arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Tarvinas, Virmantė, Tomas

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2008-11-18  SpausdintiSpausdinti

„... kad lietuviai, sužinoję apie karžygišką savo prosenelių gyvenimą, pajustų daugiau savigarbos”

Kęstutis LABANAUSKAS

Didinga ir garsi istorija

Merkinė priklauso prie ryškiausių istorinės praeities Lietuvos vietovių tuoj po Trakų, Kernavės, Gardino ir Kauno - vienoje gretoje su legendų išgarsintomis Veliuona, Biržais, Dubingiais, Punia, Lyda. Tai lėmė objektyvi Merkinės svarba Panemunės pilių gynybos nuo Kryžiuočių ordino grandinėje ir jos didelio valsčiaus bei dvaro prie svarbiųjų Lietuvos sausumos ir vandens kelių vaidmuo. Kiekvieno keliautojo akį patraukia Nemuno ir Merkio santakoje stūksantis piliakalnis, sugriautos legendinės pilies vieta.

XX a. pradžioje atgimstant Lietuvai, Merkinės šlovei daug nusipelnė jos praeitį išaukštinęs kraštietis rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius. Jis „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“ tvirtino norėjęs, „kad lietuviai, sužinoję apie karžygišką savo prosenelių gyvenimą, pajustų daugiau savigarbos“. Atgimstančiai po ilgo letargo ir svetimųjų paniekos tautai padavimai gaivino didingos ir garsios Lietuvos istorijos pojūtį. Tai valstiečių vaikams leido pasijusti ne tik sunkiu darbu sau duoną pelnančių šios žemės vaisių vartotojais, bet ir teisėtais ilgaamžės jos istorijos šeimininkais ir tęsėjais. Jų dvasią akivaizdžiai įrodė Merkinės kaimynų perlojiškių ryžtas sunkiausiu pereinamuoju laikotarpiu kurti savigynai Perlojos respubliką, atkaklus okupuotos Dainavos krašto dalies gyventojų priešinimasis J.Pilsudskio ir L.Želigovskio avantiūros primestai lenkų okupacinei administracijai bei ypač atkakli Dzūkijos partizanų kova su sovietų okupacija baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir beveik dešimtmetį po jo. Vienas ryškiausių kovos akordų tapo dainose įamžintas drąsus partizanų puolimas pačioje Merkinėje įsitvirtinusių sovietinių baudėjų.

Merkinę nukonkuravo Alytus

Tiek gausios tautosakos užfiksuota, tiek apibendrinančių archeologijos ir istorijos tyrimų (veikale „Merkinės istorijos bruožais“) rodoma tūkstantmečių praeitis, kurios pradžia datuojama vėlyvuoju paleolitu (X a. pr. Kr. antroji pusė - IX a. pr. Kr. pradžia), pagrindžia, koks įvairus ir ryškus yra Merkinės kultūros paveldas. Jo ryškiausi pavidalai formavosi viduramžių laikotarpiu, kai, manoma, XIII a., ankstyvuoju valstybės laikotarpiu, Merkinėje buvo įsteigtas gynybinis ir administracinis centras formuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietvakarinės sienos apsaugos ruožą Nemuno vidurupyje. XIII-XIV a. Merkinės paminklų kompleksui priskirtina: pilis, gyvenvietės papilys, menama kapinyno vieta ir Kukumbalio šventvietė. Nuo 1569 m. miestui suteikta savivalda, pastatyta rotušė (carų Rusijos metais iš jos griuvėsių perstatyta cerkvė; dabar - kraštotyros muziejus). Merkinės šlovės laikus byloja išlikę senųjų miesto vartų stulpai.

Merkinės Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia yra tarp pirmųjų Lietuvoje pastatytų; daug kartų degusi, perstatoma ir rekonstruota. Dabartinė mūrinė, iš 1615 m. buvo gotikinė, smarkiai rekonstruota 1648 m. ir po Maskvos invazijos nusiaubimo remontuota 1674 m. baroko stiliaus bruožais, išlaikiusi retų meno bruožų.

Paslaptingumu dvelkia ir išlikęs pastatas, kuriame apsistojęs 1648 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, mėgdavęs medžioti aplinkinėse giriose, bet tąsyk pervargęs ir apsirgęs...

Deja, XVII a. antrojoje pusėje miesto augimas sulėtėjo, po karų ir marų, ypač Maskvos 1655 m. invazijos ir XVIII a. pradžios didžiojo maro, Merkinė, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, išgyveno krizę. Todėl vėliau ją nukonkuravo ir administraciniu centru tapo Alytus. Tačiau apylinkių gamtos savitumas, nulemtas sudėtinga sąveika ledynmečio palikto geologiškai jauno paviršiaus su Nemuno bei Merkio upių gilinamais slėniais, tūkstantmetė istorinė praeitis su sūduvių, jotvingių, dainavių genčių sąveikos paribiu, kovų už laisvę tautosakos vaizdiniai, užsikonservavęs šio krašto verslų ir tradicijų pobūdis tapo prielaida jame įkurti Dzūkijos nacionalinį parką bei garbingai čia prisiminti ilgaamžes Lietuvos kariuomenės tradicijas.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, tęsdamas paveldosauginių, edukacinių, meninių renginių ciklą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui - aktyvi pilietinė iniciatyva“, kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Dzūkijos nacionaliniu parku lapkričio 23-iąją 12.30 val. po šv. mišių (jų pradžia 11.30 val.) Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje (Varėnos r.) Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-ųjų metinių proga pristato folkloro ansamblio „Kupolė“ (vad. Antanas Bernatonis) programą „Lietuvos partizanų dainos“. Be to, Merkinės lankytojų centre (Vilniaus g. 2, Merkinė) veiks fondo kaupiama ir nuolat papildoma grafikos darbų paroda „Aplankyti paveldo objektai“. Tai dienai bus sukaupta jau 40 grafikos darbų. Daugiau informacijos apie renginį interneto svetainėje www.ciurlioniopaveldas.lt.

toliau2008-11-18  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100