arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Vilgaudas, Gaivilė, Artūras, Felicija

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2015-06-30  SpausdintiSpausdinti

Alytiškio nealkoholinis kokteilis pretenduoja į šalies rekordą

Alma MOSTEIKAITĖ
Į 20 litrų indą tilpęs Aisčio Židanavičiaus nealkoholinis kokteilis ruoštas birželio 27-ąją, tai prasidėjo 20 val. 45 min. ir truko 35 minutes.Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį Šven­čio­nių ra­jo­ne, prie Pail­gio eže­ro, tre­či­ą­kart šalyje bu­vo su­reng­tas blai­vus fes­ti­va­lis „Va­rom! Sum­mer fest’15“, ku­ria­me da­ly­va­vo apie tūks­tan­tis pra­mo­gas be al­ko­ho­lio pa­lai­kan­čių žmo­nių. Ja­me pir­mą kar­tą or­ga­ni­za­to­rių su­ma­ny­mu siek­ta di­džiau­sio ne­al­ko­ho­li­nio kok­tei­lio ša­lies re­kor­do. Šio sie­kė aly­tiš­kis, ant­rus me­tus mo­bi­laus kok­tei­lių ba­ro ver­slu už­si­i­man­tis Ais­tis Ži­da­na­vi­čius. Ša­lies re­kor­dus re­gist­ruo­jan­čios Vil­niu­je vei­kian­čios agen­tū­ros „Fac­tum“ prie Lie­tu­vos kul­tū­ros fondo di­rek­to­rius Vy­tau­tas Na­vai­tis sa­ko, kad „Va­rom!“ or­ga­ni­za­to­riai dar ne­pa­tei­kė vi­sų rei­kia­mų do­ku­men­tų re­gist­ruo­ti ne­al­ko­ho­li­nio kok­tei­lio ša­lies re­kor­dą, juos pri­sta­čius bū­si­mą re­kor­dą svars­tys eks­per­tų ko­mi­si­ja, ta­čiau jis nu­jau­čian­tis, jog aly­tiš­kio pa­ruoš­tas kok­tei­lis bus įra­šy­tas į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą. Į šią pre­ten­duo­jan­tis ne­al­ko­ho­li­nis kok­tei­lis „Ipa­ne­ma by VA­ROM“ til­po į 20 lit­rų in­dą, jam pa­nau­do­ti šeši in­gre­dien­tai.

  

„Aš ne­su žmo­gus spe­cia­ly­bė“

Šian­dien 32-ejų aly­tiš­kis A.Ži­da­na­vi­čius į Dzū­ki­jos sos­ti­nę su­grįž­ta pas tė­vus, drau­gus ir ver­slo rei­ka­lais. Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gęs pro­gra­mų sis­te­mų in­ži­ne­ri­jos moks­lus, jis trum­pai pa­si­dar­ba­vo dvie­jo­se Vil­niaus įmo­nė­se pro­gra­muo­to­ju, pro­jek­tų va­do­vu. Dar­bas pa­gal spe­cia­ly­bę Ais­čiui ne­la­bai pa­ti­ko.

 

„Yra žmo­nių, su­si­ta­pa­ti­nu­sių su įgy­ta spe­cia­ly­be. Aš ne­su žmo­gus spe­cia­ly­bė. Grei­tai te­ko su­pras­ti, kad be­veik nie­kam ne­rei­kia moks­lų, svar­bu gy­ve­ni­miš­ki įgū­džiai ir pa­tir­tis. Aš tai pats pa­ty­riau pra­dė­jęs dirb­ti dar stu­den­tiš­ko­mis va­sa­ro­mis“, – at­vi­rau­ja Ais­tis.

 

Nors jis ne­bai­gė vi­sų ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jų, daug kam pa­sa­ko jas bai­gęs, nes nuo to jo šian­die­ni­nis dar­bas ne­si­kei­čia.

 

Per ke­le­tą me­tų jam tris kar­tus te­ko bū­ti Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se – už­si­dirb­ti, pa­ke­liau­ti, įgy­ti pa­tir­ties.

 

Ame­ri­ko­je res­to­ra­ne įsi­dar­bi­nęs in­dų plo­vė­ju, kar­je­rą ja­me bai­gė bū­da­mas še­fo pa­gal­bi­nin­kas. „Prieš tai dir­bau le­dų par­da­vė­ju, ka­si­nin­ku, pu­sę Ame­ri­kos ap­ke­lia­vau au­to­bu­su, kad kiek įma­no­ma dau­giau pa­ma­ty­čiau. Res­to­ra­ne pa­da­ry­ti kar­je­rą, ma­nau, pa­si­se­kė to­dėl, kad la­bai sten­giau­si, pra­šiau dau­giau dar­bo va­lan­dų. Ži­no­ma, ir už­si­dir­bau, grį­žęs nu­si­pir­kau au­to­mo­bi­lį, kom­piu­te­rį, ga­lė­jau lais­viau gy­ven­ti“, – pri­si­me­na aly­tiš­kis.

 

Ka­dan­gi Ais­tį bu­vo už­val­džiu­si aist­ra ke­liau­ti ir dar­buo­tis sve­čio­je ša­ly­je, nu­spren­dė pa­trauk­ti į Kip­rą. Čia dirb­ti vir­tu­vė­je jau ne­be­no­rė­jo. „At­vi­rai pa­sa­kius, jau Ame­ri­ko­je su­pra­tau, kad no­riu dirb­ti ba­re. Ir ne to­kia­me, ku­ria­me do­mi­nuo­ja ka­va, o nak­ti­nia­me, kur ga­mi­na­mi kok­tei­liai, links­mi­na­ma­si, kur bar­me­nas ga­li pa­si­jus­ti sa­vo­tiš­ko­je sce­no­je, ben­drau­ti su ba­ro lan­ky­to­jais“, – min­tis dirb­ti ba­re api­bū­di­no A.Ži­da­na­vi­čius.

 

Pri­si­pir­ko gė­ri­mų, kad ga­lė­tų eks­pe­ri­men­tuo­ti

Kip­re, Pa­fo­so mies­te, Ais­čiui iš kar­to ba­re įsi­dar­bin­ti bar­me­nu ne­pa­vy­ko. Bū­da­mas pa­da­vė­ju ir dirb­da­mas aš­tuo­nias va­lan­das per die­ną pa­si­pra­šė ne­mo­ka­mai pa­si­dar­buo­ti bar­me­nu.

 

„Aš še­fui iš kar­to pa­sa­kiau, kad no­riu juo dirb­ti. O kai pa­sta­tė į ba­rą, ma­žai ką su­pra­tau apie kok­tei­lius, gė­ri­mus, įran­kius. Apie al­ko­ho­li­nius ir ne­al­ko­ho­li­nius kok­tei­lius bu­vau daug skai­tęs. Ta­čiau to ne­už­te­ko. Pri­si­pir­kau gė­ri­mų į na­mus, kad ga­lė­čiau eks­pe­ri­men­tuo­ti. Ba­re per dar­bo va­lan­das pa­da­ry­da­vau ko­kius du šim­tus ka­vų ir tris kok­tei­lius. Pra­dė­jau pa­pil­do­mai ieš­ko­ti tik­res­nio ba­ro, kad ga­lė­čiau pa­si­dar­buo­ti ir už ačiū. To­kios pa­ieš­kos tru­ko ke­lis mė­ne­sius, nie­kas ma­nęs be pro­fe­sio­na­lios pa­tir­ties ne­no­rė­jo pri­im­ti dirb­ti net be al­gos. Jau be­veik nu­lei­dęs ran­kas vie­ną­dien ei­nu pro ne­se­niai ati­da­ry­tą skan­di­na­vų ba­rą – ogi ka­bo skel­bi­mas, kad rei­kia bar­me­no. Už­ėjau ir va­ka­re pra­dė­jau dirb­ti“, – įspū­džiais apie dar­bo pa­ieš­kas Kip­re da­li­jo­si Ais­tis.

 

Nors vy­ras ir ne­il­gai dir­bo nau­ja­me ba­re, kuris bu­vo už­da­ry­tas dėl lan­ky­to­jų sty­giaus, ta­čiau įgi­jo pa­tir­ties ga­min­ti kok­tei­lius.

 

Ta­da su kip­rie­čiu drau­gu di­zai­ne­riu ba­rams ėmė kur­ti sve­tai­nes, marš­ki­nė­lius, skra­ju­tes. Šia­me ver­sle, pa­sak aly­tiš­kio, sti­go ži­nių, grei­tai at­ėjo su­pra­ti­mas, kad ja­me ne­pa­vyks įsi­tvir­tin­ti.

 

Kaip ne­re­tai bū­na sun­kio­mis aki­mir­ko­mis, iš­ei­tis iš pa­dė­ties at­si­ran­da ne­ti­kė­tai. Ais­čiui pa­vy­ko su­tik­ti skan­di­na­vų ba­ro, ku­ria­me trum­pai dir­bo, sa­vi­nin­kus, ir šie pa­pra­šė pa­dė­ti iš nau­jo ati­da­ry­ti ba­rą. Aly­tiš­kis su­pra­to, kad toks pa­siū­ly­mas jam pa­teik­tas anks­čiau pa­ste­bė­jus aist­rą dirb­ti ba­re. „Na, gal­vo­ju, ge­ras, – sa­vi­nin­kų sū­nus ba­re gros, aš už ba­ro. Bet… Atos­to­gų se­zo­no pa­bai­ga, žmo­nių ba­re ma­žai, ir jis vėl bu­vo už­da­ry­tas. Dar šiek tiek pa­gy­ve­nęs Kip­re, iš vi­so aš ten iš­bu­vau apie pus­an­trų me­tų, su­gal­vo­jau grįž­ti į Lie­tu­vą, pa­bū­ti ir gal va­žiuo­ti į Is­pa­ni­ją taip pat ieš­ko­tis dar­bo ba­re“, – pa­sa­ko­ja A.Ži­da­na­vi­čius.

 

Tik­ru bar­me­nu pa­si­ju­to vie­na­me Vil­niaus ba­re

Prieš še­še­rius me­tus grį­žęs į Vil­nių, kur mo­kė­si bro­lis, Ais­tis tiks­lių pla­nų ne­tu­rė­jo. Iš­vyk­ti dirb­ti į Is­pa­ni­ją bu­vo tik vie­nas iš va­rian­tų.

 

Pi­ni­gų pa­si­tau­pęs tu­rė­jo, pa­tir­ties dirb­ti ba­ruo­se – taip pat, to­dėl nu­spren­dė pa­si­ieš­ko­ti tin­ka­mo dar­bui ba­ro sos­ti­nė­je.

 

„CV nu­ta­riau ne­siun­ti­nė­ti, nes taip dar­bą, ku­riam jau­ti aist­rą, sun­ku su­si­ras­ti. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad CV bū­na be­veik vie­no­di: at­sa­kin­gas, kruopš­tus. Kai at­ei­ni siū­ly­tis į dar­bą, pa­kal­bi su sa­vi­nin­ku ar ad­mi­nist­ra­to­riu­mi, ga­li su­da­ry­ti nuo­mo­nę apie sa­ve. Kai darb­da­vys gau­na ko­kius du šim­tus CV, ar įma­no­ma vi­sus per­skai­ty­ti ir iš­si­rink­ti tin­ka­miau­sią dar­buo­to­ją? Vie­ną va­ka­rą Vil­niu­je iš­ėjęs su bro­liu iš­ger­ti alaus, prieš tai už­su­kau į pir­mą pa­si­tai­kiu­sį res­to­ra­ną ir tie­siog pa­si­kal­bė­jau su ad­mi­nist­ra­to­re – bu­vau pa­kvies­tas dirb­ti jau nuo ki­tos die­nos va­ka­ro. Nors šia­me res­to­ra­ne bu­vo ga­mi­na­ma ma­žai kok­tei­lių, o aš lau­kiau at­sa­ky­mo iš vie­no kok­tei­lių ba­ro, vis tiek su­ti­kau at­ei­ti dirb­ti“, – apie dar­bo pra­džią Vil­niu­je pa­sa­ko­jo A.Ži­da­na­vi­čius.

 

At­sa­ky­mo ne­su­lau­kęs, jis vėl nu­ė­jo į kok­tei­lių ba­rą ir pa­si­siū­lė dirb­ti ne­mo­kant al­gos, kad tik ga­lė­tų mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti. Pa­ga­liau pra­ėjus ke­liems mė­ne­siams Ais­tis pra­dė­jo dirb­ti kok­tei­lių ba­re. Tu­rė­da­mas lais­vo lai­ko nuo dar­bo res­to­ra­ne dar­ba­vo­si ir ba­re, ku­ria­me troš­ko dirb­ti. Di­rek­to­rius atos­to­gų me­tu jam net pa­ve­dė lai­ki­nai va­do­vau­ti ba­rui.

 

Aly­tiš­kiui jau at­si­ra­do ga­li­my­bė dirb­ti vie­na­me dar­be, apie ku­rį jis sva­jo­jo, bet pir­mo­ji jo dar­bo­vie­tė – res­to­ra­nas ga­vo ga­li­my­bę ap­tar­nau­ti klien­tus pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je Šan­cha­ju­je. Ais­čiui pa­siū­ly­ta į ją vyk­ti ir dirb­ti su res­to­ra­no klien­tais.

 

Iš Šan­cha­jaus grį­žęs po dvie­jų mė­ne­sių, jau pa­si­rin­ko tik kok­tei­lių ba­rą „Sho­o­ters“.

 

„Man su­da­rė to­kias dar­bo są­ly­gas, kad už­tek­tų vie­no dar­bo. Čia dirb­da­mas pra­dė­jau da­ly­vau­ti bar­me­nų kon­kur­suo­se, man tik­rai ge­rai se­kė­si. Kok­tei­lių da­ry­mas, ben­dra­vi­mas su žmo­nė­mis, tū­sas. Aš pa­sie­kiau tiks­lą – pra­dė­jau dirb­ti tik­ra­me ba­re, ku­ris tuo­met bu­vo vie­nas ge­riau­sių Vil­niu­je“, – Ais­tis ne­sle­pia džiaugs­mo pa­ga­liau įsi­dar­bi­nęs to­kia­me ba­re.

 

„Aš dar Kip­re sau pa­sa­kiau, kad tu­rė­siu sa­vo ba­rą“

Kai aly­tiš­kis dar dar­ba­vo­si Kip­re, jam ki­lo min­tis už­si­im­ti ba­ro ver­slu: „Aš dar Kip­re sau pa­sa­kiau, kad per pen­kme­tį ar de­šimt­me­tį tu­rė­siu sa­vo ba­rą.“

 

Ma­žiau nei dve­jus me­tus iš­dir­bęs „Sho­o­ters“, Ais­tis šio ba­ro sa­vi­nin­kams pa­reiš­kė no­rin­tis tu­rė­ti da­lį jo ak­ci­jų. Taip jau su­si­klos­tė, kad dar­bą ba­re bai­gė bū­da­mas ne tik jo va­do­vas, bet ir ak­ci­nin­kas. Nors „Sho­o­ters“ prieš pus­tre­čių me­tų per­si­kraus­čius į ki­tas pa­tal­pas Vil­niu­je už­si­da­rė, A.Ži­da­na­vi­čius ne­at­me­ta min­ties, kad jis ka­da nors vėl veiks. Dar dirb­da­mas šia­me ba­re jis gal­vo­jo apie mo­bi­lų kok­tei­lių ba­rą, ku­ris ga­lė­tų veik­ti įvai­riuo­se va­ka­rė­liuo­se, ves­tu­vė­se, merg­va­ka­riuo­se ar bern­va­ka­riuo­se.

 

„Mo­bi­lus ba­ras – kon­cep­ci­ja, o ne bal­das. To­kio ba­ro veik­lą te­ko iš­ban­dy­ti su „Sho­o­ters“ ir pa­ste­bė­jau, kad sve­čiams tai pa­tin­ka. Sa­vo mo­bi­laus kok­tei­lių ba­ro pa­slau­gas pa­va­di­nau ko­di­niu pa­va­di­ni­mu Kok­tei­lių Ba­ras Na­muo­se, o da­bar tie­siog bar­me­nas.lt, ba­ro sve­tai­nės ad­re­są iš­siun­čiau drau­gams, su­kū­riau jos pro­fi­lį „Fa­ce­bo­ok“, pra­dė­jo at­ei­ti už­sa­ky­mų. Pir­mi veik­los me­tai ne­bu­vo įspū­din­gi, ta­čiau pa­vy­ko pa­siek­ti už­si­brėž­tą tiks­lą. Da­bar va­ka­rė­lių tu­riu daug dau­giau, už­sa­ky­mų esa­ma ne tik Vil­niu­je“, – tvir­ti­no A.Ži­da­na­vi­čius, dir­ban­tis pa­gal in­di­vi­du­a­lios veik­los pa­žy­mą.

 

Pa­pras­tai sve­čių pa­gei­da­vi­mu da­ro­ma 10–15 rū­šių al­ko­ho­li­nių kok­tei­lių pa­gal tri­jų sko­nių – rūgš­taus, sal­daus ir kar­taus – pa­le­tę.

 

Ais­tis šian­dien jau­čia­si sa­ve at­ra­dęs mo­bi­laus ba­ro ver­sle, ku­rio jis yra tik­ras šei­mi­nin­kas. Ne­re­tai jam pa­de­da žmo­na Ri­ma.

 

„Daž­nai va­ka­rė­liuo­se iš­girs­tu sa­kant: iki šiol ne­mė­go­me kok­tei­lių, o da­bar jie pa­tin­ka. Aš at­sa­kau, jog jūs mė­got kok­tei­lius, bet ne­bu­vo­te jų su­ra­dę. Kai ma­nęs šian­dien pa­klau­sia, koks ma­no dar­bas, lyg ir ne­ga­liu jo iš kar­to api­bū­din­ti. Ne­tu­riu nei dar­bų, nei po­mė­gių, man svar­bu ho­bį pa­vers­ti ver­slu. No­ri­si gy­ve­ni­me daug ką su­kur­ti, daug ką iš­ban­dy­ti. Ir kai drau­gai per fes­ti­va­lį be al­ko­ho­lio „Va­rom!“ pa­siū­lė siek­ti di­džiau­sio ne­al­ko­ho­li­nio kok­tei­lio ša­lies re­kor­do, iš kar­to su­ti­kau. Dar prieš fes­ti­va­lį pa­sa­kiau, kad jį pa­siek­siu, ir, ti­kiuo­si, man pa­vy­ko“, – kal­ba Ais­tis.

 

Ša­lies re­kor­dus re­gist­ruo­jan­ti agen­tū­ra „Fac­tum“ A.Ži­da­na­vi­čiaus ne­al­ko­ho­li­nį kok­tei­lį pri­pa­žins ša­lies re­kor­du fes­ti­va­lio „Va­rom“ or­ga­ni­za­to­riams pa­tei­kus vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus ir spren­di­mą pri­ėmus eks­per­tų ko­mi­si­jai, tai ga­li už­truk­ti. Ta­čiau šios agen­tū­ros di­rek­to­rius V.Na­vai­tis tvir­ti­na, jog jo nuo­jau­ta kuž­da, kad aly­tiš­kio ne­al­ko­ho­li­nis kok­tei­lis bus įra­šy­tas į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą.

 

„Va­rom!“ fes­ti­va­lį or­ga­ni­zuo­jan­čios Vil­niaus vie­šo­sios įstai­gos „Blai­vios pra­mo­gos“ va­do­vas Si­mo­nas Dai­li­dė jau da­bar įsi­ti­ki­nęs, kad A.Ži­da­na­vi­čiaus pa­ruoš­tas di­džiau­sias ne­al­ko­ho­li­nis kok­tei­lis pa­sie­kė ša­lies re­kor­dą, šio fik­sa­vi­mas su­de­rin­tas su „Fac­tum“.

 

Kok­tei­lio „Ipa­ne­ma by VA­ROM“ ga­my­bai Ais­tis ren­gė­si ke­tu­rias sa­vai­tes, jam bu­vo ren­ka­mi in­gre­dien­tai. Į 20 lit­rų in­dą til­pęs ne­al­ko­ho­li­nis kok­tei­lis ruoš­tas bir­že­lio 27-ąją, tai pra­si­dė­jo 20 val. 45 min. ir tru­ko 35 mi­nu­tes, juo vai­ši­no­si fes­ti­va­lio da­ly­viai. Pa­sak fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių, ryš­kios spal­vos, gra­žiai pa­puoš­tas kok­tei­lis per­tei­kė tro­pi­nių vai­sių sko­nį, at­gai­vi­no ir su­tei­kė ener­gi­jos, o siek­tas re­kor­das skir­tas blai­vias pra­mo­gas pro­pa­guo­jan­tiems žmo­nėms.

 

***

 

Iš ko su­si­dė­jo ne­al­ko­ho­li­nis kok­tei­lis „Ipa­ne­ma by VA­ROM“, pre­ten­duo­jan­tis tap­ti ša­lies re­kor­du?

 

25 vnt. ža­lių­jų cit­ri­nų

900 g ru­do­jo cuk­raus

1,3 l cit­ri­nų sul­čių

0,56 l man­gų si­ru­po

4,9 l man­gų sul­čių

3 l juo­dų­jų ser­ben­tų sul­čių

le­du­kų

 

toliau2015-06-30  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100