (14)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100