arrow Skaitykite šiandien
arrow Internetiniai skaitiniai
arrow Straipsnių archyvas
arrow Paieška
arrow Konsultacijos
arrow Reklama
arrow Kontaktai
 
Paieška
Ieškoti
Laisvalaikis
Vardadieniai
Geisvilas, Kantrimė, Kleopatra, Laura

Reklama

Darbas Alytuje
ltkatalogas.lt

Partneriai
Skaitykite šiandien
toliau2014-04-29  SpausdintiSpausdinti

Ar­tū­ro Po­vi­liū­no ir Vi­dos Ven­cie­nės die­na Aly­tu­je

Alytuje viešėjo Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas ir olimpinė slidinėjimo čempionė Vida Vencienė. Jie susitiko su Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistais, miesto meru, sporto vadovais ir grožėjosi žirgais. Svečius sutikę gimnazijai keturioliktus metus vadovaujantis Virginijus Skroblas ir jo pavaduotojas Aleksandras Kirilovas turėjo ką papasakoti.

 

Artūras Poviliūnas ir Vida Vencienė. Įkurtuvės

Gimnazijos erdvėje šiemet atsiras krepšinio, tinklinio, rankinio, teniso aikštės, gimnastikos aikštynas. Pagal specialiai parengtą projektą, su kolegomis iš Gardino įgyvendinamą porą metų, į aikštes investuota 1 mln. litų. Su naujaisiais bičiuliais gardiniečiais bus rengiami ir įvairūs seminarai, varžybos.

 

Rudeniop vyks naujos sporto bazės atidarymas, tad gimnazijos direktorius į iškilmes pakvietė ir A.Poviliūną bei V.Vencienę.

 

Nauja sporto bazė – didelė dovana didžiausiai Alytaus gimnazijai, kurioje mokosi daugiau kaip 800 gimnazistų ir kurią vien šiemet baigs 240 abiturientų.

 

Svečiai apžiūrėjo didžiausią miesto sporto salę, kurioje treniruojasi rankininkai ir kuri prieš porą metų buvo atnaujinta, paklota nauja grindų danga. A.Poviliūnas ir V.Vencienė įdėmiai klausėsi direktoriaus pasakojimo apie jau 20 metų besitęsiančią gražią gimnazijos tradiciją – krepšinio turnyrą „Sugrįžę paukščiai“.

 

„Tai – nuostabus renginys. Suvažiuoja įvairių kartų buvę abiturientai, prieš kelerius metus baigę mūsų gimnaziją. Jie šio renginio labai laukia, prie turnyro netgi derina savo atostogas, darbą. Rengiame ir daugiau gražių, kasdieniškų renginių, kurie kiekvienam paglosto širdį“, – pasakojo V.Skroblas ir ypač pasidžiaugė, kad gimnazija turi gerus kūno kultūros mokytojus, o vieno iš jų – žinomo lengvosios atletikos trenerio Jono Baltrušaičio kabinetą puošia buvusio Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Juano Antonio Samarancho padėka.

 

Paroda

Svečius ypač sudomino buvusio gimnazijos mokinio Zenono Gramacko surengta paroda olimpine tematika. Jie žavėjosi surinktais ženkliukais, knygomis, vokais, monetomis, įžymių sportininkų sportiniais marškinėliais. „Kaip gaila, kad šių eksponatų negaliu papildyti savais iš Kalgario, – viską jau esu išdalijusi“, – sakė slidinėjimo legenda V.Vencienė.

 

Z.Gramackas puoselėja viltį gimnazijoje įsteigti Lietuvos olimpinės akademijos filialą, nes tam yra visos sąlygos. Gimnazija skiria kambarį, yra olimpinio judėjimo puoselėtojų. Ta tema susitikimo metu buvo kalbama su A.Poviliūnu.

 

Gimnazistai

Svečių laukė pilnutėlė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos salė. Gimnazistai prisipažino V.Vencienę ir A.Poviliūną daugiausia matę tik per televizorių, o dabar galėjo su jais pasišnekėti ir nusifotografuoti. Svečiai gimnazijai atvežė leidinių, olimpinių suvenyrų, o direktorius V.Skroblas jiems įteikė knygas apie gimnaziją.

 

A.Poviliūnas gimnazistams papasakojo apie didelę sporto naudą: „Nežinau, kiek jūs sportuojate, lavinate savo kūną, tačiau, mano įsitikinimu, sportas – tikrai didelis pagalbininkas jūsų tolesnei ateičiai. Jeigu žmogus nori sportuoti ir dirbti sporto srityje, tai viskas pasiekiama.“

 

Buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas dar kalbėjo apie savo sportinę biografiją, kuri leido pasiekti mokslo aukštumų.

 

„Mano mama, mokyklos direktorė, mane gėdijo ir išgyveno, kad aš, gerai besimokęs ir mokyklą baigęs sidabro medaliu, panorau stoti į Kūno kultūros institutą. Atsakiau, kad tai mano pašaukimas, mano pasirinkimas. Kad baigiau institutą, nesigailiu nei aš, džiaugėsi ir mano mama.

 

Sportas mane padarė tokį, koks dabar esu. Dirbau ne pagal norus. Darbo neieškojau, jis mane pats susirasdavo“, – kalbėjo A.Poviliūnas, kuris besimokydamas ir studijuodamas aktyviai žaidė krepšinį, atstovavo Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėms ir jau antrame kurse pradėjo treniruoti jaunuosius krepšininkus bei uždirbti pirmuosius pinigus.

 

Jau tada turėjo tikslą žaisti Kauno „Žalgiryje“ ir jo atkakliai siekė. Tačiau didelių sporto aukštumų nepasiekė, jam buvo lemta tapti iškiliam ne krepšinio aikštelėje. Kai kalba pakrypo apie olimpines žaidynes, A.Poviliūnas sakė, kad jam labai didelį įspūdį padarė 1992 metų Albervilio žiemos olimpinės žaidynės, kada Lietuva po 64 metų su savo trispalve vėl dalyvavo olimpiadoje.

 

Kalgario olimpinė čempionė V.Vencienė visus gimnazistus ragino sportuoti ir teigė, kad tą daryti niekada nevėlu. Puikus pavyzdys – pati Vida, kuri slidinėti pradėjo būdama 16 metų. „Nevėlu ir jums ateiti“, – kvietė legendinė Lietuvos slidininkė. A.Poviliūnas pridūrė, kad prieš Albervilio žaidynes jai buvo įteiktas Lietuvos pasas Nr. 1, tačiau, sugrįžus namo, jį, deja, teko atiduoti.

 

V.Vencienė į klausimą, kaip dabar vertina akibrokštą, kai jai, olimpinei čempionei, Kalgaryje neatsirado vietos TSRS rinktinės estafetėje, kur jos treniruočių draugės lengvai laimėjo aukso medalius, atsakė: „Buvo tokie laikai, gyvenome tokioje santvarkoje, ir nieko nepadarysi.“

 

Gimnazistams apie savo sportinį kelią papasakojo ir ketverių parolimpinių žaidynių dalyvis, Atėnuose bronzos medalį pelnęs Algirdas Tatulis. Jis aktyviai tebesportuoja ir rengiasi Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui.

 

„Buvau labai nelaimingas, kai man tuometėje mašinų gamykloje nutraukė koją, tačiau laimingas, kad likau gyvas. Prie visko prisitaikiau, sportas man padeda užmiršti tą didelę nelaimę, ir aš vėl džiaugiuosi gyvenimu“, – sakė Algirdas.

 

Skauduliai

Su Alytuje viešinčiais svečiais panoro pabendrauti ir miesto meras Jurgis Krasnickas bei administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas. Prie apskritojo stalo, dalyvaujant ir Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjui Adomui Andrušaičiui, vyr. specialistei Daivai Jakubauskienei, tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėjui Z.Gramackui, užsimezgė dalykiškas pokalbis apie sportą.

 

A.Poviliūnas miesto merui padovanojo savo knygą „Olimpinė Lietuva 1918–2008: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai“ su autografu, o šis svečiams įteikė dzūkiškų suvenyrų su baltosios rožės atributika.

 

Alytaus miesto meras labai išgyvena, kad čempionate prastai žaidžia „Dainavos“ futbolo komanda: „Manau, vienaip ar kitaip mes tą problemą išspręsime. Visą šitą reikalą reikėtų atiduoti į savivaldybės rankas, ir tos problemos nebus. Komandai bandantys padėti italai ją sugebėjo apsukti apie vieną pirštą. Iš kokio kampo žiūrėtum, ten vien problemos. Futbolą jaunystėje pats žaidžiau ir man skaudu, kad taip atsitiko su mūsų futbolo klubu.

 

Esu kantrus ir dar mėnesį pakentėsiu, pažiūrėsiu, kaip toliau viskas vyks. Alytaus futbolo klubui savivaldybė pervedė 100 tūkstančių litų. Klubas planavo vienaip, o išėjo kitaip. Mūsų futbolo klubas čempionate užima toli gražu ne pirmaujančias vietas. Apmaudu, širdį skauda. Mūsų treneriai parengė tiek daug puikių futbolininkų, turime puikų stadioną.

 

Reikėtų imti pavyzdį iš mūsų krepšinio komandos. Mes jos daug negalime remti, tačiau Tomas Pačėsas pinigų susirenka iš rėmėjų. Reikėtų tarti „ačiū“ Tomui, kuris liko Alytuje ir savo gimtajam miestui daug padeda.“

 

A.Poviliūną stebino mero, kuris iš profesijos yra gydytojas, profesionalios žinios apie sportą. J.Krasnickas daug šiltų žodžių pasakė Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjui A.Andrušaičiui, kuris gerai tvarkosi. „Jeigu žinosiu profesionalesnį žmogų už Adomą, tai man jo nereikės. Tačiau tokio žmogaus nematau“, – šmaikštavo meras.

 

Didelis jo galvos skausmas – ir slidinėjimo trasa, kuri pastaraisiais metais neveikia. „Arba tą trasą reikia pataisyti, arba iš viso išmontuoti. Tokia trasa, kokia dabar yra, lankytojams nepatogi ir nepatraukli“, – sakė meras.

 

A.Andrušaitis pridūrė, kad slidinėjimo trasa suprojektuota ekspromtu ir pirminis pirkimas gauti Europos Sąjungos lėšų buvo automobilių kroso trasa.

 

„Kada buvo atmesta pirmoji paraiška, pareikalauta šalia trasos suprojektuoti žiemos sporto šakos objektą. Bėda ta, kad aplinkui valstybiniai miškai, gamtosauginės apsaugos zonos. Niekur negalima pasisukti ir tą trasą išplėsti. Kalno eksploatacija kainavo 260 tūkstančių litų per metus, o už keltuvus ir bilietus surinkdavome 10–12 tūkstančių litų“, – sakė A.Andrušaitis.

 

Žirgai

Svečiai pakviesti papramogauti į „Revų žirgų“ bazę, pasivėžinti karieta. Didelis žirgų entuziastas bendrovės savininkas Irmantas Gramackas pabuvo vadeliotoju ir gana ilgai vežiojo V.Vencienę, kuri prasitarė, kad dar ne kartą norėtų atvažiuoti į šį gražų gamtos kampelį: „Užsimiršo visos bėdos, visi vargai. Žirgai man buvo didelė atgaiva, relaksacija.“

 

Susitikimas

Pakeliui namo svečiai stabtelėjo Dauguose, kur A.Poviliūnas susitiko su senu pažįstamu, praeityje žinomu lengvosios atletikos treneriu, o dabar advokatu Kostu Žilinsku.

 

„Viskas įvyko labai seniai, bet tą momentą puikiai atsimenu. Tada lankiau Kauno 13-osios vidurinės mokyklos, kurios direktorė buvo Artūro mama, vienuoliktą klasę. Mokykloje kartais apsilankydavo KKI studentų, su kuriais sužaisdavome krepšinio rungtynes. Artūras mokėsi instituto antrame kurse, ir mes žaidėme vienas prieš kitą. Jis labai gerai techniškai žaidė, o aš, kaip buvęs šuolininkas į aukštį ir šokęs du metrus, nesunkiai dėdavau į krepšį iš viršaus. Tada ir buvo mūsų pats pirmasis susitikimas“, – prisiminė K.Žilinskas.

 

Nuo tų studentų ir mokinių rungtynių prabėgo 45 metai.

Marytė Marcinkevičiūtė

 

toliau2014-04-29  commSkaityti komentarus (0)


Apklausos
Apklausa
Ar skaitote "Alytaus naujienas"?
Taip
Ne
RezultataiRezultatai
Siulykite tema
Hello, World
commSiulyti temą
RENGINIAI
Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  
Festivaliai ir didžiosios Šventės
Ieškoti


TOP 100