arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Ginvydas, Ginvydė, Otonas (Otas), Romanas

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2007-12-28  SpausdintiSpausdinti

Keletas pašto istorijos puslapių

Artūras Balčiūnas Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas

Pažvelgus į kiekvieną iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą eksponatą, pasigilinus ir mintimis nuklydus į bent vieną istorijos kampelį galima sužinoti daug įdomaus ir nepaprasto. Štai ir šis 1983 metais LTSR ryšių ministerijos Karolio Požėlos spaustuvėje Kaune išleistas pašto vokas, kažkada kainavęs vieną kapeiką ir visai neseniai patekęs į Alytaus kraštotyros muziejaus fondus, liudija ne vieną pašto istorijos puslapį.

 

Kilo mintis vežti paštąŠis 1983 metais LTSR ryšių ministerijos Karolio Požėlos spaustuvėje Kaune išleistas pašto vokas, kažkada kainavęs vieną kapeiką ir visai neseniai patekęs į Alytaus kraštotyros muziejaus fondus, liudija ne vieną pašto istorijos puslapį.

Taigi, žvelgiant į minėtą pašto voką, ant kurio įamžinti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno atvaizdai, galima teigti, kad jie buvo ne vien drąsūs lakūnai pionieriai, nutiesę pirmąsias tarpžemynines oro linijas bei įnešę lietuvių tautos indėlį į aviacijos vystymąsi, bet kartu ir oro pašto per Atlanto vandenyną pradininkai.

Ruošiantis skrydžiui ir trūkstant lėšų būsimam žygdarbiui S.Dariui kilo mintis skrendant vežti į Lietuvą paštą ir taip užsidirbti.

Lakūnai už savo pinigus pasigamino specialių vokų ir laiškinio popieriaus. Vokai turėjo užspauduotą tamsiai mėlynos spalvos įrašą, kad yra skirti S.Dariaus ir S.Girėno skridimui maršrutu Niujorkas-Kaunas, ir eilės numerį. Iš viso buvo pagaminta 1 tūkst. 400 numeruotų vokų. Už paprasto laiško gabenimą reikėjo mokėti 2 dolerius, registruoto - 2 dolerius 25 centus. Norintieji pasiųsti laiškus į Lietuvą S.Dariaus vardu turėjo atsiųsti reikiamą sumą ir už tai gavo vokų bei laiškinio popieriaus, o laiškai galėjo būti adresuoti tiktai į Lietuvą arba ir atgal į JAV, bet tada šalia JAV pašto ženklų turėjo būti užklijuoti ir lietuviški.

Baigus spausdinti klišė sunaikinta

1933 metais lakūnai iš Čikagos parskrido į Niujorką rengtis skrydžiui, tačiau pinigų vis dar trūko, todėl nutarta pirkti Lietuvos oro pašto ženklų ir juos spauduoti specialiais ženklais. Ženklų parsisiųsti iš Lietuvos nebuvo kada, o reikiamą kiekį jų buvo sunku rasti ir Amerikoje. Laikui bėgant rasta 500 komplektų trikampių Lietuvos oro pašto ženklų istorine tematika, susidedančių iš penkių skirtingos vertės ženklų. Ženklus parūpino Niujorko pašto ženklų prekybininkas V.Niklinas. Kadangi jis, sužinojęs, kokiam tikslui ženklai reikalingi, atsisakė šiuos perleisti už pinigus, jam pažadėta trečdalis visų perspausdintų ženklų. Taip pat sutarta perspausdinti dar 500 tokių pat.

Beje, įdomus faktas: spausdinimo klišė po spausdinimo turėjo būti sunaikinta, kad nebūtų spausdinama daugiau ženklų, o perspausdintieji atiduoti Lietuvos konsului. Paruošus perspausdinimo klišę visi reikiami ženklai suantspauduoti Niujorko spaustuvėje. Taip pat buvo suantspauduoti juodos spalvos antspaudu, o norint apsaugoti nuo galimų falsifikavimų klišėje įbrėžtos tam tikros žymės. Baigus spausdinti klišė sunaikinta.

Pašto maišelį spėjo išmesti

Visas surinktas „Lituanikos“ paštas prieš lakūnų skrydį buvo antspauduotas 1933 metų liepos 15 dienos 5 valandos kalendoriniu pašto ženklu. Paskui korespondencija dar suantspauduota apvaliu „Lituanikos“ antspaudu. Pašto maišelis atgabentas į aerodromą ir padėtas į lėktuvą 3 valandą 30 minučių.

Prieš pakylant lėktuvui, S.Darius vienam išlydinčiųjų perdavė voką su likusiais neparduotais perspausdintais pašto ženklais, prašydamas juos realizuoti, kad būtų pinigų grįžti iš Lietuvos.

Liepos 15-ąją 6 valandą 15 minučių „Lituanika“ atsiskyrė nuo Amerikos žemyno ir pradėjo istorinį skrydį, o liepos 17 dieną lėktuvui paslaptingomis aplinkybėmis sudužus Vokietijos miške, netoli Soldino miestelio lakūnai žuvo. Jie dar spėjo išmesti pašto maišelį, ir šis liko sveikas. Tai vienintelis toks poelgis oro pašto istorijoje.

Ilgainiui dėl labai mažo tiražo pašto ženklai ir lakūnų gabenti laiškai tapo didele retenybe.

Per mėnesį surinkta 800 laiškų

1989 metų pavasarį trys jachtos ( „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) pirmąsyk Lietuvos jūrų buriavimo istorijoje sumanė perplaukti Atlanto vandenyną. Buvo nuspręsta, kad žygio maršrutas drieksis maždaug ta pačia trasa, kuria 1933-iaisiais Atlantą įveikė narsieji lakūnai S.Darius ir S.Girėnas.

Finansinių sunkumų neišvengė ir „Lietuvos“ įgula. Iki kelionės starto likus keliems mėnesiams, žygio sąskaitoje buvo vos keli tūkstančiai pasaulyje nekonvertuojamų rublių. Prisiminę „Lituanikos“ skrydį, buriuotojai nutarė jachtomis per Atlantą gabenti jūrų paštą.

To meto „Ryto“ spaustuvės vadovas Laimis Skyrius mielai sutiko pagaminti vokus su žygio per Atlantą emblema, o „Klaipėdos“ dienraštyje buvo pranešta apie sumanymą plukdyti jūrų paštą. Paskelbta taktiškai, kad buriuotojai nesupyktų už tokią paslaugą gavę simbolinį atlyginimą.

Jau kitą dieną į „Eltos” Klaipėdos biurą ėmė plaukti šūsnys laiškų. Žmonės juos adresavo JAV gyvenantiems broliams, seserims, dėdėms tikėdami, kad pašto siuntas kontroliuojantys KGB cenzoriai šių laiškų neperskaitys. Autoriai laiškų priėmėjams atkakliai bruko dešimtines su Lenino atvaizdu, o kai kurias iš kaimų atskubėjusias bobutes teko atkalbinėti atsiimti kelioms pensijoms prilygstančias aukas. Per mėnesį buvo surinkta 800 laiškų. Tokią rimtą pašto siuntą reikėjo tinkamai parengti ir gabenti pagal visas tarptautinio pašto taisykles.

Laiškai paslėpti lyg matrioškoje

Iš pašto pasiskolintas brezentinis maišas laiškams su užrašu „Ļī÷ņą ŃŃŃŠ” bet vėliau šis nugrandytas ir pakeistas į tais laikais dar neįprastą „Lietuvos paštas“. Kad nepažymėti laiškai nekeltų įtarimų, nuspręsta vokus paženklinti dailininko Vytauto Karčiausko sukurtu suvenyriniu senojo Klaipėdos pašto spaudu. Kadangi lietuviškų pašto ženklų tuo metu dar nebuvo, kai kurie žmonės ant vokų klijavo namie išsaugotus tarpukario Lietuvos pašto ženklus. Vokai su TSRS aneksuotos valstybės ženklais nebūtų pasiekę adresatų, todėl papildomai teko klijuoti ir sovietinius pašto ženklus.

Tokia pašto siunta nustebino Klaipėdos jūros muitininkus. Savo aparatais peršvietę siuntą jie šioje aptiko žmonių įdėtų ženkliukų, lipdukų su Sąjūdžio simbolika. Tuo metu grąžindami pašto maišą muitininkai juokaudami šyptelėjo: „O gal ten auksas arba platina?“ Tačiau jau po kelių mėnesių „Lietuva“, stabtelėjusi tik Azorų salose ir sėkmingai įveikusi Atlanto vandenyną, Niujorke apie atgabentą paštą raportavo ją pasitinkančiam vietos „Atleto“ klubo pirmininkui Pranui Gvildžiui. Kiek vėliau Niujorke pašto vokai buvo paženklinti Manhatano prieplaukos („South Street Seaport station“) pašto spaudu. Taip buriuotojų gabenti laiškai laimingai pasiekė adresatus ir kartu užminė nedidelį galvosūkį tautiečiams, nes atplukdytus laiškus toliau siųsti buvo galima tiktai perdėtus į kitus vokus su JAV pašto ženklais. Panašiai buvo ir Klaipėdoje - užklijuotus laiškus reikėjo perdėti į proginius jachtos vokus prieš tai perrašius adresą. Gavę laiškus su JAV, Sovietų Sąjungos ir aneksuotos Lietuvos pašto ženklais žmonės suko galvas, ką tai galėtų reikšti: lyg matrioškoje paslėptus laiškus su mistiniu spaudu „Jūrų paštas“ jie perskaitydavo atplėšę tris skirtingus vokus.

Aprašiau tiktai keletą istorijos akimirkų iš daugelio, o jas išgirsti, pajusti galima apsilankius Kraštotyros muziejuje, kur saugomi eksponatai bei kitos istorinės vertybės. Kiekvieną kartą, kai sustosite prie kokio nors eksponato, neskubėkite nuo jo nusisukti, luktelėkite ir susimąstykite.

toliau2007-12-28  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100