„Rojaus kampelis žemėje!” - tokį savo 20 metų triūso įvertinimą ne kartą girdėjo Punioje įsikūrusio gėlininkystės ūkio šeimininkas Algimantas Žemaitis su žmona Vitalija. Jų įrengtuose šiltnamiuose lankosi ne tik pavieniai augalų mėgėjai, bet ir ištisos ekskursijos. Žiedai ypač pakeri žiemą, kai lauke siaučia pūga, o šiltnamiuose marguoja ciklamenų, raktažolių, hiacintų, narcizų, tulpių kilimai. „Viskas supuolė į viena - ir krizė, ir verslą žlugdanti mokesčių politika, ir atšiauri žiema, taigi šiandien mūsų tikslas - išgyventi, išsaugoti darbo vietas, kurias įkūrėme plyname Punios lauke, o galų gale likome vieni lauke kariai. Taupome kiek galime, nes trauktis, kaip ir laukti pagalbos, nėra iš kur...” - nelinksmomis nuotaikomis dalijasi didžiausio Lietuvos gėlininkystės ūkio šeimininkė V.Žemaitienė.

Gėles parduoda visoje Lietuvoje

Už šiltnamių stiklo siaučia pūga, o viduje - pats darbymetis. Artėja Šv. Valentino diena, Kovo 8-oji - abi šventės neįsivaizduojamos be gėlių, todėl ūkyje jau kelia žiedus įvairiaspalvės tulpės, gerberos, vazonuose skleidžiasi narcizai, hiacintai, ciklamenai ir raktažolės.

„Gėlininkystė - specifinis verslas, retas kuris kitas priklauso nuo tokios daugybės faktorių. Augalas turi būti laiku sušildytas, pagirdytas, pamaitintas. Tačiau tai - dar ne viskas, lemia ir gamtos sąlygos, štai šiemet gamta dovanojo gražų ilgą rudenį - anksti pražydo ciklamenai. Raktažolės vėluoja, nes labai mažai buvo saulėtų dienų šią žiemą”, - sako V.Žemaitienė, pastebinti, jog krizė pakoregavo ir lietuviškų švenčių tradicijas. Užklupo stingdantis šaltis - žmonės rečiau eina į svečius, mažiau perka puokščių, be to, šiuo metu visi priversti taupyti, o gėlė - ne būtiniausia prekė.

Nors A. ir V.Žemaičių gėlininkystės ūkyje užaugintų gėlių, skintų ir vazoninių, galima įsigyti visoje Lietuvoje (įvairiose gėlių pardavimo vietose, didžiuosiuose prekybos centruose), visur jos randa savo pirkėją, vis dėlto sunku konkuruoti su užsienyje užaugintais augalais. Sąlygos tikrai nelygios: Lenkijoje gėlėms, kitiems dekoratyviniams augalams taikomas vos 3 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o Lietuvoje - 21 procento. Jokių lengvatų, subsidijų šiltnamių ūkiams nenumatyta, nors sąnaudos išties didelės.

„Kalėdoms šiais metais užauginome daug Kalėdų žvaigždžių - puansetijų, bet tai nebuvo pelninga, nes prekybos centrai rinkai pateikė pigių, nekokybiškų iš užsienio importuotų šių gėlių, niekam juk neįdomu, kad patyrėme nuostolį”, - apgailestauja gėlininkė.

Rožes pakeis daržovės

Atšiaurios žiemos ir mokesčių politikos užklupti Punios gėlininkai vis dėlto nenuleidžia rankų: ieškodami išeities iš nelengvos padėties dėlioja ateities planus ir kur tik įmanoma taupo.

Nors dėl Europos Sąjungos paramos ir asmeninių investicijų 30 hektarų gėlininkystės ūkyje yra per 3 ha modernizuotų žieminių stiklinių, plėvelinių šiltnamių, kuriuose įrengtos modernios technologijos - automatinės drėgmės, temperatūros reguliavimo sistemos ir panašiai, neišvengiama būtinybė skaičiuoti kiekvieną centą verčia ūkininkus sukti galvas, kaip išgyventi šiandien. Žemaičių šeima įsikūrusi prie šiltnamių įrengtuose namuose, todėl patys budi naktimis reguliuodami augalams reikalingą temperatūrą, ieškodami galimybių, kaip laiku pražydinti augalus ir sutaupyti šildymui.

Sunkmetis smarkiai koreguoja ir auginamų gėlių asortimentą. Dar miega rožės, kurias netrukus pažadins aukštesnė temperatūra, ir Motinos dienai jos subrandins žiedus. Vis dėlto jau netolimoje ateityje rožių šiame ūkyje bus auginama mažiau - sunku konkuruoti su Olandijos gėlininkais, ten klimatas kur pas palankesnis šių lepių gėlių auginimui. V.Žemaitienė pasakoja, kad rožes iš dalies pakeis lietuviškos daržovės, taip pat žadama atsisakyti didelės gėlių įvairovės, juk kiekvienai rūšiai reikia skirtingų sąlygų, o tai - papildomos išlaidos.

Tarsi būtų maža ir kitų bėdų, ūkininkų šiemet nepagailėjo ir gamta - rekordinis sausio šaltis gerokai patuštino piniginę, juk šiltnamius reikia šildyti. Galima tik pasidžiaugti, kad jie laiku modernizuoti, - V.Žemaitienė spėja, jog senieji, pagaminti iš plėvelės, vargiai būtų atlaikę tokią žiemą, o stikliniai puikiai pritaikyti stichijai, sniegas nuo jų nuolat tirpinamas, taip apsaugomas trapus stiklas, vanduo kaupiamas ir panaudojamas laistymui.

Nori ne tik išgyventi, bet ir kurti grožį

„Saulės daugiau - ir augalas linksmesnis”, - šypsosi ponia Vitalija, pastebinti, jog, norint auginti gėles, reikia ne tik be galo daug apie jas žinoti, bet ir jausti. 45 ūkyje dirbantys žmonės įgiję labai daug praktinių žinių apie šiltnamių, augalų priežiūrą. Šeimininkė neabejoja, kad viduryje Punios laukų sukurtos bemaž pusė šimto darbo vietų labai svarbios vietos gyventojams, labai norėtų jas išsaugoti ir šiuo nelengvu laiku. „Šildymo išlaidos šiemet didesnės, tačiau gėlių branginti negalime, todėl teks mažinti darbuotojų”, - nuogąstauja V.Žemaitienė.

Šiuo metu Punios šiltnamiuose karaliauja tradiciškai populiariausios Kovo 8-osios gėlės - tulpės, kurios specialioje gėlininkystės ūkyje įrengtoje šaldymo patalpoje gali būti laikomos iki mėnesio. Į parduotuvę ir pirkėjo rankas tulpės turi patekti šventės dieną, kitaip gali atnešti nuostolį, tačiau jų pražydėjimo terminas - taip pat tam tikra loterija, kurios laimingą bilietą lemia ir gamtos dosnumas, ir gėlininko išmanymas.

„Sunku pasakyti, kokios spalvos tulpės populiariausios, šiuo metu paklausios pačių įvairiausių spalvų ir formų, nors vyrai tradiciškai vengia geltonų, o man ši - saulės - spalva labai graži, rinkoje ji taip pat paklausi”, - pasakoja V.Žemaitienė, apie gėles ir jų priežiūros paslaptis galinti kalbėti valandų valandas. Gal todėl vis daugiau augalų mėgėjų Punioje įsikūrusio gėlininkystės ūkio produkciją įsigyja tiesiai iš šiltnamio ir ne tik patiria gerų emocijų, kurių teikia žydintys gėlių kilimai, bet ir sulaukia individualių konsultacijų - ūkio savininkai niekada neatsisako padėti išsirinkti, pataria, kaip auginti vieną ar kitą augalą.

„Norisi ne tik dirbti, kad išgyventum, bet ir kurti grožį. Iki šiol darbas man visada teikė didelį džiaugsmą, o sunkmečiu tapo rutina. Į savo verslą sudėjome viską: žinias, darbą, asmenines lėšas, dabar esame palikti likimo valiai. Kartais taip norisi mūsų politikams pasakyti: „Leiskite mums išgyventi!” - sako pašnekovė.

„Šviesių minčių!” - jau išvažiuojant šiltnamių tarpduryje mums moja Vitalija. Nors jos žodžiuose nujaučiamas lengvas kartėlis, pavasaris nenumaldomai artėja - norėtųsi tikėti, kad jis nušvies ne tik gamtą, bet ir įstatymus priimančių valdininkų protus.