arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Girdvilas, Eivilė, Gracijus

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2017-12-07  SpausdintiSpausdinti

„Šalis ta Skaipija vadinas”: pjesė ir spektaklis yra perspėjimas, kas gali įvykti, jei padėtis šalyje nesikeis

Emig­ra­ci­jos skau­du­liai, pai­nūs bu­vu­sių bend­ra­klasių san­ty­kiai, am­ži­nas mei­lės tri­kam­pis, nu­si­vy­li­mas tė­vy­ne, šei­ma, drau­gais, po­li­ti­ka - vi­sa tai nau­ja­me te­at­ro ben­dri­jos „Apar­tė“ spek­tak­ly­je „Ša­lis ta Skai­pi­ja va­di­nas“. Spek­tak­lio prem­je­ra - jau šį sa­vait­ga­lį, gruo­džio 10 die­ną, 17 val. Aly­taus kul­tū­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos cen­tre.

 

Režisierius Arvydas Kinderis ir jo vadovaujama „Apartė“ trupė apie emigraciją kalba kitu aspektu - kaip psichologinį diskomfortą ir bėgimą nuo savęs. Fausto AUGUSTINO nuotr.Re­ži­sie­rius Ar­vy­das Kin­de­ris:

- Apie ką spek­tak­lis? Taip su­pran­tu, kad pa­si­rink­tos la­bai ak­tu­a­lios te­mos? Ko­kiu ra­kur­su jos at­sklei­džia­mos? Nes da­bar te­at­ras ši­to­mis te­mo­mis kal­ba daug, bet ky­la klau­si­mas, kiek tai dar ga­li bū­ti pa­vei­ku.

 

- Šiuo spek­tak­liu sie­kiu į sce­nos erd­vę grą­žin­ti te­at­rui bū­din­gą, bet pas­ta­ruo­ju me­tu daž­nai pa­mirš­ta­mą ide­o­lo­gi­nį pa­grin­dą. Te­at­ras nė­ra vien leng­va pra­mo­ga. Tai pras­mių me­nas, ku­ris pri­va­lo kel­ti į pa­vir­šių vi­suo­me­nė­je su­si­kau­pu­sius skau­du­lius. Gy­ve­na­me ša­ly­je, kur bai­gia­mos „iš­plau­ti“ bet ko­kios ide­o­lo­gi­jos, pa­kei­čiant jas įvai­rio­mis su­ro­ga­ti­nė­mis tie­se­lė­mis, kaip, pa­vyz­džiui, „dirbk, pirk ir mirk“, ar­ba to­le­ran­ci­jų ir glo­ba­li­za­ci­jų dū­mais. Man įdo­mu: kas už tų dū­mų sle­pia­si? Kas „pra­ki­ši­nė­ja“ tuos su­ro­ga­tus? Sta­li­no nė­ra, bet iš­trem­tų­jų (emig­ran­tų) ne­ma­žė­ja. Ky­la klau­si­mas, kur tas drau­gas Sta­li­nas? Kie­no ran­ko­mis vyk­do­mas tau­tos ge­no­ci­das? Man kaip Lie­tu­vos pi­lie­čiui šie ir ki­ti su ša­lies po­li­ti­ka ir so­cia­li­niu gy­ve­ni­mu su­si­ję klau­si­mai rū­pi. To­dėl ir pa­ra­šiau pje­sę „Ša­lis ta Skai­pi­ja va­di­nas“, per­fra­zuo­da­mas ori­gi­na­lų Pra­no Vai­čai­čio teks­tą „Ša­lis ta Lie­tu­va va­di­nas“.

 

- Koks spek­tak­lio žan­ras?

 

- Po­li­ti­nio so­cia­li­nio te­at­ro at­mai­na. Gal po­li­ti­nė tra­gi­ko­me­di­ja? Tiks­liai ne­įvar­dy­siu.

 

- Kas yra Skai­pi­ja?

 

- Man Skai­pi­ja yra ša­lis, į ku­rią emig­ra­vo dau­gy­bė mū­sų pi­lie­čių, ne­be­jau­čian­čių tvir­tos že­mės po sa­vo ko­jo­mis. Gim­to­ji že­mė ta­po pa­mo­te ir pa­tė­viu ar­ba žie­žu­la ra­ga­na. Ši pje­sė - žiau­ri fan­ta­zi­ja po­li­ti­kos, ide­o­lo­gi­jos, emig­ra­ci­jos ir mei­lės te­mo­mis. Jo­je daug kas su­tirš­tin­ta, su­gal­vo­ta.

 

Pje­sės ir spek­tak­lio aki­ra­ty­je trem­ti­nių šei­ma ir vie­na iš duk­te­rų, Si­re­na, gy­ve­nan­ti emig­ra­ci­jo­je, ra­di­ka­lių pa­žiū­rų anar­chis­tė. Veiks­mas vys­to­si per šei­mos ir bu­vu­sių bend­ra­klasių san­ty­kius, ku­rie gi­mė, au­go ir gy­ve­no dvie­jo­se skir­tin­go­se po­li­ti­nė­se sis­te­mo­se. Šią pje­sę ra­šiau apie kar­tą ir epo­chą, ku­rio­je jie gy­ve­no, my­lė­jo ir sva­jo­jo. Pje­sė ir spek­tak­lis yra per­spė­ji­mas, kad ga­li įvyk­ti ir taip, jei­gu pa­dė­tis ša­ly­je ne­si­keis.

 

- Kas fi­nan­suo­ja spek­tak­lio kū­ri­mą?

 

- Spek­tak­lio kū­ri­mą iš da­lies fi­nan­sa­vo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, už tai ir no­riu pa­dė­ko­ti.

 

- Pa­pa­sa­ko­ki­te apie spek­tak­lio kū­ry­bi­nę gru­pę.

 

- Vai­di­na miš­rus 17 žmo­nių ko­lek­ty­vas: ak­to­rius iš Kau­no Eval­das Les­kaus­kas, re­ži­sie­rius Ar­vy­das Kin­de­ris, te­at­ro mo­kyk­los „Apar­tė“ auk­lė­ti­nės Žie­dū­nė Mal­do­nie­nė, Lo­re­ta Na­ru­ševi­čie­nė, Jū­ra­tė Min­ke­lie­nė, Vil­tau­ta Po­cie­nė, Le­o­ka­di­ja Su­šins­kai­tė ir ne­ma­žas bū­re­lis moks­lei­vių iš Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ir Pu­ti­nų gim­na­zi­jų.  

 

Ak­to­rė Žie­dū­nė Mal­do­nie­nė:

- Kaip se­kė­si kur­ti vaid­me­nį?

 

- „Kiek­vie­nas vaid­mens kū­ri­mas man yra di­de­lis iš­šū­kis. Vi­sa­da pa­to­gu gy­ven­ti pa­to­giai, ne­suk­ti sau gal­vos apie eg­zis­ten­ci­nius klau­si­mus, ne­si­mo­ky­ti at­min­ti­nai teks­to, ra­miai va­ka­rus leis­ti su kny­ga ran­ko­se, gy­ven­ti su­si­kur­to­je kom­for­to zo­no­je... Mėgs­tu „įmes­ti“ sa­ve į ne­pa­to­gias si­tu­a­ci­jas, ku­rios iš ma­nęs pa­rei­ka­lau­ja fi­zi­nių ir pro­ti­nių jė­gų, įvai­ria­pu­siš­kes­nio mąs­ty­mo, po­žiū­rio, kū­ry­bos, nes tik taip to­bu­lė­ja­me. Nė­ra leng­vų vaid­me­nų, tad ir šis, emig­ran­tės Si­re­nos vaid­muo, yra su­dė­tin­gas, dau­gia­ly­pis. Ne­ga­liu drą­siai sa­ky­ti, kad jau at­ra­dau sa­vo per­so­na­žą iki ga­lo, aš vis dar ieš­kau, bet juk taip ir tu­ri bū­ti, nes tai kū­ry­bos pro­ce­sas.

 

- Kaip ma­no­te, ar to­kia ak­tu­a­li te­ma dar ga­li bū­ti pa­vei­ki žiū­ro­vams, ku­rie gy­ve­na tra­giš­kos emig­ra­ci­jos re­a­ly­bė­je?

 

- To­kia spek­tak­lio te­ma vi­sa­da ak­tu­a­li. Daž­niau­siai emig­ra­ci­ja mi­ni­ma iš fi­nan­si­nės pu­sės, kaip žmo­nių, iš­vy­ku­sių sve­tur už­si­dirb­ti pi­ni­gų gy­ve­ni­mui, is­to­ri­jos. Šia­me spek­tak­ly­je pa­lie­čia­ma ir ki­ta pu­sė - tai psi­cho­lo­gi­nis dis­kom­for­tas, bė­gi­mas nuo sa­vęs, sa­vo jaus­mų.

 

- Ką as­me­niš­kai Jums reiš­kia da­ly­va­vi­mas „Apar­tė“ veik­lo­je?

 

- Man as­me­niš­kai tai reiš­kia kū­ry­bą su ben­dra­min­čiais, sa­vo­tiš­ką lais­vę nuo ste­re­o­ti­pų. Reiš­kia tiek, kad kar­tais to žo­džiais ne­už­ra­šy­si.

 

- Ko pa­lin­kė­tu­mė­te vi­sai spek­tak­lio kū­ry­bi­nei tru­pei?

- Kū­ry­bi­nei gru­pei lin­kiu ge­ros prem­je­ros!

  

Parengė Saulė Pinkevičienė

 

toliau2017-12-07  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100