Pasirodo, viskas paprasta. Užtenka keliaujant su tarnybiniais reikalais ar savo malonumui iš lėktuvų persėsti kad ir į lėtesnį traukinį, autobusą ar automobilį, ir akimis regimi įspūdžiai smegenyse į vietas sustato visa tai, ką, rodos, iki tol intuityviai pasąmonėje supratai. Taip jau išėjo, kad per šešias pastarąsias savaites antžeminiu transportu nuvažiavau ne mažiau kaip penkis tūkstančius kilometrų. Galima sakyti - iš Maskvos į Briuselį ir atgal, su tarpinėmis stotelėmis Vilniuje. Pagrindinis šios mano akių (joms, žinia, nusispjauti į politinį korektiškumą) ekskursijų įspūdis: Lietuvos peizažas (taip pat ir mąstysenos) kur kas harmoningesnis su buvusios Sovietų Sąjungos erdvėmis nei su Europa.