Liaudies dainų ir šokių ansamblis „Dainava“ grįžo iš trečios koncertinės kelionės po Japoniją. Pirmą kartą kolektyvas vienas atliko dviejų dalių programą. Per septynias viešnagės dienas surengti tik penki koncertai, tačiau žiūrovai išskirtiniai - daugelis jų mėgstantys, išmanantys įvairių šalių liaudies meną ir tradicijas, tuo besidomintys.

Pabuvome šalies ambasadoriais

Du koncertai Japonijos jaunimui vyko Tokijo priemiestyje universiteto ir Fukušimoje kolegijos salėse, trys - Tarptautinių ryšių asociacijų centruose: Osakoje, Hirosimoje ir Kitakiūšiū. Tarptautinių ryšių asociacijos, įsteigtos visuose stambesniuose Japonijos miestuose, sieja žmones, kurie domisi užsienio šalių gyvenimu, kultūra, ekonomika. Osakoje „Dainavos” koncertas buvo 144-as. Vadinasi, Osakos gyventojai jau susipažinę su 144-ių šalių folkloru.

Koncertu neapsiribota: šeimininkams pristatyta Lietuvos istorija, gamta, architektūra, kai kurie svarbiausi įvykiai, liaudiški muzikos instrumentai. Mums buvo malonus japonų dėmesys: juos domina Lietuvos istorija, kalba, nacionalinės mažumos, kultūra. „Dainava” čia atrodė neregėta ir egzotiška, todėl kiekviena kolektyvo grupė pademonstravo savo instrumentus atlikdama po parodomąjį kūrinį, mokydama groti, šokti kepurinę. Drąsiai sakome: „Dainava“ - viena geriausių ir įtaigiausių šalies ambasadorių svečiose šalyse, juo labiau kad nekainavo nė cento nei savivaldybei, nei valstybei. Ne vienas žiūrovas prisipažino iki šio susitikimo apie Lietuvą žinojęs labai mažai, o po koncerto pasijuto lyg joje pabuvęs.

Ir graudinomės, ir gėrėjomės

Laisvo laiko turėjome nedaug, o ir tą mažino dideli atstumai tarp miestų, repeticijos, garso ir apšvietimo technikos derinimas. Laisvą dieną skyrėme pažinčiai su sostine. Įspūdingas ir didingas Tokijas žėri dangoraižiais, spindi reklamomis, yra nepaprastai švarus ir tvarkingas. Teko pasižvalgyti į neaprėpiamą miesto panoramą iš dviejų dangoraižių, iš vieno - dieną, iš kito - naktį. Pritrenkiantis vaizdas!

Hirosimai turėjome pusdienį. Kadangi gyvenome miesto centre, po koncerto, kas dar turėjo jėgų, pasibastė ir naktį. Slegia 1945 metais amerikiečių numestos atominės bombos padariniai, iki ašarų jaudina vietinių (ir ne tik) žmonių tragedija. Šiurpą kelia po atominės bombos susprogdinimo darytos miesto nuotraukos. Kad ir kur eitum, prie kiekvieno didesnio statinio yra lentelės su tos vietos 1945-ųjų vaizdu. Kaip priminimas pasauliui paliktas vienas namas - 1945 metų paminklas. Netoli Hirosimos aplankėme Miyajima Itsukushimos šventyklą, vieną iš trijų įžymiausių Japonijos architektūros objektų.

Greituoju traukiniu (825 kilometrus iš Fukušimos į Osaką nukakome per 4 valandas), autobusais nuvažiuota daugiau nei 1,5 tūkstančio kilometrų. Ruduo, anksti temsta - pro langą žvelgėme į nesibaigiančius miestų žiburius. Šalis atrodo tartum didžiulis nesibaigiantis miestas, sunku atsekti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Pakeliui į Kitakiūšiū grožėjomės įspūdingais vaizdais: tarp kalnų įsiterpusiais miestais ir miesteliais, ryžių laukais ir bambukų giraitėmis. Maršrutas ėjo per didžiausią Japonijoje Honsiu salą, o Kitakiūšiū jau kitoje saloje - Kiūsiū. Šimonoseki sąsiaurį, kuris jungia Ramųjį vandenyną su Japonijos jūra, kirtome stebėtino aukščio tiltu. Apačioje - gausybė krovininių, kruizinių laivų, labai intensyvus judėjimas. Gaila, nebuvo aikštelės sustoti pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Pasirodymas japonams patiko

Dar kartą įsitikinome: Japonija yra išskirtinė šalis, turinti nuostabią gamtą, turtingą istoriją ir didingą šiandieną. Staigus, per beveik pusšimtį metų įvykęs ekonominis šuolis stebina ne tik visą pasaulį, bet ir pačius japonus. Tačiau labiausiai žavi žmonių nuoširdumas, nuolankumas, dėmesys kitam. Jeigu stabtelėjai ir pasižiūrėjai į žemėlapį susiorientuoti, tuoj pat prieis net ne vienas, o keli žmonės - gal reikia pagalbos? Ypač stebina dėmesys pagyvenusiesiems, jiems rodoma pagarba ir atjauta.

Kelionė namo buvo varginanti. Per 27 valandas turėjome tris kartus pakilti ir nusileisti: iš Fukuokos į Tokiją, iš Tokijo į Paryžių, iš Paryžiaus į Varšuvą, iš kurios dar 6 valandas baladojomės autobusu. Tačiau suvokiant, kokią misiją atlikome tolimoje Japonijoje, nuovargis nėra svarbus. Japonija - didelė šalis, lietuvių liaudies meną, kultūrą pamatė tik dalelytė šalies gyventojų. Mūsų pasirodymas japonams patiko ir tai teikia vilčių, kad ši kelionė ne paskutinė.

Alytiškiai turės galimybę pamatyti

ir įvertinti visą Japonijoje rodytą „Dainavos“ programą lapkričio 14 dieną 17 val.

Kultūros ir komunikacijos centre (Pramonės g. 1B).

Žiūrovų atsiliepimai