„Man jau nusibodo keliaujant su drauge vaidinti geras drauges, kurios savo vyrus paliko namie“, - pasakoja homoseksualė Indrė. O šešiolikmetis Vainius mano, kad homoseksualumas - liga, prieštaraujanti gamtos dėsniams. Kurioje pusėje esame mes? O gal tai visai nesvarbu? Svarbiausia būti ir nebandyti pakeisti kito.

Gyvena dvigubą gyvenimą

„Lietuviai į homoseksualus žiūri ypač nemaloniai. Jų nuomone, tai nenormalu. Apskritai mūsų tautiečiai visas naujoves vertina gana skeptiškai. Bet homoseksualumo negalima pavadinti naujove. Jis visada buvo ir bus. Tik dabar homoseksualūs žmonės stengiasi išlįsti į dienos šviesą, kad tokie kaip jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą“, - mano Germantas, kuris yra homoseksualus.

Germantui - aštuoniolika metų. Jis negalėjo atsakyti į klausimą, kada ir kaip suprato esantis homoseksualus, tik paaiškino: „Čia nieko nereikia suprasti. O kaip tu supratai, kad esi heteroseksuali?“ Artimiesiems apie savo orientaciją Germantas pasakė, bet šeimoje jie šia tema niekada per daug nekalbėjo. Draugai, sužinoję jo paslaptį, reagavo ramiai.

Pasak Germanto, dėl nusistovėjusio konservatyvaus požiūrio Lietuvoje homoseksualūs žmonės priversti gyventi dvigubą gyvenimą. Susirasti antros pusės nėra neįmanoma, bet ir nelengva, nes, anot pašnekovo, homoseksualių žmonių mažiau negu heteroseksualių ir daugelis homoseksualų slepia savo orientaciją.

Germantas dažnai susiduria su patyčiomis: jis ne iš tų, kurie tik ir galvoja, kaip sunku gyventi ir kaip viską reikia keisti. Todėl kitiems homoseksualams pataria turėti daugiau optimizmo ir per daug nenorėti iš visuomenės.

Vieniems galima, kitiems - uždrausta

„Gaila, kad Lietuva apie homoseksualus žino tik iš blogosios pusės, o gerų pavyzdžių nemato. Jaunoji karta visai kitaip žiūri į homoseksualus. Senosios kartos nepakeisi. Reikia daugiau pozityvių straipsnių, pavyzdžių apie homoseksualus, ir žmonių požiūris keisis. Man jau nusibodo keliaujant ir/ar poilsiaujant su drauge vaidinti pusseseres ir/arba geras drauges, kurios savo vyrus paliko namie, nes viešinti savo orientacijos nenoriu, o gal bijau“, - pasakoja 33-ejų metų homoseksualė Indrė.

Jai buvo maždaug 14-16 metų, kai suprato esanti lesbietė. Suvokimas atėjo savaime: jos niekada nedomino, nedomina ir nedomins vaikinai. Iš pradžių Indrė manė, kad kaltas pavėluotas brendimas, kol susipažino su tokiais kaip ji. Artimiesiems esanti homoseksuali prisipažino būdama 28-erių. Šeimos nariai reagavo labai jautriai, bet paskui apsiprato. Mama pasakė: „Kad ir kaip tu gyvensi, aš tave visada priimsiu ir toleruosiu.“ Aš esu uždara lesbietė ir aplinka apie mane nežino, todėl niekas ir nežemina...“ - teigia Indrė, kuri norėtų nevaržoma turėti antrąją pusę. „Antrą pusę susirasti nesunku. Aš manau, kas ieško, tas randa“, - numoja ranka moteris.

Kas Indrei labiausiai kelia nerimą? Homoseksualios šeimos/poros. Indrė pasakoja, kad Lietuvoje kaip gyveno, taip gyvena tokios poros ir augina vaikus. Ramybės neduoda klausimas, kodėl heteroseksualai turėtų kištis į tokių šeimų gyvenimą ir aiškinti, kas yra blogai. Indrė ragina pasižiūrėti į gatvę ar darbo vietą ir išsiaiškinti, ko negali homoseksualai, o gali heteroseksualai. „Prie kompiuterio pasidėti partnerio nuotrauką, bendradarbiams pasigirti apie savaitgalį, meluoti apie savo buitį, apkabinti ir pabučiuoti mylimąjį... - yra daug paprastų niuansų, kurie heteroseksualams natūralūs, o mums - ne“, - tvirtina pašnekovė.

Siekia atkreipti dėmesį į save

Labai daug lietuvių, išgirdę žodį „homoseksualas”, tvirtina, kad juos reikia atmesti ar išnaikinti. Kelių žmonių paklausiau, kas yra homoseksualumas ir kodėl taip nemėgstami gėjai bei lesbietės.

Anot Vainiaus (vaikino prašymu vardas išgalvotas), 16 metų jaunuolio iš Veisiejų miestelio, homoseksualumas - liga, prieštaraujanti gamtos dėsniams, nes jeigu pasaulyje gyventų vien homoseksualai, jie galiausiai išnyktų. Vainius mano, kad homoseksualūs žmonės yra ne tik gėjai ir lesbietės, bet ir pedofilai: „Apskritai homoseksualai nesukurti gyventi šioje žemėje. Juk vyras ir vyras arba moteris ir moteris negali turėti vaikų, todėl gamta jų tiesiog atsikrato.” Visos gėjų, lesbiečių vestuvės, paradai, vaikų įsivaikinimas turėtų būti draudžiami, nes, Vainiaus įsitikinimu, tai žaloja mūsų vaikų sąmonę. „Viską juk rodo per televizorių, ir vaikai pradeda manyti, kad tai normalu. Net 80 procentų žmonių tampa, o ne gimsta homoseksualūs“, - sako veisiejiškis.

Kodėl jis toks priešiškas homoseksualams? Dėl atsitiktinio įvykio, kurio Vainius nenorėjo atskleisti. Anksčiau jis buvo tolerantiškas homoseksualiems žmonėms, bet tas įvykis atvėrė akis.

Studentas Tomas Rodžianskas iš Vilniaus įsitikinęs - homoseksualumas yra šlykštus mados reikalas: „Homoseksualų paradai parodo, kad tai mados reikalas, nes žmonės neturi kur pasireikšti ir šitaip siekia atkreipti dėmesį į save.”

Tomas teigia, kad tai ne tik mada, bet ir liga. „Nuo ligų kuriami vaistai, pasinaudokime jais ir šį kartą gelbėdami pasaulį, o ne didžiuokimės ir teikime savo iškrypimus pasauliui. Homoseksualų psichiką mes privalome gydyti priverstinai”, - ragina studentas.

Pasak Tomo, Dievas sukūrė vyrą ir moterį, o ne du vienos lyties individus, todėl gėjų ir lesbiečių jis nemėgsta. Jais labiausiai pasibaisėjo tada, kai eidamas gatve pamatė du besibučiuojančius vyrus: „Buvo šlykščiau negu šlykštu.”

Reikia supratimo ir tolerancijos

„Homoseksualumas - lytinė orientacija, pasižyminti potraukiu tos pačios lyties asmenims. Šis terminas apibūdina tiek asmens savivoką ir patiriamus jausmus, tiek elgseną. Šiuo metu visų didžiausių pasaulio valstybių profesinės psichinės sveikatos organizacijos laikosi nuomonės, jog homoseksualumas nėra patologija ir bet kokie bandymai teikti gydymo terapiją homoseksualiam asmeniui gali privesti prie psichikos sutrikimų“, - teigia Alytaus miesto medicinos psichologė Violeta Bucevičiūtė.

Darbo praktikoje ji keletą kartų susidūrusi su homoseksualiais žmonėmis ir ragina patikėti, kad jie tokie kaip visi. Atėjusieji kreipėsi dėl pačių paprasčiausių problemų, tokių kaip ir heteroseksualai - dėl meilės ir bendravimo darbe sunkumų. „Aš tolerantiška šitiems dalykams. Nei gėjų paradai, nei vedybos, patikėkit, nekenkia ir tai nėra užkrečiama. Visuomenėje esama kur kas rimtesnių bėdų“, - įsitikinusi V.Bucevičiūtė.

Ką daryti, kad tiek homoseksualams (gėjams ir lesbietėms), tiek heteroseksualams būtų gerai? „Reikia daugiau švietimo tinkamu būdu pateikiant atitinkamoms amžiaus grupėms suprantamą informaciją. Ne gąsdinkim ir baisėkimės, o rodykim supratimą ir toleranciją. Juk neignoruojam šalia savęs rudaplaukio ar žaliaakio, sutinkam, kad žmonės labai skirtingi, taigi ir lytinę orientaciją gali turėti kitokią“, - teigia medicinos psichologė.