Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kolektyvas siūlo buvusiame Juozo Vito skvere, kurio idėjos konkursą yra paskelbusi miesto savivaldybė, įprasminti Dzūkijos sostinėje gyvenusių ir kūrusių literatų atminimą.

Matomas kultūrinis miesto akcentas

Nepaisant to, kad Alytuje gyveno ir kūrė daug garsių rašytojų ir literatų, mieste veikia jų atminimui skirti memorialiniai muziejai ir ekspozicijos, tai nepakankamai ryškiai akcentuojama daugelio miestelėnų sąmonėje, o miesto svečiai sužino tik fragmentiškai.

Subtilus priminimas apie Alytuje gyvenusius ir kūrusius Konstantiną Bajerčių, Rimą Buroką, Antaną Jonyną, Jurgį Kunčiną, Anzelmą Matutį, Antaną Saulyną, ateityje - gal ir kitus, padėtų sukurti šviesią šios vietos aurą, taptų miestelėnams ir svečiams MATOMU kultūriniu miesto akcentu.

Visi minėti kūrėjai yra parašę puikių meilės lyrikos posmų ar prozos tekstų, persunktų meile Alytaus grožiui ir išskirtinumui.

Toks skveras galėtų tapti ir sava, įvairaus amžiaus alytiškių mėgstama poilsio vieta. K.Bajerčius, A.Matutis yra rašę vaikams, jaunimui, be jokios abejonės, imponuotų R. Buroko asmenybė ir kūryba. Vyresniajai kartai artima A.Jonyno, A.Saulyno ir J.Kunčino kūryba, gyvas jų atminimas.

Būtų unikalus ir įdomus

Vasarą čia būtų galima organizuoti įvairius literatūrinius, muzikinius vakarus, savo kūrybą galėtų skaityti jaunieji literatai ar prie „Tėkmės“ klubo priklausantys eiliavimo, rašymo mėgėjai, šiaip miestelėnai - visi, kas nori „lipti ant bačkos“. Praverstų ir bukinistų kioskas, skelbimų lenta „Ieškau, keičiu, parduodu knygas“.

Būtent čia tikslinga įkurdinti atmintinų literatūrinių vietų rodyklę ar žemėlapį. Turizmo informacijos centras ar kitos institucijos galėtų parengti ir kultūrinio turizmo maršrutą „Literatūrinis Alytus“.

Galų gale gal bent čia atsirastų civilizuota vieta kultūrinių renginių skelbimams? (Dešimtmečius mieste neišsprendžiama problema - kaip ir viešojo tualeto...)

Kad ir kuklūs minėtų rašytojų bareljefai, lentelės su išraižytais kūrybos fragmentais, kiekvieno atminimui skirtas medis (jau esama senų, o naujų sodinimas galbūt galėtų tapti gražia ir prasminga akcija), „vardinis“ suolelis, žibintas (ar kitoks kūrybiškas apšvietimo sprendimas) - šie meniniai akcentai sukurtų jaukią, ramią ir nepakartojamą skvero atmosferą.

Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje gausu skverų, pavadintų žymių rašytojų vardais. Tačiau bent jau Lietuvoje mums nežinoma atvejų, kad taip būtų pagerbtas atminimas VISŲ literatūros kūrėjų, skirtingomis epochomis vienaip ar kitaip garsinusių tiek miestą, tiek šalį. Tad šiuo požiūriu toks skveras Alytuje būtų gana unikalus, bent jau Lietuvos mastu, tad įdomus ne tik alytiškiams.

Pastabos paraštėse

Buvęs Juozo Vito skveras - viena iš nedaugelio Alytaus erdvių, aplink kurią dar yra išlikusių senojo miesto ženklų - Zimavičienės mūras, „Taikos“ kino teatro fasadas, Šv. Angelų Sargų bažnyčia. Šalia - apleistas buvusios „Pušies“ kavinės pastatas (nukirstos galvos svajonė, kad kavinė atgytų, pasipuoštų Algimanto Kazlausko keramika ir ten vėl imtų rinktis žmonės „prie meno“).

Beje, nusipirkti Alytuje mažų vėliavyčių su miesto simbolika - bergždžias reikalas. Be banalių puodelių su Alytaus herbu, jokių įdomesnių suvenyrų su miesto simbolika ar kitais „ypatingumo ženklais“ nėra. O gal literatūrinis skveras, jo simbolių gamyba ir pardavimas kažkam galėtų tapti verslu, padėsiančiu išgyventi krizę? O ir svečiams pagaliau turėtume ką parodyti, dovanoti lauktuvių ilgam atminimui.

Giedrė Bulgakovienė

ir Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kolektyvas