arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Tarvinas, Virmantė, Tomas

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2009-05-08  SpausdintiSpausdinti

Lietuvių folkloras europarlamentarus išjudino šokti

Aldona Kudzienė

Minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą penkmečio sukaktį Europos Parlamente (EP) Briuselyje skambėjo ir lietuviška muzika. EP darbuotojams koncertavo keturi skirtingų mūsų šalies regionų muzikos kolektyvai, gerai pažįstami Lietuvos televizijos nuotaikingos etnografinės laidos „Gero ūpo!” žiūrovams. Europarlamentarė Ona Juknevičienė į penkmečio sukaktį pakvietė ir keletą regioninės spaudos atstovų.

 

Kartu su „Gero ūpo!” kapelomis lietuvišką dainą traukė ir europarlamentarė Ona Juknevičienė. Aldonos Kudzienės nuotr.Lietuviai davė garo

Muzikantams ir dainininkams su savo instrumentais ir koncertiniais drabužiais patekti į Europos Parlamento būstinę nebuvo lengva. Teko iškentėti gausybę apsaugos tarnautojų apžiūrų ir patikrų. Visą kelionės nuovargį lyg ranka nuėmė svetingas ponios Onos sutikimas ir pasisveikinimas tris kartus priglaudžiant skruostus bei neįprastai gausios vaišės.

Jau pirmi EP erdvėse pasklidę lietuviškos muzikos akordai priviliojo didžiulį būrį darbuotojų.

„Mano Lietuva - nedidelė šalis, bet jos žmonės nuoširdūs ir muzikalūs. Jie per amžius puoselėjo papročius ir tradicijas. Lietuvių liaudies dainininkai jums atvežė dalelę mano gimtinės, paklausykite jos skambesio”, - kolegas europarlamentarus kvietė O.Juknevičienė, tą dieną šventusi ir savo gimtadienį. Kartu su Kauno „Kupole”, Nidos „Joldinga”, „Šeduvos bernais” ir skrabalininku, dainų aranžuotoju Regimantu Šilinsku politikė darniai atliko karo dainą „Teka saulutė rytuose”.

Instrumentus pravirkdžius „Šeduvos bernams” pajutau Lenkijos europarlamentarą baksnojant į nugarą. Su džiaugsmo ašaromis akyse lenkas man kalbėjo: „Šios polkos ritme aš atpažinau savo tautos folkloro elementų. Oi, koks malonus jausmas pajusti gimtojo krašto dvelksmą!” Trisdešimtmečio nidiškio Lauryno Vainučio vadovaujamos, senovinį Baltijos jūros vardą - Joldija - įamžinusios kaimo kapelos muzika net ratelius pinti vertė. Juose sukosi ne tik ponia Ona, bet ir jos kolegos, atstovaujantys įvairioms šalims.

Europoje gerai žinomas skrabalininkas, TV laidos „Gero ūpo!” nominacijos „Už tradicines vertybes, už grįžimą prie ištakų” 2007 metų šviesuolis R.Šilinskas žavėjo paauglišku, veržliu šėliojimu prie skrabalų, puikiomis aranžuotėmis.

Susirinkusieji neslėpė nuostabos išgirdę, kad pasaulyje gyvena apie keturis milijonus lietuvių, kurie užrašę pusantro milijono dainų, joms išdainuoti prireiktų beveik penkerių metų. Lietuviai pasirodymą baigė malūnėliu, kurį padėjo sukti ir žiūrovai. „Kaip gražu, apsiverksiu. Taip gražiai dainavote”, - neslėpė jaudulio politikė.

Bėda, kad Lietuva neprašo pinigų

Lietuvių viešnagė EP truko iki vakaro. Painiais Briuselio koridoriais, po specialiai lankytojams skirtas patalpas muzikantus lydėjo europarlamentarė O.Juknevičienė. Ji kalbėjo, kad aktyviai susitikinėja su Lietuvos įmonių profesinių sąjungų atstovais, aptaria bendradarbiavimo galimybes, kaip kuo greičiau pagelbėti darbo dėl ekonomikos krizės netekusiems žmonėms naudojantis Europos globalizacijos fondo teikiama parama bei nauja Lietuvos žmonėms palankesne tvarka.

O.Juknevičienė teigė, jog didžiausia Lietuvos bėda ta, kad neprašo pinigų. O neprašo todėl, kad šiais pinigais valdininkams pasinaudoti neįmanoma.

O.Juknevičienė įsitikinusi: dėl netinkamai į mūsų nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos (ES) aktų darbą praradusiems asmenims užkertamos galimybės gauti tiesioginę paramą. Iki šiol pinigai atitenka darbo biržoms, tik biurokratų aparatui.

Europarlamentarės tvirtinimu, kai kurios šalys jau brenda iš sunkmečio duobės, Lietuvos likimas priklausys nuo valdžios sprendimų. Garvežys, kuris ištrauktų valstybę iš sunkmečio, - atominės elektrinės statyba.

Politikė sakė gaunanti daug laiškų, kuriuose žmonės domisi savo teisėmis, susijusiomis su socialine apsauga. Ji kvietė rašyti laiškus, domėtis savo teisėmis.

Oranžinis karalienės gimtadienis

Lietuvos muzikantams buvo suteikta proga pasižvalgyti ne tik po ES sostinę, nors ekskursinė kelionės į Briuselį programos dalis prasidėjo būtent šiame moderniame mieste. Briuselio vizitinė kortelė - dabar jau trys siusiojančios skulptūros: berniuko, mergytės ir šuniuko, esančios gretimose gatvelėse. Seniausiai, penktą amžių, nepailsdamas siusioja berniukas, svečiai laiko pagarba jį aprengti. „Maneken-Pis” jau turi ir lietuvių tautinį kostiumą. Manoma, kad skulptūra simbolizuoja maištingą Briuselio biurgerių dvasią.

Vietinės Briuselio valdžios rūpestis - marokiečiai. Dar ne taip seniai šie emigrantai buvo puiki pigi darbo jėga, specialiai atvežta naujoms statyboms vykdyti, o šiandien jie problema. Tamsiaodžių jau ir Antverpene daugiau nei pusė. Dėl to ypač jaudinasi Europos žydai. Šiame uoste gimęs ir čia po studijų likęs dirbti žydas ortodoksas Mošė mums kalbėjo, kad sutemus jo gentainiai gatvėmis stengiasi nevaikščioti, nes vis dažniau tampa užpuolikų aukomis. Mitingus prieš juos organizuoja ne vietiniai, o svetimšaliai.

Vaikščiodami po Antverpeno žydų kvartalą jautėmės tarsi filmavimo aikštelėje. Nuo kūdikėlių iki žilabarzdžių - visi išlaikę šiai tautai būdingą orumą, apsirengimą, manieras. Mažų krautuvėlių savininkai lietuviškai ragino užsukti užsisaldinti jų saldumynais.

Kai viešėjome Olandijos sostinėje Amsterdame, miestas skendo oranžinėje spalvoje. Iš visos šalies suvažiavęs jaunimas šventė karalienės gimimo dieną. Nyderlandų karalienė Beatrix gimusi kitu metu, bet iš pagarbos savo motinai šios šventės neperkėlė, švenčia balandžio 30-ąją kaip jos motina, monarchė Juliana. Šiemetė šventė ypatinga, karalienei Julianai būtų sukakę 100 metų. Pagyvenę olandai į gatves, kuriose eismas uždarytas nuo vidurnakčio, drįso išeiti tik anksti rytą. Nuolat judančiai miniai augant geometrine progresija, jie kėlė ant rankų oranžiniais kaspinais papuoštus augintinius, dažniausiai Jorkšyro terjerus, ir spruko į savo kiemus. Tokių spūsčių neteko regėti net lemtingose futbolo čempionatų rungtynėse. Dešimt valandų praleidome tame milžiniškame bruzdesyje. Ypač baimino grūstys ant tiltų virš kanalų. Ketvirtį valandos nepajudinamai prispaustiems prie braškančios tilto atramos, nori nenori kyla minčių - kiek ilgai išsilaikysime įkritę į kanalą, kurio gylis 9 metrai (vietiniai juokauja, kad kanale trys metrai dumblo, trys metrai dviračių ir tik trys metrai vandens - A.K.).

Sėkmingai pasiekę autobusą svarstėme, kas geriau: niurzgėti ant valdžios ir valstybės dienas švęsti kukliai ir individualiai ar taip vieningai, šurmulingai, laisvai? Dauguma atviravo, ačiū Dievui, kad Lietuvai dar toli iki Amsterdamo demokratijos ir tolerancijos žmonių odos spalvai, pomėgiams, seksualinei orientacijai.

Čekai mėgsta sukčiauti

Praha atmintyje įsirėžė kaip gražių senamiesčio aikščių, Karalių rūmų, Šv. Jurgio bazilikos, gotikinės Šv. Vito katedros, barokinės Šv. Mikalojaus bažnyčios, Vaclovo aikštės, astronominio laikrodžio Rotušės aikštėje ir turistų įžūlių apgavikų miestas. Apgaulę ypač patyrė vyresnieji, kurie demonstravo rusų kalbos žinias.

Kai eurus į Čekijos kronas keitėme gidės Elvyros prižiūrimi, kursas buvo 25,42 kronos. Individualiai užsukusieji, ypač po vieną, už eurą gavome tik 18,54 kronos. Negana to, dažnam kelias dešimtines ar net visą šimtą dar ir nusukdavo. Vienai garbingo amžiaus damai paprašius grąžinti nusuktą šimtinę, keitėjas uždarė langelį ir įniko į kažkokius popierėlius. Moteriai prakalbus apie policiją, langelį uždengė keliomis dėžutėmis... Kiti juokavo už bokalą alaus ar puodelį kavos mokėję dvigubai daugiau, negu buvo parašyta meniu. Nepaisant to, Europa nuostabi ir viliojanti.

toliau2009-05-08  commSkaityti komentarus (1)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100